Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Alvydos Naujokaitės teigimu, Europos Sąjungoje (ES) tik kelios valstybės turi šiuolaikiškus infekcinių ligų centrus. Todėl Europos Komisija pritarė, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse būtų modernizuojami infekcinių ligų centrai.

„Jų modernizacija užtikrins kokybiškas ir saugias gydymo paslaugas pacientams ir neleis plisti užkratui į kitus ligoninės padalinius“, – sakė ji.

Kokių naudų gali tikėtis pacientai iš naujai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose kuriamo infekcinių ligų klasterio centro, sutiko papasakoti Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. Kęstutis Stašaitis ir Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.

 Prof. Auksė Mickienė. LSMUL Kauno klinikų nuotr.

Pandemija privertė galvoti apie pokyčius

„Pačios niūriausios mokslininkų prognozės sako, kad infekcinės ligos netolimoje ateityje taps viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Siekiant didinti sveikatos sistemos atsparumą ir pasirengimą valdyti pavojingų infekcinių ligų protrūkius bei efektyviai ir saugiai suteikti reikiamą medicininę pagalbą tokių protrūkių metu, Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra pavirtinta infekcinių ligų valdymo ir kontrolės 2020–2025 metų koncepcija. Ji numato, kad mūsų šalyje bus 2 universitetiniai infekcinių ligų klasterio centrai: Kaune (aptarnaujantis Vidurio ir Vakarų Lietuvą) ir Vilniuje (aptarnaujantis Rytų ir Pietryčių Lietuvą)“, – pasakojo Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. K. Stašaitis.

Infekcinių ligų klasteris – tai asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo infekcinių ligų diagnostikos, gydymo ir valdymo srityje santalka. Todėl Lietuvoje be numatytų dviejų universitetinių infekcinių ligų klasterio centrų veiks dar trys regioniniai centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jie turės užtikrinti infekcinių ligų gydymo pajėgumus, o ištikus krizėms sukurs sąlygas kovoti su protrūkiais ir pritaikyti efektyviausią gydymo būdą.

Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovės prof. A. Mickienės teigimu, iki šiol tokių sąlygų Lietuvoje nebuvo: „Prisiminkime, kai buvo Ebolos protrūkis pasaulyje. Mūsų šalis visiškai nebuvo pasiruošusi šio viruso nei gydyti, nei reguliuoti pacientų srautų. Todėl visa laimė, kad ši liga aplenkė mūsų kraštą. Su COVID-19 taip nepasisekė. Todėl ligoninės visada turi būti pasiruošusios ne tik įprastam gyvenimui, bet ir ekstremalioms situacijoms bei kylančių iššūkių suvaldymui“.

Geresnės sąlygos ir pacientams, ir specialistams

Siekiant teikti inovatyviomis technologijomis besiremiančią ligų diagnostiką ir užtikrinti geresnes pacientų gydymo galimybes, Kauno klinikose bus statomas naujas infekcinių ligų korpusas. Tai bus unikali ligoninė, kurioje bus izoliuojami ir gydomi labai sunkios, komplikuotos ir įprastiniam gydymui nepasiduodančios būklės ligoniai bei tie, kurie serga retomis užkrečiamosiomis ligomis.

Tai bus unikali ligoninė, kurioje bus izoliuojami ir gydomi labai sunkios, komplikuotos ir įprastiniam gydymui nepasiduodančios būklės ligoniai.

„Šioje ligoninėje veiks skubios pagalbos, intensyviosios terapijos bei infekcinių ligų skyriai suaugusiems ir vaikams, taip pat atskiros operacinės, bus reikiama diagnostikos įranga bei mikrobiologinė ir virusologinė laboratorijos, išimtinai skirtos tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti ir gydyti. Tokiu būdu infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautai nesimaišys su kitais pacientais Kauno klinikose, todėl infekcijų plitimo pavojaus rizika ligoninėje bus minimizuota“, – teigė prof. K. Stašaitis.

Prof. Kęstutis Stašaitis. LSMUL Kauno klinikų nuotr.

Be to, pastate veiks ir infekcinių ligų centras – unikalus padalinys, kuriame bus užtikrinamos daugiadalykės komandos paslaugos infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams.

