Pirmąjį šių metų ketvirtį Pietų Amerikos šalyje užfiksuotas maždaug 275 mlrd. pesų (apie 309 mln. JAV dolerių pagal oficialų kursą) biudžeto perteklius, pirmadienį vakare jis sakė nacionalinei televizijai. Tai prilygsta 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai pirmas ketvirtis su finansiniu pertekliumi nuo 2008 metų“, – sakė J. Milei, turėdamas omenyje pirmuosius savo kairiųjų varžovės Cristinos Kirchner prezidentavimo metus.

J. Milei, pradėjęs eiti pareigas gruodžio mėnesį, gyrėsi „istorinės reikšmės ir pasaulinio masto pasiekimu“.

„Jei valstybė neišleidžia daugiau, nei surenka, ir nevykdo (pinigų) emisijos, infliacijos nėra. Jokios magijos“, – sakė prezidentas, save vadinantis „anarchokapitalistu“.

Praėjusių metų lapkritį J. Milei laimėjo rinkimus, žadėdamas sumažinti deficitą iki nulio – tai dar ambicingesnis tikslas, nei reikalauja Tarptautinis valiutos fondas, kuris Argentinai yra suteikęs 44 mlrd. dolerių paskolą.

Šiam tikslui pasiekti jis pradėjo vykdyti taupymo programą, pagal kurią vyriausybė sumažino subsidijas transporto degalams ir energijai, nors metinė infliacija siekia 290 proc., skurdo lygis pasiekė 60 proc., o samdomi darbuotojai prarado penktadalį savo perkamosios galios.

Tūkstančiai valstybės tarnautojų neteko darbo.

„Nesitikėkite išeities per valstybės išlaidas“, – pirmadienį perspėjo J. Milei.

Universitetų studentai, remiami profesinių sąjungų ir opozicinių partijų, antradienį surengė eitynes, protestuodami prieš naujojo prezidento vykdomą valstybinio aukštojo mokslo ir  mokslinių tyrimų finansavimo mažinimą.

Universitetai paskelbė nepaprastąją padėtį biudžeto srityje po to, kai vyriausybė patvirtino 2024 metų biudžetą tokio pat dydžio kaip ir 2023 metais, nepaisant beveik 300 proc. infliacijos ir kone 500 proc. išaugusių energijos kainų, kurios, pasak aukštųjų mokyklų atstovų, jas tiesiog parklupdė.

„Su tokiu finansavimo lygiu mes galėsime veikti dar du ar tris mėnesius“, – sakė Buenos Airių universiteto (UBA) rektorius Ricardo Gelpi.

Tai penktadienį pranešė UNIAN, remdamasi leidiniu „Financial Times“.

„J. Milei teikia pirmenybę aljansams su „šalimis, kurios gina laisvę“, - JAV, Izraeliu, kurį jis aplankė sausio pradžioje, ir Ukraina, kuriai perdavė du Rusijoje pagamintus karinius sraigtasparnius“, - rašo leidinys.

Argentinos prezidentas pažymėjo, kad šiais metais planuoja surengti „Lotynų Amerikai viršūnių susitikimą“ Ukrainai remti. Tai sudaro ryškų kontrastą kitų Lotynų Amerikos lyderių, tokių kaip Brazilijos prezidentas Lula da Silva ir Meksikos valstybės vadovas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras, pozicijai.

Mi-171E yra viena iš daugelio sovietinio sraigtasparnio Mi-8, kuris pirmą kartą pakilo į orą dar 1961 metais, versijų. Oficiali dviejų Ulan Udės aviacijos gamykloje pagamintų Mi-171E perdavimo Argentinai ceremonija įvyko 2011 metais.

Šie orlaiviai daugiausia buvo skirti Argentinos stočių Antarktyje aprūpinimui, taip pat paieškos ir gelbėjimo operacijoms.

Prasidėjus plataus masto karui, JAV perdavė Ukrainai rusiškų sraigtasparnių Mi-17, kurie iš pradžių buvo skirti Afganistano armijai.

Šįmet pasirodė pranešimų apie galimą Ekvadoro sraigtasparnių perdavimą Kyjivui. Vėliau buvo sužinota, kad Ekvadoras atsisakė šių ketinimų dėl Rusijos spaudimo.

