– Dažniausiai žmonės skundžiasi rudens pradžioj, kai keičiasi orai. Bet dabartiniai orai taip pat sujaukė lietuvių sveikatą. Nes prieš kelias savaites praktiškai turėjome vasarą, žmonės vaikščiojo su šortais, o dabar žmonių apranga tikrai primena žiemišką.

– Taip, iš tiesų visada manome, kad peršalimo sezonas yra rudenį ir žiemą, bet dažnai susiduriame su peršalimu ir pavasarį. Pavasaris itin garsėja, ypač pas mus, permainingais orais. Ir ne tik šiandien matome tą peršalimo padidėjimą, bet ir po tų dienų, kai buvo labai šilta. Visi, išsiilgę vasaros, pasikeitė garderobą į vasarinį. Po to šiltojo savaitgalio taip pat matėme nemažą peršalimo ligų padidėjimą.

– Ką sako atėję pacientai?

– Iš tiesų, pavasarinio peršalimo pagrindinis dalykas yra gerklės skausmas bei sloga, nes visus perpučia arba jie neapsirengia taip šiltai, kaip rengtųsi žiemą. Ir tada pradeda skaudėti gerklę, nusilpsta imuninis atsakas, žmogų pasigauna virusas ir dažniausiai taip susergama peršalimu.

– Nemažai lietuvių taip pat turi ir alergiją, ypač šienligę, kuri pasireiškia pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje. Ir dabar turime augalus, kurie jau išleido savo pumpurus. Ar gali būti, kad dalis lietuvių galvoja, jog peršalo, o iš tiesų turi šienligę?

– Iš tiesų, peršalus vaistinėje visada paklausiame žmogaus keletos klausimų tam, kad išsiaiškintume, ar tai yra šienligė, ar peršalimas. Nes peršalimas truks keletą dienų, o šienligė truks tol, kol žydės alergenas. Tuomet ta sloga tiek ir trunka – gali būt savaitės ar net mėnesiai. Kai sloga yra daugiau nei savaitę, prasideda akių raudonumas, ašarojimas, perštėjimas, kai kuriems net bėrimas, tuomet visiškai atmetame peršalimo tikimybę ir žmogui pasakome, kad jam turbūt alergija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu visgi ne alergija, o peršalimas, ką reikėtų daryti, kokius preparatus naudoti? Gal negriebti pirmiausia vaistų iš savo lentynos, o atsidaryti spintelę ir pasižiūrėti, kokių žolelių turim, gal arbata dar gali padėti?

– Žinoma, nereikėtų iškart griebti vaistų, ypač jei nekyla temperatūra. Nes labai dažnai esame pripratę, kad jei peršalimas, iš karto geriame vaistus. Reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, išplauti nosį, nes nosį plaunant jūros vandeniu, išsiplauna ir peršalimo sukėlėjas.

– Tikrai ne vienas savo lentynėlėje turime ir antibiotikus. Čia kiek anksčiau buvo atlikta apklausa, buvo klausiama žmonių, kada jie griebiasi antibiotikų, tai daugelis, jeigu turi atsargų, nevengia to daryti. Ar taip reikėtų elgtis?

– Dar yra dalis visuomenės, manančių, kad peršalus reikėtų pradėti gerti antibiotikus, nes taip greičiau pasveiksi. Bet tai yra klaidinanti informacija. Nes peršalimą dažniausiai sukelia virusas, o antibiotikai skirti gydyti bakterinei infekcijai. Antibiotikai šiuo atveju netgi pakenktų labiau negu padėtų.

– Tai ką griebti iš tos lentynėlės? Jūs jau minėjote jūros vandenį. O kokie nuo peršalimo vaistai turėtų būti pirmiausiai?

– Iš tiesų, mes turime labai daug preparatų, reikėtų žiūrėtų gana plačiai. Pats universaliausias preparatas būtų sudėtiniai vaistai, kurie skiriami peršalimui – ten būna dažniausiai įdėta vaistų nuo skausmo, nuo temperatūros, slogai gydyti ir sausam kosuliui. Tokių preparatų turime tiek arbatų, tiek tablečių pavidalu. Taip pat reikėtų turėti vaistų, kurie atkemša nosį, nes dažniausiai peršalimo metu būna užgulta nosis. Ir taip pat reikėtų turėti pastilių nuo gerklės skausmo bei arbatos mišinių, kurie skirti peršalimui gydyti.

