Mineralų paieškų vajus

Šiuo metu pasaulyje didžiausias mineralų kiekis (apie 60 proc.) yra išgaunamas Kinijoje. Net 98 proc. retųjų žemės elementų (bendras 17 elementų terminas) šiuo metu taip pat atkeliauja iš Kinijos.

Iš jos į pasaulį eksportuojama ir nemažai mobiliųjų telefonų, saulės baterijų, kitokios įrangos.

Iš Tolimosios Azijos regiono į pasaulį iškeliauja ir daugiausia įvairiausių mikroschemų, kurios reikalingos ne tik buities prietaisams, bet ir kariniams tikslams. Mikroschemų gamyba taip pat neįmanoma be įvairių rūšių mineralų.

Mineralai, kaip ir nafta, dujos, yra iškasenos. Tai reiškia, kad juos išgaunant Žemės planetoje liks pėdsakų, kaip ir išsiurbiant iš jos gelmių, tarkim, naftą. Skirtumas tik tas, kad sudegus naftos produktams išsiskiria anglies dvideginis, kuris naikina ozono sluoksnį.

Energija, pagaminta naudojant mineralus, yra švari. Negalima teigti, kad iš jų nėra taršių atliekų. Anksčiau ar vėliau ir saulės baterijas, ir elektromobilius, ir kitą įrangą, kur naudoti mineralai, reikės utilizuoti.

Iškasti didžiuliai mineralų kiekiai privalės būti kažkur laikomi, saugomi. Galbūt bus reikalingos ir specialios saugyklos, kokios yra statomos atominiam kurui.

Norai: kasti mineralus Norvegija planuoja atšiauriose Barenco ir Grenlandijos jūrose. / „World.wikisort.org“ nuotr.

Mendelejevo lentelė Norvegijoje

Kol kas žmonija labiau galvoja, iš kur paimti mineralų itin sparčiai besivystant juos naudojančioms pramonės šakoms.

Europoje šioje srityje viena iš mineralų kasybos lyderių yra Norvegija. Pasirodė pranešimų, kad didžiausia Norvegijos kasybos bendrovė „Norge Mineraler“ Helando ir Rogalando regionuose planuoja atidaryti naujas atviras mineralų kasyklas. Jos būtų vienos iš didžiausių Vakarų Europoje. Būtų įrengtos nuo 1,5 iki 2,5 kvadratinių kilometrų fosfato, vanadžio, titano iškasenų duobės.

Norvegijoje yra palyginti nemažai elektromobilių baterijų gamybai reikalingo nikelio, natūralaus grafito, kobalto, saulės baterijoms, kompiuteriams gaminti reikalingo silicio, cinko, vario, aliuminio, vėjo jėgainių gamyboje naudojamo niobio ir titano.

Norvegijoje yra ir retųjų žemės elementų, kurie naudojami magnetų, elektromobilių ir vėjo turbinų gamyboje.

Jau dabar kai kurios nedidelės kasyklos veikia Rogalando regione, kur išgaunamas titanas, varis, įvairios rūdos, medžiagos, reikalingos metalurgijos ir plieno gamyboje.

Įrengti naujas kasyklas nebus lengva, nes jos palies nemažą dalį Norvegijos ūkių ir gyventojų. Jau dabar vietiniai nepalankiai žiūri į mineralų ieškotojus. Numatyta, kad Pietų Norvegijos Helando regione didelis mineralų kiekis yra net 32 kvadratinių kilometrų plote.

Mineralų kasimas atviru būdu nėra tas pats, kaip atvažiuoti į karjerą ir pasikrauti kelias dešimtis ar kelis šimtus, tūkstančius sunkvežimių žvyro. Iškastose vietose liks duobės, kurios prisipildys vandens, augmenijos, plaukios žuvys.

Mineralų gavyba susijusi ir su nemenka tarša. Išgaunant juos galimas ir cheminių medžiagų, sunkiųjų metalų, toksinų, taršių dalelių išmetimas į aplinką. Į mineralų kasyklas privaloma investuoti dideles pinigų sumas tam, kad jų gavyba būtų kaip įmanoma mažiau rizikinga.

