„Mes esame čia, kad apgintume Europą nuo šios blogio imperijos ir atėjo metas, kad tai būtų aiškiai suprasta“, – I. Herzogas sakė duodamas interviu „Sky news“.

„Atėjo laikas, kad pasaulis pasipriešintų šiai blogio imperijai Teherane ir aiškiai duotų suprasti Irano režimui, kad į tai negalima nereaguoti, kad tai nepriimtina“, – pareiškė Izraelio prezidentas.

Jis taip pat pasmerkė Irano remiamus hučių sukilėlius Jemene, kurių atakos prieš laivus Raudonojoje jūroje, pasak prezidento, taip pat didina pragyvenimo išlaidas pasaulyje. Prezidentas taip pat priminė apie Irano vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą, kuriame Rusija naudoja Irano dronus.

Socialinio tinklo „X“ savininkas E. Muskas sulaukė kritikos dėl neapykantos kalbos plitimo socialinėje žiniasklaidoje nuo to laiko, kai jis perėmė šią svetainę.

Baltieji rūmai jį taip pat apkaltino „bjauriu antisemitizmo propagavimu“ po to, kai jis pritarė sąmokslo teorijai, kuri kaltina žydus bandymu susilpninti baltųjų daugumą.

I. Herzogo biuras pranešė, kad susitikime taip pat dalyvaus „Hamas“ laikomų įkaitų šeimų atstovai, kurie papasakos apie spalio 7 dieną islamo ekstremistų įvykdyto teroro išpuolio siaubą ir apie tebesitęsiantį nelaisvėje laikomų asmenų skausmą ir nežinomybę“.

„Susitikime prezidentas pabrėš būtinybę imtis veiksmų kovojant su didėjančiu antisemitizmu internete”, – teigė I. Herzogo biuras.

Rugsėjį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu paragino E. Muską kovoti su antisemitizmu „X“, ragindamas jį rasti „galimybę sustabdyti ne tik antisemitizmą, bet ir bet kokią kitą kolektyvinę neapykantą“.

Turtingiausias pasaulio žmogus E. Muskas sakė, kad nors jo svetainė negali sustabdyti visų neapykantos kalbų iki jų paskelbimo, jis „apskritai yra prieš bet kokios grupės puolimą, nesvarbu, kokia ji būtų“.

Šiuo metu „X Corp“ teisiasi su pelno nesiekiančia organizacija „Media Matters“ dėl to, kad ši, vaizduodama svetainę kaip gausią antisemitinio turinio, atbaidė reklamuotojus.

E. Muskas taip pat pagrasino pateikti ieškinį Kovos su šmeižtu lygai dėl šios teiginių, kad nuo tada, kai jis užbaigė 44 mlrd. dolerių vertės platformos perėmimo sandorį, svetainėje padaugėjo probleminių ir rasistinių pasisakymų.

„Ko iš mūsų tikitės? Kad ramiai žiūrėtume ir lauktume naujų žudynių?“ – sakė jis interviu laikraščiams „Bild“ ir „Politico“ bei stočiai „Welt TV“.  Kad  „išrautų su šaknimis priešą, kuris nori mus visiškai sunaikinti“, Izraelis esą turi „kovoti“.

Jo šaliai tarptautinis pritarimas nėra nesvarbus. Tačiau tai „dabar nevaidina jokio vaidmens“, kalbėjo I. Herzogas. Izraelis buvo „brutaliai užpultas tūkstančiais raketų“. „Mes visi buvome slėptuvėse. Netekome šimtų, tūkstančių žmonių“, – pažymėjo prezidentas.

Jis „didele tragedija“ pavadino civilių žūtis. I. Herzogas atkreipė dėmesį į tai, kad Izraelis jau kelias savaites ragina civilius gyventojus Gazos Ruože pasitraukti į humanitarinę zoną pietuose. Tačiau „Hamas“ tūkstančiams palestiniečių esą trukdo tai daryti ir, be to, 5 tūkst. užsienio pasus turinčių asmenų neleidžia išvykti iš Gazos Ruožo.

„Lietuvos istoriniai saitai ir draugystė su Izraeliu yra tai, kuo didžiuojamės ir ką branginame“, – per susitikimą su Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu (Isaaku Hercogu) kalbėjo premjerė.

Anot jos, Izraelis yra sėkmės istorija ir sektinas pavyzdys daugybėje sričių, Lietuva norėtų, kad šalių bendradarbiavimas augtų.

Per susitikimą su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu) Lietuvos Vyriausybės vadovė akcentavo saugumą.

„Tiek Lietuva, tiek Izraelis gerai žino gyvenimo nesaugioje kaimynystėje iššūkius ir brangina taiką kaip pagrindą kurti gerovei. Rusijos karas prieš Ukrainą kelia grėsmę ne tik mūsų regionui ar Europai, bet ir pasauliui, nes visų žemynų autoritariniai režimai stebi, kur brėšime raudonąsias linijas gindami taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką ir jo saugumą“, – teigė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad tvari taika gali būti pasiekta tik Ukrainai laimėjus.

