SERGANTYS VĖŽIU NEGAUNA SVARBIŲ VAISTŲ: KAINA TOKIA, KAD TENKA PARDUOTI IR NAMUS

Vėžiu susirgę lietuviai turi blogesnius šansus pasveikti nei kitų šalių gyventojai. Priežastis – pažengusio vėžio formomis sergantiems žmonėms inovatyvūs brangūs vaistai Lietuvoje vis dar neprieinami arba nekompensuojami, arba jais išvis negydoma. Nors kitos šalys jau kurį laiką turi.

Onkologinių organizacijų atstovai laukia valstybės pagalbos, prašo didesnių kompensacijų. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad vaistų problemą išspręsti ne taip paprasta. Ir reikia galvoti apie didesnius sveikatos draudimo mokesčius.

Sauliaus žmona krūties ketvirtos stadijos vėžio diagnozę išgirdo prieš 7 metus. Tuomet žemė slydo iš po kojų, tačiau šiandien situacija gerėja.

„Ji yra gera todėl, kad tam tikru metu, prieš beveik 7 metus, jai buvo skirti nauji vaistai ir matome, koks yra rezultatas“, – kalbėjo pacientės vyras Saulius Bartkevičius.

Tiesa, šiuo metu inovatyvūs vaistai, agresyviomis vėžio formomis sergantiems, beveik nepasiekiami. Lietuvoje naujos, efektyvesnės vaistų rūšys vis dar nekompensuojamos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Praktiškai kelių nėra. Tai yra arba asmeninės lėšos, arba kažkokie fondai, bet jie sugeba padėti tik vienam kitam pacientui. Tokioje situacijoje kaip mano žmona yra 100 per metus“, – pasakojo S. Bartkevičius.

O ir vaistų suma įkandama tikrai ne kiekvienam.

„Jie kas mėnesį turi mokėti vidutiniškai apie 10 tūkst. iš savo kišenės. Kai kurie žmonės, kurie nesikreipia į mus, jie parduoda namą, jie parduoda karvę, dar kažką parduoda... Bet yra žmonių, kurie neturi ką parduoti“, – teigė Vėžio gydymo paramos fondo vadovė Aurelija Juškevičienė.

SAM sako, kad naujausiems vaistams kompensuoti trūksta pinigų. Esą lietuvių mokamo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio neužtenka.

„Lietuviai moka mažiau negu vidutinis europietis. Atitinkamai perpus mažiau, vadinasi, ir vaistams tenka šiek tiek mažiau“, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Onkologai tikina, kad neretai gydant sunkios formos krūties vėžį, medikų rankos būna surištos. Mat net ir žinodami tinkamus preparatus, jų paskirti negali.

„Jeigu matai, kad galėtum kažkuriai moteriai skirti, tačiau neįeina pagal tą programą kažkokie duomenys, tai turi sakyti, kad negalime padėti su naujausiais šiuolaikiniais preparatais“, – kalbėjo Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas.

„Jeigu ateina pacientė su krūties vėžio diagnoze, deja, žinau, kad turiu labai mažai galimybių ką pasiūlyti. Aš siūlau ne pagal Europines rekomendacijas, ne pagal ESMO rekomendacijas, o pagal esamas gydymo galimybes“, – pasakojo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Paramos fondai sako, kad tokia situacija Lietuvoje tęsiasi jau ne vienerius metus. Tačiau reikšmingų pokyčių nesulaukiama.

„Ji prilygsta maždaug tokiai situacijai, kai tu eini gatve, matai, kad žmogus neteko sąmonės, nugriuvo, o tu pasižiūri ir praeini. Nors galbūt tu esi gydytojas, galbūt tu moki suteikt pirmą pagalbą, bet tu tiesiog praeini“, – aiškino A. Juškevičienė.

Dalis inovatyvių vaistų – nekompensuojami, nes jų pagrįstumo vis dar nepatvirtino SAM suburta komisija. Tačiau, pasak ministerijos, matomas teigiamas pokytis.

„Galima pasidžiaugti, kad procesas yra įsivažiavęs. Jeigu pasižiūrėtume į vaistų vertinimą, tai prieš tris metus buvo tik aštuoni vaistai kompensavimui įvertinti, užpernai – 25, o pernai – jau 65“, – džiaugėsi T. Bagdonas.

Paramos organizacijos nerimauja, kad pokyčiai vyksta per lėtai, o onkologiniams pacientams svarbi kiekviena minutė.

Jie kas mėnesį turi mokėti vidutiniškai apie 10 tūkst. iš savo kišenės.

„Metai iš metų valdininkai atrašinėja, kad dar vertinom tą, dar nepakanka duomenų ir gaunasi toks pasiteisinimas, kodėl tas vaistas neatsiranda prieinamas pacientui“, – pasakojo vėžio gydymo paramos fondo vadovė.

„Sulaukiam užklausų: gal galiu nusipirkti 3-4 mėnesiam, gal jau tuoj bus? Tačiau to atsakymo nėra“, – sakė N. Čiakienė.

Medikai sako, kad individualiai įvertinus kiekvieno paciento atvejį, finansinė našta valstybei nebūtų tokia didelė, nes naujų vaistų prireiktų mažiau nei pusei sergančiųjų.

„Tie skaičiai nėra astronominiai. Todėl pacientams, kuriems tas vaistas tikrai reikalingas, tiesiog turi būti kažkokia taip vadinamoji prieinamumo rutina“, – tvirtino A. Česas.

SAM pripažįsta, kad problemų sprendimas užtruks.

„Diskusija turi būti apie sveikatos apsaugos finansavimo didinimą bendrai. Kol kas yra vengiama šitų diskusijų, bet tikimės, kad rinkimai yra puiki proga apie tai pakalbėt“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas.

Kasmet krūties vėžiu Lietuvoje suserga apie 1600 moterų, o apie ketvirtadaliui jų nustatoma jau išplitusi liga.