J. Milei, save vadinantis libertaru ir „anarchokapitalistu“, pernai dalyvaudamas rinkimų kampanijoje aštriai kritikavo savo tautietį popiežių, kaltino jį kišimusi į politiką ir pavadino jį komunizmą propaguojančiu kvailiu.

Tačiau šį savaitgalį duodamas interviu prezidentas Pranciškų, buvusį Buenos Airių arkivyskupą, pavadino svarbiausiu argentiniečiu istorijoje.

Abu vyrai sekmadienį dalyvavo šypsenų paženklintame susitikime po popiežiaus mišių Šv. Petro bazilikoje Vatikane, kur vyko pirmosios argentiniečių šventosios kanonizavimo ceremonija.

J. Milei apkabino 87 metų popiežių, sėdėjusį neįgaliojo vežimėlyje. Juo Pranciškus pradėjo naudotis 2022 metais, dėl kelio skausmų.

Pirmadienio oficialioje audiencijoje J. Milei tradiciškai įteikė popiežiui keletą dovanų, įskaitant popiežiaus mėgstamus argentinietiškus sausainius, sakė vyriausybės atstovas spaudai.

Vatikanas pranešė, kad jie kalbėjosi valandą ir 10 minučių – pagal Pranciškaus standartus tai neįprastai ilga audiencija, ypač atsižvelgiant į tai, kad nereikėjo vertimo.

Susitikimo metu prezidentas ir pontifikas, abu gimę Buenos Airėse, tikėtina, aptarė galimą popiežiaus kelionę į Argentiną.

Lapkritį pontifikas paskambino J. Milei ir pasveikino jį su pergale rinkimuose, o prezidentas savo ruožtu paprašė Pranciškaus grįžti į Argentiną.

Nuo 2013 metų, kai tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, popiežius nėra aplankęs savo gimtosios šalies. Jis yra sakęs, kad norėtų sugrįžti, bet jokia data nėra paskirta.

J. Milei, kuris prieš atvykdamas į Italiją su oficialiu vizitu lankėsi Izraelyje, keliauja su savo dvasiniu patarėju rabinu.

Nors kilęs iš katalikiškos šeimos, jis yra išreiškęs susižavėjimą judaizmu ir studijuoja Torą.

Vėliau jis vyks į Vatikaną, kur susitiks su popiežiumi Pranciškumi.

53-ejų J. Milei, atskalūnas, kuris, kilus pykčio bangai prieš tradicines Argentinos partijas, pateko į valdžią, išvyko komerciniu skrydžiu kartu su savo seserimi Karina, kuri yra jo artimiausia padėjėja, ir užsienio reikalų ministre Diana Mondino.

Tai jo pirmoji oficiali kelionė, neskaitant praėjusį mėnesį vykusio Davoso ekonomikos forumo Šveicarijoje. Ten jis pasakė ugningą kalbą, kurioje smerkė socializmą, feminizmą ir socialinį teisingumą.

J. Milei save pristato kaip Izraelio politinį sąjungininką ir yra sakęs, kad yra pasirengęs perkelti Argentinos ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę. Tai pakartojo antradienį atvykęs į Izraelį.

Antradienį jis aplankys Vakarinę sieną Jeruzalėje – švenčiausią žydų maldos vietą, o trečiadienį susitiks su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi).

J. Milei taip pat aplankys vieną kibucą ir susitiks su palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ paimtų įkaitų šeimomis.

Save vadinantis „anarchokapitalistu“, J. Milei užaugo katalikų šeimoje, tačiau teigė neseniai pradėjęs studijuoti Torą – žydų šventraščių knygą.

Iškart po išrinkimo lapkritį jis aplankė vieno gerbiamo rabino kapą Niujorke, kuris yra populiari kai kurių žydų dvasinės piligrimystės vieta.

250 tūkst. Argentinos žydų bendruomenė yra viena didžiausių Lotynų Amerikoje.

Po vizito Izraelyje Argentinos delegacija kartu su trimis ministrais penktadienį lankysis Romoje, kur J. Milei susitiks su italų premjere Giorgia Meloni (Džordža Meloni).