Pavasaris gali tapti puikia motyvacija pradėti sveikiau gyventi. Nors dabar daugelis pradeda stiprinti po žiemos nusilpusį imunitetą, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė taip pat rekomenduoja skirti daugiau dėmesio sveikesniems kasdieniams įpročiams.

„Vitaminai imuniteto stiprinimui kaip žuvų taukai ar vitaminas D yra labai svarbūs mūsų gerai savijautai, tačiau lygiai taip pat turime prižiūrėti ir savo kasdienius įpročius. Imuniteto stiprinimui ir gerai savijautai gali padėti reguliari fizinė veikla. Visgi, net ir su ja nereikėtų persistengti tiems, kurie tik dabar pradėjo sportuoti. Pavyzdžiui, pradedantieji bėgikai dažnai vaistinėse ieško tepalų nuo skausmo, nes dėl per didelio krūvio jiems pradėjo skaudėti sąnarius ar sausgysles. O svarbiausia, visa ko pagrindas – subalansuota ir visavertė mityba, kuri gali tapti visų būtinų vitaminų pasisavinimo šaltiniu“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė.

Kuo svarbiausia pasirūpinti balandį?

Po traumų. Užsiimdami aktyviomis veiklomis galime pasitempti sąnario raiščius, raumenis, sausgysles, patirti kūno dalių sumušimus. Vaistinis preparatas VOLTAREN EMULGEL gali būti vartojamas raumenų ir sąnarių sužalojimų sukeltam skausmui malšinti ir uždegimui slopinti.

Imuniteto stiprinimui. Maisto papilde OILESEN FORTE D3 4000 esantis vitaminas D organizme atlieka daug funkcijų, iš kurių pagrindinė – gali padėti palaikyti tinkamą kalcio ir fosforo koncentraciją, kuri svarbi ir ląstelėse vykstantiems procesams, ir kaulų mineralizavimui, ir nervų bei imuninės sistemos funkcijai.

Peršalimo ir gripo simptomams lengvinti. Pavasarį peršalimo ir gripo ligos niekur nedingo. Nereceptinis vaistinis preparatas GRIPEX THERMAL gali būti vartojamas peršalimo ar gripo simptomų (karščiavimo, ryklės, galvos ir raumenų skausmo, nosies užgulimo, sauso kosulio) lengvinimui.

Nervų sistemos veiklai. Maisto papildas BIOMAGNESIUM FORTE gali padėti nervų sistemai, nuovargiui mažinti bei raumenų sistemai palaikyti.

Širdies veiklai ir kraujospūdžiui. Maisto papildo FJORD STRONG OMEGA-3 sudėtyje esančios omega 3 riebalų rūgštys padeda palaikyti normalų kraujospūdį, širdies veiklą, normalią smegenų funkciją ir regėjimą.

Odai, plaukams, nagams. Maisto papildo ACORUS BALANCE COLLAGEN BEAUTY SHOTS sudėtyje esantys  cinkas, selenas, varis, manganas padeda palaikyti normalią odos, plaukų ir nagų būklę, taip pat padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Regėjimui. Besiskundžiantiems akių nuovargiu patariama vartoti maisto papildą OCUVAL STRONG, kuris gali padėti išsaugoti normalų regėjimą.

Nuo skausmo. Atsiradus lengviems ar vidutiniams galvos, dantų, mėnesinių, raumenų ir sąnarių skausmams, karščiavimui, galima vartoti nereceptinį vaistinį preparatą IBUPROM.

Kepenims. Suaugusiųjų toksiniam kepenų pažeidimui gydyti kaip papildomą priemonę patariama vartoti nereceptinį vaistinį preparatą LIVOSIL. 

Nuo gerklės skausmo. Susidūrus su gerklės ir burnos ertmės uždegimu, skausmu, paraudimu ir patinimu, galima vartoti nereceptinį vaistinį preparatą SEPTABENE.

Primename, kad įdėmiai perskaitytumėte pakuotės lapelį ir vaistą vartotumėte kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai; Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku; Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt. Maisto papildas neturėtų būti naudojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbi įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.

Kremo kiekį matuokite pagal pirštus

Tepantis priemones su SPF apsauga gali kilti klausimas, kokio iš tikrųjų kiekio pakanka ir kada apsaugos naudojama per mažai. Dažnai tokių klausimų iš pacientų sulaukianti „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė atskleidžia – tai išmatuoti galima paprasčiausiai su dviem pirštais.

