Onkologinių organizacijų atstovai laukia valstybės pagalbos, prašo didesnių kompensacijų. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad vaistų problemą išspręsti ne taip paprasta. Ir reikia galvoti apie didesnius sveikatos draudimo mokesčius.

Sauliaus žmona krūties ketvirtos stadijos vėžio diagnozę išgirdo prieš 7 metus. Tuomet žemė slydo iš po kojų, tačiau šiandien situacija gerėja.

„Ji yra gera todėl, kad tam tikru metu, prieš beveik 7 metus, jai buvo skirti nauji vaistai ir matome, koks yra rezultatas“, – kalbėjo pacientės vyras Saulius Bartkevičius.

Tiesa, šiuo metu inovatyvūs vaistai, agresyviomis vėžio formomis sergantiems, beveik nepasiekiami. Lietuvoje naujos, efektyvesnės vaistų rūšys vis dar nekompensuojamos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Praktiškai kelių nėra. Tai yra arba asmeninės lėšos, arba kažkokie fondai, bet jie sugeba padėti tik vienam kitam pacientui. Tokioje situacijoje kaip mano žmona yra 100 per metus“, – pasakojo S. Bartkevičius.

O ir vaistų suma įkandama tikrai ne kiekvienam.

„Jie kas mėnesį turi mokėti vidutiniškai apie 10 tūkst. iš savo kišenės. Kai kurie žmonės, kurie nesikreipia į mus, jie parduoda namą, jie parduoda karvę, dar kažką parduoda... Bet yra žmonių, kurie neturi ką parduoti“, – teigė Vėžio gydymo paramos fondo vadovė Aurelija Juškevičienė.

SAM sako, kad naujausiems vaistams kompensuoti trūksta pinigų. Esą lietuvių mokamo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio neužtenka.

„Lietuviai moka mažiau negu vidutinis europietis. Atitinkamai perpus mažiau, vadinasi, ir vaistams tenka šiek tiek mažiau“, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Onkologai tikina, kad neretai gydant sunkios formos krūties vėžį, medikų rankos būna surištos. Mat net ir žinodami tinkamus preparatus, jų paskirti negali.

„Jeigu matai, kad galėtum kažkuriai moteriai skirti, tačiau neįeina pagal tą programą kažkokie duomenys, tai turi sakyti, kad negalime padėti su naujausiais šiuolaikiniais preparatais“, – kalbėjo Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas.

„Jeigu ateina pacientė su krūties vėžio diagnoze, deja, žinau, kad turiu labai mažai galimybių ką pasiūlyti. Aš siūlau ne pagal Europines rekomendacijas, ne pagal ESMO rekomendacijas, o pagal esamas gydymo galimybes“, – pasakojo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Paramos fondai sako, kad tokia situacija Lietuvoje tęsiasi jau ne vienerius metus. Tačiau reikšmingų pokyčių nesulaukiama.

„Ji prilygsta maždaug tokiai situacijai, kai tu eini gatve, matai, kad žmogus neteko sąmonės, nugriuvo, o tu pasižiūri ir praeini. Nors galbūt tu esi gydytojas, galbūt tu moki suteikt pirmą pagalbą, bet tu tiesiog praeini“, – aiškino A. Juškevičienė.

Dalis inovatyvių vaistų – nekompensuojami, nes jų pagrįstumo vis dar nepatvirtino SAM suburta komisija. Tačiau, pasak ministerijos, matomas teigiamas pokytis.

„Galima pasidžiaugti, kad procesas yra įsivažiavęs. Jeigu pasižiūrėtume į vaistų vertinimą, tai prieš tris metus buvo tik aštuoni vaistai kompensavimui įvertinti, užpernai – 25, o pernai – jau 65“, – džiaugėsi T. Bagdonas.

Paramos organizacijos nerimauja, kad pokyčiai vyksta per lėtai, o onkologiniams pacientams svarbi kiekviena minutė.

Jie kas mėnesį turi mokėti vidutiniškai apie 10 tūkst. iš savo kišenės.

„Metai iš metų valdininkai atrašinėja, kad dar vertinom tą, dar nepakanka duomenų ir gaunasi toks pasiteisinimas, kodėl tas vaistas neatsiranda prieinamas pacientui“, – pasakojo vėžio gydymo paramos fondo vadovė.

„Sulaukiam užklausų: gal galiu nusipirkti 3-4 mėnesiam, gal jau tuoj bus? Tačiau to atsakymo nėra“, – sakė N. Čiakienė.

