Prasidėjus švenčių laukimo metui, žmonės suskubo siųsti dovanas.

Pasak Lietuvos pašto komunikacijos projektų vadovo Luko Zadaracko, nuo lapkričio pabaigos siuntų padaugėjo žymiai, kai kurių pašto skyrių darbo laikas ilginamas, o siuntų išvežiojimui buvo pasamdyta beveik pusšimtis naujų darbuotojų.

Tam, kad siunta būtų pristatyta laiku, būtina atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko siunta keliaus.

„Įprasta, kad prieš šventes žmonės daugiau naudojasi paštu ir paštomatais, kadangi siunčia dovanas ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir į kitas užsienio šalis, dabar siuntų kiekis padidėjo penktadaliu, bet prailginome darbo laiką, kai kuriuose pašto skyriuose buvo priimta apie 40 naujų kurjerių, todėl siuntų laukti ilgiau nurodyto laiko netenka“, – teigė L. Zadarackas.

Siuntos į užsienio šalis keliauja kur kas ilgiau nei šalies viduje, todėl žmonės turėtų atkreipti dėmesį į siuntimo terminus.

„Tam, kad siunta būtų pristatyta laiku, būtina atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko siunta keliaus. Pavyzdžiui, į Vakarų Europos šalis siuntos keliauja nuo 7 iki 10 darbo dienų, todėl visada rekomenduojame nedelsti ir siuntas išsiųsti kaip įmanoma anksčiau“, – akcentavo L. Zadarackas.

Nors kalėdiniu laikotarpiu siuntų skaičius ir išaugo, vis rečiau pasitaiko pamestų siuntų, pašto atstovas pabrėžė, kad daug kas priklauso nuo to, ar žmonės pateikia visus savo kontaktinius duomenis teisingai, taip siunta ateis laiku ir nesukels papildomų rūpesčių.

„Už kelias dešimtis eurų jums skristi tikrai nepavyks“, – teigė Civilinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkė Orijana Mašalė.

Tiesa, šiomis dienomis atvykstantys į Lietuvą brangumu nesiskundžia.

„Ką aš žinau, normalios dar tos kainos“, – sakė oro uoste kalbinta moteris.

„Stebiuosi, kokios žemos kainos iš Norvegijos į Lietuvą šiuo metu“, – šypsojosi namo grįžęs vaikinas.

„Tik 22 eurus sumokėjau už bilietą, kurį pirkau prieš kokį mėnesį. Palyginus nedaug“, – antrino kitas pašnekovas.

Skrydžių bendrovės stebi, kad piką bilietų kainos pasieks gruodžio viduryje. Likus kelioms dienoms iki Kalėdų. Tuomet šventiniai skrydžiai iš labiausiai lietuvių pamėgtų šalių į vieną pusę gali kainuoti ir iki 400 Eur. Tačiau brangimą aiškina paprastai. Augant paklausai skrydžių bendrovės nesibaimina kelti kainų.

„Niekas nenori čia labai pasilupikauti ir apiplėšti keliautojus. Tiesiog natūraliai susiklosto, kad paklausa labai padidėja. Srautas kalėdiniu laikotarpiu Europoje išauga net iki 8 kartų“, – komentavo situaciją „Skrendu.lt“ atstovė Rasa Levickaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Keliautojai įsitikinę, kad sumokėję brangiai skrydžiui per Kalėdas – patys kalti, jog delsė pirkti bilietus.

„Visada  šventėms bilietų kainos pakyla. Jau eilę metų tas pats“, – teigė moteris.

„Šventėms tai yra sėkmės reikalas. Kartais galima nusipirkti už 500 Eur, o kartais – ir už 100 Eur. Labai priklauso nuo oro linijų“, – svarstė kita keleivė.

Be to, bilieto kainą lemia ir paties keliautojo poreikiai.

