Atskirti mašinas sudėtinga

Nelegalių taksistų skaičius uostamiestyje ėmė augti nuo metų pradžios. Pats pikas pasiektas, kai prasidėjo vasaros sezonas. Ne vienerius metus taksistu dirbantis klaipėdietis tikino, kad nelegalūs vežėjai daugiausia pluša naktimis, kai sutikti kontrolierių – mažiausia tikimybė.

Klientų jie laukia prie naktinių barų, klubų, kitų pasilinksminimo vietų. Populiari Žvejų gatvė, dvi įstaigos, esančios Taikos prospekte.

Dalis nelegalių vežėjų dirba dieną. Dažnai stovi autobusų stotyje.

Miestiečiai gali net neįtarti, kad sėda į apsimetėlio taksi automobilį. Kai kurias transporto priemones sudėtinga atskirti nuo priklausančių tikriems šių paslaugų teikėjams.

Ant mašinų užklijuota taksi atributika, ant stogo sumontuotas plafonas. Įžūliausieji ant transporto priemonės išdrįsta užsiklijuoti ir užrašą "taksi".

Kad kažkas ne taip, išduoda tik viena detalė – transporto priemonės valstybinis numeris. Taksi paslaugų teikėjams yra išduodami specialūs, geltoni. Ant nelegalių taksi automobilių yra įprasti.

"Tokių paslaugų teikėjų dabar yra daug. Tarp jų – ir buvę taksistai. Jie gaudo klientus ir atima uždarbį iš sąžiningai šį darbą dirbančių, didelius mokesčius mokančių žmonių", – tvirtino vienas uostamiesčio taksistas.

Permoka keliskart

Anot vyro, iš klientų, kurie nukentėjo nuo nelegalių taksistų, jam teko girdėti ne vieną istoriją – už kelionę buvo paprašyta tris, keturis ar net penkis kartus brangiau nei ji kainuotų iš tikrųjų.

"Kartą nuvykau paimti moters iš populiaraus baro Žvejų gatvėje. Mačiau, kad ten stovėjo du nelegalūs vežėjai. Mergina važiavo į Žolynų gatvę. Išsikalbėjome. Klientė teigė, kad norėjo važiuoti su laukusiais taksi, bet išgąsdino kaina. Už kelionę jos paprašė septynių eurų", – kalbėjo vyras.

Taksi vairuotojas pasidomėjo, ar mergina suprato, jog iš tikrųjų ten stovėjo ne taksi mašinos.

"Ši patikino, kad neatkreipė dėmesio – matė užrašą "taksi" ir norėjo važiuoti", – teigė vyras.

Kitas taksistas pabrėžė, kad nelegalių šios paslaugos teikėjų pradėjo daugėti, kai buvo įteisinta pavėžėjimo paslauga. Pastarosios esmė – važiuojant į darbą ar kitais reikalais, pakeliui paimti dar ir keleivį.

"Pavėžėjai pradėjo dirbti taksistais, veža ne pavienius žmones, o didelius jų srautus. Taip ir prasidėjo nauja nelegalių vežėjų era. Panašu, kad sugrįžo 1990-ieji, kai karaliavo "dušmanai", kurie nuviliodavo klientus. Su tuo reikia kovoti", – ragino klaipėdietis.

Žino, kaip pasiteisinti

Taksistams nesuprantama, kaip pavėžėjams gali būti leidžiama teikti keleivių vežimo paslaugas už pinigus. Pastarieji neturi nei licencijos, nei metrologiškai patikrintų taksometrų.

Kelionės kaina apskaičiuojama pagal GPS signalą ir nuvažiuotą atstumą. Pasak vieno vyrų, pavėžėjams nuo šios sumos nereikia mokėti mokesčių.

Be to, naujos paslaugos teikėjams nėra keliama jokių reikalavimų transporto priemonei.

"Visai kitokia situacija su taksi. Už draudimą mokame penkis kartus brangiau nei įprasti vairuotojai, kas pusmetį, o ne kas dvejus metus turime atlikti techninę automobilio apžiūrą. O kur dar speciali įranga", – vardijo taksi vairuotojai.

Vieno klaipėdiečių teigimu, įdomu tai, kad kai kurie pavėžėjai automobiliuose turi ir neaiškius taksometrus, pagal kurių duomenis klientų prašo susimokėti už kelionę.