Medikai sako, kad individualiai įvertinus kiekvieno paciento atvejį, finansinė našta valstybei nebūtų tokia didelė, nes naujų vaistų prireiktų mažiau nei pusei sergančiųjų.

„Tie skaičiai nėra astronominiai. Todėl pacientams, kuriems tas vaistas tikrai reikalingas, tiesiog turi būti kažkokia taip vadinamoji prieinamumo rutina“, – tvirtino A. Česas.

SAM pripažįsta, kad problemų sprendimas užtruks.

„Diskusija turi būti apie sveikatos apsaugos finansavimo didinimą bendrai. Kol kas yra vengiama šitų diskusijų, bet tikimės, kad rinkimai yra puiki proga apie tai pakalbėt“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas.

Kasmet krūties vėžiu Lietuvoje suserga apie 1600 moterų, o apie ketvirtadaliui jų nustatoma jau išplitusi liga.

Onkologinių organizacijų atstovai laukia valstybės pagalbos, prašo didesnių kompensacijų. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad vaistų problemą išspręsti ne taip paprasta.

Sauliaus žmona ketvirtos stadijos krūties vėžio diagnozę išgirdo prieš septynerius metus. Tuomet žemė slydo iš po kojų, tačiau šiandien situacija gerėja.

„Ji yra gera todėl, kad tam tikru metu, prieš septynerius metus beveik, jai buvo skirti nauji vaistai ir matome, koks yra iš tikrųjų rezultatas“, – sakė pacientės vyras Saulius Bartkevičius.

Tiesa, šiuo metu inovatyvūs vaistai agresyviomis vėžio formomis sergantiems beveik nepasiekiami. Lietuvoje naujos, efektyvesnės vaistų rūšys vis dar nekompensuojamos.

„Praktiškai kelių nėra. Tai yra arba asmeninės lėšos, arba kažkokie fondai, bet, aišku, jie sugeba padėti tiktai vienam kitam pacientui. O jų yra, tarkim, tokioje situacijoje, kaip mano žmona, 100 per metus“, – tikino S. Bartkevičius.

Praktiškai kelių nėra.

O ir vaistų suma įkandama tikrai ne kiekvienam.

„Jie kas mėnesį turi, taip vidutiniškai, apie 10 tūkst. mokėti iš savo kišenės. Kai kurie žmonės, kurie nesikreipia į mus, parduoda namą, parduoda karvę, dar kažką parduoda. Bet yra žmonių, kurie neturi, ką parduoti“, – sakė Vėžio gydymo paramos fondo vadovė Aurelija Juškevičienė.

Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad naujausiems vaistams kompensuoti trūksta pinigų. Esą lietuvių mokamo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio neužtenka.

„Lietuviai moka mažiau negu vidutinis europietis. Atitinkamai perpus mažiau, vadinasi, ir vaistams tenka šiek tiek mažiau“, – aiškino sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Onkologai tikina, kad neretai gydant sunkios formos krūties vėžį medikų rankos būna surištos. Mat net ir žinodami tinkamus preparatus, jų paskirti negali.

„Jeigu tu matai, kad tu galėtum kažkuriai moteriai skirti, tačiau neįeina pagal tą programą kažkokie duomenys. Tai tu turi sakyti, kad negalime su naujausiais šiuolaikiniais preparatais padėti“, – teigė Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas.

„Jeigu ateina pacientė su krūties vėžio diagnoze, deja, žinau, kad aš turiu labai mažai galimybių pasiūlyti. Aš siūlau ne pagal europines rekomendacijas, ne pagal ESMO rekomendacijas, o pagal esamas gydymo galimybes“, – tikino Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Paramos fondai sako, kad tokia situacija Lietuvoje tęsiasi jau ne vienerius metus, tačiau reikšmingų pokyčių nesulaukiama.

„Ji prilygsta maždaug tokiai situacijai, kai tu eini gatve, matai, kad žmogus neteko sąmonės, nugriuvo, tu pasižiūri ir praeini. Nors galbūt tu esi gydytojas, galbūt tu moki suteikti pirmą pagalbą, bet tu tiesiog praeini“, – sakė A. Juškevičienė.

Ji prilygsta maždaug tokiai situacijai, kai tu eini gatve, matai, kad žmogus neteko sąmonės, nugriuvo, tu pasižiūri ir praeini. Nors galbūt tu esi gydytojas, galbūt tu moki suteikti pirmą pagalbą, bet tu tiesiog praeini.