„Dažnai įsigiję priemones su SPF apsauga, esame linkę jas taupyti ir plonai tepti tik saulėtą dieną išėjus į lauką. Tačiau yra labai svarbu naudoti pakankamą apsaugos priemonės kiekį. Galima girdėti skirtingų paaiškinimų, kiek jos tepti veido ir kaklo sritims – pavyzdžiui, 1,2 ml arba ketvirtadalis arbatinio šaukštelio. O pats paprasčiausias būdas – matuoti kremo kiekį dviem viduriniuoju ir rodomuoju pirštais. Po liniją užtepkite ant šių pirštų – nuo delno pradžios iki piršto galiuko. Visą šį kiekį vienu kartu sutepkite ant veido ir kaklo odos“, – pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.

Debesys jūsų odos nuo saulės neapsaugos

Odos apsaugos naudojimas tik saulėtą vasaros dieną. Tai viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, kalbant apie apsauginių priemonių nuo saulės naudojimą. Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė J. Aleknienė tikina: odą privalu saugoti visus metus.

„Jeigu saulė nešviečia, yra debesuota ar vyrauja permainingi orai, tai nereiškia, kad jūsų oda yra saugi. Iš tikrųjų UV spinduliai netgi žiemą ar apniukusią dieną niekur nedingsta – jie mūsų odai yra tokie pat pavojingi kaip ir saulėtą vasaros popietę. Dėl šios priežasties visada vertėtų šalia savęs turėti apsauginį kremą nuo saulės ir jį nuolatos sąžiningai naudoti – t. y. ne vien einant į paplūdimį, bet ir keliaujant į darbą arba išėjus pasivaikščioti į miestą“, – sako J. Aleknienė.

„Eurovaistinės“ vaistininkė išskiria ir kitą klaidingą požiūrį, atgrasantį nuo priemonių su SPF apsauga. Tai manymas, kad naudojant jas organizmas nepasisavina vitamino D. Visgi tai neturi jokios įtakos: apsaugos kremai neužkerta kelio vitamino D gamybai.  

Apsauga pradeda veikti ne iš karto

Vaistininkė primena: priemonės su SPF apsauga pradeda veikti ne iš karto. Todėl rekomenduojama jas pasitepti bent 30 minučių prieš išeinant į lauką.

„Turbūt dažnas iš mūsų turime įprotį pirmiau paplūdimyje pasitiesti rankšluostį nei užsitepti apsauginį kremą nuo saulės. Visgi teisingiausia būtų apsaugine priemone pasirūpinti dar būnant namuose. Taip galėsite iš karto džiaugtis saulės voniomis, dailiu įdegiu bei svarbiausia – apsaugoti savo odą nuo skausmingų nudegimų ir ilgalaikių pasekmių“, – teigia J. Aleknienė.

Nemokama SPF apsauga – vaistinėse

Savo odą saugoti nuo ultravioletinių saulės spindulių yra svarbu kiekvieną dieną, todėl vasarą grožio ir kurortinėse „Eurovaistinėse“ visi galės nemokamai pasinaudoti SPF apsauga nuo saulės. SPF losjono dozatoriai jau laukia gyventojų grožio produktus parduodančiose vaistinėse Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Druskininkuose, Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Klaipėdoje bei visose vaistinėse Nidoje ir Palangoje.

Neatskiria, kuo serga

Augant peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligų sergamumui, vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad gyventojams tampa vis sudėtingiau atskirti – peršalimu, koronavirusu ar gripu jie serga.

„Šiuo metu nėra vienos vyraujančios ligos – žmonės serga tiek peršalimo ligomis, tiek koronavirusu ar gripu. Dauguma nuo pastarųjų ligų yra pasiskiepiję, todėl šių simptomai būna kur kas lengvesni ir sunkiau atskiriami. Pavyzdžiui, dar šią savaitę vaistinėje teko sulaukti kliento, kuris atėjo įsigyti gydytojo išrašytų vaistų nuo gripo. Pasirodo, jis pasiskiepijęs ir iki greitojo testo rezultatų buvo įsitikinęs, kad jam paprasčiausias peršalimas, kadangi jis skundėsi tik užgulusia nosimi, nors gripui tokie lengvi simptomai itin reti“, – pasakoja vaistininkė Jovita Aleknienė.

Prasideda staiga

Vaistininkė pasakoja, kad atskirti peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligas yra įmanoma, tačiau, remiantis pastaruoju pavyzdžiu, geriausia pasidaryti greitąjį testą.