"Teko girdėti, kad nelegalai, jei sustabdytų kontrolieriai, yra pasiruošę pateisinti savo veiklą. Jie aiškintų, kad neva žada užsiimti taksi veikla ir rengia tam mašiną", – teigė vienas iš vyrų.

Pavojus kyla ir keleiviams

Vyrai tvirtino, kad nelegalūs vežėjai naudojasi tuo, jog naktimis teikiantieji šią paslaugą kontroliuojami vangiau. Dauguma patikrinimų atliekami dieną.

"Jei naktimis kontrolė nebus didinama, nelegalių taksi tik daugės. Juk labai paprasta tapti taksistu – ant automobilio užklijuoji magnetuką, plafoną ir teiki paslaugas", – tvirtino taksistai.

Klaipėdiečiai pabrėžė, kad nelegalūs vežėjai ne tik atima darbą iš tvarkingai dirbančių šios paslaugos teikėjų – saugūs negali jaustis ir klientai.

"Juk niekas nežino, kas sėdi prie vairo. Žmonės gali būti apiplėšti, neatgauti pamirštų asmeninių daiktų", – pabrėžė taksi vairuotojai.

Klaipėdiečiai pažymėjo, kad pasitaiko atvejų, kai nelegalūs pavėžėjai net "vagia" klientus. Mobiliojoje programėlėje pamatę, kad gautas iškvietimas, nuvyksta pirmiau nei išsiųstas taksistas ir paima žmogų.

"Pasako, kad šis turėjo ir atvykti. Žmogus nuvežamas į norimą vietą už trigubą kainą", – tvirtino taksi vairuotojai.

Prisidengs slėpdami mokesčius?

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Uptienė informavo, kad norintiesiems teikti pavėžėjimo paslaugą nereikia gauti jokio leidimo. Užtenka savivaldybei pateikti deklaraciją apie tokį ketinimą.

Deklaracijos forma yra patvirtinta Susisiekimo ministerijos. Prašoma nurodyti, kokia transporto priemone bus vykdoma veikla, verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo numerius.

"Duomenys – minimalūs. Mes juos turime priimti už faktą, nes jokių dokumentų besikreipiantieji pateikti neturi, o patikrinti negalime", – komentavo vedėja.

Pasak J.Uptienės, pati pavėžėjimo paslauga taip pat nėra apibrėžta. Nenurodyta, ar galima laukti klientų prie kavinių, koks turi būti atlygis už kelionę.

"Nieko nėra numatyta. Visai kitokia situacija, nei kalbant apie taksi vairuotojus. Šiems taikomi griežti reikalavimai. Jie ir leidimą turi išsiimti, ir rinkliavą susimokėti, ir mašiną pagal reikalavimus paruošti, o čia užtenka deklaracijos, ir viskas. Net kontrolės jokios nenumatyta. Tai tikrai nesąžininga", – pripažino vedėja.

J.Uptienė neabejojo, kad, prisidengiant pavėžėjimo paslauga, gali būti slepiami mokesčiai. Įtartinų atvejų jau pasitaikė. Žmogus deklaravo, kad teiks pavėžėjimo paslaugą, bet sistemoje nėra duomenų, jog jis turėtų verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą.

"Neseniai gavome prašymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad informuotume ją apie ketinimus imtis šios veiklos. Atsiras bent kažkokia kontrolė", – prognozavo vedėja.

Nauja tvarka nesąžininga?

Pasak J.Uptienės, Susisiekimo ministerijai rengiant pavėžėjimo paslaugos taisyklių projektą, savivaldybė teikė savo pasiūlymus. Pabrėžta, kad tai nėra teisinga taksi vairuotojų atžvilgiu. Tačiau į tokius pastebėjimus nebuvo atkreiptas dėmesys.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus patikino, kad Susisiekimo ministerijai pavėžėjimo paslaugos teikėjams buvo siūloma taikyti griežtesnius reikalavimus.

"Gavome atsakymą, kad norime suvaržyti liberalią rinką", – teigė vedėjas.

Anot R.Mockaus, kontroliuojant taksi sferą, imamasi tokių veiksmų, kokių įmanoma. Kontrolė pavesta viešajai įstaigai "Klaipėdos keleivinis transportas".