Vasario 12 dieną J. Milei bus surengta privati audiencija pas jo tėvynainį popiežių Pranciškų, teigė Vatikanas.

Prieš jo išrinkimą spalį J. Milei buvo pavadinęs Pranciškų „blogiu“, „niekšu“ ir „imbecilu“, kuris „propaguoja komunizmą“.

Tačiau nuo to laiko J. Milei sušvelnino didžiąją dalį savo ugningos retorikos, nukreiptos prieš kai kuriuos mėgstamus kampanijos taikinius, įskaitant popiežių ir svarbias prekybos partneres, pavyzdžiui, Braziliją ir Kiniją.

Atrodė, kad jo santykis su popiežiumi pagėrėjo – bent jau viešai, – kai Pranciškus paskambino ir pasveikino libertarą prezidentą su išrinkimu.

Tikimasi, kad J. Milei Pranciškų taip pat pakvies apsilankyti Argentinoje. 87 metų popiežius savo tėvynėje nebuvo lankęsis nuo 2013 metų, kai buvo paskirtas Katalikų Bažnyčios vadovu.

Kelionės į Italiją metu J. Milei taip pat dalyvaus sekmadienio mišiose Šventojo Petro bazilikoje, kuriose Pranciškus vadovaus pirmosios Argentinos moters, paskelbtos šventąja, „Mamos Antulos“, gyvenusios XVIII amžiuje, kanonizacijai.

„Mano planas – perkelti ambasadą į Vakarų Jeruzalę“, – Izraelio užsienio reikalų ministrui Israeliui Katzui (Israeliui Kacui) ant netoli Tel Avivo esančio oro uosto kilimo ir tūpimo tako sakė libertaras valstybės vadovas.

J. Milei save pristato kaip Izraelio politinį sąjungininką ir jau anksčiau yra prakalbęs apie siekį perkelti ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ antradienį pareiškė, kad griežtai smerkia J. Milei planus perkelti savo šalies ambasadą į Jeruzalę.

„Hamas“ sakė, kad šį žingsnį laiko „mūsų palestiniečių tautos teisių į savo žemę pažeidimu ir tarptautinės teisės normų, laikančių Jeruzalę okupuota palestiniečių žeme, pažeidimu“.

Beveik visų diplomatinius santykius su Izraeliu palaikančių šalių diplomatinės atstovybės yra Tel Avive, išskyrus Jungtines Valstijas, kurios, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos laikais, 2018 metais perkėlė savo ambasadą į Jeruzalę.

Į Jeruzalę pretenzijas reiškia ir izraeliečiai, ir palestiniečiai.

Dauguma užsienio valstybių vengia steigti ambasadas šiame mieste, nes baiminasi, kad tai gali pakenkti taikos deryboms dėl galutinio miesto statuso.

1967 metais per Šešių dienų karą Izraelis okupavo arabiškąją Rytų Jeruzalę, o vėliau ją aneksavo ir paskelbė visą miestą savo „amžina ir nedaloma sostine“.

Palestiniečiai nori, kad rytinė miesto dalis būtų jų būsimos valstybės sostinė.

Tikimasi, kad J. Milei irgi pakvies Pranciškų apsilankyti Argentinoje. 87 metų popiežius gimtinėje nebuvo nuo 2013 m., kai buvo išrinktas vadovauti Katalikų bažnyčiai.

Prieš rinkimus spalį J. Milei vadino Pranciškų „blogu“, „nedoru“ ir „kvailiu“, „propaguojančiu komunizmą“. Atrodė, kad jiedu susitaikė, kai Pranciškus paskambino pasveikinti išrinktą prezidentą, o J. Milei pakvietė popiežių apsilankyti.

53 metų J. Milei vasario 11 d. turi dalyvauti ir mišiose Šv. Petro bazilikoje, skirtose paskelbti šventąja pirmą moterį argentinietę. Jis save vadina „anarchokapitalistu“, buvo užaugintas kataliku, bet teigia, kad pastaraisiais metais studijuoja žydų Torą.

J. Milei, save vadinantis anarchokapitalistu, per pirmąją užsienio kelionę, pradėjus eiti prezidento pareigas, Pasaulio ekonomikos forume (PEF)  pasisakė prieš socialinį teisingumą, radikalųjį feminizmą, o verslininkus vadino didvyriais.

