Neringos skulptūra yra prie Kūlių Vartų gatvės ir Taikos prospekto sankryžos. Klaipėdiečiai prieš daugiau negu mėnesį svarstė, kas galėjo jai nutikti, galbūt tai – vandalizmo atvejis, galbūt kas nors, ėjęs pro šalį, nutarė specialiai pakenkti skulptūrai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė sakė, kad duomenų dėl to, kad plokštė būtų nukritusi dėl vandalizmo, savivaldybė neturi.

Vaizdo stebėjimo kamerų skverelyje nėra, tad nustatyti galimus kaltininkus veikiausiai neįmanoma.

Pirmadienį aplink skulptūrą vaikščiojo du nepilnamečiai vaikai. Juos mačiusi viena klaipėdietė sunerimo, esą jeigu jau kelios plokštės nubyrėjo, gali nubyrėti ir kitos, tad prie skulptūros būti apskritai nesaugu.

I. Kubilienė teigė, kad skulptūros sutvarkymo klausimas vėl bus svarstomas ir galbūt greitu metu bus ieškoma sprendinių ir dėl to, kad skulptūra estetiškai atrodytų geriau.

„Tikrai pasižiūrėsime, ką ten galima padaryti. Man paskambino iš vienos įstaigos, sakė, kad turi tokių plokščių, reikia pasidomėti“, – sakė I. Kubilienė.

Kada tiksliai bus sutvarkyta skulptūra, dar nežinia.

„Tikrai greitai nebus, bet šitą klausimą aš užsirašiau kaip spręstiną, pamėginsime ką nors suieškoti, kad sutvarkytų bendrą estetinį vaizdą“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Siūlė rinkti parašus

Klaipėdiečiai skundėsi, kad prie Smiltelės g. 8 namo – nesugrėbti medžių lapai.

Čia gyvenančios Eugenijos teigimu, kad problemos neliktų, namo gyventojams buvo siūloma rinkti parašus ir kreiptis į namą administruojančią įmonę.

„Vis dar pilna lapų. Jau visur skambinome. Sakė rinkti parašus, 50 ar kiek parašų, tada imsis priemonių. Skambinome ir į savivaldybę. Buvo pasakyta, kad teritoriją turi prižiūrėti namo administratorius. Tai vienintelis namas mieste, prie kurio likę lapų. Buvo pavasariškos dienos, galėjo atvažiuoti ir sutvarkyti. Be to, prie namo yra nekokios būklės alyvmedis, jo irgi netvarko. O mokame už aplinkos priežiūrą 4,89 euro per mėnesį“, – skundėsi Eugenija.

Želdinius prie daugiabučių turi prižiūrėti ir tvarkyti jų administratoriai.

Terminas jau praėjo?

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė teigė, kad specialistai nuvyks į minėtą vietą ir apžiūrės teritoriją.

„Želdinius prie daugiabučių turi prižiūrėti ir tvarkyti jų administratoriai. Savivaldybės specialistai papildomai apžiūrės miesto prižiūrimas teritorijas. Jei bus pastebėta netvarkingų plotų, jie bus sutvarkyti“, – tikino pašnekovė.

Klaipėdietis, gyvenantis Taikos pr. 73 name, skundėsi dėl parko negenėtų medžių. Juos esą buvo žadama nugenėti iki kovo vidurio, kadangi po to prasideda paukščių perėjimas. Tačiau medžiai taip ir liko negenėti.

„Rangovai pietinėje miesto dalyje pasikeitė, tad pasikeitė ir tvarka. Sakė, kad iki kovo 15-osios galima genėti medžius, bet terminas jau praėjo, tad turbūt genės tik kitais metais. Anksčiau visada apgenėdavo tuos medžius“, – kalbėjo žmogus.

I. Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šakos – išvežamos

I. Kubilienė pažymėjo, kad specialistai apsilankys ir Taikos prospekto teritorijoje.

„Artimiausiu metu savivaldybės specialistai apsilankys vietoje ir įvertins realų poreikį genėti medžius prie Taikos pr. 73 savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, o prie daugiabučių esančius želdinius, kaip ir minėta, turi prižiūrėti jų administratoriai“, – nurodė vedėja.

Kitose miesto vietose, pavyzdžiui, Malūno parke, pievoje, paliktos medžių šakos, kitoje vietoje, einant pėsčiųjų ir dviračių taku tarp Šilutės pl. ir Taikos pr., tokių šakų irgi apstu.

„Šiose vietose šakos yra renkamos ir išvežamos“, – paaiškino I. Kubilienė.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patvirtino, kad maždaug mėnesį Neringos skvero švarą užtikrins ne „Klaipėdos želdiniai“, o „Ecoservice“. Vėliau situacija gali pasikeisti.