„Žmogus į ligoninę atsineša ne tik infekcinį susirgimą, bet ir visas kitas jau turimas savo ligas. Tai gali būti imunosupresyvūs, onkologiniai pacientai ar po transplantacijos, ar turintys įvairių sudėtingų lėtinių ligų. Būtent tokie atvejai diktuoja tai, kad reikia dirbti komandoje, kuri sudaryta iš įvairių specializacijų gydytojų bei gydytojo infektologo. Taip bus užtikrinamas kokybiškas visapusiškas gydymas“, – pažymėjo prof. A. Mickienė.

Inovatyvi laboratorija atvers galimybes mokslininkams

Infekcinių ligų korpuse bus įgyvendinta ir dar viena naujovė – čia veiks trečio biosaugos lygio virusologinė laboratorija, kuri bus išimtinai skirta tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti.

Pirmiausia pacientas bus izoliuojamas ir stengiamasi kuo greičiau nustatyti, kuo jis serga. Tokio aukšto lygio laboratorija suteiks galimybes tai padaryti

 

„Tokios Kaune dar nėra buvę. Reikia suprasti, kad liga pačioje pradžioje dar būna nežinoma, bendriniai simptomai gali nebūti stipriai išreikšti. Medikams reikia sužinoti ir nustatyti, su kuo turi reikalą bei kaip gydyti negaluojantį pacientą. Todėl pirmiausia pacientas bus izoliuojamas ir stengiamasi kuo greičiau nustatyti, kuo jis serga. Tokio aukšto lygio laboratorija suteiks galimybes tai padaryti“, – sakė prof. A. Mickienė.

Gydytoja infektologė tikisi, kad įgyvendinami pokyčiai, naujausia įranga bei ES standartus atitinkanti infekcinių ligų gydymo praktika suteiks daugiau profesinių galimybių gydytojams infektologams ir padės populiarinti šią specialybę. O tai reiškia, kad ateityje leis lengviau suvaldyti infekcinių ligų protrūkius, užtikrins efektyvų infekcinių ligų gydymą ir diagnostiką.

Kauno klinikų infekcinių ligų klasterio centro sukūrimo projektas yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Įgyvendinant projektą numatyta statyti 15 000 kv. m. ploto pastatą, kuriame veiks 5 skyriai. Planuojama, kad naujo pastato statybos darbai prasidės dar šiemet, o rangos darbai bus užbaigti 2025-aisiais.

Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.

Ji BNS nurodė, kad bendra projekto vertė siekia 45,9 mln. eurų.

Naujasis korpusas bus unikali ligoninė, kurioje bus izoliuojami ir gydomi labai sunkios, komplikuotos ir įprastiniam gydymui nepasiduodančios būklės ligoniai bei tie, kurie serga retomis užkrečiamosiomis ligomis.

„Šioje ligoninėje veiks skubios pagalbos, intensyviosios terapijos bei infekcinių ligų skyriai suaugusiems ir vaikams, taip pat atskiros operacinės, bus reikiama diagnostikos įranga bei mikrobiologinė ir virusologinė laboratorijos, išimtinai skirtos tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti ir gydyti, – pranešime cituojamas Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis. – Tokiu būdu infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautai nesimaišys su kitais pacientais Kauno klinikose, todėl infekcijų plitimo pavojaus rizika ligoninėje bus minimizuota.“

Pastate veiks ir infekcinių ligų centras – padalinys, kuriame bus užtikrinamos daugiadalykės komandos paslaugos infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams.

„Žmogus į ligoninę atsineša ne tik infekcinį susirgimą, bet ir visas kitas jau turimas savo ligas. Tai gali būti imunosupresyvūs, onkologiniai pacientai, ar po transplantacijos, ar turintys įvairių sudėtingų lėtinių ligų. Būtent tokie atvejai diktuoja tai, kad reikia dirbti komandoje, kuri sudaryta iš įvairių specializacijų gydytojų bei gydytojo infektologo. Taip bus užtikrinamas kokybiškas visapusiškas gydymas“, – sako Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.

Tokiu būdu infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautai nesimaišys su kitais pacientais.

Pasak ministerijos, sprendimas priimtas atsižvelgus į COVID-19 pandemijos atskleistas silpnąsias Lietuvos ir visos Europos sveikatos apsaugos sistemos vietas bei prognozuojant, kad tokių ar net pavojingesnių virusų epidemijos gali pasikartoti.