„Šiandien esu čia, kad jums pasakyčiau, jog Vakarų šalims gresia pavojus“, – pareiškė J. Milei ir pridūrė, kad laisvosios rinkos kapitalizmas yra vienintelis kovos su skurdu būdas.

„Joms gresia pavojus, nes tie, kurie turėtų ginti Vakarų šalių vertybes, yra įsitraukę į pasaulio viziją, kuri nenumaldomai veda į socializmą, o kartu ir į skurdą“, – sakė jis.

53 metų Argentinos vadovas, į Šveicariją atskrido komerciniu lėktuvu, taip norėdamas pademonstruoti savo įsipareigojimą vykdyti griežto taupymo politiką.

Skrydžio metu jis sakė, kad forumas yra „užterštas“ socialistine darbotvarke.

Tačiau J. Milei, kuris dažnai lyginamas su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), savo kalboje negailėjo liaupsių verslininkams.

J. Milei, kuris į forumą atvyko vilkėdamas klasikinį kostiumą su kaklaraiščiu, o ne savo firminį odinį švarką, gyrė verslo lyderius kaip didvyrius, kurie neturėtų bijoti „politikų kastos“ ir „parazitų, gyvenančių iš valstybės“.

„Valstybė nėra sprendimas. Valstybė yra problema“, – sakė jis.

„Jūs esate tikrieji šios istorijos veikėjai. Turėtumėte žinoti, kad nuo šiol galite tikėtis, jog Argentina bus jūsų besąlygiška sąjungininkė“, – pridūrė J. Milei, o savo kalbą baigė kovingu šūkiu: „Tegyvuoja laisvė, po galais!“

Kai kurie susirinkusieji paspaudė jam ranką ir kartu nusifotografavo prieš jam išeinant iš kongreso salės.

„Žadėjo smarkiai sumažinti išlaidas“

Argentinos prezidento rinkimus gruodį laimėjo J. Milei, pažadėjęs sustabdyti dešimtmečius trunkantį ekonomikos nuosmukį šalyje, kur infliacija siekia triženklį skaičių.

J. Milei rinkimų kampanijos renginiuose pasirodydavo su specialiai suveltų plaukų šluota ir demonstruodamas roko žvaigždės aurą.

J. Milei, kuris ne kartą sakė, kad „Pinigų nėra“, pažadėjo smarkiai sumažinti išlaidas Argentinoje, kur infliacija praėjusiais metais viršijo 200 proc.

Nuo to laiko Argentina devalvavo savo valiutą daugiau kaip 50 proc., sumažino valstybės subsidijas degalams ir transportui ir perpus sumažino ministerijų skaičių.

Davose J. Milei turėjo susitikti su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančiąja direktore Kristalina Georgieva.

Argentina skolinga 44 mlrd. JAV dolerių (40,51 mlrd. eurų) TVF, kuris palankiai įvertino J. Milei sprendimą panaikinti ankstesnės vyriausybės įvestą kai kurių prekių kainų kontrolę.

J. Milei sakė, kad jo susitikimo tikslas – „ir toliau labai aiškiai išreikšti mūsų įsitikinimą, kad reikia keisti kursą“

Antradienį Davose vykusiame „Bloomberg“ renginyje K. Georgieva teigė, kad Argentinos vyriausybė daro pažangą, „labai agresyviai“ kovodama su biudžeto deficitu.

J. Milei į Davosą atvyko su keturiais savo vyriausybės nariais, įskaitant užsienio reikalų ir ekonomikos ministrus, taip pat savo seserimi ir artima patikėtine Karina, kuri yra prezidentūros generalinė sekretorė.

Blokas, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, siekiantis mesti iššūkį Vakarų vadovaujamai pasaulio tvarkai, rugpjūtį paskelbė priimantis šešias naujas nares. Argentinos, Etiopijos, Irano, Saudo Arabijos, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų narystė turėjo įsigalioti nuo 2024 m. sausio 1 d.