Premjerai aptarė saugumo situaciją ir Artimuosiuose Rytuose, Rusijos ir Irano bendradarbiavimą, kuris kelia pavojų saugumui šiame regione ir pasaulyje.

I. Šimonytė ir B. Netanyahu taip pat aptarė Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimo plėtros galimybes kibernetinio saugumo, biotechnologijų ir kitose aukštos pridėtinės vertė sektoriuose.

„[Jis] pakvietė darbo grupes, atstovaujančias valdančiajai koalicijai (ir dviem pirmosioms opozicinėms partijoms), į pirmąjį dialogo susitikimą prezidento rezidencijoje Jeruzalėje šįvakar 19 val. 30 min. (ir Lietuvos laiku)“, – sakoma prezidentūros pranešime.

„Vaizdas labai neramina, antisemitizmas plinta ne tik tamsiuose režimuose, bet ir laisvųjų demokratinių Vakarų širdyje, – kalbėdamas Europos Parlamente Holokausto aukų atminimo dienos proga sakė I. Herzogas. – Neapykanta žydams vis dar egzistuoja. Antisemitizmas vis dar egzistuoja. Holokausto neigimas vis dar egzistuoja.“

I. Herzogas atkreipė dėmesį į ataskaitas, kuriose nurodoma, kad daugėja antisemitizmo atvejų, ypač internete, kur jis „plinta rekordiniu vieno mygtuko paspaudimo greičiu“.

„Raginu jus, išrinktieji Europos pareigūnai: nestovėkite nuošalyje, privalote perskaityti įspėjamuosius ženklus, pastebėti antisemitizmo pandemijos simptomus ir kovoti su ja bet kokia kaina“, – teigė jis.

Lapkričio mėnesio Europos Sąjungos ataskaitoje sakoma, kad Rusijos invazijos į Ukrainą metu internete „suklestėjo“ dezinformacija ir neapykanta žydams, o tai dar labiau sustiprino COVID-19 pandemijos metu prasidėjusią tendenciją.

Ekspertai atkreipė dėmesį į „netikrų naratyvų“, skatinančių antisemitizmą, riziką, Rusijai, siekiančiai pateisinti savo karą, neteisingai vartojant tokius terminus kaip „naciai“ ir „genocidas“ Ukrainos vyriausybei apibūdinti.

2021 metų spalį, Europos žydams pranešus apie didėjančią neapykantą, ES vykdomoji institucija pristatė pirmąją 27 šalių bloko kovos su antisemitizmu strategiją.

I. Herzogas taip pat perspėjo Europos politikus nepainioti Izraelio kritikos su „pačios Izraelio valstybės egzistavimo“ neigimu.

„Abejoti žydų tautos nacionalinės valstybės teise egzistuoti nėra teisėta diplomatija, – sakė jis. – Tai antisemitizmas visa šio žodžio prasme ir jis turi būti išrautas su šaknimis.“

ES šalių požiūriai į Izraelį skiriasi, o blokui dažnai sunku suformuoti vieningą poziciją dėl žydų valstybės konflikto su palestiniečiais.

Praėjusiais metais ES ir Izraelis atnaujino bendros tarybos posėdžius po dešimtmetį trukusios pertraukos, kurią sukėlė Izraelio pasipiktinimas dėl Briuselio kritikos Vakarų Kranto nausėdijų, kurios pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos, plėtrai.

Tačiau Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) sugrįžimas į ministro pirmininko postą, vadovaujant dešiniojo sparno vyriausybei, sumenkino viltis pagerinti ryšius.

Didžia dalimi simbolinį prezidento postą užimantis I. Hercogas paragino ES šalis „plėsti, gilinti ir stiprinti mūsų partnerystę“.

„Turime dirbti kartu, kaip viena bendruomenė, ryžtingai ir sutelktai prieš tamsos ir neapykantos jėgas, kurios grasina mus sunaikinti“, – teigė jis.

Jis išskyrė Izraelio priešininko Irano keliamą grėsmę, sakydamas, kad šis ne tik nori sunaikinti žydų valstybę, bet ir malšina demonstracijas namuose, ginkluoja Rusiją kare su Ukraina ir siekia įgyti branduolinių ginklų.

ES yra atsakinga už tarpininkavimą siekiant atgaivinti 2015 metų susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos, kuriam Izraelis griežtai priešinasi, tačiau pastangos išgelbėti susitarimą yra įstrigusios.

B. Netanyahu partija „Likud“ parlamente gavo 32 vietas, ultraortodoksų partijos – 18 vietų, o kraštutinių dešiniųjų aljansas – 14 vietų, taigi buvusio premjero dešiniojo sparno blokas 120 vietų Knesete turės 64 mandatus, parodė suskaičiavus 99 proc. balsų komisijos paskelbti rezultatai.

Tuo tarpu laikinojo ministro pirmininko, centristo Yairo Lapido (Jairo Lapido) blokas parlamente gavo 51 vietą.

Komisija pridūrė, kad oficialūs ir galutiniai rezultatai Izraelio prezidentui bus pristatyti trečiadienį.