„Pačios niūriausios mokslininkų prognozės sako, kad infekcinės ligos netolimoje ateityje taps viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje“, – teigė K. Stašaitis.

Pagal patvirtintą infekcinių ligų valdymo ir kontrolės koncepciją, Lietuvoje bus du universitetiniai infekcinių ligų klasterio centrai: Kauno, kuris aptarnaus Vidurio ir Vakarų Lietuvą, ir Vilniaus, kuris aptarnauja Rytų ir Pietryčių Lietuvą.

Be numatytų dviejų universitetinių infekcinių ligų klasterio centrų veiks dar trys regioniniai centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jie turės užtikrinti infekcinių ligų gydymo pajėgumus, o ištikus krizėms sukurs sąlygas kovoti su protrūkiais ir pritaikyti efektyviausią gydymo būdą.

Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Alvydos Naujokaitės teigimu, Europos Sąjungoje (ES) tik kelios valstybės turi šiuolaikiškus infekcinių ligų centrus. Todėl Europos Komisija pritarė, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse būtų modernizuojami infekcinių ligų centrai.

Infekcinių ligų korpuse taip pat veiks trečio biosaugos lygio virusologinė laboratorija, kuri bus išimtinai skirta tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti.

„Tokios Kaune dar nėra buvę. Reikia suprasti, kad liga pačioje pradžioje dar būna nežinoma, bendriniai simptomai gali nebūti stipriai išreikšti. Medikams reikia sužinoti ir nustatyti, su kuo turi reikalą bei kaip gydyti negaluojantį pacientą. Todėl pirmiausia, pacientas bus izoliuojamas ir stengiamasi kuo greičiau nustatyti, kuo jis serga. Tokio aukšto lygio laboratorija suteiks galimybes tai padaryti“, – sako A. Mickienė.

Gydytoja infektologė tikisi, kad įgyvendinami pokyčiai, naujausia įranga bei ES standartus atitinkanti infekcinių ligų gydymo praktika suteiks daugiau profesinių galimybių gydytojams infektologams ir padės populiarinti šią specialybę. O tai reiškia, kad ateityje leis lengviau suvaldyti infekcinių ligų protrūkius, užtikrins efektyvų infekcinių ligų gydymą ir diagnostiką.

Kauno klinikų infekcinių ligų klasterio centro sukūrimo projektas yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Įgyvendinant projektą numatyta statyti 15 tūkst. kv. m. ploto pastatą, kuriame veiks penki skyriai.

Planuojama, kad naujo pastato statybos darbai prasidės dar šiemet, o rangos darbai bus užbaigti 2025-aisiais.

„Infekcinių ligų korpusą mes jau turim, jis buvo atidarytas tik prieš pandemiją. Problema, kad tas Infekcinių ligų korpusas buvo suprojektuotas ikipandeminei situacijai ir na, būtent pandemijos metu absoliučiai neatliko tų funkcijų, kurios buvo reikalingos infekcinių ligų kontrolei“, – BNS sakė Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas.

„Mes su didele komanda klinicistų identifikavome pagrindines problemas. Pagrindinė problema buvo įvertinta, kad yra srautų atskyrimas, kad mes galėtumėm aiškiai atskirti srautus pacientų, kurie pavojingi kitiems pacientams. Čia nėra vien, tarkim, COVID-19, tai yra ir kitos infekcinės ligos“, – pažymėjo jis.

Pasak Santarų klinikų atstovo, šiuo metu yra baigiami penkių aukštų pastato projektavimo darbai. Korpusą statyti tikimasi pradėti šiemet ir baigti iki 2025-ųjų.

Jis taip pat nurodė, jog nauja infrastruktūra yra reikalinga, kad „esant kažkokiam dideliam srautui pacientų mes nesutrikdytumėme visos ligoninės“. Anot V. Pečeliūno, bus išplečiama skubios pagalbos infrastruktūra, visos paslaugos bus teikiamos viename aukšte.

„Tiesiog padarom tą skubią pagalbą pagal visus šiuolaikinius skubios pagalbos principus, infrastruktūrą sutvarkome taip, kad galėtumėme suteikti kuo aukštesnės kokybės skubią pagalbą pacientams ir galėtumėm labai aiškiai apriboti srautus. Tada kitas aukštas bus nauja reanimacijos infrastruktūra“, – kalbėjo direktorius medicinai.

