„Mes iš draugų tikimės, kad jie šiuo sunkiu metu sustiprins mus, o ne susilpnins „Hamas“ ir kitų priešų atžvilgiu“, – kalbėjo ministras. Anot jo, JAV turėtų vetuoti „bet kokį sprendimą, kuriuo griežtai nepasmerkiamos siaubingos žudynės ir seksualiniai nusikaltimai, kuriuos „Hamas“ spalio 7 d. įvykdė prieš kūdikius, moteris, mergaites ir senus žmones“.

Priimdama tarptautinės teisės požiūriu įpareigojančią rezoliuciją, Saugumo Taryba pirmadienį pirmą kartą nuo karo pradžios pareikalavo „nedelsiant skelbti paliaubas“. Kartu įtakingiausia JT institucija pareikalavo nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus „Hamas“ laikomus įkaitus.

Prieš Saugumo Tarybai priimant rezoliuciją, Izraelio derybininkai pritarė amerikiečių tarpininkų pasiūlymui dėl paliaubų ir įkaitų paleidimo, pateiktam Kataro sostinėje Dohoje. Tikėtasi, kad tai padarys ir „Hamas“. Tačiau po Saugumo Tarybos sprendimo islamistinė grupuotė pranešė, kad toliau laikosi savo reikalavimo dėl plačių paliaubų, įskaitant visišką Izraelio pasitraukimą iš Gazos Ruožo.

Tai įrodo, kad rezoliucija buvo naudinga „Hamas“, pažymėjo I. Katzas. Teroristinė organizacija esą tikisi, kad tarptautinė bendruomenė sustabdys Izraelį, o jai pačiai nereikės daryti nuolaidų.

„Balsavimas vakar buvo klaida, morališka ir praktiškai“, – kalbėjo ministras. „Hamas“ esą gavo žinią, „kad nereikia skubėti, yra ir kitų kelių“. Tačiau Izraelis tęs savo karinę operaciją Gazos Ruože, įskaitant puolimą Rafos mieste teritorijos pietuose, patikino ministras.

Brazilijos lyderis sekmadienį pareiškė, kad Gazos Ruože vykstantis konfliktas „yra ne karas, o genocidas“, ir palygino jį su tuo laikotarpiu, „kai (Adolfas) Hitleris nusprendė žudyti žydus“.

Izraelis iškvietė Brazilijos ambasadorių į susitikimą su užsienio reikalų ministru Israeliu Katzu (Israeliu Kacu) Jeruzalėje esančiame Holokausto memoriale „Yad Vashem“.

„Jis yra persona non grata Izraelio valstybėje tol, kol neatsiims savo pasisakymų ir neatsiprašys“, – sakė I. Katzas apie Brazilijos prezidentą.

Per Holokaustą nacistinė Vokietija sistemingai išžudė šešis milijonus žydų – maždaug trečdalį pasaulio žydų.

Po karo naujai susikūrusi Izraelio valstybė priglaudė šimtus tūkstančių išgyvenusiųjų.

Sekmadienį „Yad Vashem“ vadovas Dani Dayanas (Danis Dajanas) pareiškė, kad L. I. Lulos da Silvos pasisakymai „rodo aiškų antisemitizmą“, o jo karo Gazos Ruože palyginimą su Holokaustu pavadino nepriimtinu.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pareiškė, kad L. I. Lula da Silva savo komentarais „peržengė raudoną liniją“.

Izraelis pradėjo karą prieš „Hamas“ po to, kai palestiniečių kovotojų grupuotė spalio 7 dieną surengė mirtiną išpuolį Izraelio pietuose, per kurį žuvo mažiausiai 1 160 žmonių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais skaičiais.

Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože tebėra 130 įkaitų, įskaitant mažiausiai 30, kurie, kaip manoma, buvo nužudyti.

Remiantis „Hamas“ vadovaujamos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio atsakomieji veiksmai prieš „Hamas“ nusinešė daugiau kaip 29 tūkst. Gazos Ruožo palestiniečių gyvybių.

„Raginimai riboti Izraelio gynybą tik stiprina „Hamas“, – pareiškė politikas tinkle X.