J. Milei pasirašytuose ir kelių žiniasklaidos priemonių paskelbtuose laiškuose sakoma, kad Argentinos narystei „šiuo metu netinkamas metas“. Libertaras ir autsaideris J. Milei, šį mėnesį pradėjęs eiti Argentinos prezidento pareigas, per rinkimus įtikinamai įveikęs tradicines Argentinos politines partijas, kampanijos metu žadėjo, kad Argentina neprisijungs prie BRICS.

Savo laiškuose jis teigė, kad jo užsienio politika „daugeliu aspektų kitokia nei ankstesnių vyriausybių (...) kai kurie ankstesnės administracijos priimti sprendimai bus pakeisti“.

Per rinkimų kampaniją J. Milei sakė, kad Argentinos geopolitinės partnerės yra JAV ir Izraelis. „Mes nesidėsime su komunistais“, - sakė jis.

Nors žadėjo nutraukti ryšius su pagrindinėmis prekybos partnerėmis Kinija ir Brazilija, pradėjęs eiti pareigas J. Milei sušvelnino toną.

„Aš prisiekiu Dievui ir šaliai ištikimai ir su patriotizmu eiti Argentinos tautos prezidento pareigas“, – jis sakė prisiekdamas šioms pareigoms, prieš kadenciją baigusiam šalies vadovui Alberto Fernandezui (Alberui Fernandesui) jį per pečius apjuosiant prezidentine juosta.

53-ejų libertaras žadėjo, kad nebus „pusinių priemonių“ jam tvarkantis su dešimtmečiais išlaidavimo, skolų ir painios valiutos kontrolės šioje trečioje pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikoje.

Sekmadienį J. Milei pažadėjo šaliai naują erą, tačiau perspėjo dėl skausmingo taupymo ir ekonomikos krizės, kuri, jo teigimu, prieš atslūgdama dar pagilės.

„Šiandien Argentinoje prasideda nauja era“, – sakė jis po priesaikos, pabrėždamas, kad „nė viena vyriausybė nėra gavusi blogesnio palikimo už tą, kurį gauname mes“.

„Esmė ta, kad nėra alternatyvos taupymui ir nėra alternatyvos šoko gydymui, – teigė J. Milei. – Mes žinome, kad trumpuoju laikotarpiu padėtis pablogės. Tačiau tada pamatysime savo pastangų vaisius.“

„Naujos eros pradžia“

Tūkstančiai šalininkų užpildė gatves aplink kongresą, mojuodami šalies baltai mėlynomis vėliavomis ir skanduodami J. Milei kampanijos šūkį „Laisvė!“.

„Tikriausiai prireiks daugelio metų, kad atstatytume šalį, bet galbūt mums tai naujos eros pradžia“, – sakė 41-erių parduotuvės savininkas Javieras Lobosas (Chavjeras Lobosas).

„Mes galėsime dirbti ir klestėti, kad išpildytume savo svajones, neslegiami mokesčių, infliacijos ir suvaržytos valiutos sistemos, kurios luošina mūsų tautą“, – sakė jis.

Renginys į vieną vietą sutraukė labai skirtingus pasaulio lyderius, tarp jų – Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Vengrijos nacionalistą premjerą Viktorą Orbaną, vienintelį iš Europos Sąjungos lyderių, išlaikiusių artimus ryšius su Rusija.

„Dešinė kyla ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“, – socialiniuose tinkluose paskelbė V. Orbanas, pasidalindamas nuotrauka iš susitikimo su jo, kaip įvardyta, geru draugu, buvusiu Brazilijos prezidentu, kraštutinių dešiniųjų atstovu Jairu Bolsonaro (Žairu Bolsonaru), kuris irgi atvyko į ceremoniją.

Iškilmėse taip pat dalyvauja Čilės kairiųjų lyderis Gabrielis Boricas (Gabrielis Borikas) ir Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI).

Vėliau J. Milei prisieks devynių ministrų kabinete – tai didžiulis sumažinimas nuo dabartinių 18-kos.

Jis teigė, kas pirmas priemonių paketas Kongresui bus pristatytas šiomis dienomis.

J. Milei inauguracija vainikuoja buvusio televizijos vedėjo, kuris tik prieš dvejus metus pasuko į politiką, staigų iškilimą.