Kol kas tik Kinija ir Norvegija iš jūros dugno planuoja kasti naujoms technologijoms reikalingus mineralus.

Kas mineralus ir iš jūros dugno

Nepaisant to, kad Norvegijoje darbo kultūra ir požiūris į iškasenų gavybą yra aukšto lygio, ši šalis dėl mineralų gavybos sulaukė didžiulės Pasaulio gamtos fondo ir Europos Sąjungos kritikos.

Norvegijos vyriausybė, įskaitant jos parlamentą, vadinamą Stortingu, pirmoji pasaulyje atvėrė kelią galimai mineralų gavybai jūroje. Kol kas šios šalies teritorinėse jūrų dalyse vykdoma mineralų žvalgyba. Manoma, kad Norvegijos kontinentinio šelfo dugne yra apie 40 mln. tonų vario ir 45 mln. tonų cinko.

Apskritai vertinama, kad jūrose prie Norvegijos krantų, kur yra jos kontinentiniai vandenys, mineralų vertė gali siekti apie 1 000 mlrd. Norvegijos kronų (apie 88 mlrd. eurų).

Norvegijoje jau sudarytos galimybės, esant reikalui, mineralus išgauti ir iš jūros dugno. Norvegija gali tapti pirmąja tai darančia šalimi, nes kol kas niekas iš jūros dugno mineralų nekasa. Mineralų kasimas iš jūros dugno pirmiausia gali būti atidarytas 281 tūkst. kvadratinių kilometrų plotuose Barenco ir Grenlandijos jūrose.

Kasti mineralus iš jūros dugno planuoja ir Kinija. Ji yra numačiusi plotą Ramiajame vandenyne prie Kuko salos.

Norvegija, iki Antrojo pasaulinio karo dėl atšiaurios gamtos buvusi gana skurdi šalis, tapo viena turtingiausių Europoje dėl žuvų taukų gamybos, iš jūros gelmių išgaunamos naftos, dujų, pigios elektros energijos, kurią tiekia daugybė užtvankų.

Dabar Norvegija taikosi tapti ir viena pasaulio mineralų gavybos lyderių. Galbūt tą daryti ją verčia ir tas faktas, kad naftos, dujų gavybą dėl ekologijos problemų Žemės rutulyje teks mažinti. Todėl jos gavybos kiekiai palaipsniui mažės ir Norvegijoje. Iš Žemės gelmių gaunamus energetinius resursus pakeis mineralai, o Norvegija vykstant žymiems pokyčiams tarsi vėl išjos ant balto žirgo.

Kroatijoje Dubrovnike – neįprastas pasiūlymas po vandeniu. Būsima nuotaka pasipiršimo sulaukė nardant Adrijos jūroje ir besigrožint jos povandeniniu pasauliu.

Priklaupti nespėjęs ar negalėjęs, mylimasis netikėtai išsitraukė lentelę, ant kurios buvo užrašytas tas lemtingas klausimas. Į jį mergina atsakė pažymėdama varnele po užrašu „Taip“.

Kad viskas įvyktų nepriekaištingai ir mergina nieko neįtartų, stengėsi ir narų klubo instruktoriai.

Pora kartu jau keturiolika metų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Didžiuliai žvalgybos plotai

Norvegija yra paskelbusi, kad, siekdama išgauti mineralus, kurie reikalingi klimato kaitos poveikiui mažinti, yra numačiusi išžvalgyti plotą jūrose, kuris yra pusantro karto didesnis nei pati Norvegijos sausumos teritorija.

Jūros dugno mineralų žvalgybos plotas yra 592 tūkst. kvadratinių kilometrų, o pačios Norvegijos plotas – 385 tūkst. kvadratinių kilometrų.

Jūros dugno žvalgybos planams jau yra pritaręs Norvegijos karalystės parlamentas (Stortingas), kurį sudaro 169 nariai. Sprendimas pradėti vykdyti Šiaurės, Norvegijos ir Barenco jūrų žvalgybą nebuvo paprastas. Norvegijoje yra labai daug prieš mineralų kasimą jūros dugne nusiteikusių žmonių. Manoma, kad mineralų kasimas iš jūros dugno gali sunaikinti jūros aplinką, žuvis ir viską, kas gyva, jūros dugno kalnakasybos rajonuose.