J. Borrellis pirmadienį Briuselyje paragino Izraelio sąjungininkes ir visų pirma Jungtines Valstijas sumažinti ginklų tiekimą, nes Gazoje žūva „pernelyg daug žmonių“. „Jei manote, kad žūsta pernelyg daug žmonių, galbūt derėtų tiekti mažiau ginklų, kad būtų išvengta tokio didelio skaičiaus žmonių žūties“, – teigė jis.

Vyriausiasis ES diplomatas taip pat sukritikavo Izraelio ministro pirmininko nurodymą iki planuojamos Izraelio karinės operacijos evakuoti daugiau nei milijoną Rafos mieste Gazoje besiglaudžiančių palestiniečių.

„Pateiksime visus įrodymus, kuriuose bus pabrėžti UNRWA ryšiai su terorizmu ir jos žalingas poveikis regiono stabilumui. Būtina, kad šis komitetas atskleistų tiesą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė I. Katzas.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį paskelbė apie nepriklausomos komisijos sukūrimą, kuri įvertins UNRWA.

Agentūra sulaukė kritikos dėl Izraelio kaltinimų, kad 12 jos darbuotojų dalyvavo spalio 7-osios palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojų išpuoliuose prieš Izraelį.

Daugiau nei tuzinas šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir Švediją, sustabdė agentūros finansavimą.

Naujajai nepriklausomai grupei vadovaus buvusi Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Ketrin Kolona), kuri dirbs su trimis Europos mokslinių tyrimų organizacijomis, sakoma JT pranešime.

Tyrimo tikslas yra „įvertinti, ar agentūra daro viską, kas nuo jos priklauso, kad užtikrintų neutralumą, ir reaguoti į įtarimus dėl rimtų pažeidimų, kai jie pateikiami“, priduriama jame.

Kovo pabaigoje ekspertų grupė turi A. Guterresui pateikti tarpinę, o balandžio pabaigoje – galutinę ataskaitą, kurioje prireikus bus pateiktos rekomendacijos dėl agentūros mechanizmų tobulinimo ir stiprinimo.

Šis vertinimas yra atskiras nuo vidaus tyrimo, kurį JT pradėjo praėjusį mėnesį po to, kai pirmą kartą buvo pareikšti kaltinimai 12 UNRWA darbuotojų.

„Izraelis imsis karinių veiksmų, kad susigrąžintų evakuotus piliečius“ į savo šiaurinę pasienio teritoriją, jei nebus pasiektas diplomatinis sprendimas smurtui nutraukti, I. Katzas sakė savo kolegai iš Prancūzijos Stephane'ui Sejourne (Stefanui Sežurnė), rašoma Izraelio užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Spalio 7-osios islamistų grupuotės „Hamas“ išpuoliams prieš žydų valstybę išprovokavus karą Gazos Ruože, Izraelio ir Libano pasienyje beveik kasdien vyksta Irano remiamų „Hezbollah“ kovotojų ir Izraelio pajėgų susišaudymai.

Įtampa pasienyje padidėjo po to, kai anksčiau šį mėnesį Beiruto priemiestyje buvo nužudytas „Hamas“ lyderio pavaduotojas Salehas al Arouri (Salehas Aruris). Smūgis prieš jį priskiriamas Izraeliui.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, nuo spalio 7-osios per smurtą pasienyje žuvo 190 žmonių, įskaitant daugiau kaip 140 „Hezbollah“ kovotojų ir daugiau kaip 20 civilių, įskaitant tris žurnalistus.

Izraelio valdžios duomenimis, šalies šiaurėje žuvo mažiausiai devyni kariai ir keturi civiliai.

2006 metais Izraelis ir „Hezbollah“ buvo įsitraukę į mėnesį trukusį karą.

Nemanoma, kad įvyks Izraelio užsienio reikalų ministro Israelio Katzo ir jo palestiniečių kolegos Riyado al-Malikio susitikimas, kai jie atvyks į Briuselį.

Tvyrant susirūpinimui, kad Artimuosius Rytus gali apimti platesnis konfliktas, su Europos ministrais Briuselyje taip pat susitiks Egipto, Jordanijos ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrai.

Europos diplomatai sakė, kad jų tikslas yra išgirsti abiejų pusių nuomones dėl galimų būdų sustabdyti smurtą ir tolesnių žingsnių ilgalaikio sprendimo link.