J. Milei pasisakymai prieš „vagiančią valdžią“ pakurstė rinkėjus ir jis buvo lyginamas su tokiais lyderiais kaip J. Bolsonaro bei buvusiu Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Kampanijos renginiuose pasirodydavęs su specialiai suveltų plaukų šluota ir demonstruodamas roko žvaigždės aurą, J. Milei mojuodavo užvestu benzininiu pjūklu, žadėdamas mažinti viešąsias išlaidas ir išsipūtusį kabinetą.

J. Milei skelbė planus „išsprogdinti“ centrinį banką ir smukusį pesą pakeisti JAV doleriu.

Visos lemputės mirksi raudonai

Argentinoje metai iš metų augant infliacijai, ji pasiekė 140 proc., ir 40 proc. žmonių gyvena skurde.

„Kaip ir daugelis jo pirmtakų, J. Milei kabinetą perims visoms lemputėms mirksint raudonai“, – sako Vašingtone įsikūrusio Vilsono centro Argentinos projekto vadovas Benjaminas Gedanas (Bendžaminas Gedanas).

Tačiau argentiniečių ateitis apgaubta nežinomybės, nesant aiškumo, ką planuoja jų naujasis prezidentas.

Kongrese turėdamas nedaug savo partijos atstovų ir susidūręs su politine realybe, J. Milei sušvelnino daugelį savo pozicijų ir sudarė sąjungas su politikais, kuriuos anksčiau įžeidinėjo, kai kuriuos iš jų net pasikviesdamas į savo komandą.

Kalbos apie centrinio banko uždarymą, „dolerizaciją“ ir viešųjų išlaidų karpymą išsisklaidė.

„Milei 2.0 vis dar teks įkopti į kalną, bet panašu, kad jis ėmėsi pragmatiškesnės darbotvarkės ir kreipėsi patarimo į labiau patyrusius politikus, – sakė B. Gedanas. – Visgi, centrinio banko rezervams išsekus ir nesant kredito linijos, J. Milei virtuvėje rado tuščias spinteles.“

„Jo išsigelbėjimo strategija, taip pat ir staigus vyriausybės sumažinimas, bus sprangus ilgai kenčiančiai populiacijai. Bet kokiu atveju, per artimiausius kelis mėnesius neabejotinai kils socialinė ir politinė sumaištis“, – pridūrė analitikas.

Argentiniečiams galvoje artimiausiomis dienomis suksis klausimas, ar J. Milei devalvuos griežtai kontroliuojamą pesą ir liberalizuos valiutos kontrolę, tokiems pažadams jau paskatinus daugybės dolerių keityklų gimimą.

Belgrano universiteto ekonomistas Victoras Bekeris (Viktoras Bekeris) sakė, kad pirmas J. Milei politikos „lakmuso popierėlis“ bus, ar jis išties sustabdys centrinio banko pinigų spausdinimą, kurį taip smerkė ir kuris finansuoja daugumą vyriausybės išlaidų.

J. Milei perspėjo, kad suvaldyti infliaciją šalyje gali užtrukti nuo 18 iki 24 mėnesių, ir stos „stagfliacija“ – kainų augimas, lydimas ekonominės stagnacijos.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2023 metais Argentinos bendrasis vidaus produktas susitrauks 2,5 procento.

„Anarchokapitalistu“ save vadinantis politikas padarė milžinišką perversmą ir išstūmė populistinę peronistų koaliciją, ilgą laiką dominavusią Argentinos politikoje.

Surinkęs 55,7 proc. balsų, J. Milei aplenkė savo varžovą, ekonomikos ministrą Sergio Massą (Serchijų Masą), už kurį balsavo 44 proc. rinkėjų, ir netrukus pripažino pralaimėjimą antrajame prezidento rinkimų ture.

„Šiandien prasideda Argentinos atstatymas. Šiandien prasideda Argentinos nuosmukio pabaiga“, – sekmadienį sakydamas pergalės kalbą teigė J. Millei.

„Dekadanso modelis baigėsi. Kelio atgal nebėra“, – pridūrė jis.

Trečiąją pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomiką jau kelis dešimtmečius krečia krizės. Ją lėmė Argentinos vyriausybė, besinaudojanti milžiniškomis socialinėmis garantijomis, spausdinanti pinigus išlaidoms finansuoti, didinanti infliaciją ir smarkiai skolindamasi, o vėliau negrąžinanti skolos.