Visi šie simptomai gali signalizuoti ir apie koronavirusą.

„Įprastai gripą nuo peršalimo galime atskirti. Jis prasideda staiga, aukšta temperatūra gali laikytis iki trijų keturių dienų, kai peršalus ji pakyla labai nežymiai. Gripas išsiskiria šaltkrėčiu, kaulų laužymu, galvos ir raumenų skausmais, sausu ir sunkiu kosuliu, stipriu gerklės skausmu. O čiaudulys, užgulta nosis ar sloga dažniau yra būdingi peršalimui. Vis dėlto visi šie simptomai gali signalizuoti ir apie koronavirusą, todėl pirmiausia rekomenduojama atlikti greitąjį testą ir įsitikinti, su kokia liga mes turime kovoti“, – pasak J. Aleknienės, kombinuoti greitieji testai padeda nustatyti, kovidu ar gripu sergama.

Stiprinti imunitetą

Norint užkirsti kelią peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms, reikia stiprinti imunitetą. Svarbu užtikrinti vitaminų A, B, C, D ir E kiekį organizme. Jeigu jų trūksta, vartoti papildomai. Būtina sveikai maitintis, kasdien judėti, išsimiegoti ir palaikyti normalią nervų sistemą. Svarbus ir higienos taisyklių laikymasis – dažnas rankų plovimas, patalpų vėdinimas, čiaudėjimas p

Svarbus asmens dokumentas

Karantino metu buvo palengvinta receptinių vaistų išdavimo tvarka vaistinėse, todėl pacientams pakakdavo padiktuoti savo asmens kodą, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė J. Aleknienė. Ji pabrėžia, kad pasibaigus ekstremaliajai situacijai, receptinius vaistus ir vėl galima įsigyti tik pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„Prasidėjus COVID-19 pandemijai pakakdavo vaistininkui padiktuoti savo asmens kodą. Visgi pasibaigus ekstremaliajai situacijai pagal SAM nustatytą tvarką visuose vaistinių tinkluose prieš įsigyjant receptinį vaistą reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Būtent dokumento pateikimas vaistininkui padeda užtikrinti, kad nebūtų pasinaudota kito asmens duomenimis, norint įsigyti receptinių vaistų. Ir iš tiesų, vaistininkams yra tekę susidurti su atvejais, kai žmonės, atėję be dokumento ir vien padiktavę asmens kodą, bandydavo gauti receptinius vaistus, kurie iš tikrųjų nėra jiems paskirti“, – pasakojo J. Aleknienė.

Kaukės ir paprasčiausiai peršalus

Atlaisvinus apsauginių kaukių dėvėjimo reikalavimus labai greitai atsisveikinome su įpročiu jas nešioti, pastebi „Eurovaistinės“ vaistininkė. Anot jos, pastaruoju metu vaistinėse neretai tenka sulaukti sergančių pacientų, kurie pamiršo užsidėti šią apsaugos priemonę.

„Karantino metu ne tik įpratome dėvėti apsaugines veido kaukes, bet ir sunegalavę dažnai apsispręsdavome likti namuose. Visgi atlaisvėjus karantino ribojimams labai greitai sugrįžome prie senųjų įpročių – vis rečiau pajutę peršalimo simptomus liekame namuose, o viešose vietose nebedėvime apsauginių kaukių net kai jaučiamės prastai. Visgi, jeigu nesate įsitikinę – jūs peršalote, o gal susirgote gripu arba koronavirusu – saugokite save ir artimuosius bei dėvėkite kaukes atvykdami į vaistinę įsigyti svarbiausių vaistų gydymuisi. Nes visgi būtent kaukės yra viena patikimiausių apsaugų nuo užsikrėtimo virusinėmis ligomis“, – patarė „Eurovaistinės“ vaistininkė J. Aleknienė.

Mitas: pasisaviname tik iš saulės

„Lietuvoje sulaukiame per mažai saulės, o vasarą išsiilgę deginimosi neretai ja mėgaujamės be apsaugos priemonių. Net jeigu visus metus pas mus vyrautų vasara, norėdami pasisavinti vitamino D iš saulės, turėtumėme kiekvieną dieną iki 30 minučių laiko praleisti saulėje, ypač 10-16 valandomis. Visgi tokios pastangos gauti vitamino D iš saulės skatina ne tik greitesnį odos senėjimą bei pigmentines dėmes, bet ir padidina odos vėžio riziką“, – pasakoja J. Aleknienė.