"Atliekami patikrinimai ir su policija, ir su Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojais. Taksi paslaugų bet kas teikti negali, yra reikalavimai. Tačiau paprastai žinia, kad vyksta patikrinimas, greitai pasklinda ir pažeidėjus išaiškinti tampa sudėtinga", – pažymėjo vedėjas.

"Nieko kito nereikėjo tikėtis"

Viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" Teisės ir administravimo departamento vadovas Julius Paulikas taip pat patvirtino, kad mieste yra padaugėję nelegalių taksistų.

"Tai natūralu, kai toks teisinis reglamentavimas. Susisiekimo ministerija pavėžėjimo paslaugą leido teikti visiškai sumažinus reikalavimus. Yra nemažai vežėjų, kurie deklaruoja, kad atliks šią funkciją, bet, galima sakyti, dirba taksistais. Tokių atvejų nustatome. Deklaravo veiklą ir veža kas kur nori ir kada nori. Nieko nereikia daugiau tikėtis, kai tokia tvarka", – apgailestavo vadovas.

J.Paulikas atkreipė dėmesį, kad teisės aktais pavėžėjimo paslaugos teikėjams stovėti pasirinktoje vietoje ir laukti žmonių nėra draudžiama. Tačiau vadovas patikino, kad pagal kitą Susisiekimo ministerijos tvarką draudžiama apipavidalinti transporto priemonę kaip taksi automobilį, jei neteiki šių paslaugų.

"Nelegalius taksi išaiškiname įvertinę aplinkybių visumą: ar stovi taksi eilėje, mašina atitinkamai apipavidalinta, yra racija, turi leidimą ir kita. Visą medžiagą perduodame savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Įrodžius, kad ūkinė, komercinė veikla vykdyta neteisėtai, taikomos sankcijos", – komentavo vadovas.

Už komercinės ir ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą gresia solidžios baudos. Pirmą kartą – nuo 300 iki 850, antrą – nuo 850 iki 1,5 tūkst. eurų.

Atpažinti – pagal numerius

Anot J.Pauliko, taksi vairuotojų patikrinimai vyksta ir dieną, ir naktį. Tačiau vadovas pabrėžė, kad įstaigos resursai, organizuojant reidus, yra riboti.

"Dirbti kiekvieną naktį ar visą parą negalime. Suprantama, kad nelegalūs vežėjai tuo naudojasi. Fiziškai jų neįmanoma sukontroliuoti", – komentavo vadovas.

J.Paulikas informavo, kad dėl taksistų pažeidimų galima teikti ir skundus. Reikia nurodyti aplinkybes, vietą, laiką, kas vežė, mašinos valstybinius numerius.

"Tada pažeidėjas ir gali būti patrauktas atsakomybėn", – akcentavo vadovas.

J.Paulikas patarė, kaip žmonės turėtų atskirti, ar tikrai paslaugas siūlo oficialūs taksistai. Esminis dalykas yra transporto priemonės valstybinis numeris ir apipavidalinimas.

"Taksi numeriai yra geltoni. Būtent jie geriausiai ir parodo, kad paslauga teikiama tikro taksi vairuotojo. Apipavidalinimas – šachmatais išsidėsčiusios juostos. Taip pat turi būti vežėjo logotipas, plafonas ant stogo", – aiškino vadovas.

J.Paulikas taip pat pažymėjo, kad, teikiant taksi paslaugą, privalo būti įjungtas taksometras, išduotas kvitas, matomoje vietoje turi būti pakabinti tarifai.

Šiuo metu ketinimą teikti pavėžėjimo paslaugą uostamiestyje yra deklaravę 24 asmenys. Iš jų du – juridiniai. Per metus leidimų, suteikiančių galimybę teikti taksi paslaugas, išduodama apie 700.

"Šioje srityje vyksta nuolatinis judėjimas. Vieniems leidimus išduodame, kiti juos grąžina. Kaita – didelė", – konstatavo J.Uptienė.

Susidomėjimas išaugo

Pasak Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, iki šiol atskiras leidimas prekiauti gėlėmis švenčių ir atmintinų dienų metu nebuvo išduodamas.

Norintiesiems siūlyti gėles viešosiose erdvėse Tarptautinę moters dieną, Tarptautinę darbininkų dieną, Motinos dieną, Tėvo dieną, Mokslo žinių dieną, Tarptautinę mokytojų dieną, Visų šventųjų dieną buvo taikoma rinkliava už prekybą iš laikinų įrenginių.