„Ilgametė sutartis pasibaigė maždaug prieš savaitę. Kadangi gavome pretenzijų, buvo sustabdytas vadinamasis didžiosios sutarties pasirašymas. Numatydami, kad taip galėtų atsitikti, „paleidome“ mažąjį pirkimą. Mažasis pirkimas – mėnesiui, gal penkioms savaitėms. Tad konkursą už šiaurinę dalį laimėjo „Klaipėdos želdiniai“, o už pietinę „Ecoservice“, – paaiškino I. Kubilinė.

O apie ramybės neduodančią problemą – balą – savivaldybės atstovai taip pat žino, ši problema esą bus sprendžiama.

Manoma, kad skvero atnaujinimo darbai tęsis jau netrukus, ypač jei tam leis oro sąlygos.

Paruošiamieji darbai vyksta.

„Jeigu orai neblogi, rangovai dažniausiai pradeda darbus anksčiau. Tą matome ir kituose objektuose. Kalbėjome su „VVARFF“, jeigu orai leis, o tą lyg ir matome, svarbu, kad iš žemės dingtų įšalas, darbus pradės anksčiau“, – tikino pašnekovė.

Per pirmąjį darbų etapą buvo atlikta nemažai darbų – jungčių šviestuvams montavimas, drenažo ir lietaus nuotekų įrengimo darbai, pėsčiųjų ir dviračių takų paruošiamieji darbai, naujų takų ir aikščių įrengimas.

Dar šį arba kitą mėnesį prasidės antrasis darbų etapas, per kurį bus įrengtos krepšinio, tinklinio ir vaikų žaidimų aikštelės bei bus užbaigtas dviračių tako įrengimas.

„Labai daug suplanuotų dalykų – ir vaikų žaidimų aikštelių įranga, ir tam tikri kiti dalykai. Sprendžiame ir dėl vandens nutekėjimo, kur nuolatos renkasi lietus, kad to „baseino“ neliktų. Paruošiamieji darbai vyksta“, – teigė I. Kubilienė.

Viso Neringos skvero atnaujinimo projekto vertė – 2,6 mln. eurų, darbų rangovas – bendrovė „VVARFF“.

Parkų teritorijos po žiemos sezono mieste tvarkomos kiekvienais metais.

„Po žiemos laikotarpio surenkame nukritusias šakas, pavienes atliekas, nušluojame takus. Apžiūrime medžius – nudžiūvusius iškertame, jei reikia, apgenėjame šakas, formuojame krūmus ir taip pat išvalome vandens telkinius. Jeigu prieš tai nespėjome rudenį sugrėbti ir išvežti lapų, tai padarome pavasarį“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Parkų sutvarkymui skiriamos skirtingos sumos, priklausomai nuo to, kiek žalos pridarė audros.

Miestas turi beveik 20 pasivaikščiojimams ir poilsiui skirtų parkų, kurie, kaip teigė skyriaus vedėja, visi tvarkomi vienodai, tačiau šiemet didesnio dėmesio turėtų sulaukti želdiniai, esantys parke tarp Baltijos prospekto ir Debreceno gatvių, kadangi šiuo metu ten vyksta pėsčiųjų bei dviračių tako ir aikštės prie Šilutės plento atnaujinimo darbai.

„Parkų sutvarkymui skiriamos skirtingos sumos, priklausomai nuo to, kiek žalos pridarė audros, kiek vėjovartų, vėjolaužų tenka sutvarkyti, išfrezuoti kelmus, atkurti gėlynus“, – kalbėjo skyriaus vedėja.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

I. Kubilienė teigė, kad pasitaiko atvejų, kai parkuose dėl gamtos stichijų rimtos žalos išvengiama iš anksto apžiūrėjus ir pašalinus pavojingus želdinius.

Šiuo metu sudėtingesnė situacija yra Skulptūrų ar Malūno parkuose, kur daugiau senesnių medžių.

Miesto savivaldybės puslapyje, skiltyje „Pranešk apie problemą mieste“, miestietis piktinasi, kad Malūno parke jau kurį laiką yra problema.

„Parke nuolat neveikia viešasis tualetas. Ar šeimos, ateinančios su vaikais, savo atžalas turi pratinti eiti į krūmus?“ – klausė klaipėdietis.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė teigė, kad problema yra žinoma ir šią savaitę ją ketinama išspręsti.