„Jeigu nori nepatogių skrydžių, tai bilietus galima gauti, bet jei nori – greitai ir komfortiškai, už tai reikia sumokėti“, – savo nuomonę išsakė jauna moteris.

Nesvarbu už keliasdešimt ar kelis šimtus eurų, žmonės įsitikinę, kad vis tiek bilietus skrydžiui pirks. Esą jau šį rudenį siūlomų krypčių skaičius beveik pavijo priešpandeminį lygį. Spalio mėnesį per Lietuvos oro uostus keliavo beveik 550 tūkst. keleivių. Aptarnauta beveik 5 tūkst. skrydžių. Didžioji dauguma jų – emigrantų iš Lietuvos pamėgtos šalys.

Paskutinės minutės bilietų per Kalėdas sparčiai mažėja. Tad uždelsusiems teks pasitelkti vaizduotę, kaip grįžti namo.

 

„Didžiosios Britanijos, Skandinavijos, Vokietijos... Oro bendrovės reaguoja, jos siūlo bilietus šiek tiek didesnėmis kainomis specifiškai būtent šventiniu laikotarpiu“, – sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tada Vasiliauskas.

Žinoma, skrydžius stebintys specialistai pripažįsta, kad brangimą lemia ir išaugusios kuro kainos. Kad net pigiausiose oro linijose bilietų už keliasdešimt eurų rasti tampa vis sudėtingiau. Ypač skrendant per šventes.

„Įvykusi energetikos krizė gerokai pakoregavo ir aviacinio kuro kainas. Šiuo metu aviacinis kuras kainuoja net tris kartus brangiau nei kainavo iki karo Ukrainoje“, – kalbėjo O. Mašalė.

„Aviacijos rinką taip pat formuoja tos pačios globalios priežastys, kurios paskui jaučiamos ir kiekvienam keleiviui“, – sakė T. Vasiliauskas.

Skrydžių kainas stebintys specialistai perspėja – paskutinės minutės bilietų per Kalėdas sparčiai mažėja. Tad uždelsusiems teks pasitelkti vaizduotę, kaip grįžti namo.

„Norint grįžti į Lietuvą iš Skandinavijos, galėsime jungti ir keltą, ir lėktuvo, ir autobuso bilietą. Taip pat iš Europos dalį atkarpų galima įveikti traukiniais. Paskui įsijungia ir planas B, ir planas C“, – teigė R. Levickaitė.

Šiemet skrydžių ir turizmo kainos Europoje šoktelėjo 22 proc.

– Taigi kokiomis nuotaikomis Kalėdas pasitinka viešbučiai?

– Matome, kad sniegas po truputį džiugina ir Kalėdų nuotaikos artėja. Kiek teko kalbėti su nariais, keičiasi mūsų vartotojų įpročiai. Užsakymai vyksta lėtai, bet daugiausiai jų būna paskutinę minutę. Kiek pasiteiravome, Vilniaus viešbučiuose dar nedaug užsakymų, šiek tiek planuojama kalėdinių vakarėlių su įmonėmis. O dėl Naujųjų metų, tai dar rezervacijos tik įsibėgėja. Kurortuose situacija kiek  kitokia, bet viešbučiai siūlo įvairius variantus. Galima tik su nakvyne, bet ne mažiau kaip dviem naktims. Taip pat su paslaugom galima rinktis ar nakvynė plius vakarienė. Yra iš ko pasirinkti, kas nelabai nori mokėti brangiau už vakarienę, nes viešbučių restoranuose ji ir su šampanu. Daugelis viešbučių ir restoranų rengia daug kuklesnes naujametines programas, nes ne paslaptis, kad tai irgi sudaro labai didelę kainos dalį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Būtent apie tai ir norėjau paklausti, ar viešbučiai planuodami atsižvelgia į klientų pageidavimus. Ir ko jie pageidauja? Juntamas tas visuotinis taupymas?