Už iki 4 kv. metrų ploto vietą reikia mokėti 29 eurus per mėnesį – apie eurą per dieną.

Mieste yra patvirtinta 31 vieta prekiauti gėlėmis švenčių ir atmintinų dienų metu. J.Uptienės teigimu, pastaruoju metu išaugo prekybininkų, norinčių verstis šia veikla, skaičius. Prašymų gaunama žymiai daugiau nei patvirtinta vietų.

„Būna, kad į vieną vietą pretenduoja du pardavėjai“, – atskleidė vedėja.

Suabejojo, ar reikia branginti

J.Uptienė pripažino, kad prekybininkams siūloma prekiauti gėlėmis miesto turguose, kur yra pakankamai laisvų vietų, tačiau šie atsisako.

Manoma, kad tokiam sprendimui įtakos turi ir prekybos vietos kaina. Miesto gatvėse reikia mokėti eurą per dieną, o turguose šventinėmis dienomis – 7,20 euro.

Toks mokestis už vietą imamas ir kapinių prieigose, kur prekybą administruoja Senasis turgus. Būtent tokią rinkliavą siūloma nustatyti ir viešosiose miesto erdvėse.

Pabrėžiama, kad didinti prekybos vietų skaičių pastarosiose netikslinga, nes smulkieji verslininkai gėlėmis prekiauja ir patalpose.

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto, kurio posėdžio metu buvo svarstomas šis klausimas, narys Arūnas Barbšys domėjosi, ar tikrai reikalingas toks pabrangimas.

J.Uptienė pažymėjo, kad tik norėta išskirti prekybą gėlėmis švenčių ir atmintinų dienų metu. Tai iki šiol nebuvo padaryta.

„Reikia susitaikyti – vyrams gėlės pabrangs“, – prognozavo mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Įves dar dvi rinkliavas

Miesto tarybai taip pat bus siūloma nustatyti naują vietinės rinkliavos rūšį – už leidimą teikti dviračių ir kitų bevariklių transporto priemonių nuomą, organizuoti dviračių mainų sistemą.

Pasak J.Uptienės, iki šiol šiai veiklai buvo išduodamas leidimas teikti atrakcionų ir poilsio priemonių paslaugas. Siūloma, kad rinkliava atsieitų 10 eurų mėnesiui už 15 kv. m ploto vietą. Kiekvienas papildomas metras kainuotų 1,7 euro.

Vietinę rinkliavą nori patvirtinti ir leidimams prekiauti bei teikti paslaugas teritorijoje Pirmojoje Melnragėje, prie statinio Vėtros g. 8.

Laimėtojas, kuris teiks šią paslaugą, buvo išrinktas konkurso būdu. Siūloma, kad čia leidimas kainuotų 2,9 euro per mėnesį už vieną kvadratinį metrą.

Planai šią vasarą Danės skvere, sukantis apžvalgos ratu, įvertinti uostamiesčio panoramą, panašu, ir liks planais. Konkurse, kuriame ieškota investuotojų, nesulaukta nė vieno pasiūlymo. Tačiau viltis, kad Klaipėdoje atsiras šis rekreacinis objektas, nedingo.

Siūlė įrengti mažesnį

Dokumentų pateikimas konkursui, kurio metu ieškota, kas uostamiestyje pastatys apžvalgos ratą, baigėsi trečiadienį vidurdienį. Nesulaukta nė vieno pasiūlymo.

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Uptienė pasakojo, kad viena olandų kompanija aktyviai domėjosi konkursu.

Įmonė žadėjo pateikti savo pasiūlymą, nors šis neatitiko konkurso sąlygų.

„Kompanija tvirtino, kad mažesnį – 33 metrų aukščio – apžvalgos ratą pagamintų kitiems metams, didesnį – 45 metrų aukščio – 2018 m. Mes norėjome, kad atrakcionas būtų sumontuotas jau šį sezoną“, – komentavo vedėja.

Nepaisant to, savivaldybė prašė, kad kompanija pateiktų savo pasiūlymą. Norėta pamatyti vizualizaciją, kaip apžvalgos ratas atrodytų.