„Žinome, kad Malūno parke viešasis tualetas šiuo metu neveikia, jis sugedo dar sausio pabaigoje, kai susprogo vandens tiekimo vamzdis. Ieškome ir perkame detales, todėl tualetas sutvarkytas turėtų būti galbūt ir šią savaitę“, – tvirtino I. Kubilienė.

Ji žadėjo, kad kol problemą išspręs, šioje vietoje bus pastatytas biotualetas.

Vedėja aiškino, kad dažnai viešieji tualetai neveikia ne tik dėl techninių avarijų, bet ir dėl neatsakingo žmonių požiūrio.

„Dėl bendro naudojimo tualetų visada yra bėdų, jie apgadinami ir juos tenka tvarkyti iš naujo, pavyzdžiui, K. Donelaičio aikštėje šiuo metu tualetas vėl apgadintas. Būna atvejų, kai žmonės per daug įdeda monetų, tada tualetų durys užsikerta“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Niokoja paaugliai?

Jau ne kartą žmonės kreipėsi dėl Malūno parke sudarkytos šiukšlių dėžės, jos dureles kažkas sulaužė, o dalis išmėtė aplinkui. Neseniai toks incidentas pasikartojo.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, Malūno parke panašių įvykių jau būta nemažai.

„Tikrai ne du kartus, daugiau. Malūno parkas buvo vienas mano objektų. Jis buvo įrenginėjamas etapais, o po pirmo etapo buvo vienerių metų tarpas. Per metus buvo labai niokojamos šiukšliadėžės, jų durelės sulaužomos“, – sakė I. Kubilienė.

Manoma, kad šiukšliadėžes apgadina po pamokų namo einantys paaugliai. Be to, šios šiukšliadėžės ne betoninės.

„Mieste yra daug betoninių, joms daryk, ką nori, kaip stovėjo, taip ir stovės. O šios – gležnos. Bet pagal projektą, turime saugoti penkerius metus. Ateityje statyti tokias pačias aš nelinkčiau. Dėl kokybės nežinau. Jeigu neliesime, neniokosime, jos ir stovės. Bet kažkodėl žmonėms kliūva“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Inga Kubilienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Norėjo ištraukti pinigus

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja taip pat pasakojo, kuriose vietose būta panašių miesto turto niokojimo atvejų.

„Pasitaiko Sąjūdžio parke. Pastarąjį atvejį turėjome Skulptūrų parke, kai buvo mėginta ištraukti pinigus iš pinigų rinkiklio. Šiaip dažniausiai yra apipaišomi suolai, įvairūs stendai. Turime atskirą sutartį dėl valymo. Tikrinsime prieš prasidedant šviesiajam sezonui. Tada tikrai yra daug ką valyti, plauti. Kiekviename atvertame parke suolus apipaišo, o šiukšliadėžes susprogdina“, – neslėpė I. Kubilienė.

Itin daug suoliukų gadinama ir Jūrininkų prospekte, Girulių plente.

Kiekviename parke yra įrengta ir po keletą vaizdo stebėjimo kamerų. Tačiau jos veikiausiai sustabdo tik tuos, kurie kažko bijo.

Žala siekia ir tūkstančius eurų

„Neseniai mačiau autobusų stotelėje išdaužtus stiklus. Tokių irgi pasitaiko ne retas atvejis. Nežinau, kaip įvyksta ir kodėl tos stotelės tampa be stiklų, bet stengiamės greitai sutvarkyti. Neseniai ir žemėlapis prie Turgaus aikštės buvo sudraskytas. Per mėnesį kartą tokių „efektyvesnių“ atvejų pasitaiko“, – tikino I. Kubilienė.

Ji taip pat pridūrė, kad dėl vandalų vis dar kenčia ir Danės skveras.

Per mėnesį kartą tokių „efektyvesnių“ atvejų pasitaiko.

„Jame yra įrengta 12 fontanėlių. Iš 12 fontanėlių devyniuose nulaužti kraniukai. Jie vežami iš Italijos. Vienas kainuoja 250 eurų. Iš dvylikos devyni – jau didelis vandalizmas. Miestui kainuoja apie du tūkstančius eurų“, – teigė I. Kubilienė ir patvirtino, kad bus imamasi priemonių.

Padeda išaiškinti pažeidėjus

Uostamiesčio viešąsias erdves stebinčias vaizdo kameras įrengia Klaipėdos savivaldybė, jų išdėstymas yra derinamas su miesto policija.

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnų teigimu, vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga yra labai naudinga aiškinantis įvairias nusikalstamas veikas ar įvairius administracinius pažeidimus.

Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai per 2023 m. uostamiestyje per vaizdo kameras pastebėjo ir užfiksavo beveik 600 įvairių teisės pažeidimų, daugiausia tai buvo įvairūs eismo taisyklių pažeidimai.