Dalis Norvegijos politinių jėgų planuoja pradėti kovą prieš vyriausybės planus iš jūros dugno kasti mineralus.

Žvalgyba: Norvegijos naftos direktoratas skelbia tokią galimą mineralų jūros dugne paieškos teritoriją, kuri 1,5 karto didesnė nei pačios Norvegijos teritorija. Norvegijos naftos direktorato (npd.no) nuotr.

Norvegija turtėjo iš jūros

Norvegija yra viena iš tų šalių, kurios daugiausia naudoja elektromobilių, fjorduose plaukioja vis daugiau laivų su alternatyvaus kuro varikliais.

Vis dėlto ne tai skatina Norvegiją skverbtis į jūros gelmes. Norvegijoje gamta nors ir yra graži, tačiau gyvenimo sąlygos tarp uolų visais laikais buvo skurdžios. Viena turtingiausių pasaulio valstybių Norvegija tapo ne tiek dėl gražių vaizdų, kiek dėl naudojimosi jūros teikiamomis gėrybėmis.

Norvegija garsėjo žvejyba, žuvų taukų gamyba. Po Antrojo pasaulinio karo ji daug investavo į naftos žvalgybą ir gavybą, dujų gavybą jūrose prie Norvegijos krantų. Nemažas pajamas Norvegija gauna ir iš sukurtų laivybos kompanijų, kruizinių laivų verslo, žuvų auginimo.

Mineralų kasimas iš jūros dugno laikoma nauja ir itin perspektyvia ateities Norvegijos verslo šaka.

Mineralų kasimas iš jūros dugno laikoma nauja ir itin perspektyvia ateities Norvegijos verslo šaka.

Įdomiausia yra tai, kad Norvegijoje prie naujos energetikos vystymo projektų stovi žinomos kompanijos ir tokios institucijos kaip Norvegijos naftos pramonės direktoratas, atskirų Norvegijos miestų Jūrų tyrimų institutai. Į naujų iškasenų paieškas jūros dugne planuoja įsilieti ir Bergeno universiteto giliųjų jūros vandenų tyrimų centras.

Manoma, kad naftininkai geriau nei bet kas suvokia, kad kuro gamybos iš naftos produktų era anksčiau ar vėliau baigsis. Todėl ieškoma naujų, aplinkai palankių energetikos gamybos šaltinių.

Norvegijos naftos pramonės direktoratas yra paskelbęs pradinio tyrimo duomenis, kur teigiama, kad Norvegijos šelfo zonos jūros dugno mineralus sudaro sulfidai, mangano pluta, kurioje rasta vario, kobalto, nikelio, cinko ir kitų junginių.

Tyrimas: specialus robotas ima mineralų mėginius iš Norvegijos jūros dugno. Bergeno jūrų universiteto nuotr.

Eksperimentams – šiaurės regionas

Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad jų šalis gali tapti pirmąja pasaulyje, kuri energetinių išteklių naujos kartos įrenginiams ieškotų jūros dugne. Dabar tiek elektromobilių baterijų žaliavos, tiek komponentai vėjo jėgainėms ir kitiems naujos kartos įrenginiams kasami sausumos kasyklose ir ne Norvegijoje.

Norvegija planuoja vystyti ne vien mineralų kasimą jūros dugne, bet ir visą naujos energetikos komponentų gamybos grandinę. Nebūtų nieko nuostabaus, jei Norvegijoje atsirastų nauji, ypač efektyvūs elektromobiliai ar kitos priemonės.

Planuojama, kad mineralų kasimą jūrose tarsi eksperimento tvarka Norvegija pirmiausia pradėtų nuo šiaurinių regionų. Minimas Harstado regionas, kuris yra šiauriau nuo Lofoteno salų. Įdomu tai, kad Harstado gyventojai ir vietos savivalda nėra kategoriškai nusiteikę prieš mineralų kasybą jūroje šalia jų regiono. Manoma, kad nauja pramonė regione sukurtų daug naujų, gerai apmokamų darbo vietų ir vietiniams gyventojams.

Mineralai jūroje būtų kasami iš maždaug iki vieno kilometro gylio.