„Galėtume įvertinti, ar ratas tiktų. Situacija būtų aiškesnė. Specialistai susisieks su kompanija ir pasidomės, kodėl jie nepateikė pasiūlymo. Gal paprasčiausiai nespėjo“, – tvirtino vedėja.

Sušvelnino konkurso sąlygas

Penktadienį konkurso komisija rinksis į posėdį ir spręs, ką daryti toliau.

„Gal keisime konkurso sąlygas ir jį vėl skelbsime, gal atidėsime vėlesniam laikui. Kol kas sunku pasakyti“, – komentavo vedėja.

Uostamiesčio savivaldybė norėjo, kad Danės skvere būtų įrengtas ne mažesnis nei 38 metrų aukščio apžvalgos ratas. Siekta, kad jis veiktų ne tik vasarą, bet šaltuoju metų laiku.

Iš pradžių konkurso sąlygose nurodyta, kad investicijos turi siekti 1,5 mln. eurų. Vėliau reikalavimai sušvelninti. Investicijos sumažintos penkis kartus – iki 300 tūkst. eurų.

Toks sprendimas buvo priimtas, nes nesulaukta jokio susidomėjimo konkursu. Buvo pratęstas ir pasiūlymų pateikimo laikas. Manyta, kad būtent investicijų dydis gąsdina verlininkus.

Nepatiko pasiūlyta vieta

Mintis, kad Klaipėdoje reikia pastatyti apžvalgos ratą, kuris galėtų veikti ne tik vasarą, bet ir žiemą, kilo, kai tokią paslaugą pasiūlė teikti vieni verslininkai. Tada buvo paskelbtas konkursas.

Tiesa, jie konkurse nedalyvavo, nes nepatiko vieta. Verslininkai norėjo apžvalgos ratą įrengti senamiestyje, o ne Danės skvere. Tačiau, pasak specialistų, to padaryti neįmanoma dėl paveldosauginių reikalavimų.

„Mintis įrengti apžvalgos ratą miesto centre tikrai gera. Tokia atrakcija sudomintų ir miestiečius, ir turistus. Juolab kad savivaldybei jos įgyvendinimas nieko nekainuotų. Džiaugėmės, kad konkursu domėjosi olandų kompanija. Gaila, kad nesulaukėme jų pasiūlymo“, – tvirtino vedėja.

Danės skvere ateityje gali atsirasti apžvalgos ratas, savo dydžiu pralenksiantis dvylikos aukštų namą. Jau ieškoma norinčiųjų organizuoti tokią pramogą. Viliamasi, kad tokių atsiras, o objektas veiks ne tik vasarą.

Sulaukė pasiūlymo

Pasak Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, mintis istorinėje miesto dalyje pastatyti apžvalgos ratą kilo sulaukus tokio pasiūlymo iš užsienio kompanijos. Ši buvo nurodžiusi ir vietas, kur planuotų organizuoti pramogą.

Pastatyti įrenginį kompanija norėjo Kultūros paveldo departamento saugomoje teritorijoje – šalia Žvejų gatvės Karlskronos aikštėje.

„Dėl pasiūlytų vietų konsultavomės su savivaldybės kultūros paveldo specialistais. Šie patikino, kad minėtose erdvėse apžvalgos rato niekas neleis statyti. Juolab kad Karlskronos aikštė neseniai buvo suremontuota“, – pasakojo vedėja.

Tačiau pati idėja – įrengti apžvalgos ratą – miesto valdžios atstovus sudomino. Į pagalbą pasitelkus savivaldybės architektus, žemėtvarkininkus, pradėta analizuoti, kur būtų galima pastatyti įrenginį. Pasiūlyta apžvalgos ratą įrengti Danės skvere, šalia žaidimų aikštelės.

Uostamiesčio savivaldybė jau ieško kompanijos, kuri galėtų teikti tokią paslaugą. Paskelbtas konkursas. Dabar susidomėjusieji gali pasiimti konkurso nuostatus. Tai bus galima padaryti iki vasario 19 d. 12 val. Pasiūlymai bus priimami nuo vasario 24 iki kovo 25 d.

Pirmas konkurso organizavimo komisijos posėdis vyks balandžio 6-ąją. Tada bus atplėšti vokai su pasiūlymais, jie analizuojami ir vertinami.

Investicijos – didelės

Su konkurso laimėtoju sutartis būtų pasirašoma penkeriems metams. Pasibaigus šiam terminui, numatyta galimybė ją pratęsti dar tokiam pat laikui. Tai įvykdoma, jei laimėtojas laikosi sutarties sąlygų.