Dalis inovatyvių vaistų nekompensuojami, nes jų pagrįstumo vis dar nepatvirtino SAM suburta komisija. Tačiau, pasak ministerijos, matomas teigiamas pokytis.

„Galima pasidžiaugti, kad procesas yra įsivažiavęs. Jeigu pasižiūrėtume į vaistų vertinimą, tai prieš 3 metus buvo tik 8 vaistai kompensavimui įvertinti, užpernai mes turime 25, o pernai mes turime jau 65“, – teigė T. Bagdonas.

Paramos organizacijos nerimauja, kad pokyčiai vyksta per lėtai, o onkologiniams pacientams svarbi kiekviena minutė.

„Valdininkai atrašinėja. Metai iš metų, kad dar mes vertinome tą, dar nepakanka duomenų ir tai išeina toks pasiteisinimas, kodėl tas vaistas neatsiranda prieinamas pacientui“, – aiškino A. Juškevičienė.

„Sulaukiame užklausų, gal galiu nusipirkti 3–4 mėnesiams, gal jau tuoj bus. Tačiau to atsakymo nėra“, – sakė N. Čiakienė.

Medikai sako, kad individualiai įvertinus kiekvieno paciento atvejį, finansinė našta valstybei nebūtų tokia didelė. Mat naujų vaistų prireiktų mažiau nei pusei sergančiųjų.

„Tie skaičiai nėra astronominiai. Todėl tiems pacientams, kuriems tas vaistas tikrai reikalingas, tiesiog turi būti kažkokia ta vadinamoji prieinamumo rutina“, – įsitikinęs A. Česas.

SAM pripažįsta, kad problemų sprendimas užtruks.

„Diskusija turi būti apie sveikatos apsaugos finansavimo didinimą bendrai. Kol kas yra vengiama šitų diskusijų, bet tikimės, kad rinkimai yra puiki proga apie tai pakalbėti“, – sakė T. Bagdonas.

Kasmet krūties vėžiu Lietuvoje suserga apie 1600 moterų, o apie ketvirtadaliui jų nustatoma jau išplitusi liga.

Naujas  nebūtinai inovatyvus

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vaistai – tokie patys, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, mat vaistai šalyse narėse yra registruojami bendrų procedūrų metu, laikantis ES priimtų teisės aktų ir vieningų standartų.

Inovatyvių vaistų kūrimas būtinas medicinos pažangai, tačiau svarbu žinoti, jog ne visi naujai registruoti yra tikrai inovatyvūs. Statistika byloja, kad apie 80 procentų naujai sukuriamų ir užregistruojamų vaistų nėra kažkuo pranašesni nei jau esamas gydymas – jie tiesiog tampa papildoma gydymo alternatyva, t. y., dar vienu pasirinkimu gydytojui, kas tikrai yra labai gerai. Apie 2 procentus naujai registruojamų vaistų yra išties pažangūs, tuo tarpu maždaug 5 procentai naujų vaistų sukuria tik kiek didesnę naudą už jau esančius.

Koks vaistas laikomas išties inovatyviu? Visų pirma, toks, kurio sudėtyje yra nauja veiklioji medžiaga ar medžiagos, kurios iki šiol nebuvo registruotos. Toks, kuris yra gerokai vertingesnis pacientams, lyginant jį su jau esančiu gydymu, taip pat toks, kuris padeda kontroliuoti ar įveikti ligą, kuriai iki šiol nebuvo taikomas joks gydymas, ar vaistas, pagamintas taikant naujas technologijas. Pavyzdžiui, inovatyviais vaistais reikėtų laikyti naujo tipo vakcinas nuo COVID-19 ligos (iRNR vakcinos). Inovatyviu gydymu taip galima laikyti taip vadinamąją taikinių terapiją, kai vėžio gydymui vartojamos biotechnologiniais metodais patobulintos T ląstelės.

Kalbant apie naujų ar inovatyvių vaistų kompensavimą, svarbu žinoti, kad neįmanoma kompensuoti visų vaistų ar gydymosi būdų. Vaistų kompensavimo sistemos tikslas yra turėti ne tik naujų ir inovatyvių vaistų, bet ir tokių, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir gydymo jais kaštai yra mažesni nei gydant šiuo metu kompensuojamais vaistais. Paprasčiau kalbant, visos pasaulio šalys, net ir pačios turtingiausios, siekia kuo racionaliau panaudoti finansinius išteklius ir užtikrinti, kad vaistų kompensavimui panaudotos lėšos padėtų sukurti kuo daugiau naudos šalies pacientų sveikatai.