ES sunkiai sekasi užimti vieningą poziciją dėl karo Gazos Ruože, nes tokie ištikimi Izraelio rėmėjai, kaip Vokietija, atmeta tokių šalių, kaip Ispanija ir Airija, reikalavimus nedelsiant nutraukti ugnį.

Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistinis judėjimas „Hamas“ spalio 7 d. prieš Izraelį netikėtai surengė išpuolius, kurie, izraeliečių duomenimis, pareikalavo maždaug 1 140 gyvybių. Smogikai per atakas taip pat pagrobė apie 250 įkaitų. Izraelio skaičiavimu, 132 pagrobti asmenys vis dar yra Gazos Ruože. Reaguodamas į išpuolius, Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir inicijavo negailestingą bombardavimą ir sausumos invaziją į Gazos Ruožą – ši kampanija, pasak tenykštės Sveikatos ministerijos, iki šiol pražudė mažiausiai 24 762 palestiniečius.

ES pareigūnai suformulavo plačius reikalavimus, susijusius su „diena po“ dabartinio karo Gazos Ruože pabaigos, ragindami nevykdyti ilgalaikės Izraelio okupacijos, nutraukti „Hamas“ valdymą ir šios teritorijos valdymo procese numatyti vaidmenį Palestinos savivaldai.

27 šalių blokas ir Jungtinės Valstijos mano, kad Palestinos valstybės sukūrimas yra vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikę taiką. Tačiau dešiniųjų pažiūrų Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį atmetė tokius siūlymus.

Prancūzija anksčiau sakė, kad pirmadienį ES priims sankcijas „Hamas“ dėl spalio 7-osios išpuolių.

Islamistinio judėjimo politinis lyderis Gazos Ruože Yahya Sinwaras antradienį buvo įtrauktas į ES teroristų sąrašą. ES jau yra pripažinusi „Hamas“ teroristine organizacija.

Kaip teigia diplomatai, ES šalys taip pat ruošia sankcijas, nukreiptas prieš Izraelio naujakurius „ekstremistus“ Vakarų Krante.

Regione stebint vis daugiau smurto atvejų, šią savaitę ES šalys uždegė pradinę žalią šviesą galimybei sukurti jūrų misiją, skirtą padėti apsaugoti laivus Raudonojoje jūroje nuo Jemeno hučių atakų. Pirmadienį vyksiančiame ES ministrų susitikime numatyta aptarti šią misiją, tačiau ją planuojama užbaigti tik kitą mėnesį.

„Šis priešas primena tamsiausius žmonijos istorijos etapus, ir mes pasiryžę pasiekti savo tikslą nuversti „Hamas“, – sakė jis antradienį perimdamas postą iš savo pirmtako Elio Coheno, pranešė Izraelio žinių portalas „ynet“ ir laikraštis „Times of Israel“.

Visiškai aukštai jo prioritetų sąraše yra sugrąžinti namo per kruviną „Hamas“ išpuolį prieš Izraelį spalio 7 d. pagrobtus ir į Gazos Ruožą išvežtus įkaitus, pridūrė 68-erių naujasis diplomatijos vadovas.

Anot I. Katzo, Iranas, kuris laiko Izraelį mirtinu savo priešu, sukūrė „pasipriešinimo Izraeliui ašį“, kuriai be „Hamas“ Gazos Ruože priklauso ir jėgos Sirijoje, šiitų grupuotė „Hezbollah“ Libane bei hučiai Jemene. „Tai Trečiasis pasaulinis karas su šiandieninėmis galimybėmis, ir mes esame fronto linijoje (...)“, – tęsė ministras.

Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu po „Hamas“ įvykdytų žiaurumų prieš Izraelio civilius pavadino judėjimą dar blogesniu už ekstremistinę grupuotę „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje. Be to, Izraelis daug metų kaltina Iraną slapta kuriant branduolinį ginklą. Teheranas tai neigia.

 Dabartinis šalies energetikos ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) pasikeis pareigomis su E. Cohenu pagal ministrų rotaciją, kuriai turi pritarti parlamentas.

„Vyriausybė pritarė Eli Coheno paskyrimui į energetikos ir infrastruktūros ministro pareigas ir Israelio Katzo paskyrimui į užsienio reikalų ministro pareigas“, – sakoma pareiškime.