– Manau, kiekvienas renkasi pagal savo kišenę, kadangi visos kainos yra internete. Kad jis gerai jaustųsi, iš anksto pasižiūri, kiek jam kas kainuos, ir nusprendžia. Vėlgi labai priklauso, kiek bus žmonių. Jeigu važiuoja su vaikais ar platesne gimine, aišku, ta kaina susidaro nemaža. Ypač jei ketinama apsistoti dviem, trims dienoms. Manyčiau, aktyviau registruojasi kurortuose: pajūrio, Druskininkuose, Birštone, nes ten planuojama viešnagė ilgesniam laikui. Be abejo, ir biudžetas didesnis gaunasi.

– Per karantiną, kiek leido ribojimai, buvo labai populiaru užsisakyti viešbučio kambarį su vakariene jame. Ar dabar toks variantas dar bus galimas? Kas pasikeitė? Ar iš viso šventinės vakarienės žibės prabanga?

–   Dėl prabangos, priklauso, apie ką mes kalbame. Vienur žibės, kitur nelabai. Be abejo, 5 žvaigždžių viešbučiai negali nežibėti. Juose bus ir prašmatnesnės vakarienės. Dabar niekas neskatina, nebent tai būtų išskirtiniai atvejai, – šventinė vakarienė kambariuose.  Per didelis krūvis tuomet virtuvės personalui, kuriam tektų paruošti šventinę vakarienę restorane ir dar į kambarius. Manau, niekas neturės tiek darbuotojų. Ir žmonių įpročiai keičiasi. Bet kai dabar toks oras už lango, tai daugelis, ne paslaptis, planuoja atostogas užsienyje. Mes tą labai jaučiame, kai atsidarė sienos po karantino. Per pandemiją buvo viena situacija, o dabar, kai yra galimybė išvykti ir šalta nuo lapkričio, jaučiame nemažą srautą išvykstančių.

Atvykstamasis turizmas kritęs 50 proc. Turime tokią situaciją – daugelis užsieniečių galvoja, kad čia  vyksta karas. Kai kurios šalys tiesiog nerekomenduoja vykti į Lietuvą.

– Galbūt pas mus užsienio svečiai atvyksta sutikti Naujųjų metų? Vilnius labai reklamuoja save. Tai gal tokių svečių turėsime?

– Labai norėtume, tačiau turime tokią situaciją, kad daugelis užsieniečių galvoja, kad čia vyksta karas. Ir kai dabar yra grasinimai Baltarusijos su atomine elektrine, ir Kaliningrado visa situacija, tai net lietuviai emigrantai, kurie čia turi namus ir butus, praktiškai šią vasarą neatvyko. Arba vienetai, ir mes tą labai jaučiame. Be to, kai kurios šalys tiesiog nerekomenduoja vykti į Lietuvą. Geriausia, ko galime tikėtis, tai – latvių, estų ir šiek tiek skandinavų. O šiaip neturime daug vilčių. Turizmas yra kritęs apie 50 proc. ir jis neatsigavęs iki šiol. Pagal Pasaulio turizmo organizacijos prognozes, Baltijos šalyse turizmas greičiausiai atsigaus tik 2024-aisiais.

– Na, tai nuotaikos nėra tokios optimistinės, šventinės? Galima sakyti, kad tas viešbučių tuštėjimas, prasidėjęs per karantiną, vis dar tęsiasi?

– Na, žiema tikrai bus nelengva. Dabar džiugina nebent tai, kad yra bumas įvairių konferencijų, seminarų. Salę šiuo metu sunkoka rasti. Tai nėra šventiniai vakarėliai, bet verslo renginiai, visokie mokymai. Bet liūdina, kad neturime sporto rūmų ir, matyt, nebeturėsim, nes daugelis viešbučių, laukdami šito projekto, pasistatė tik mažas konferencijų sales. Tai tokia situacija infrastruktūrinė ir aplinkinės rinkos nelabai džiugina. Bet broliai latviai, tikimės, mus aplankys. Į Lenkiją, Vokietiją orientuojamės, kur arčiau, lengva atskristi.