Kaip vaistai atkeliauja į Lietuvą?

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vaistai registruojami nacionalinės registracijos ir centrinės registracijos būdais. Esant nacionalinei registracijai paraiškų mokslinį vertinimą (dėl kokybės, saugumo ir veiksmingumo) atlieka nacionalinių institucijų ekspertai ir registracija galioja tik toje šalyje. Tuo tarpu centrinės registracijos metu paraiškų mokslinį vertinimą (dėl kokybės, saugumo ir veiksmingumo) atlieka Europos vaistų agentūra (EVA), kuri tą daro sujungdama ES valstybių vaistų agentūrų mokslinius resursus. Kai vaistas registruojamas centriniu būdu, registruotojas įgyja teisę juo prekiauti visoje ES.

Centrinės registracijos būdu privalomai yra registruojamos visos naujos veikliosios medžiagos, skirtos gydyti vėžį, diabetą, neurodegeneracines, virusines, autoimunines ligas, taip pat įvairūs pažangios ląstelių terapijos (pvz., ląstelių terapijos, genų terapijos), biologiniai vaistai, taip pat vaistai, skirti gydyti retas ligas ir kt.

Svarbu atminti tai, jog net ir užregistravus vaistą, jis nebūtinai bus tiekiamas į Lietuvos rinką, tam turi įtakos ne nuo registracijos proceso priklausomi veiksniai, tokie kaip rinkos dydis, konkurentų buvimas ar nebuvimas, valstybėje taikoma vaistų kompensavimo politika ir pan. Į kokias šalis vaistas bus tiekiamas, sprendžia jo registruotojas.

Kaip priimami sprendimai dėl vaistų kompensavimo?

Lietuvoje Komisijai, kuri atsakinga už naujų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įtraukimą į kompensavimo sąrašus, yra pateikiama vieninga ir vientisa informacija apie įvertintą paraišką kompensuoti vaistą ar medicinos pagalbos priemonę. Išsamų klinikinį bei ekonominį paraiškos vertinimą sveikatos apsaugos ministro pavedimu atlieka VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus ekspertai.

Kodėl reikia vertinti sveikatos technologijas? Atsakymas – paprastas. Nė viena pasaulio šalis neturi neribotų ir pakankamų išteklių sveikatos apsaugai finansuoti. Todėl esminis kiekvienos šalies sveikatos technologijų vertinimo tikslas – sudaryti prielaidas kuo racionaliau panaudoti turimus resursus (ypač finansinius). Vertindami paraiškas įrašyti konkretų vaistą į kompensavimo sąrašą ar ne, VVKT specialistai išanalizuoja ir įvertina, kiek kainuoja gydymo nauju vaistu sukuriami kokybiški gyvenimo metai, atsižvelgiant į sukuriamos papildomos naudos dydį (ilgesnis ir/ar kokybiškesnis gyvenimas), bei į tai, koks yra gydymo nauju vaistu poveikis hospitalizacijoms dėl ligos, taip pat, koks yra poveikis kitų sudėtingų ir brangių gydymo metodų poreikiui. Tai ypač svarbu, norint užtikrinti, kad į kompensavimo sąrašus būtų įtraukiami patys efektyviausi ir pacientams reikalingiausi vaistai, nes kompensuoti visų vaistų, kaip jau buvo minėta aukščiau, deja, neįmanoma.

Kiek trunka paraiškų kompensuoti vaistus vertinimo procesas? Kam teikiamas prioritetas?

Skirtingos šalys taiko skirtingą vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus politiką. Ji formuojama, atsižvelgiant į šalies ekonomikos rodiklius, sveikatos sistemos ypatumus, sveikatos paslaugų kaštus, kompensuojamų vaistų sąraše jau esančius vaistus, gydymo metodikų ypatumus ir pan.

