Pristatydamas naują valstybės biudžetą, R. Sunakas teigė, kad Didžiosios Britanijos ekonomika į priaškrizinį dydį sugrįš 2022 m. viduryje, ar šešiais mėnesiais anksčiau nei buvo prognozuota. Atsigavimą, pasak jo, pagreitins sparčiausia Europoje vakcinacijos nuo koronaviruso kampanija.

Tačiau šalies ekonomika po penkerių metų bus 3 proc. mažesnė nei galėjo būti, jei nebūtų smogusi pandemija, ir šaliai šiuo metu reikia papildomos pagalbos, kadangi vis dar galioja koronaviruso apribojimai, sakė R. Sunakas.

Naujos pristatytos paramos priemonės, be kita ko, apima darbo vietų išsaugojimo programos pratęsimą, daugiau pagalbos savarankiškai dirbantiems žmonems, tolesnį padidintų socialinių išmokų mokėjimą ir PVM lengvatas viešbučių ir restoranų sektoriui.

Taip pat pratęstas mokesčių lengvatos perkantiesiems būstą taikymas.

„Pirma, mes ir toliau darysime viską, ko reikės, kad šią krizės akimirką paremtume Didžiosios Britanijos žmones ir verslą, – parlamentui sakė iždo kancleris. – Antra, kai pradėsime eiti atsigavimo link, mums reikės pradėti tvarkyti viešuosius finansus, ir noriu būti atviras dėl savo planų tai daryti. Ir trečia, šiandienos biudžetu imamės darbų statyti mūsų būsimą ekonomiką.“

Pristatydamas Biudžeto atsakomybės biuro (OBR) prognozes, R. Sunakas sakė, kad šalies ekonomika 2021 m. veikiausiai išaugs 4 proc. Tai mažesnė prognozė nei lapkritį numatyti 5,5 proc., tačiau mažėjimas atspindi dabartinį karantiną, kuris šalyje buvo įvestas šių metų sausį.

Žvelgdamas tolėliau į ateitį, OBR prognozavo, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022, 2023 ir 2024 m. išaugs atitinkamai po 7,3, 1,7 ir 1,6 proc. Lapkritį OBR prognozavo 6,6, 2,3 ir 1,7 proc. augimą.

R. Sunakas pažadėjo daryti „viską, ko reikės“, kad ekonomika išgyventų, jo manymu, paskutinius pandeminių apribojimų mėnesius.

Jis jau išplėtė Didžiosios Britanijos didžiausią skolinimąsi nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, jis netrukus pasibaigsiančiais finansiniais metais pasiekė 17 proc. BVP ir turėtų nusmukti iki vis vien rekordinių 10,3 proc. BVP.

Imdamasis pirmojo mokesčių didinimo žingsnio, R. Sunakas paskelbė apie nuo 2023 m. nuo 19 iki 25 proc. didėsiantį pelno mokestį. Tuomet ekonomika jau turėtų būti atsigavusi po pandeminės krizės.

„Tačiau net ir įgyvendinus šį pokytį, JK vis vien turės mažiausią pelno mokestį G7 (Didžiojo septyneto grupėje) – mažesnį nei Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Italijoje, Japonijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje“, – sakė iždo kancleris.

Verslas, uždirbantis 50 tūkst. svarų sterlingų ar mažiau pelno, turės mokėti naują nedidelio pelno mokestį, neviršysiantį dabartinės 19 proc. ribos.

R. Sunakas taip pat teigė iki 2026 m. įšaldysiantis pinigų sumą, kurią žmonės gali užsidirbti jos neapmokestindami, ir didžiausią pelno mokesčio tarifo ribą.

Pasak leidinio šaltinių, pokalbiuose su draugais G. Osborne‘as yra sakęs, jog turi gerų šansų sulaukti ir Europos, ir Jungtinių Valstijų, ir Kinijos palaikymo.

Be to, G. Osborne‘as, kuris po „Brexit“ referendumo pasitraukė iš politikos ir šiuo metu dirba laikraščio „The Evening Standard“ redaktoriumi, neseniai nusprendė palaikyti Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną), kuris siekia tapti Didžiosios Britanijos ministru pirmininku, ir dabar jis tikisi, jog Didžiosios Britanijos vyriausybė pritars jo kandidatūros į TVF vadovus iškėlimui, pažymėjo šaltiniai.

Tarptautiniam valiutos fondui per visą jo 75 metų istoriją pagal nerašytas taisykles vadovavo Europos atstovai, tačiau tarp jų iki šiol nebuvo britų. Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovai jau davė suprasti, jog Londoną domina šis postas, o „Brexit“ neapkarpė šalies tarptautinių ambicijų.

G. Osborne‘as puikiai žino, jog yra strategiškai svarbu kuo anksčiau iškelti savo kandidatūrą. 2011 metais jis pirmasis parėmė Ch. Lagarde, kurią buvo pasiūlyta skirti TVF vadove, ir jai užtikrino tvirtą palaikymą.

Kiek anksčiau šią savaitę Europos Vadovų Taryba pasiūlė skirti Ch. Lagarde vadovauti ECB ir ji laikinai pasitraukė iš TVF vadovės pareigų.

Pokalbiuose su draugais G. Osborne‘as yra sakęs, jog „tarptautinėms finansų institucijoms sudėtingais laikais“ TVF vadovo postas yra įdomus darbas ir, atsižvelgiant į dabartinę aplinką, reikia, kad fondui vadovautų „įgudęs politinis komunikuotojas, bet ne technokratas“.

Visgi G. Osborne‘ui galbūt bus sunku pelnyti Europos palaikymą, nes euro zonoje yra daug manančiųjų, kad jo veiksmai nedavė naudos, kai regionas 2011 ir 2012 metais kovojo su finansų krize.

Tačiau Jungtinėse Valstijose jis gali tikėtis didesnio palaikymo, nes yra užmezgęs gerus santykius su tam tikrais respublikonais, pažymi „The Financial Times“ šaltiniai. Jo kandidatūrą gali palankiai įvertinti ir Kiniją, nes 2015 metais jis pasisakė už tai, kad būtų sukurtas Azijos infrastruktūros investicijų bankas.

Beje, rimtu kandidatu į TVF vadovus yra laikomas dabartinis ECB vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis), kurio kadencija dabartiniame poste baigsis šių metų pabaigoje.

Britų lažybų tarpininkai prie favoritų taip pat priskiria iš savo posto netrukus pasitrauksiantį Anglijos banko vadovą Marką Carney (Marką Karnį), kuris yra Kanados ir Didžiosios Britanijos pilietis.