Bandydama vystyti naujos energetikos pramonę Norvegija daug investuoja ir į naujos kartos laivų kūrimą.

Neseniai pasirodė žinia, kad Stokholmo zonoje tarp salų eksperimento tvarka pradės plaukioti netaršiomis technologijomis pagaminti visiškai autonominiai keleiviniai laivai. Jų gamintojai ir eksperimento iniciatoriai – mokslininkai iš Norvegijos Bergeno jūrų universiteto.

Audros įtakos nedarė

Pagal bendrą Lietuvos ir Lenkijos projektą, už dugno tyrimus buvo atsakinga Lenkijos bendrovė „Consulting Engineers Polska“. Pačius tyrimus atliko Lenkijos kompanija „Mewo“.

Tyrimai vykdyti iš jai priklausančio nedidelio iki 40 m ilgio laivo „Mintaka I“.

Ji tyrimus vykdė maždaug 290 km ilgio ir 300 m pločio Baltijos jūros dugno atkarpoje nuo šių metų vasario iki rugpjūčio.

Bendras kabelio ilgis, įskaitant kranto atkarpas, bus apie 330 km. Jis sujungs Lenkijos Žarnoviec ir Lietuvos Darbėnų elektros pastotes.

Tyrimams buvo pasirinktas laikas, kai Baltijos jūra būna ramiausia. Nepaisant ramaus laikotarpio, Baltijos jūros dugno tyrėjams kelis kartus dėl audrų teko stabdyti darbus.

Jūros dugno tyrimai yra vienas pagrindinių investavimo proceso elementų, kuris labai priklausė nuo oro, kurio negalima numatyti, sąlygų. Todėl jie yra svarbus darbo grafiko elementas.

Baltijos jūros dugno tyrimai iš esmės vyko pagal numatytą grafiką.

Trasa: elektros kabelio tiesimo iš Lenkijos į Lietuvą schema. „Portalmorski.pl“ nuotr.

Pažymėjo karo liekanų vietas

Atliekant tyrimus, dėmesys bene labiausiai kreiptas į cheminių ginklų ir karo liekanų vietas jūros dugne. Pagal preliminarią „Harmony Link“ kabelio klojimo trasą jūros dugne buvo rasta karo liekanų. Tos vietos aplenktos, tačiau tyrimo medžiagoje jos buvo pažymėtos.

Atliekant Baltijos jūros dugno, kur bus tiesiamas elektros kabelis, tyrimą naudotas specialus laivas, kuris dugną tyrinėjo sonaru ir magnetometru. Tyrime dalyvavo ir nuotolinio valdymo povandeniniai robotai. Daugelyje vietų buvo imami ir laboratorijose tirti dugno mėginiai.

Perėjo į naują lygį

Atlikus jūros dugno tyrimą „Harmony Link“ kabelio klojimo projektas perėjo į naują vystymo lygį. Pagal Baltijos jūros dugno tyrimo ataskaitą bus parinktas galutinis elektros linijos tarp Lenkijos ir Lietuvos maršrutas.

Atsižvelgiant į tyrimo medžiagą, bus kuriama ir kabelio klojimo ir apsaugos strategija. Įvertinus jūros dugną, bus analizuojamos elektros kabelio įkasimo į jūros gruntą aplinkybės ir rizika.

Nuo elektros kabelio klojimo techninės užduoties, kuri bus rengiama remiantis jūros dugno ty-rimo ataskaita, priklausys ir kabelio klojimo būsimo rangovo pasirinkimas.

Pirmasis tyrimų žingsnis

Lietuvos energetikos ministerija imasi pirmojo tiesiogiai su darbais jūroje susijusio vėjo jėgainių parko statybos etapo. Ji paskelbė pranešimą apie jūros dugno tyrimų techninės specifikacijos parengimą.

Po konkurso ir pasirašytos sutarties techninė specifikacija turėtų būti parengta greičiau nei per mėnesį. Tai yra pirmasis žingsnis pradėti išsamius jūros dugno tyrimus būsimojo vėjo jėgainių parko zonoje. Lietuva iki 2030 m. planuoja pastatyti ir pradėti eksploatuoti 700 megavatų jūrinių jėgainių parką.