Lietuvoje vaistų, kuriuos siekiama įrašyti į kompensuojamų vaistų sąrašus, paraiškas vertinimui teikia vaisto registruotojas ar jį atstovaujantis pareiškėjas ir tai jis daro savo nuožiūra. Pagal turimus duomenis matyti, kad nuo vaisto registracijos iki paraiškos pateikimo jį kompensuoti praeina vidutiniškai nuo vienerių iki dešimties metų. Pateikus paraišką, sprendimas dėl vaistinio preparato kompensavimo (ar nekompensavimo), idealiu atveju turėtų būti priimtas maždaug per pusmetį. Tenka apgailestauti, kad pastaraisiais metais paraiškų vertinimas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių buvo gerokai sulėtėjęs. Tai lėmė tokie dalykai kaip neplanuotai gautas itin didelis paraiškų skaičiaus, iškilusios finansavimo problemos, žmogiškųjų išteklių trūkumas. Tačiau dabar situacija suvaldyta ir paraiškų įvertinama vis daugiau.

Kalbant apie VVKT vertinimo dar laukiančias vaistų, kurie registruotojų siūlomi įrašyti į kompensavimo sąrašus, paraiškas, būtina pažymėti tai, kad iš viso šio skaičiaus kiek mažiau nei dešimtadalis vaistų galėtų būti laikomi išties inovatyviais, visi likusieji – tai tik papildoma gydymo alternatyva, t. y., dar vienas pasirinkimas gydytojui. Neretai dar ir brangesnis nei esamas gydymas. Sveikatos apsaugos ministerijoje veikia speciali darbo grupė, skirta teisės aktui, reglamentuojančiam sveikatos technologijų vertinimo procesą, tobulinti. Pokyčiais siekiama sudaryti galimybę iš tiesų inovatyvių vaistų paraiškas (nauja veiklioj medžiaga, nėra kitų tos pačios klasės vaistų ar liga yra tokia, kuriai šiuo metu netaikomas gydymas) vertinti pirmumo tvarka, kad pacientai kuo greičiau gautų jiems reikalingą gydymą.

„PSDF išlaidų augimą sąlygoja tai, kad pastaraisiais metais į kompensavimo sąrašus įtraukiama vis daugiau naujų inovatyvių (gaminamų naudojant pažangiausias technologijas) vaistų. Tokiu būdu vis didesniam pacientų skaičiui yra užtikrinamas jiems būtinų vaistų prieinamumas“, – teigiama ministerijos BNS pateiktame atsakyme.

Pasak SAM, nauji vaistai dažniausiai yra saugomi patento ir gaminami vieno gamintojo – dažniausiai vienos iš kelių didžiausių kompanijų.

„Kol vaistui galioja patento apsauga, kiti gamintojai neturi teisės jų tiekti į rinką. Kadangi inovatyviems vaistams sukurti reikalingos didelės investicijos, juos gamina didžiosios farmacijos kompanijos, kurios turi atitinkamus pajėgumus“, – teigia ministerija.

Taip ministerija komentavo STT direktoriaus pavaduotojos Rūtos Kaziliūnaitės pateiktą informaciją, jog pastaruoju metu labai išaugo valstybės išlaidos kompensuojamiems vaistams, tai siejant su gamintojų lobizmu.

„Stebime labai didelę koncentraciją šio įspūdingo padidėjimo – net daugiau kaip 90 proc. (122,2 mln. eurų – BNS) augimas yra labai susitelkęs keliolikos (17-os – BNS) didžiųjų farmacijos įmonių gaminiams kompensuoti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė ji.

R. Kazliūnaitės teigimu, daugiausia lobizmo atvejų deklaravo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) atstovai.

IFPA direktorė Agnė Gaižauskienė savo ruožtu BNS sakė, kad farmacijos pramonės ir medikų bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus pacientams.

STT duomenimis, pernai šios asociacijos atstovaujamų 18 gamintojų vaistų buvo kompensuota už 226,2 mln. eurų, arba 69,7 proc. PSDF išlaidų tokiems vaistams.

Inicijavo pataisas

Ministerija savo ruožtu teigia, kad paskutinius kelerius metus imtasi pastangų skaidrinti farmacijos bendrovių ir medikų bendradarbiavimą bei mažinti išlaidas.

Pasak SAM, siekiant mažinti PSDF išlaidas, skirtas vieno gamintojo vaistams kompensuoti, 2019 metais buvo priimti teisės aktų pakeitimai ir įšaldytos tokių vaistų bazinės kainos.

„Tai reiškia, kad jeigu rengiant naują kainyną nustatoma didesnė bazinė kaina negu galiojančiame kainyne, bazinė kaina nekeičiama, t. y. įšaldoma“, – teigia ministerija.