E. Cohenas ir toliau dirbs saugumo kabineto nariu – šiam vyriausybės sprendimui taip pat turi pritarti parlamentas, priduriama pranešime.

Ministrų rotacija įvyko praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai tarp Izraelio ir Gazos Ruožą kontroliuojančios „Hamas“ grupuotės prasidėjo karas, kurį sukėlė beprecedentis islamistų kovotojų išpuolis prieš pietų Izraelį spalio 7-ąją.

Sekmadienį duodamas interviu Izraelio radijui E. Cohenas pripažino, kad vyriausybei tenka atsakomybė už tai, kad ji nesugebėjo numatyti „Hamas“ išpuolio, ir sakė, kad pasibaigus karui turėtų būti sudaryta nepriklausoma tyrimo komisija.

Karas tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ prasidėjo po to, kai spalio 7 dieną kovotojai surengė mirtiną išpuolį Izraelio pietuose, per kurį žuvo apie 1 140 žmonių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais duomenimis.

Per spalio 7 dienos išpuolį palestiniečių kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų. Izraelio kariuomenės duomenimis, Gazos Ruože vis dar laikomi maždaug 129 įkaitai.

Anot „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos, per šį nesiliaujantį Izraelio puolimą Gazos Ruože, iki šiol žuvo mažiausiai 21 822 žmonės, dauguma jų – moterys ir vaikai.

Pernai E. Cohenas ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) buvo paskirtas užsienio reikalų ministru. B.Netanyahu koalicinė vyriausybė laikoma dešiniausia per Izraelio istoriją.

E. Cohenas atliko svarbų vaidmenį normalizuojant Izraelio ir kai kurių arabų šalių santykius po dešimtmečius trukusio priešiškumo.

2020 metų viduryje Izraelis paskelbė apie ryšių su Jungtiniais Arabų Emyratais, Bahreinu ir Maroku normalizavimą pagal vadinamuosius Abraomo susitarimus. 

„Humanitarinė pagalba Gazai? Nebus įjungtas joks elektros jungiklis, neatsuktas joks vandens čiaupas ir neįvažiuos joks degalų sunkvežimis, kol pagrobtieji izraeliečiai nebus grąžinti namo“, – sakė jis pareiškime.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo šimtai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Sveikindamas Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną) ir jo vadovaujamą Konservatorių partiją užsienio reikalų ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) pareiškė, kad jų triumfas per ketvirtadienį vykusį balsavimą „yra ne tik politinė pergalė, bet visų pirma vertybių pergalė“.

„Šią kampaniją temdė antisemitizmo šmėkla, bet Britanijos visuomenė užtikrintai nubalsavo prieš ją“, – pažymėjo I. Katzas.

Jo teigimu, konservatorių pergalė yra „Britanijos istorijos ir vertybių apraiška“ ir „svarbus etapas kovoje su neapykanta“.

Pagyrų pažėrė ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus).

„Sveikinu mano draugą Borisą Johnsoną su stulbinama pergale, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“. – Tai yra tas pats per pasaulį nusiritęs cunamis, reikalaujantis saugių sienų, laisvos ekonomikos ir suvereniteto.“

Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas taip pat palinkėjo B. Johnsonui „didžiulės sėkmės toliau dirbant ministru pirmininku“.

Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) – kairuolis veteranas, pirmą kartą išrinktas į parlamentą 1983 metais – jau ilgą laiką neigia kaltinimus, vėl nuskambėjusius rinkimų kampanijos metu, kad jis pro pirštus  žiūri į stiprėjantį antisemitizmą savo partijoje.

J. Corbyno šalininkai savo ruožtu tvirtina, jog 70 metų politikas visą gyvenimą priešinosi visų formų rasizmui ir kad jis sulaukė kritikos, nes ilgus metus palaiko su izraeliečiais konfliktuojančius palestiniečius.

Britanijai paskelbus jau beveik visus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad B. Johnsono konservatoriai užsitikrino 350 mandatų 650 vietų Bendruomenių Rūmuose.

Leiboristai prarado 59 vietas ir dabar turės 203, tad J. Corbynas paskelbė apie planus pasitraukti iš lyderio pareigų.