Jį numatyta įrengti 137,5 kv. km plote už 20,5 jūrmylės (38 km) nuo Klaipėdos ir 15,66 jūrmylės (29 km) nuo kranto ties Palanga. Toje vietoje, kur planuojama statyti vėjo jėgainių parką, vidutinis gylis yra 37 metrai.

Ieškos lūžių ir naftos

Planuojant vėjo jėgainių parką jūroje numatyta įvertinti visas galimas geologines rizikas. Numatyta atlikti kompleksinius ir geologinius dugno tyrimus.

Būtų atliekami gilieji seisminiai geologiniai tyrimai. Jų metu ieškoma, ar teritorijoje nėra seisminių zonų – jaunų tektoninių lūžių. Kitas galimas tokio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar vėjo jėgainių parkui numatytoje jūros teritorijoje nėra naftos. Jei jos yra, ar jos gavyba nepersidengs su vėjo jėgainių parko veiklos zonomis.

Tai reiškia, jei preliminariai numatytoje vėjo jėgainių parko teritorijoje, kuri jau apibrėžta pagal tikslias koordinates, būtų rasta naftos arba užfiksuoti tektoniniai lūžiai, jos teritorija galėtų ir kisti.

Zonos jėgainių pamatams

Kitas jūros dugno tyrimo etapas – paviršiniai arba seklieji seisminiai tyrimai. Jų tikslas ištirti 100 metrų storio jūros dugno sluoksnį. Šis sluoksnis yra svarbus todėl, kad ant jo laikysis arba jame 50–100 metrų gylyje bus įrengti vėjo jėgainių pamatai.

Vykdant tyrimus bus atliekamas ir giluminis grunto gręžimas. Gręžinių vietos priklausys nuo seisminių tyrimų toliau aiškinantis, kokie yra gruntai, galimos iškasenos po jais.

Svarbūs ir paties jūros dugno grunto paviršiaus tyrimai, grunto sudėtis. Baltijos jūros Lietuvos pajūryje gali būti ir silpnų dugno gruntų – dumblo sąnašų. Todėl svarbu nustatyti silpnus sluoksnius ir jų storį. Gilūs silpni sluoksniai nėra tinkami tvirtiems vėjo jėgainių pamatams įrengti.

Vėjo jėgainių parko teritorijoje planuojama parengti silpnų gruntų, taip pat seisminius žemėlapius.

Dvejų metų tyrimas

„Dugniniai tralavimai yra vienas efektyviausių žvejybos būdų, bet tuo pačiu jie itin žaloja jūros dugną. Tralavimai vykdomi apie 75 proc. visos Baltijos jūros išskirtinės ekonominės zonos bent kartą“, - teigta Aplinkos apsaugos agentūros medžiagoje, kuri pateikta ieškant tyrėjo, kuris analizuos tralavimo įtaką.

Šiam tyrimui numatyta maždaug 66 tūkst. eurų suma, kuri skiriama iš ES lėšų.

Ypač žalingi tralavimai lengvesnėje jūros dalyje su smėlio dugnu. Tokių vietų nemažai yra Baltijos jūros Lietuvos pakrantėse.

Numatyta, kad tralavimo tyrimai bus atliekami 20 mėnesių iki 2020 metų su galimu jų pratęsimu pusmetį.

Kiek ilgai išlieka žymės?

Po tyrimo planuojama nustatyti rajonus, kuriuose vyksta intensyvesnis tralavimas.

Tralavimų intensyvumas bus vertinamas pagal laivų stebėjimo sistemos duomenis. Visi laivai, taip pat ir žvejybiniai privalo turėti jų vietos nustatymo jūroje sistemas.

Intensyvaus tralavimo zonose jūroje 40-80 metrų gyliuose, kur yra smėlio - dumblo dugnas, planuojama atlikti netgi akustinius tyrimus. Kokybiškai tokius tyrimus galima atlikti su sonaru ir daugiaspinduliniu echolotu.

Panašiems tyrimams vykdyti puikiai tinka Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. 