Be to ministerija primena inicijavusi pataisas, kuriomis nuo 2019 metų buvo uždrausti vaistų reklamuotojų vizitai į gydymo įstaigas siekiant asmeniškai susitikti su sveikatos priežiūros specialistu.

Nuo 2020 metų pradžios farmacijos pramonės įmonių perleistos vertės yra viešinamos, tuo taip pat siekiant didinti farmacijos pramonės įmonių, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų bei gydymo įstaigų bendradarbiavimo skaidrumą ir viešumą.

Šiuo metu ministerija teigia įgyvendinanti STT gegužę pateiktas rekomendacijas dėl vaistinių preparatų reklamos – numatoma reglamentuoti nuotolinius reklaminius renginius ir sustiprinti reklaminių renginių priežiūrą užtikrinant centralizuotą informacijos apie renginius valdymą.

R. Kaziliūnaitės duomenimis, nuo 2014-ųjų iki 2020 metų PSDF išlaidos kompensuojamiems vaistams padidėjo apie 70 proc., arba 134 mln. eurų. 

Pernai vaistų, kuriuos tiekia 102 gamintojai, kompensacijoms išleista beveik 325 mln. eurų.

Ministerijos duomenimis, 2018-2020 metais į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įrašyta atitinkamai 44, 31 ir 46 nauji medikamentai.

Dauguma jų, išskyrus keletą, įrašyti į pilnai kompensuojamų vaistų, skirtų konkrečioms ligoms gydyti, sąrašą.

Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, paciento būklę stabilizuojantis ir ligos progresavimą lėtinantis vaistas pirfenidonas yra kompensuojamas 100 proc.

Idiopatinė plaučių fibrozė – tai negrįžtamus pakitimus plaučiuose sukelianti liga. Šie pakitimai lemia tai, kad ligos pradžioje sergančiajam tampa sunku kvėpuoti įprasto fizinio krūvio metu, o ligai progresuojant dusulys pradeda kankinti netgi ramybės būsenos. Idiopatinė plaučių fibrozė dažniausiai pasireiškia vyresniems kaip 45 metų žmonėms ir dažniau vyrams.

Liga sunkiai atpažįstama

Nesibaigiantis kosulys, oro trūkumas lengvo fizinio aktyvumo metu, išklausant plaučius girdimas tarsi atsegamos lipnios juostelės garsas – tai ankstyvi idiopatinės plaučių fibrozės simptomai. Ligai progresuojant simptomai sunkėja – oro trūkumas arba kosulys juntami netgi būnant ramybės būsenos.

Deja, dėl ankstyvų ligos simptomų panašumo į kitų plaučių bei širdies ligų simptomus, idiopatinės plaučių fibrozės diagnozė dažnai nustatoma jau ligai įsisenėjus / pažengus. Todėl labai svarbu, kad ankstyvuosius simptomus pajutę žmonės vizito pas gydytoją metu informuotų mediką, jeigu šeimoje yra buvę šios ligos atvejų.

Šią mirtiną plaučių ligą taip pat gali sukelti rūkymas, darbas užterštoje aplinkoje, virusinės infekcijos, gastroezofaginio refliukso liga. Todėl gydytojo informavimas apie visus galimus rizikos veiksnius gali padėti nustatant tikslią ligos diagnozę.

Spendimą dėl gydymo priima tik multidisciplininė gydytojų komanda

Diagnozuojant ligą atliekami tokie tyrimai kaip krūtinės ląstos rentgenograma, kvėpavimo funkcijos tyrimas, kompiuterinė tamografija, plaučių biopsija ar bronchoskopija. Įtarus ligą gydytojas gali paskirti vieną arba kelis iš šių tyrimų.

Tai labai sudėtinga liga, todėl ją nustato ir gydymą naujai kompensuojamu vaistu pirfenidonu paskiria ne vienas gydytojas, o multidisciplininis gydytojų konsiliumas specializuotuose gydymo centruose: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose.

Kaip ir daugelio kitų ligų, taip ir idiopatinės plaučių fibrozės atveju vėlyva jos diagnozė lemia prastesnes ligos gydymo prognozes. Todėl labai svarbu, kad, pajutus pirmuosius simptomus, pirmiausia būtų kreipiamasi į šeimos gydytoją. Ankstyva ligos diagnozė ir kuo anksčiau pradėtas jos gydymas sulėtina ligos progresavimą ir grąžina į įprastą gyvenimo ritmą.