Pasak jo, numatytas ir naujas intensyvios terapijos skyrius su izoliuotų palatų infrastruktūra, kurios iki šiol įstaigai trūko.

„Toje reanimacijoje galėsime gydyti ir infekcinėms ligom sergančius pacientus ir tuos pacientus, kuriems, tarkim, dėl imunosupresijos, organo transplantacijos, irgi reikia izoliuoti nuo aplinkos“, – pažymėjo jis.

Taip pat penktajame pastato aukšte planuojama sukurti infekcinių ligų laboratoriją, joje bus galima apdoroti infekuotų pacientų mėginius.

Klaipėdos universitetinei ligoninei infekcinių ligų korpuso renovacijai bei reikalingos įrangos ir technologijų įsigijimui skirta 16 mln. eurų. Šio projekto planuojama pabaiga – 2024 metų gruodžio 31 d.

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra vienas iš infekcinių ligų klasterio kompetencijos centrų, kuriame gydomi Vakarų Lietuvos pacientai, sergantys infekcinėmis ir COVID-19 ligomis.

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir visų kitų ligų bei sveikatos sutrikimų teikimą organizuojanti Klaipėdos ir Tauragės apskrityse asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

Ligoninėje per visą pandemijos laikotarpį gydyti 3 247 COVID-19 sergantys pacientai, ambulatoriškai konsultuoti 1 352 pacientai.

Ligoninės molekulinės diagnostikos laboratorijoje iš viso, per pandemijos laikotarpį, atlikta 375 416 COVID-19 PGR tyrimų, nustatyti 53 897 teigiami atvejai.

„Džiaugiamės, kad įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ paskirtos investicijos ligoninės infekcinių ligų centro modernizavimui ir reikalingos įrangos įsigijimui. Dėkojame Sveikatos apsaugos ministerijai, kad neatidėliojant dar 2022 metų pradžioje, operatyviai rūpinasi Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų gydymo materialinės bazės atnaujinimu ir plėtra. Operatyvus lėšų skyrimas Klaipėdos universitetinei ligoninei leis sumažinti lėšų dalį, planuojamą ligoninės renovacijai iš Klaipėdos miesto savivaldybės ir kitų fondų. Ligoninė intensyviai tęsia investicinio projekto įgyvendinimo darbus“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Santaros klinikų vadovo prof. Felikso Jankevičiaus teigimu, atidarytas korpusas visiškai atitinka šiuolaikinei moderniai infekcinei ligoninei keliamus standartus.

"Gyvename globaliame pasaulyje, kur vartai atverti į pačias įvairiausias šalis. Šiuolaikiniame gyvenime galime neišvengti užsikrėtimo įprastomis ar retomis ir ypač pavojingomis infekcijomis. Santaros klinikos yra pasiruošusios įvairioms sudėtingoms medicininėms situacijoms. Esant būtinybei, susidarius atitinkamai epidemiologinei situacijai, pasirūpintų pacientų, įtariamų susirgus pavojinga užkrečiama liga, priėmimu, diagnostika ir gydymu. Klinikose dirba kompetentinga profesionalų komanda, tam specialiai įrengtos patalpos, yra reikiamos techninės, organizacinės priemonės", – sakė F.Jankevičius.

Jis tikisi, kad šioje ligoninėje bus pagerinta ne tik paslaugų kokybė pacientams, bet ir darbo sąlygos ligoninės personalui.

Progresas: iki šiol senose patalpose Žvėryne veikusi ligoninė įsikūrė naujame Santaros klinikų Infekcinių ligų korpuse, kuris yra vienas naujausių stacionarinių infekcinių ligų gydymo padalinių Rytų Europoje.

Čia visos Lietuvos pacientams bus teikiamos ne tik stacionarinės, bet ir ambulatorinės paslaugos, konsultuos ir gydys aukščiausios kvalifikacijos infekcinių ligų ir kvėpavimo organų ligų specialistai, bus atliekami laboratoriniai ir radiologiniai tyrimai, tęsiamas lėtinėmis infekcinėmis ir plaučių ligomis sergančių pacientų ilgalaikis ambulatorinis stebėjimas bei gydymas.