Mitas: užtektinai gauname iš maisto

„Eurovaistinės“ vaistininkė pasakoja, kad norint pasisavinti vitaminą D, jį pirmiausia reikėtų vartoti valgio metu, kadangi šis yra tirpus riebaluose. Riebi žuvis, kiaušiniai, grybai ir natūralus jogurtas turi daug sočiųjų riebalų, dėl ko juos valgant geriau įsisavinimas vartojamas vitaminas D. Visgi vien iš maisto mes šio vitamino pasisaviname vos iki 10 proc. Tokie maisto produktai tampa kur kas veiksmingesni tik tada, kai vitaminą D vartojame kartu su jais, bet ne atskirai“, – pasakoja J. Aleknienė.

Mitas: kuo daugiau – tuo geriau

„Per didelis vitamino D kiekis gali sukelti sveikatos problemų. Perdozavus gali atsirasti tokie simptomai kaip apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas, pakilęs kraujo spaudimas. Taip pat gali sutrikti kepenų ir virškinamojo trakto veikla. Todėl prieš vartojant vitaminą D patariama pasitikrinti jo kiekį kraujyje ir dėl vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku“, – pataria J. Aleknienė.

Įtampos galvos skausmai

Įtampos galvos skausmai yra kone dažniausi, pastebi farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, būtent apie įtampą, patiriamą stresą perspėja bukas galvos skausmas, kuris plečiasi į kaklą ir pečius.

„Tokius galvos skausmus gali sukelti stresas, nuovargis, pyktis ar kitos stiprios neigiamos emocijos. Dažniausiai skausmas prasideda palengva – pradeda mausti kaktą, smilkinius, pakaušį ir jau tuomet pereina į kaklą, pečius“, – pasakoja J. Aleknienė

Pasak jos, jei pradėjus mausti kaklą skausmas toliau plečiasi ir tik stiprėja, galima išgerti ibuprofeno, aspirino arba paracetamolio. Vaistininkė rekomenduoja ilgai nekentėti skausmo, nes stipriai įsiskaudus galvai, vaistai ne visuomet bus pajėgūs jį numalšinti.

Migrenos skausmai

Jeigu prasidėjus galvos skausmui pradeda pykinti, atsiranda jautrumas šviesai ir garsui ar netgi juntamas blykčiojimas akyse, tai signalizuoja apie migrenos skausmus.

„Migrena gali trukti nuo poros valandų iki keleto dienų. Vos pajutus pirmuosius simptomus – blykčiojimą akyse, kuo skubiau išgerkite vaistų nuo skausmo ir atsigulkite užtemdytame kambaryje. Jei per mėnesį migrenos priepuoliai jums pasikartoja daugiau kaip du kartus, būtinai kreipkitės į gydytoją“, – pataria J. Aleknienė.

Klasteriniai skausmai

Jeigu kankina pasikartojantis staigus ir aštrus skausmas vienoje galvos pusėje, vaistininkė įvardija, kad tai gali būti klasteriniai galvos skausmai. Ji priduria, kad dažnai skausmas koncentruojasi aplink vieną akį.

„Kartu su galvos skausmu gali pagausėti prakaitavimas ir užsikimšti nosis. Tokie skausmai trunka iki keleto valandų ir dažniausiai užklumpa antroje dienos pusėje. Jeigu šie skausmai dažnai kartojasi, vertėtų apsilankyti pas gydytoją, kuris jums paskirtų individualų gydymą“, – pasakoja J. Aleknienė.

Ar pakanka skysčių?

„Dažnai galvos skausmai gali būti kaip organizmo siunčiamas raginimas pasirūpinti savimi. Todėl pirmiausia pagalvokite, kada paskutinį kartą gėrėte vandens. Jeigu tai buvo seniai, pabandykite pirmiau jo atsigerti ir trumpam atsigulti, pailsėti. Galbūt tai numalšins galvos skausmą, bet jeigu jusite, kad jis stiprėja – geriau išgerkite vaistų“, – pataria J. Aleknienė.

Kartu su galvos skausmu gali pagausėti prakaitavimas ir užsikimšti nosis.

