Neįgaliųjų bendruomenės teigia, kad dabartinės tvarkos liberalizavimas leistų neįgaliesiems kasdienius reikalus tvarkyti paprasčiau.
„Sulaukiu skundų, kad neįgalieji kai kurias paslaugas, kaip slaptažodžių generatoriai ar elektroninis parašas, gali gauti tik asmeniškai atvykę į įstaigą – banką, mobiliojo ryšio buveinę, Registrų centrą ir panašiai. Tačiau sunkią fizinę negalią turinčius žmones nuvežti į įstaigas labai sudėtinga, o kai kuriais atvejais ir neįmanoma“, – pranešime spaudai sako J. Baublys.
Jis atkreipia dėmesį, kad neįgaliojo atstovui elektroninės atpažinties priemonės neišduodamos net pagal notaro patvirtintą įgaliojimą. Seimo nario įsitikinimu, įprasto įgaliojimo turėtų užtekti užsakant tokias paslaugas banke ar kitur.
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas, Lietuvos negalios organizacijų forumo tarybos narys Kęstutis Vaišnora pritaria, kad aukšti reikalavimai dėl el. paslaugų sukelia nepatogumų tvarkant gyvenimiškus reikalus institucijose.
„Kurčiųjų bendruomenės nariai patiria problemų, kai nori per lietuvių gestų vertėjus gauti informacijos iš banko ar kitos įstaigos – jiems atsakoma, kad informacija tretiesiems asmenims neteikiama. Tai nėra teisinga, tai nėra lygios galimybės visiems“, – teigia K. Vaišnora.
Todėl, jo teigimu, galimybė gauti atitinkamas paslaugas pagal įgaliojimą negalią turintiems asmenims arba institucijų sutartys su Lietuvių gestų kalbos vertimo centru dėl galimybės gauti informaciją kurtiesiems per lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas palengvintų kasdienybę neįgaliesiems. K. Vaišnora dar pabrėžia, kad kartu reikėtų užtikrinti asmens duomenų ir el. tapatybės saugumą. „Tokio sutarimo turėtų ieškoti visos pusės, ypač paslaugas teikiančios institucijos – tai jų pareiga“, – mano Lietuvos kurčiųjų draugijos vadovas.
Seimo nario J. Baublio duomenimis, šiuo metu šalyje tik Migracijos departamentas teikia mobilią paslaugą išduodant asmens dokumentus kartu su el. parašu, kai pačios įtaigos specialistai atvyksta pas neįgaliuosius.