Intensyvesnis Baltijos jūros dugno tyrimas iš dalies susijęs ir su tuo, kad Baltijos jūroje pastaraisiais metais katastrofiškai sumažėjo vertingų žuvų - menkių. Tai iš dalies siejama ir su tralavimu, nes jis sunaikina dugno bendrijas, kurios yra įvairių Baltijos jūros žuvų maitinimosi bazė.

Atliekant tyrimus bus bandoma išsiaiškinti, kiek ilgai jūros dugne išlieka tralų žymės, kaip  greitai atsikuria dugno gyvūnų bendrijos.

Ankstesnis tyrimas nustebino

Panašus tyrimas Lietuvoje jau buvo atliktas anksčiau. Jį 2014-2016 m. vykdė Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkų grupė.

Tyrimas parodė, kad padėtis dėl tralavimo nėra gera.

Tuomet iš beveik ketvirčio milijonų laivų stebėjimo sistemos įrašų buvo išskirti 69 tūkst. įrašų laivų, kurie traluoja. Atlikus jų plaukimo trajektorijų analizę paaiškėjo, kad intensyviausi tralavimai nuolat vykdyti pietvakarinėje Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos dalyje 30–70 m gylyje.

Tyrimų metų paaiškėjo, kad žvejybos tralą tempiant jūros dugnu ir gaudant plekšnes ar menkes dugno paviršiuje paliekami ryškūs pėdsakai – giliausios tralo vagos siekia 0,35 m, jų plotis – iki 4 metrų. Tralų vagose iškasami ir jų pakraščiuose nauju grunto sluoksniu užklojami jūros dugno gyventojai – vėžiagyviai, moliuskai ir kiti, kurie yra svarbus dugninių žuvų maisto šaltinis.

Tyrimas davė ir teigiamos informacijos – tik apie 10 proc. intensyvaus tralavimo teritorijų persidengia su rajonais, kurie svarbūs Lietuvos vandenyse žiemojančioms ir nykstančioms jūrinėms antims – nuodėgulėms. Šie jūriniai paukščiai retai matomi krante, maitinasi dugno gyvūnais panerdami į 30–40 m gylį. Jūros dugno būklė jiems yra ypač svarbi.

Prieš 4-5 metus vykusiuose tyrimuose mokslininkus nustebino vaizdai, kurie atskleidė iki tol nežinomą dugninio tralavimo poveikį – sieros vandeniliu turtingų gilių nuosėdų atidengimą jūros dugno paviršiuje. Šiose vietose nėra deguonies. Jūros dugno gyvūnams nuodingu sieros vandeniliu čia maitinasi Beggiatoa genties bakterijos. Jų kolonijos jūros dugne lengvai atpažįstamos, nes kaupdamos sierą įgauna balkšvą spalvą.

Gegužę planuojama vykdyti istorinių sprogmenų nukenksminimo operaciją Baltijos jūroje. Planuojama, kad pratybose dalyvaus 20 karinių laivų ir devynios narų-išminuotojų komandos, atvyks ir kiti išminavimo specialistai, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Tarptautinės minų paieškos ir nukenksminimo operacijos „Open Spirit“ yra tęstinės Baltijos šalių pastangos padedant tarptautiniams partneriams išvalyti Baltijos jūros dugną nuo jūrinių minų ir kitų sprogstamųjų užtaisų, likusių nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir pokario laikotarpio. Taip pat siekiama sumažinti jų keliamą riziką jūrinei laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai.

Šios operacijos Baltijos šalyse vykdomos kasmet rotacijos principu. Šiemet operaciją planuojama vykdyti gegužės 16-27 dienomis. Didžiąją dalį atvykusių laivų ir narų-išminuotojų komandų ir jų įrangos visuomenė galės apžiūrėti gegužės 14 dieną Klaipėdoje vyksiančios Kariuomenės ir visuomenės dienos metu.

Paskutinį kartą „Open Spirit“ tarptautinė išminavimo operacija Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko 2013 metų rugpjūtį. Tuomet dešimties šalių kariniai laivai ir narų komandos išžvalgė 64 jūrinių mylių (118,5 kvadratinių kilometrų) jūros plotą ir aptiko 10 jūrinių minų, iš kurių dvi buvo mokomosios, 14 minų inkarų, vieną raketą. Šios operacijos metu taip pat buvo aptiktos ir pažymėtos trijų nuskendusių laivų liekanos.