Kraujospūdžio įtaka

„Jeigu pamirštame išgerti stiklinę vandens, tai turbūt dar rečiau pasitikriname savo kraujospūdį. Jeigu kraujospūdis aukštas, tai gali būti galvos skausmo priežastis. Tokiais atvejais dažniausiai skausmą jausite pakaušyje, gali svaigti galva, pykinti. Tokius galvos skausmus numalšinti padės tik atsakingas rūpinimasis savo kraujospūdžiu“, – pastebi vaistininkė.

Ne per dažnai

J. Aleknienė pasakoja, kad neretu atveju žmonės, pajutę galvos skausmą, yra linkę iškart gerti pačius stipriausius vaistus. Tačiau dažnai skausmą gali numalšinti ir silpnesni. Vaistininkė pabrėžia: išgėrus vaistų nuo skausmo, bent 4–6 valandas nereikėtų jų kartoti.

Ne visada atskiriame, kuo gi sergame

Vos vienas sergantysis gripu gali užkrėsti keturis ar net daugiau žmonių, pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkė Jovita Aleknienė. Stebint didėjantį sirguliuojančių klientų skaičių, vaistininkė pastebi, kad nedidelė dalis jų gali įvardinti – peršalimu, koronavirusu ar gripu jie serga.

„Vienas ryškiausių gripo simptomų – staigi ligos pradžia, taip pat 38 laipsnių ar dar aukštesnės temperatūros laikymasis 3-4 dienas, kai tuo tarpu peršalus ji pakyla labai nežymiai. Jeigu abiem ligoms būdingas bendras silpnumas ir nuovargis, tai gripas išsiskiria šaltkrėčiu, kaulų laužymu, galvos ir raumenų skausmais, sausu ir sunkiu kosuliu, stipriu gerklės skausmu. Tuo tarpu čiaudulys, užgulta nosis ar sloga dažniau yra būdingi peršalimui“, – pasakojo J. Aleknienė.

Vaistininkė priduria, kad jeigu pagal simptomus galime atskirti gripą nuo peršalimo, to paties padaryti su koronavirusu nepavyks. Anot jos, COVID-19 infekcijai būdingi tiek peršalimo, tiek gripo simptomai, todėl šią ligą galima atskirti tik atlikus COVID-19 testą.

„Gebėjimas teisingai įvardinti simptomus yra itin svarbus, kadangi visų šių ligų gydymas yra skirtingas. Peršalimas ir koronavirusas neturi specifinio gydymo – malšinami pavieniai simptomai, o organizme svarbu palaikyti optimalų skysčių ir elektrolitų kiekį. Tuo tarpu gripui skiriamas specialus gydymas antivirusiniais vaistais, kuriuos išgėrus pirmieji pagerėjimo rezultatai pasimato per pirmą parą“, – pasakojo J. Aleknienė.

Gebėjimas teisingai įvardinti simptomus yra itin svarbus, kadangi visų šių ligų gydymas yra skirtingas.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Norint išvengti arba sumažinti gripo simptomus, būtina iš anksto rūpintis savo imunitetu, pabrėžia vaistininkė. Ji išskiria, kad šiuo metu imuninės sistemos stiprinimui reikėtų vartoti tokius vitaminus kaip A, B, C, D ir E.

„Žinoma, ne visuomet randame laiko ir noro vartoti tiek daug skirtingų vitaminų, todėl išskiriant vieną, patariama rinktis būtent liposominį vitaminą C. Visgi vitaminų nepakanka – greta būtina sveikai maitintis, kasdien judėti, išsimiegoti ir palaikyti normalią nervų sistemą. Nepamaišys ir higienos taisyklių laikymasis – dažnas rankų plovimas, patalpų vėdinimas, čiaudėjimas prisidengus nosinaite arba alkūne, o įtarus gripą – buvimas namuose“, – pasakojo J. Aleknienė.

Dar ne per vėlu pasiskiepyti

Ne visuomet pakaks vitaminų, judėjimo ir sveikos mitybos, norint apsisaugoti nuo gripo, tikina vaistininkė. Geriausia apsauga nuo šios ligos – pasiskiepijimas.

„Pasiskiepijus nuo gripo, vakcina pradeda veikti per dvi savaites, o galutinai imunitetas sustiprėja per mėnesį. Dar patogiau, kad norint pasiskiepyti žmonėms nebereikia vykti į gydymo įstaigas – pakanka iš anksto užsiregistravus užsukti į skiepijančią „Eurovaistinės“ vaistinę, kur per 20 minučių jus paskiepys mūsų farmacininkas“, – šypsosi J. Aleknienė.