– Norėtųsi šiek tiek optimizmo…

– Optimizmas visada yra. Ateis Kalėdos. Ir patys švęsime, ir jei sniegelio to balto bus. Situacija yra tokia, kokia yra. Viešbučiai ir restoranai yra optimistai – manome, gal tai jau paskutinė tokia sunki žiema.  

Jos duomenimis, visoje Lietuvoje tiesiogiai su žiemos šventėmis susijusių laisvų darbo vietų Užimtumo tarnybos registre yra 250. Didžioji dalis pasiūlymų – 122 laikinos darbo vietos prekyboje šventiniais pirotechnikos gaminiais, 86 – kalėdinių gaminių gamyboje (dekoravimas, pakavimas), 32 skirtos pjauti eglutes grandininiu pjūklu ir karpyti šakas, 6 – parduoti kalėdines eglutes, 4 – prekyba kalėdiniuose miesteliuose ir mugėse.

Trumpalaikių darbų norintiems užsidirbti prieš šventes visoje šalyje sumažėjo kelis kartus.

„Laikinų darbų pasiūla kalėdiniu laikotarpiu gerokai skurdesnė nei ankstesniais metais. Trumpalaikių darbų norintiems užsidirbti prieš šventes visoje šalyje sumažėjo kelis kartus. Karantino ribojimai lemia, kad vyks mažiau šventinių renginių ir šventinės mugių prekybos, kuriuose anksčiau reikėdavo papildomų darbuotojų pagalbos“, – pranešime sako Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. 

Kaip nurodo tarnyba, kasmet nuo rudens aktyviai darbuotojų šventiniam laikotarpiui ieškančios įvairios prekybos įmonės šių metų spalio-lapkričio mėnesiais įregistravo 5,8 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 17,7 proc. mažiau nei 2019 metais.

Maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre šiuo laikotarpiu pateikė 332 laisvas darbo vietas, kai pernai – 16. Įmonei reikalingi 182 sandėlininkai, 100 – pasiuntinių (kurjerių), 49 – kokybės inžinierių ir 1 – prekių rūšiuotojo.

Prekybos įmonė internete „Pigu“ ieško 16 darbuotojų (pernai – 1), iš jų daugiausiai sandėlininkų – 11, krovinių priėmėjų – 5 ir vieno medžiagų kraunamojo keltuvo operatoriaus.

„Eurovaistinė internete“ valdančios bendrovės „Azeta“ vadovė Justė Levčenkaitė sako, kad pokyčių ėmėsi atsižvelgdami į situaciją rinkoje. „Šiuo metu e. komercija susiduria su išaugusiais užsakymų kiekiais, todėl tiek mums, tiek ir užsakymus pristatantiems partneriams ne visada pavyksta pristatyti užsakymus tokiu greičiu, koks įprastas mūsų klientams. Vertiname pas mus apsiperkančių klientų pasitikėjimą ir visada siekiame informuoti apie tai, kad gali tekti ilgiau palaukti savo užsakymų, taip padedant lengviau planuoti savo pirkinius“, – sako J. Levčenkaitė.

Konkreti prekių pristatymo trukmė priklauso nuo pasirinkto pristatymo būdo. Klientams pasirinkusiems prekes atsiimti „Omniva“ paštomatuose užsakymas bus pristatytas per 2–4 dienas, jeigu jis patvirtintas darbo dieną iki 16 val. (ir šeštadienį didžiuosiuose miestuose) arba per 2–5 dienas, jeigu užsakymas patvirtintas po 16 val. arba nedarbo dieną. „Lietuvos pašto“ kurjeriai užsakymą į namus pristato per 2 darbo dienas arba šeštadienį, jeigu užsakymas patvirtintas darbo dieną iki 16 val. arba per 3 darbo dienas, jeigu užsakymas patvirtintas po 16 val. arba nedarbo dieną. Pasirinkus „ZitiCity“ skubų pristatymą savo prekes gausite per 24–48 val., o pasirinkus kitos dienos pristatymas per 1–2 darbo dienas nuo užsakymo patvirtinimo.