Pasak pareigūnų, pradedant ikiteisminius tyrimus, vienas pirmųjų tyrėjų žingsnių yra įvertinti, ar teritorija, kurioje galbūt įvykdyta nusikalstama veika ar pažeidimas, yra stebima vaizdo kameromis.

Savivaldybės, kitų įvairių juridinių ar fizinių asmenų įsirengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, registratoriais užfiksuoti vaizdai pareigūnams ypač padeda aiškinantis eismo įvykių, viešosios tvarkos pažeidimų, vagysčių aplinkybes.

Miesto gyventojai pasipiktinę, esą nuvalomi tik šaligatviai, o automobilių stovėjimo aikšteles ir įvažas į kiemus palieka išsivalyti patiems gyventojams.

„Norėčiau tiksliai žinoti, kas yra atsakingas už daugiabučių kiemuose esančių mašinų aikštelių ir įvažų į kiemus valymą. Skambinau į savivaldybę, man sakė, kad turėčiau teirautis namo administratoriaus. Administratorius tikino, kad turi nuvalyti tik šaligatvius, o už automobilių aikštelių išvalymą atsakinga savivaldybė. Tai kaip yra iš tikrųjų?“ – klausė klaipėdietis.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė tvirtino, kad dauguma daugiabučių vidinių kiemų priklauso tų namų administruojamoms įmonėms, ir tik kai kurie – savivaldybei.

„Didžioji dalis vidinių kiemų priklauso tų namų administratoriams, bet yra vietų, kai gatvė yra labai arti daugiabučio, ir nors atrodo, kad turėtų būti priskirta to namo prižiūrėtojams, ji priskirta savivaldybei, taigi ten už tvarką atsakome mes. Tačiau tokių vietų labai mažai“,– pabrėžė I. Kubilienė.

Kelios daugiabučius administruojančios įmonės vienbalsiai tikino, kad valomi ne tik šaligatviai, bet ir važiuojamoji kiemų dalis, taip pat valomos ir išvažos iš kiemų.

Kai kurie administratoriai nustato valymo laiką ir prašo gyventojų, kad nebūtų automobilių, nes kitaip išvalyti neįmanoma.

„Jeigu mūsų sutartyje su daugiabučio gyventojais yra nurodyta, kad automobilio aikštelės turi būti valomos, mes jas ir išvalome. Gyventojai yra informuojami apie datą ir laiką, tuo metu prašome patraukti automobilius, kad galėtume išvalyti visą plotą iš karto“, – teigė vienos daugiabučius administruojančios įmonės vadybininkė Venta Jackaitė.

„Dirba, gražėja takas, bet yra tikrai tokių nesklandumų. Šita vieta visada problemiška, ir geriau nepadarė“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Debreceno“ komentavo viena moteris.

„Dviračių takas išpiltas siaubingai su didžiausiomis duobėmis“, – atsakė kita.

Tikimės, kad projektas bus užbaigtas kokybiškai.

Gyventojų įkeltose nuotraukose matyti telkšančios didžiulės vandens balos, kurių neįmanoma apeiti į jas neįbridus, kadangi užima didelę dalį tako.

Dėl šio tako į Klaipėdos savivaldybę jau kreipėsi ne vienas gyventojas. Tai patvirtino ir Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė. Ji taip pat informavo, kad darbus šioje teritorijoje atlieka bendrovė „VVARFF“.

„VVARFF“ vykdo skvero ties prekybos centru „Maxima“ (Šilutės pl. 40A), pėsčiųjų ir dviračių tako tarp Šilutės pl. ir Taikos pr., statybos darbus. Lietingu metu gauname gyventojų skundų dėl dviračių tako, kuris yra nuokalnėje ir visada laikosi vanduo. Naujai suprojektuoti ir įrengti latakai tinkamai nesurenka vandens. Vertinant tai, kad objektas dar neužbaigtas, savivaldybė vertins papildomo drenavimo galimybes“, – paaiškino I. Kubilienė.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau kada darbai tęsis – nežinia, kadangi įprastai nuo gruodžio vidurio iki kitų metų kovo prasideda technologinė pertrauka, tad jokie darbai nevykdomi. Kol dar ne gruodis, darbus būtų galima tęsti.

„Projekto vertė – beveik 3 mln. eurų, darbai ir lėšos buvo paskirstytos trejiems metams. 2024 m. planuojama darbų pabaiga, likusi lėšų suma – apie 1,5 mln. eurų. Atsiprašome už nepatogumus, tikimės, kad projektas bus užbaigtas kokybiškai“, – vylėsi Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, uostamiestį bus stengiamasi papuošti iki eglutės įžiebimo, kuris vyks gruodžio 2-ąją.