Šios paslaugos teikėjui keliami griežti reikalavimai. Įmonė turi turėti teisę teikti tokias paslaugas. Norima, kad ji būtų sukaupusi dvejų metų panašaus darbo patirtį.

Nurodoma, kad apžvalgos ratas negali būti žemesnis nei 38 metrų. Skaičiuojama, kad investicijų dydis siekia nuo 1,5 mln. eurų.

Konkurso nuostatuose nurodyta, kad pramoginis įrenginys veiktų nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 d. Privalumas – objekto pritaikymas veiklai ne tik šiltuoju metu.

Konkurso metu bus vertinamas investicijų dydis, apžvalgos rato įrengimo terminas, įrenginio vizualizacija, jo pritaikymas ir paslaugų poreikis ne šiltuoju metu. Nugalėtoju bus paskelbtas daugiausia balų surinkęs dalyvis.

Matysis ir jūra

J.Uptienės teigimu, norima pasižiūrėti, ar atsiras pageidaujančiųjų teikti tokią paslaugą.

„Tikimės, kad jų bus. Norime, kad miesto centre būtų kuo daugiau pramogų, tačiau investicijos šiuo atveju yra didelės. Ratas turėtų būti rimtas, o ne kažkoks žaislinis. Būtų gerai, jei įrenginio kabinos būtų uždaros, tada jis galėtų veikti visus metus“, – sakė vedėja.

Anot jos, galvojant apie apžvalgos rato įrengimą, įvertinama ir ateitis: Jono kalnelio, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atnaujinimas, Bastiono tiltas, laikinojo tiltelio įrengimas.

„Vaizdas turėtų būti gražus. Matysis ir pati jūra“, – tvirtino vedėja.

Verslo liudijimus atpiginusios savivaldybės džiūgauja, kad jų nupirkta daugiau, o tai esą rodo, jog ir daugiau gyventojų legalizavo savo veiklą. Daugiau pajamų į biudžetus tikimasi surinkti ir kitąmet. Tiesa, Klaipėdoje už simbolinę vieno lito kainą dabar parduodami verslo liudijimai po Naujųjų pabrangs – kainuos vieną simbolinį eurą.

Klaipėdoje verslo liudijimų kainos šiemet sumažintos visoms 89-ioms verslo rūšims. Kai kurioms įkainis mažėjo perpus, kitoms – trečdaliu ar ketvirtadaliu, o nepopuliariausioms, kaip auklių, laiptinėms valyti ar kapams tvarkyti, įvestas simbolinis vieno lito mokestis. Verslo liudijimų kaina diferencijuota pagal pelningumą. Bet smulkiųjų verslininkų nuotaikos skirtingos – vieni patenkinti, kiti tik šypteli, esą viena ranka davė, o pabranginus privalomąjį sveikatos draudimą, kita atėmė.

„Šiek tiek galima daugiau uždirbti, mažesni mokesčiai“, – pliusų mato LRT Televizijos pakalbinta verslininkė Virginija.

„Kad čia nieko nejauti, „čiut“ sumažino ir viskas. Daugiau pelno negaunu. Jis yra, kai daugiau pirkėjų“, – sako sutiktas verslininkas Algimantas.

Klaipėdos savivaldybės atstovų teigimu, verslo liudijimų atpiginimas pasiteisino. Šiemet jų nupirkta daugiau nei pernai. Trečdaliu daugiau įsigyta nepopuliarių veiklų liudijimų. Pasak valdininkų, arba žmonės rado savo nišą tame sektoriuje, arba legalizavo veiklą.

„Per 9 mėnesius jau yra nupirkta daugiau nei 4 tūkst. verslo liudijimų, o per praėjusius visus metus – 4150. Taip pat pajamų mokesčio surinkimas per tuos 9 mėnesius jau viršijo 2013-ųjų pajamas“, – skaičiuoja Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėja Jolanta Uptienė.

Skaičiai esą turėtų toliau didėti, nes daug verslo liudijimų – Kalėdų senelių, renginių vedėjų –išperkama prieš Naujuosius.

Daugiau verslo liudijimų šiemet skaičiuoja pardavusi ir Kauno savivaldybė. Nors įkainius mažino tik kai kurioms verslo rūšims.