Dėl koronaviruso pandemijos „Lietuvos paštas“ imasi papildomų saugumo priemonių, todėl kurjeriui klientai galės atsiskaityti tik banko kortele, taip pat kurjeris turi teisę kliento paprašyti, kad siuntą klientas atsiimtų lauke.

J. Levčenkaitė sako, kad visos „Eurovaistinė internete“ komandos tikslas yra kuo skubesnis pristatymas, todėl jie siekia, kad siuntos būtų pristatomos kuo galima skubiau.

„Eurovaistinė internete“ rūpindamasi klientų kalėdinėmis dovanomis prašo šventinius užsakymus pateikti iki gruodžio 17 d., jeigu užsakymas bus pateiktas vėliau, deja, bet dėl prieš šventes padidėjusio siuntų skaičiaus didelė tikimybė, kad užsakymą pavyks pristatyti tik po švenčių.

Pastebima, kad klientai dovanoms dažnai įsigyja įvairius vitaminus ar maisto papildus, prabangią kosmetiką ar jos rinkinius, šių metų pageidavimų sąraše atsiduria ir kvapų difuzoriai, įvairios namų SPA priemonės. Klientai taip pat turi galimybę įsigyti linksmas kalėdines dovanų pakuotes išsirinktoms dovanoms supakuoti.

Vis dėlto priemonių sveikatos problemomis spręsti dovanoti nerekomenduojama, išskyrus tuos atvejus, kai to prašo pats artimasis. Rinkdami dovaną galite pasitarti ir su „Eurovaistinė internete“ specialistais, kurie į klausimus gali atsakyti el. paštu, telefonu ir aktyviame pokalbio lange.

Trys Karaliai – šventė, kuria tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis. Palangiškiai ir miesto svečiai susitiks prie šventinės miesto eglės atsisveikinti su senaisiais metais. Čia atvyks ir trys karaliai, kurie palaimins visus atvykusius ir palinkės puikių 2020 metų.

Vidurdienį Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos šventos Mišios. Joms pasibaigus šventinė nuotaika pasklis po miestą – 13 val. prasidės šventinės eitynės nuo Palangos bažnyčios iki Grafų Tiškevičių alėjos. Visi miesto gyventojai ir svečiai laukiami Trijų karalių šventėje, kuri vyks 13.30 val. prie Palangos miesto eglės. Joje dalyvaus ne tik trys karaliai, susirinkusieji šokiais ir dainomis galės prisijungti prie Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių kolektyvų „Bočiai“ bei „Banguolis“.

Viešpaties gimimas

Ten gruodžio 15-ąją skambėsianti festivalio programa pavadinta pagal žymaus prancūzų kompozitoriaus, pianisto, vargonininko, pedagogo Olivier Messiaeno kūrinį „Viešpaties gimimas“.

O. Messiaenas buvo labai giliai tikintis katalikas ir muzikos teologas. Sakralaus grožio kupiną „Viešpaties gimimą“ sudaro devynios meditacijos vargonams, kurias įkvėpė Jėzaus gimimas, kalnai ir viduramžių katedrų vitražai.

Keturias meditacijas iš Viešpaties gimimo atliks vargonininkas Dainius Sverdiolas, daugiau nei prieš tris dešimtmečius Vilniaus arkikatedroje bazilikoje surengęs O. Messiaeno vargonų muzikos koncertų ciklą. Jo koncertų programose vyrauja romantinė ir šiuolaikinė muzika, jis dažnai yra lietuvių kompozitorių naujų kūrinių vargonams pirmasis atlikėjas. Be koncertinės veiklos, D. Sverdiolas vadovauja muzikos instrumentų prekybos firmai „Organum“, kuri yra fortepijonų gamintojų „Steinway & Sons“, „Samick“, „Petrof“ bei vargonų firmos „Allen Organ Company“ atstovė Lietuvoje.

