„Tai yra klausimas premjerei, jai dėl to priimti sprendimą, aš tik galiu pasikartoti, kad neteisinga reikalauti vienos Jurgitos atsakomybės, kai bendrai politiniam spektre kolegų politikų įvairaus pobūdžio klausimų galima paklausti, ir nežinau, ar atsakymai įtikins“, – į klausimą, ar susiklosčius dabartinei situacijai premjerė turėtų tenkinti ministrės atsistatydinimo pareiškimą, atsakė konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė BNS teigė, kad dėl su darbu susijusiai veiklai kompensuojamų išlaidų „turbūt 90 proc politikų turėtų prisiimti atsakomybę“.

„Pasižiūrėjau kolegų parlamentines išlaidas karantino laikotarpiu, Kęstutis Mažeika, kuris apeliuodamas į ministrės sąžinę paprašė išbraukti jos pristatomus klausimus Seimo salėje, karantino metu pats sugebėjo transportui išleisti 3,8 t8kst eurų, nežinau, ar kam nors dėl to kyla klausimų“, – BNS sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas irgi sakė negalintis spręsti už premjerę, bei priminė Vyriausybės vadovę keliskart pareiškus pasitikėjimą ministre.

„Negaliu nuspręsti už premjerę, manau, klausimas sunkus premjerei, ir ministrei buvo sunkus sprendimas. Manau, kad tokiu sprendimu J. Šiugždinienė nuima dalį naštos nuo premjerės, nesilaikydama įsitvėrusi į poziciją, ir gera valia traukiasi dėl susidariusios padėties“, – BNS sakė P. Saudargas.

Konservatorius tai pat pridūrė, kad I. Šimonytė šią savaitę ne kartą yra pasakiusi, kad pasitiki ministre ir nemato pagrindo jai trauktis.

„Jei ji tokios pozicijos laikysis, matyt, (premjerė) kvies toliau dirbti ir netenkins, bet aš už ją negaliu atsakyti“, – kalbėjo P. Saudargas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė ketvirtadienį  patvirtino įteikusi premjerei I. Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą ir sakė apgailestaujanti, kad dėl jos paimtų išmokų už darbą Kauno miesto savivaldybės taryboje susidarė įspūdis, jog ji veikė neskaidriai ir nesąžiningai.

I. Šimonytės biuro vadovė BNS patvirtino, kad premjerė gavo ministrės pareiškimą, tačiau detaliau savo sprendimų nekomentuoja.

Ministrės kėdė susvyravo praėjusią savaitę visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad J. Šiugždinienės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.

Premjerė pastarosiomis dienomis kartojo pasitikinti ministre.

Bendrame sporto ministrų pareiškime keliamas klausimas, „kaip įmanoma Rusijos ir Baltarusijos olimpinių žaidynių sportininkams varžytis kaip „neutraliems“ (pagal IOC sąlygas nesitapatinti su savo šalimi), kai jie yra tiesiogiai finansuojami ir remiami jų valstybių. Taip pat akivaizdų susirūpinimą kelia stiprūs Rusijos sportininkų ir Rusijos kariškių ryšiai ir sąsajos“.

Taip pat pažymima, kad nuo 2022 m. vasario 28 d., kai IOC buvo paskelbęs apie Rusijos ir Baltarusijos sportininkų pašalinimą iš olimpiados, padėtis tik pablogėjo.

„Atsižvelgdami į tai, kad padėtis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje nepasikeitė, ir į tai, kad būtina užtikrinti teisingumą ir solidarumą su Ukrainos sportininkais, kurių infrastruktūra buvo sunaikinta ir kurie turėjo palikti savo šalį (arba likti kovoti už Ukrainą, kurioje labai daug jų žuvo), esame tvirtai įsitikinę, kad nėra jokios praktinės priežasties atsisakyti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų pašalinimo režimo, kurį IOC nustatė 2022 m. vasario 28 d.

Taip pat pažymėjome, kad savo pasirinkimais, veiksmais ir besitęsiančia invazija Rusija sulaužė olimpines paliaubas, kurias nuo 1993 m. nuolat remia Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja“, – rašome kreipimesi į IOC.

Kreipimąsi pasirašiusios šalys, atsižvelgdamos į tai, kad IOC galutiniai sprendimai nepriimti, primygtinai ragina persvarstyti savo pasiūlymą.

„Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad Rusija ir Baltarusija turi savo rankose galimybę sugrąžinti savo sportininkus į tarptautinę sporto bendruomenę, pabaigdamos jų pradėtą karą“, – rašoma kreipimesi į IOC.

Kreipimąsi pasirašė Austrija, Belgija, Kanada, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Islandija, Airija, Korėjos Respublika, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Japonija, Jungtinė Karalystė, JAV.

„Lietuvos siekis yra padaryti viską, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebūtų olimpiadoje, o Lietuvos ir Ukrainos bei kitų demokratinių valstybių sportininkai galėtų joje dalyvauti“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrės J. Šiugždinienės iniciatyva vasario 2 d. nuotoliniu būdu susitikę trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos už sportą atsakingi ministrai nusprendė kartu kreiptis į tarptautines sporto šakų federacijas ir IOC, reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas.