Kitąmet, kai Lietuvoje bus nustatyta minimali verslo liudijimų kaina – 540 eurų, klaipėdiečiams įkainiai, pasak valdininkų, verčiant į eurus nedidės. Tik vietoje simbolinio vieno lito už verslo liudijimą teks mokėti simbolinį vieną eurą.

Uostamiesčio kalėdinėje mugėje dalyvausiančius prekeivius siūloma atleisti nuo rinkliavos. Tikimasi, kad taip pavyks pritraukti daugiau prekybininkų ir šventiniu laikotarpiu atgaivinti senamiestį.

Ar atleisti kalėdinėje mugėje prekiausiančius asmenis nuo rinkliavos, ketvirtadienį svarstė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai. Tokį prašymą miesto tarybai pateikė viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“.

Kalėdinė mugė Teatro aikštėje ir Turgaus gatvėje vyks nuo gruodžio 7 iki 31 dienos.

Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėja Jolanta Uptienė pasakojo, kad numatoma, jog jos metu prekiaus ir paslaugas teiks 32 asmenys. Iš jų 24 tik vieną dieną – gruodžio 7-ąją, kada mieste vyks eglutės įžiebimo šventė.

Likę aštuoni dirbs visą šventinį laikotarpį. Kaip ir pernai, jie įsikurs aštuoniuose mediniuose nameliuose. Pastarieji bus papuošti šviečiančiomis girliandomis, aprūpinti elektra.

Manoma, kad atleidimas nuo vietinės rinkliavos pritrauktų daugiau prekeivių. Tai padėtų sukurti šventinę dvasią senamiestyje. Pritraukti čia daugiau miestiečių ir svečių.

Švenčių metu vietinės rinkliavos dydis dienai yra 25 litai. Skaičiuojama, kad, atleidus prekybininkus nuo rinkliavos, į miesto biudžetą nepatektų 5 tūkst. 600 litų.

Miesto tarybos narys Mindaugas Žilys siūlė tokias lengvatas prekybininkams kalėdiniu laikotarpiu numatyti rinkliavos nuostatose, kad nereikėtų kasmet jų skirti miesto tarybai.

„Juk visi supranta, kad to reikia ir pritaria. Be to patiems prekybininkams bus daugiau aiškumo. Žinos, kad gaus lengvatą ir galės ruošti šventinei prekybai“, – pabrėžė politikas.

J.Uptienė tvirtino, kad tokia galimybė yra. Tačiau miesto tarybos narys Algirdas Grublys klausė, ar nebus tada taip, kad šventinė prekyba prasidės liepos viduryje.

Paaiškinta, kad bus numatytas konkrečios datos, kada nebus renkama rinkliava.

Miesto tarybos narus Vytautas Lupeika domėjosi, ar yra nurodyta, kuo turi prekiauti prekybininkai šventiniu laikotarpiu.

„Ar nebus taip, kad visi pardavinės alkoholį? Čia juk miesto garbės reikalas“, – tvirtino politikas.

J.Uptienė tvirtino, kad prekiauti kalėdinėje mugėje bus kviečiami prekybininkai, tautodailininkai, amatininkai, įmonės, kurie gali prekiauti savo gamybomis su Kalėdomis susijusiais konditerijos gaminiais, karštais gėrimais, suvenyrais.

Klaipėdos smulkiesiems verslininkams, norintiems pigiau įsigyti verslo liudijimą savo veiklai, galbūt nebereikės varstyti Darbo biržos durų. Savivaldybei jau pačiai leista nustatyti verslo liudijimų kainas, todėl diskutuojama, kad jos turėtų būti kuo mažesnės, jog klaipėdiečiams nebekiltų noras naudotis lengvatomis.

Iki šiol didžiųjų miestų savivaldybėms, tarp jų – ir Klaipėdos, Seimas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu nustatydavo minimalią verslo liudijimo kainą.

Šiemet ji siekė 1 tūkst. 530 litų metams, pernai – 1 tūkst. 440 litų. Tačiau tame pačiame įstatyme apibrėžiama ir tai, kam galima taikyti lengvatas įsigyjant verslo liudijimus. Viena tokių grupių – bedarbiai. Jie verslo liudijimus gali įsigyti 50 proc. pigiau. Todėl įprastai metų pradžioje Klaipėdos darbo biržą užgriūdavo minia formalių bedarbių. Žmonės Darbo biržoje registravosi tik todėl, kad galėtų pigiau įsigyti verslo liudijimą.