Argentinoje griežtai kontroliuojama galimybė gauti JAV dolerių, todėl sparčiai klesti juodoji rinka, o analitikai įspėja apie peso nuvertėjimą.

„Nėra vietos laipsniškumui (...) ar pusinėms priemonėms“, – nurodė J. Milei.

Vienas iš pagrindinių J. Milei tikslų – atsisakyti silpnėjančio peso ir pakeisti jį JAV doleriu, taip pat panaikinti centrinį banką, siekiant išspręsti Argentinos infliacijos problemą.

Tačiau analitikai įspėja, kad šalis turi per mažai dolerio atsargų, kad šis žingsnis būtų įgyvendintas artimiausiu metu.

„Mes, jaunimas, norime tokių pokyčių. Nebijau Milei, bijau, kad mano tėtis negalės susimokėti už nuomą. Argentinos pesas nieko vertas“, – sakė 17-metis Juanas Ignacio Gomezas (Chuanas Ignasijus Gomesas).

„Geriau beprotis nei vagis“

Tūkstančiai J. Milei šalininkų mojavo vėliavomis ir skandavo „laisvė“ švęsdami jo pergalę priešais naujojo prezidento rinkimų kampanijos būstinę.

„Mes pavargome nuo peronizmo. J. Milei yra nežinomasis, bet geriau beprotis nei vagis“, – teigė 50-metis rašytojas Nacho Larranaga (Načo Laranaga) , apsigaubęs mėlynai balta Argentinos vėliava.

53 metų ekonomistas dėl savo griežtų pasisakymų dažnai lyginamas su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir buvusiu Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaro (Žairu Bolsonaru).

Šiandien prasideda Argentinos atstatymas. Šiandien prasideda Argentinos nuosmukio pabaiga.

Abu eksprezidentai socialiniuose tinkluose pasveikino jį su pergale antrajame prezidento rinkimų ture.

Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė, kad Vašingtonas tikisi bendradarbiauti su J. Milei ir jo vyriausybe dėl bendrų prioritetų.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) naujajai Argentinos vyriausybei palinkėjo sėkmės ir pasisekimo.

J. Milei pasisako prieš abortus ir žada nutraukti ryšius su savo pagrindinėmis prekybos partnerėmis Kinija ir Brazilija. Jis taip pat ne kartą yra įžeidęs popiežių Pranciškų, kelia klausimus dėl Argentinos diktatūros aukų skaičiaus ir mano, kad žmonės nėra klimato kaitos kaltininkai.

Kampanijos pradžioje jis išėjo į sceną su grandininiu pjūklu, simbolizuojančiu drastiškus apkarpymus, kuriuos jis planuoja įgyvendinti valstybėje.

„Pusė Argentinos jo nepalaiko“

J. Milei, griežtai pasisakantis prieš „vagiančią ir korumpuotą politinę klasę“, sulaukė argentiniečių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, simpatijų.

Didžiąją savo kampanijos dalį jis vykdė vaizdo įrašų programėlėje „TikTok“ ir kitoje socialinėje žiniasklaidoje, siekdamas pritraukti jaunus žmones.

Tačiau kitus rinkėjus išgąsdino jo tonas rinkimuose, suskaldžiusiuose tautą.

42-ejų mokytoja Catalina Miguel (Katalina Migel), viena iš nusivylusios minios prie S. Massos rinkimų kampanijos būstinės, sakė, kad ją ištiko „šokas“.

„Milei mus ras gatvėje ginant kiekvieną teisę, kurią jis siekia užginčyti. Pusė Argentinos jo nepalaiko“, – nurodė moteris.

Tarp J. Milei šalininkų yra milijonai argentiniečių, kurie priklauso nuo socialinės paramos ir dosnių vyriausybės subsidijų degalams, elektrai ir transportui – autobusų bilietai čia kainuoja vos kelis centus.

Tuo tarpu šalies iždas skęsta raudonojoje zonoje, o naujajai vyriausybei gresia 44 mlrd. JAV dolerių (40,27 mlrd. eurų) skola Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).