„Miestas puošiasi iš naujo. Tai reiškia, kad visose gatvėse naudosime tuos pačius, kaip ir praėjusiais metais, puošybos elementus. Puošybą pradėjome nuo lapkričio pradžios. Turime papuošti iki gruodžio 2-osios, kai planuojamas eglutės įžiebimas. Švies visas miestas“, – sakė I. Kubilienė.

Puošmenos kabinamos nuo Senojo turgaus link pietinės miesto dalies, Smiltelės gatvės. Puošiamas kas antras apšvietimo stulpas, o centrinėje miesto dalyje puošmenos – ant kiekvieno stulpo.

Miestas puošiasi iš naujo.

Naujas girliandas nuspręsta pirkti dėl to, kad senosios jau susidėvėjo, prastai veikia.

„Tam išleidome 16 tūkst. eurų, jų ilgis – apie 20 kilometrų. Medžiai bus papuošti Atgimimo, Teatro aikštėse, Danės skvere. Kiti puošybos elementai bus nuo Herkaus Manto viaduko link Kretingos gatvės pabaigos. Anksčiau kabindavome ant vieno stulpo po du elementus, dabar bus po vieną. Ir papildomai puošiame iniciatyvias seniūnijas – Joniškės g. bus puošiamas kas antras apšvietimo stulpas, kaip ir J. Janonio g. link Sportininkų gatvėse“, – pažymėjo vedėja.

Anot I. Kubilienės, suma puošmenų pakabinimui ir nukabinimui nuo praėjusių metų nelabai skiriasi.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kaip ir kiekvienais metais, labai panaši suma planuojama išleisti – apie 100 tūkst. eurų pakabinimui ir nukabinimui. Elektros suvartojimas turėtų būti apie 20 tūkst. eurų, taip pat papildomai įsigytos girliandos ant medžių šakų – dar 16 tūkst. eurų“, – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Kitąmet planuojama šiek tiek atnaujinti puošmenas ant apšvietimo stulpų, kadangi kiekvienais metais atsiranda jų vis daugiau gendančių.

„Numatome po 10–15 proc. atsinaujinimą, tai yra didelės lėšos – per 100 tūkst. eurų. Po truputį mėginsime nusipirkti naujų elementų, bet tai bus nuo kitų metų“, – akcentavo I. Kubilienė.

Burbulai, puošiantys Atgimimo aikštę, šiemet taip pat liks, šventiškiau atrodys Sukilėlių gatvė prie Teatro aikštės.

Balandžio 20-osios rytą buvo nuimti „Laivelį“ juosiantys apšvietimo elementai. Pasak juos nuėmusio darbininko, konstrukcijos – nusidėvėjusios, byrančios.

Nepaisant to, Klaipėdos savivaldybės atstovai gavo pasiūlymą „Laivelį“ iš minėtos aikštės „išplukdyti“ į Žvejybos uosto rajoną, tačiau bijoma, kad tokios kelionės jis neatlaikytų.

Pavyks tai pavyks, nepavyks, tai bus surašytas aktas, kad nebeatlaikė konstrukcijos, ir tiek.

„Buvo gautas vienas prašymas, jeigu įmanoma, perkelti jį į Žvejybos uostą. Pavyks tai pavyks, nepavyks, tai bus surašytas aktas, kad nebeatlaikė konstrukcijos, ir tiek. O dėl to, ką darysime, – įdomi situacija. Pasisakymų buvo daug. Dalis pasisakė, kad „Laivelis“ patiko. Didžioji dalis pasakė, kad erdvę užsodintume žole ir nieko nedarytume. Pateikė pasiūlymus apželdinti tam tikromis augalų rūšimis“, – pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Tad kol kas daugiausia gyventojai siūlo apsodinti „Laivelio“ teritoriją žole, o kaip būtų geriau, bus sprendžiama balandžio 24-ąją.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tą dieną Miesto tvarkymo skyriaus specialistai susitiks su „Klaipėdos želdinių“ atstovais ir Žvejybos uosto rajono seniūnaičiu Sauliumi Liekiu.

Po susitikimo bus sprendžiama, ką daryti su „Laiveliu“ ir kada numatomas paskutinis jo „reisas“.

„Manome, kad pavyks šį mėnesį. Planavome išvežti iki balandžio vidurio, bet kol sodino, negalėjome, sodinimas buvo prioritetas. Dabar jau visas miestas apsodintas“, – sakė I. Kubilienė.