Savivaldybėms suteikta teisė nuo kitų metų pačioms nusistatyti tokias verslo liudijimo kainas, kurias jos mano esant teisingas. „Nebeliko nei apatinių, nei viršutinių lubų“, - įstatymo pakeitimus komentavo Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėja Jolanta Uptienė.

Todėl antradienį Smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje buvo diskutuojama, kokios verslo liudijimų kainos turėtų būti Klaipėdoje.

„Jei mes nustatytume tokias kainas, kurios žmonėms būtų patrauklios ir be lengvatų, jiems nebereikėtų vargti eiti registruotis į Darbo biržą. Tai jau parodė kitų savivaldybių, kuriose ir anksčiau pačioms leista nusistatyti verslo liudijimų kainas, patirtis“, - teigė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška.

J.Uptienė pritarė tokiai nuomonei, nes esą dabar 80 proc. Klaipėdoje išduodamų verslo liudijimų yra lengvatiniai.

„Tačiau skaičiuoti reikia labai atidžiai, būtina įvertinti, ar sumažinę verslo liudijimų kainas, surinksime tiek pinigų, kiek planuojame – apie milijoną litų per metus“, - pabrėžė J.Uptienė.

Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba sutarė kreiptis į Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę, kad ji sudarytų specialią darbo grupę, kuri ir rekomenduotų nuo kitų metų Klaipėdoje galiosiančias verslo liudijimų kainas.

Jas dar turi patvirtinti ir miesto taryba. Planuojama, kad naujos verslo liudijimų kainos politikams bus pristatytos lapkritį vyksiančiame posėdyje.

Klaipėdoje per metus išduodama apie 3,5 tūkst. verslo liudijimų.

Senamiesčio verslininkams norima apkarpyti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas. Kai kurie politikai siūlo jas visai panaikinti.

Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyrių peržiūrėti senamiesčio verslininkams teikiamų nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų tvarką įpareigojo Finansų ir ekonomikos komitetas.

Jam ketvirtadienį ir buvo pateikti siūlymai, ką reikėtų patobulinti.

„Iš esmės didelių pokyčių nėra, atliko tik kai kurias korekcijas, kurios suderintos su verslininkais“, - teigė Mokesčių skyriaus vedėja Jolanta Uptienė.

Siūloma, jog nekilnojamojo turto mokesčio lengvata asmenims, užsiimantiems menais, dailiaisiais amatais, etnografiniais verslais, turizmo skatinimu, už praėjusius metus gali būti teikiama tuo atveju, jei jie veiklą tęsia ir einamaisiais metais. „Taip norime užtikrinti, kad senamiestyje vienerius metus padirbę žmonės neišsikraustytų“, - aiškino J.Uptienė.

Dar viena naujovė – lengvatų nesuteikti tiems asmenims, kurie yra įsiskolinę miesto biudžetui.

Nuo dalies nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo siūloma neatkleisti ir mažų parduotuvėlių, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar rūkaliais.

Daugiausia pinigų miesto biudžete esą pavyks sutaupyti, jei miesto politikai pritars, jog už kompleksinį senamiesčio pastatų fasadų ar stogų sutvarkymą jų savininkams nekilnojamo turto mokesčio lengvata bus taikome ne trejus, o dvejus metus.

Šiuo metu nekilnojamojo turto lengvatas gaunantys senamiesčio verslininkai į miesto biudžetą sumoka 30-50 proc. mažiau nei priskaičiuojama.

„Manau, jog tas lengvatas visai reikia panaikinti. Nueini į senamiesčio kavinukę, išgeri kavos, o kasos kvito neduoda. Mes remiame šešėlį. Tie, kurie dirba sąžiningai, matyt, išsivers ir be lengvatų, o tie, kurie negali išgyventi, išsikraustys. Natūrali atranka“, - tvirtino Finansų ir ekonomikos komiteto narė Zita Šličytė.

Tačiau kiti komiteto nariai su jos nuomone nesutiko ir siūlomoms lengvatoms pritarė.

Jei jas palaimins ir miesto tarybą, nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų teikimo pakoreguota tvarka įsigalios nuo kitų metų.