Šioje programoje skambės ir trimitininko Sigito Petrulio bei jo vadovaujamo Klaipėdos brass kvinteto atliekami T. Albinoni’o, F. Gruberio, P. Čiurlionio ir kitų kompozitorių kūriniai.

Vargonų ir vario skambesys užpildys visą bažnyčios erdvę. Susikaupimui ir apmąstymams nuteikiančią muziką keis džiugią kalėdinę nuotaiką pranašaujanti kūryba.

Kalėdų oratorija

Gruodžio 22-ąją Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje bus atlikta Camille’io Saint-Saenso „Kalėdų oratorija“.

Jos autorius – žymus prancūzų kompozitorius C. Saint-Saënsas. Šis visapusis muzikos talentas reiškėsi ir kituose menuose bei moksle. Jis buvo daugelio prestižinių apdovanojimų laureatas, prancūzų nacionalinės kompozicinės mokyklos vedlys. Išskirtiniai gabumai leido 22 metų jaunuoliui gauti prestižiškiausią ir geriausiai apmokamą vargonininko vietą Paryžiaus Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje. Į Paryžių atvykusios pasaulio garsenybės nepraleisdavo progos pasiklausyti šio virtuozo vargonavimo.

C. Saint-Saensas muziką kūrė greitai ir sklandžiai. Kalėdų oratoriją jis parašė per 12 dienų, likus labai nedaug laiko iki premjeros per 1858 m. Kalėdas. Tai neilgų 10 dalių kūrinys, primenantis baroko epochos oratorijas ir kantatas. Vyraujantis lyrinis ir melodingas tiek dainuojamų, tiek instrumentinių partijų charakteris daro jį labai patrauklų.

„Kalėdų oratoriją“ atliks Klaipėdos choras „Aukuras“, Klaipėdos kamerinis orkestras, solistai Rosana Štemenetian (sopranas), Vilija Mikštaitė (altas), Kęstutis Alčiauskis (tenoras) ir Dainius Puišys (baritonas). Diriguos Tomas Ambrozaitis, jau nebe pirmą kartą dirbsiantis su minėtais klaipėdiečių kolektyvais.

Abiejų koncertų pradžia – 16 val.

Įėjimas – laisvas.

Kalėdoms kiekvienas ruošiasi skirtingai – vieni šventėms taupo iš anksto atsidėdami tam tikrą pinigų sumą kelis mėnesius iš eilės, kiti šventiniams pirkiniams linkę pasiskolinti, o likusieji geba išsisukti su tuo, kiek turi, panaudodami santaupas arba pasiimdami atlyginimo avansą.

Tačiau naujų paskolų kiekis, smarkiai išaugantis lapkričio ir gruodžio mėnesiais rodo, kad skolinimasis prieš žiemos šventes išlieka aktuali tendencija kiekvienais metais.

Gruodį – skolinimosi pikas

Duomenų analizės ir prognozavimo technologijų kompanijos „Scorify“ duomenimis, 2014-2017 metais sudaromų lizingo sutarčių skaičius gruodžio mėnesiais išaugdavo vidutiniškai 38 proc., vartojimo kreditų (nuo 290 eurų) pakildavo 21 proc., o mažųjų vartojimo paskolų (iki 290 eurų) – 12 proc. Bendras visų paskolos sutarčių pokytis gruodžio mėn. siekia 24 proc.

2017 m. gruodžio mėnesį bendras kreditavimo sutarčių skaičius siekė 39 269. Didžiąją dalį visų gruodžio mėn. sutarčių sudarė didesnieji vartojimo kreditai (22 703 sutartys) ir lizingo paskolų sutartys (11 041).