Infekcinių ligų centre per metus buvo gydoma beveik 3 tūkst. pacientų. Konsultacijų ir imunoprofilaktikos skyriuje per metus apsilankydavo per 4 600 pacientų, buvo atliekama beveik 7 tūkst. konsultacijų. Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje 4,5 karto viršija Europos Sąjungos vidurkį, o vaistams atsparios tuberkuliozės susirgimų Lietuvoje yra šešis kartus daugiau nei ES šalyse.

Tuberkuliozės epidemiologinė situacija Lietuvoje yra ypač sudėtinga – sergamumas šia liga labai didelis, diagnozuojama daug daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejų.

"Tuberkuliozė vis dar išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Tuberkuliozės epidemiologinė situacija Lietuvoje yra ypač sudėtinga – sergamumas šia liga labai didelis, diagnozuojama daug daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejų", – pasakojo Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre dėl įvairių kvėpavimo organų, alerginių bei imuninių ligų ir tuberkuliozės per metus konsultuojama apie 15 tūkst. pacientų, stacionariniuose skyriuose gydoma beveik 3 tūkst. ligonių, o dienos stacionaruose – daugiau kaip 3 tūkst. asmenų per metus. Naujose patalpose įsikurs Vaistams jautrios tuberkuliozės (50 lovų) ir Vaistams atsparios tuberkuliozės (50 lovų) skyriai.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės teigimu, Infekcinių ligų centre bus išplėsta dar viena visuomenei labai svarbi ir aktuali paslauga – specifinė imunoprofilaktika. Čia tiek suaugusiesiems, tiek vaikams bus teikiamos konsultacijos dėl skiepų ir atliekami profilaktiniai skiepijimai įvairiomis komercinėmis ir valstybės lėšomis kompensuojamomis vakcinomis. Pacientai prieš egzotines keliones bus kviečiami atvykti į konsultaciją dėl skiepų ir maliarijos profilaktikos paskyrimo. Taip pat bus konsultuojami ir skiepijami įvairioms rizikos grupėms priklausantys asmenys: lėtinėmis ligomis sergantieji, asmenys su nusilpusiu imunitetu, nėščiosios ir kt.

Iki šiol infekcinėmis ligomis susirgę vilniečiai gydyti senose, šiuolaikinių reikalavimų neatitinkančiose patalpose Žvėryne, o naujo korpuso atidarymą politikai pavadino istoriniu žingsniu.

„Džiaugiuosi, kad dar viena Lietuvos gėda (...) yra likviduota“, – sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pasak jo, valstybės pareiga yra sudaryti sąlygas medikams dirbti priimtinose sąlygose, o pacientams – tinkamai gydytis.

„Aš tik noriu palinkėti viena, kad šitam korpuse būtų kuo mažiau pacientų, kad jums visiems būtų kuo mažiau darbo, kad kuo daugiau laiko galėtumėme skirti moksliniams tyrimams, kad galėtumėme įveikti ligas, kurios atrodė neišgydomos“, – kalbėjo premjeras.

Santaros klinikos teigia, kad naujas korpusas yra vienas naujausių stacionarinių infekcinių ligų gydymo padalinių Rytų Europoje.

Čia pacientams bus teikiamos ir stacionarinės, ir ambulatorinės paslaugos, bus atliekami laboratoriniai, radiologiniai tyrimai.

Infekcinių ligų L korpuso stacionaro skyriuose numatytos 50 lovų infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams, Vaistams jautrios tuberkuliozės skyriuje – 50 lovų ir Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriuje – 50 lovų.

„Gražu matyti, kai tavo mylimoje šalyje pacientai ir medikai atsiduria tokiose sąlygose, kur jie turėjo būti seniai“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Tai tikrai yra istorinis žingsnis Lietuvai ir istorinis žingsnis sveikatos apsaugos sistemai“, – pridūrė jis.

Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius tvirtino, kad atidarytas korpusas „visiškai atitinka šiuolaikinei moderniai infekcinei ligoninei keliamus standartus“.

„Aš labai tikiuosi, kad su šia ligonine mes ne tik pagerinsime paslaugų kokybę ir pagerinsime situaciją mūsų pacientams, bet ir pagerinsime darbo sąlygas mūsų personalui“, – kalbėjo F. Jankevičius.

Naują korpusą pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centre per metus gydoma beveik 3000 pacientų.

Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje 4,5 karto viršija Europos Sąjungos vidurkį, o vaistams atsparios tuberkuliozės susirgimų Lietuvoje šešis kartus daugiau nei ES šalyse.