Skaičiuojama, kad abiejų pasaulinių karų metais Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse Baltijos jūroje buvo išdėstyta 15 jūrinių minų laukų su apytiksliu 1650 jūrinių minų skaičiumi.

Rusijos kariniai laivai šiemet jau tris kartus trukdė tiesti elektros liniją su Švedija „NordBalt“, pranešė „Litgrid“.

Įsakė laivui pasitraukti

„Kol kabelis guli Baltijos jūros dugne neįgilintas ir nepaslėptas po smėliu, prie jungties trasos nuolatos budi specialus laivas, turintis įspėti kitus laivus, jei šie prisiartina per daug arti ir savo žvejybos įranga ar inkarais galėtų kliudyti kabelį. Ketvirtadienį šis laivas turėjo nukrypti nuo kabelio trasos, kai tą įsakė pasirodę Rusijos kariniai laivai“, - pranešė „Litgrid“.

Pasak įmonės, šiais metais tai jau trečias toks atvejis.

Ambasadorius atsakymų nepateikė

Į Užsienio reikalų ministeriją iškviestam Rusijos ambasadoriui Lietuva ketvirtadienį pareiškė griežtą protestą dėl karinių laivų trukdymo elektros jungties su Švedija tiesimo darbams.

„Jis aiškinsis Rusijos poziciją . Oficialią poziciją mums pateiks“, - ketvirtadienį žurnalistams užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak ministro, Rusijos karinių laivų paliepimai pasitraukti iš tam tikrų teritorijų jungtį prižiūrintiems laivams yra fiksuojami, šia informacija dalinamasi su NATO.

„Tai yra fiksuojama konkrečių laivų dienos ataskaitose, tai yra fiksuojama laike - kas gauta, iš kur, kokio turinio pranešimai. Apie tą informaciją, be abejo, kalbamės su partneriais. Dar noriu pasakyti, kad viena iš notų rašyta koordinuotai su Švedija, kadangi Švedijai priklausantis laivas vykdė darbus. Mes, aišku, dalinamės informacija ir su sąjungininkais NATO“, - sakė ministras.

L.Linkevičius tikisi, kad tarptautinių įsipareigojimų dėl saugios laivybos Rusiją laikytis prašys ir tarptautinės organizacijos.

„Reikalausim, kad vykdytų (tarptautinius reikalavimus - BNS), reikalausim patys ir, manau, kad to reikalaus ir mūsų organizacijos, kurioms mes priklausom taip pat, kadangi tai yra saugi laivyba. Tai yra ne tik Lietuvos rūpestis ir ne tik Lietuvos laivai manevruoja toje ekonominėje zonoje“, - teigė ministras.

Jis aiškino, kad „NordBalt“ tiesimo darbams Rusijos trikdžiai nepakenks, tačiau tai yra nepriimtina: „Viskas vyksta pagal grafiką ir projektas nuo to tikrai nenukentės, bet tai yra nepriimtina, kai yra trikdomi darbai“.

L.Linkevičius teigė negalintis atsakyti, ar karinių laivų trikdžiai yra nukreipti konkrečiai prieš jungties su Švedija darbus.

„Aš negaliu nieko manyti, man sunku spėlioti, tiesiog pats faktas yra, kuris reikalauja reakcijos“, - tikino ministras.

Oficialų protestą ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui išsakė užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas.

Pasak ministerijos, ketvirtadienį Rusijos karinių jūrų pajėgų laivas eilinių Rusijos Baltijos laivyno vykdomų kovinių pratybų metu įplaukė į Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną ir neteisėtai nurodė keisti kursą joje plaukusiam Švedijos bendrovės ABB valdomam laivui „Alcedo“. Panašūs incidentai įvyko kovo 19 dieną, balandžio 10 dieną ir balandžio 24 dieną.

Lietuvos URM teigimu, „tokiais Rusijos karinio jūrų laivyno veiksmais bandoma trikdyti ir jūrinio kabelio „NordBalt“ tiesimo darbus“.

Dėl visų šių įvykių pareikštos Lietuvos protesto notos, tačiau iš Rusijos atsakymų negauta.