Y. Lapidas kiek anksčiau ketvirtadienį savo varžovą B. Netanyahu pasveikino su „pergale“ antradienį įvykusiuose parlamento rinkimuose.

„Ministras pirmininkas Lapidas pasveikino opozicijos lyderį B. Netanyahu su pergale rinkimuose ir jį informavo, kad visam savo biurui nurodė parengti organizuotą valdžios perdavimą“, – rašoma Y. Lapido biuro paskelbtame pranešime.

„Izraelio valstybė yra svarbesnė už bet kokius politinius sumetimus, – pareiškė pranešime cituojamas Y. Lapidas. – Linkiu B. Netanyahu sėkmės, Izraelio žmonių ir Izraelio valstybės labui.“

Kitą savaitę prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas) B. Netanyahu paves per 42 dienas suformuoti vyriausybę.

Partijos „Likud“ 73 metų lyderis B. Netanyahu Izraelio premjero poste yra dirbęs ilgiausiai šalies 74 metų istorijoje ir dabar vėl stos prie valdžios vairo.

Tačiau jam dar teks su savo koalicijos partneriais pasidalyti ministrų portfelius ir kai kurie politikos apžvalgininkai sako, kad „B. Netanyahu bus sunku suvaldyti savo naujuosius partnerius“.

Jis tai pabrėžė Izraelio vadovui Isaacui Herzogui (Isaakui Hercogui) penktadienį vykusio telefoninio pokalbio metu bei pasidžiaugė puikiais dvišaliais santykiais.

Pokalbio, vykusio diplomatinių santykių užmezgimo 30-mečio proga, metu šalių vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir migracijos bei sienos apsaugos klausimus.

G. Nausėda padėkojo dėkojo Izraelio vadovui už pagalbą Lietuvai nelegalios migracijos krizės akivaizdoje ir dalinimąsi ekspertinėmis žiniomis sienos apsaugos srityje.

Taip pat Lietuvos vadovas pakvietė Izraelio prezidentą apsilankyti Lietuvoje.

„Mes pradedame pastiprinamąją revakcinaciją“, kad gyvenimas Izraelyje kuo greičiau grįžtų į „įprastas“ vėžes, sakė I. Herzogas, gavęs injekciją Šebos ligoninėje Ramat Gane, netoli Tel Avivo.

Izraelis greitai pradėjo skiepijimo kampaniją ir birželio mėnesį panaikino daugelį apribojimų viešiems susirinkimams, tačiau infekcijų skaičiai vėl ėmė augti, todėl uždarose viešose vietose kaukės vėl yra privalomos.

Ministras pirmininkas Naftalis Bennettas ketvirtadienį paskelbė papildomos vakcinacijos pradžią vyresniems nei 60 metų asmenims, kadangi susirūpinimą kelia sparčiai plintanti delta atmaina.

Vakcinų gamintoja „Pfizer“ teigia, kad tyrimai rodo, jog trečioji dozė neutralizuoja koronaviruso delta atmainą.

Tačiau JAV maisto ir vaistų administracija, kurios rekomendacijų Izraelis paprastai laikosi, dar nesuteikė leidimo trečiosios dozės skyrimui pagyvenusiems žmonėms.

60-metis paragino šalį susivienyti ir pažadėjo būti „visų prezidentu“, skelbė vietos žiniasklaida.

I. Herzogą eiti prezidento pareigas išrinko Izraelio parlamentas Knesetas. Jo kandidatūrai birželio pradžioje buvo pritarta aiškia balsų dauguma. Jo kadencija oficialiai prasidės penktadienį. Jis yra 11-asis Izraelio prezidentas.

Anot žiniasklaidos, protestuotojai prie Kneseto pastato Jeruzalėje garsiai reiškė savo nepritarimą I. Herzogo atstovo spaudai paskyrimui, kuris anksčiau dirbo buvusiam premjerui Benjaminui Netanyahu.

B. Netanyahu, kuris buvo nuverstas po 12 metų valdžioje, kai po rinkimų kovą buvo sudarytas naujas koalicijos susitarimas, šiuo metu yra teisiamas dėl kaltinimų korupcija.

I. Herzogas pirmą kartą įžengė į Knesetą 2003 metais kaip Darbo partijos įstatymų leidėjas. 2005 metais jis tapo statybų ministru, o vėliau perėmė turizmo ir gerovės ministerijų vairą.

I. Herzogas vadovavo Darbo partijai nuo 2013 metų iki 2017-ųjų. 2018-aisiais jis tapo organizacijos „Jewish Agency“, kuri, be kita ko, yra atsakinga už imigraciją į Izraelį, valdybos pirmininku.

I. Herzogo tėvas Chaimas Herzogas anksčiau taip pat ėjo Izraelio prezidento pareigas.

Izraelyje prezidento funkcija yra daugiausiai simbolinė, pagrindinės šalies vadovo užduotys yra suteikti malonę kaliniams ir suteikti mandatą formuoti vyriausybę.

Kandidatus į šias pareigas kas septynerius metus slaptu balsavimu renka šalies parlamentas. I. Herzogas tapo Reuveno Rivlino įpėdiniu.