„Skaičiuojant bendrą naujų paskolų skaičių, matome, kad gruodžio mėnesį sudaroma vidutiniškai 18 proc. daugiau naujų kreditavimo sutarčių. Akivaizdu, kad jau ne vienerius metus kalėdiniu laikotarpiu šalyje turime skolinimosi piką“, – teigė Vaidotas Rimeikis, „Mokilizingas“ komercijos direktorius.

Vartojimo paskolų suma didėja kasmet

„Mokilizingas“analitikai taip pat pastebi, kad augant šalies pragyvenimo lygiui pastaraisiais metais daugiau nei dvigubai padidėjo vidutinė vartojimo paskolų suma, tuo tarpu vidutinė lizingo suma išliko panaši.

„Įdomu tai, kad per pastaruosius penkerius metus vartojimo paskolos vidutinė suma gerokai padidėjo – nuo 724,6 eurų 2013-aisiais metais iki 1688,2 eurų šiemet. O tuo pačiu laikotarpiu vidutinė lizingo paskolos suma beveik nesikeitė – nuo 582,67 eurų 2013-aisiais iki 589,32 eurų 2018-aisiais“, – teigė V. Rimeikis.

Tendencijos šiemet išliks panašios

Vertindamas pastarųjų metų skolinimosi tendencijas ir teigiamus šalies ekonominius rodiklius, komercijos direktorius optimistiškai žvelgia į šių metų šventinio laikotarpio perspektyvas prekybininkams.

„Tikėtina, kad šiemet skolinimosi tendencijos išliks tokios pačios, turint omenyje, kad šalies BVP vienam gyventojui išaugo 275 eurais, lyginant 2018-ųjų ir 2017-ųjų metų trečiojo ketvirčio rodiklius. Šį šventinį sezoną tai turėtų teigiamai atsiliepti ir prekybininkų pajamoms“, – teigė V. Rimeikis.

„Scorify” duomenimis, kalėdiniu laikotarpiu pilnai apmokėtų kreditavimo sutarčių skaičius taip pat turi tendenciją augti, išskyrus 2017 m. nuo 14 689 iki 17 061 išmokėtų skolų atitinkamai 2014-aisiais ir 2016-aisiais metais.

Pasak V. Rimeikio, tai liudija, kad šalies gyventojai skolinasi vis drąsiau, tačiau panašu, jog kartu auga ir jų finansinis raštingumas.

Trečiadienį – Trys karaliai. Vilniuje tradiciškai vyko kalėdinio laikotarpio pabaigos renginiai.

Vakare nuo Aušros vartų pajudėjo Trijų karalių eitynės. Karališka procesija – tai trijų metrų aukščio karūnuotos figūros: Kasparas, Merkelis, Baltazaras bei juos lydintys biblijiniai personažai.

Karaliai Vilniui tradiciškai linkėjo derlingų ir sėkmingų metų.

Vėliau vakare Vilniaus mokytojų namų kiemelyje vyko tradicinis švenčių renginys „Lik sveika, Kalėdų eglute“. Susirinkusiuosius palaimino atvykę Trys Karaliai, pagal senąsias tradicijas šventėje apsilankė ir Kalėdų senelis, vyko sportinės rungtys.

Devintą kartą rengiama akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Gyventojai kviečiami medelius atnešti ir palikti specialiuose konteineriuose. Surinktos eglutės ir jų šakos vėliau bus perdirbtos ir virs ekologišku kuru.

Pernai surinkta apie 870 kubinių metrų eglių, iš kurių vėliau pagaminta daugiau nei 87 kietmetriai biokuro.

Konteineriai prie 12 miestų daugiabučių, prekybos centrų, kultūros namų ir kitose žmonių susibūrimo vietose stovės iki sausio 13-osios.