Vasario 7 dieną vyko susitikimas su penkiomis Šiaurės Europos valstybėmis, kurios išreiškė tvirtą poziciją dėl IOC sprendimo sugrąžinti agresorių šalių sportininkus į olimpiadą. Vasario 10 dieną įvyko bendras 35 Europos ir kitų pasaulio šalių už sportą atsakingų ministrų pasitarimas, kuriame ir sutarta parengti bendrą pareiškimą, siekiant užkirsti kelią bandymams grąžinti Rusijai ir Baltarusijai atstovaujančius sportininkus į tarptautines sporto varžybas.

„Lietuvos pozicija išlieka tvirta ir nesikeičia – kviečiame neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į jokias tarptautines varžybas, kol tęsiasi karas Ukrainoje. Siūlome griežtai atmesti bet kokius svarstymus apie galimą šių agresorių šalių sportininkų dalyvavimą olimpiadoje ir po neutralia vėliava“, – pažymi J. Šiugždinienė.

Šią poziciją Lietuva sieks sustiprinti jau artimiausiame susitikime vasario 23 d. Varšuvoje. Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios metinių išvakarėse Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos valstybių sporto ministrai ir už sportą atsakingi aukščiausi pareigūnai aptars tolesnio pasipriešinimo IOC pastangoms grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines sporto varžybas veiksmus ir solidarumo su Ukraina sporto srityje klausimus.

„Atvykstančių vaikų skaičius auga, šiandien turime jau ne tokį mažą skaičių – 2785 vaikai iki 18 metų, kurie registravosi Lietuvoje. Jiems esame pasirengę suteikti ugdymą“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje trečiadienį sakė politikė.

Pasak jos, tam pasirengę „visi ugdymo lygmenys“.

„Žinoma, labai svarbus formalus ugdymas, tačiau dar svarbesnis – adaptacinis periodas. Mes raginame mokytojus, mokyklas pirmiausia atsižvelgti į vaikų psichinę sveikatą. (...) Tuomet jau po truputį integruosime į formalųjį ugdymo procesą“, – kalbėjo J. Šiugdžinienė.

Žinoma, labai svarbus formalus ugdymas, tačiau dar svarbesnis – adaptacinis periodas.

ŠMM ministrės teigimu, inventorizacija parodė, kad bendrojo ugdymo sistema yra pajėgi priimti apie 30 tūkstančių moksleivių. Nemažai vaikų jau šiomis dienomis atėjo į mokyklas.

Anot J. Šiugždinienės, tiek ministerija, tiek kiekviena savivaldybė renka informaciją apie neformalaus ugdymo užsiėmimų pasiūlą kiekvienoje savivaldybėje. Jose paskirti asmenys, kurie atsakingi už švietimo klausimą. Kontaktai skelbiami ir ŠMM, ir savivaldybių internetinėse svetainėse.

„Esame paskelbę tiek lietuvių, tiek ukrainiečių kalbomis dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą, visa informacija pateikta“, – sakė J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, P. Peleckio / BNS nuotr.

Atvyko apie 170 mokytojų

Vilniaus lietuvių namai nuo kitos savaitės konsultuos mokytojus lietuvių kalbos pamokų užsieniečiams klausimais. Į ugdymo procesą ketinama įtraukti ir į Lietuvą nuo karo pabėgusius Ukrainos pedagogus.

„Tarp pabėgusių nuo karo yra ne vienas, kuris turi pedagoginį išsilavinimą, juos galima įtraukti į ugdymo procesą“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Anot ministrės, tai ir daroma jau dabar, tokie pedagogai mokyklose įdarbinami mokytojų padėjėjais. Netrukus ketinama priimti Vyriausybės nutarimo pakeitimą, kuris leistų mokytojams pradėti dirbti nemokant lietuvių kalbos, tačiau nustatant aiškų periodą, per kurį būtų privalu išmokti kalbą.

Tarp pabėgusių nuo karo yra ne vienas, kuris turi pedagoginį išsilavinimą, juos galima įtraukti į ugdymo procesą.

„Turime registruotus apie 170 ukrainiečių mokytojų, daugiausiai anglų kalbos, pradinių klasių. (...) Kur bus galimybė, mes sudarysime galimybę vaikams bent tam tikrų dalykų mokytis ukrainiečių kalba“, – sakė ministrė.

Paprastai kitakalbiai vaikai mokyklose pirmiausiai mokomi lietuvių kalbos, vėliau istorijos ir kitų dalykų.

„Periodas iki to laiko yra skirtingas, vienos šeimos planuoja jau dabar likti ilgiau Lietuvoje, kitos galvoja ir tikisi, kad karas baigsis labai greitai“, – sakė J. Šiugždinienė.

„Vieni nori, kad vaikai gautų daugiau neformaliojo ugdymo, psichologinės pagalbos ir tikisi, kad jie išvyks atgal į tėvynę, kiti tikrai planuoja gyvenimą Lietuvoje, mums labai svarbu, kad mokėtų ir mokintųsi kalbos, nes tik mokėdami galėtų normaliai integruotis į visuomenę“, – teigė ministrė.

Jei mokyklas pradės lankyti daugiau ukrainiečių vaikų, atsižvelgiant į jų skaičių, ministrės teigimu, gali būti sudaromos ir atskiros ukrainiečių klasės.