„Aleksejaus Navalno mirtis yra dar vienas tamsus priminimas, su kokiu niekšišku režimu turime reikalų ir kodėl Rusija bei visi atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn už kiekvieną savo nusikaltimą“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) parašė K. Kallas, kuri anksčiau šią savaitę buvo įtraukta į Kremliaus ieškomų asmenų sąrašą.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius penktadienį pareiškė, kad Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną žiauriai nužudė Kremlius.

Rusijos federalinė įkalinimo įstaigų tarnyba pranešė, kad 47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur turėjo atlikti 19 metų laisvės atėmimo bausmę.

„Jį ką tik žiauriai nužudė Kremlius. Tai faktas ir šį dalyką apie tikrąją dabartinio Rusijos režimo prigimtį reikia žinoti“, – parašė E. Rinkevičius socialiniame tinkle „X“.

Latvijos valstybės vadovas taip pat pareiškė užuojautą A. Navalno šeimai ir draugams.

„Šiandien galiu patvirtinti, kad Rusijos Federalinė Saugumo Tarnyba FST susijusi su nuolatiniais bandymais kištis į mūsų demokratinius procesus“, – ketvirtadienį parlamente Londone sakė užsienio reikalų ministras Leo Doherty‘is.

Anot jo, nors per kai kurias kibernetines atakas į viešumą buvo nutekinta dokumentų, tačiau mėginimai kištis į Jungtinės Karalystės politiką ir demokratiją nebuvo sėkmingi“.

Kibernetinės atakos prieš visų partijų parlamentarus vykdomos mažiausiai nuo 2015 metų. Atsakomybė esą už tai tenka FST padaliniui „Centre 18“. Atakas vykdė programišių grupuotė „Star Blizzard“, dar žinoma kaip „Callisto Group“.

Užsienio reikalų ministerija išsikvietė Rusijos ambasadorių ir įvedė sankcijas atitinkamiems asmenims.

Britų premjeras Rishis Sunakas žurnalistams sakė, kad pasitiki apsaugos mechanizmais ir yra tikras, kad pat nuo programišių atakų nenukentėjo.

Lapkričio 6 d. vienas rusų lėktuvas skrido virš Latvijos teritorijos netoli abiejų šalių sienos, antradienio vakarą paskelbė Gynybos ministerija Rygoje.

Po to, kai neteisėtai kirto sieną, orlaivis grįžo į Rusijos teritoriją, sakoma išplatintame pranešime.

Latvijos užsienio reikalų ministerija po incidento išsikvietė Rusijos ambasados reikalų patikėtinį ir įteikė jam notą.

Reaguojant į pastebėtą oro erdvės pažeidimą, „buvo imtasi reikiamų priemonių užkirsti kelią gresmėms Latvijos saugumui“, priduriama pranešime.

Negana to, su NATO esą buvo pasidalinta „operatyvine informacija“.

„Šiandien Rusijos raketos pataikė į Lenkiją, [Ukrainos] sąjungininkės teritoriją. Žuvo žmonių. Priimkite mūsų užuojautą“, – sakė V. Zelenskis kreipimesi į tautą.

„Kuo ilgiau Rusija jausis turinti šį imunitetą, tuo daugiau grėsmių kils visiems, kurie bus Rusijos raketų pasiekiami. Raketų leidimas į NATO teritoriją yra Rusijos išpuolis prieš kolektyvinį saugumą. Tai labai reikšmingas eskalavimas. Turime veikti“, – sakė Ukrainos lyderis.

„Noriu pasakyti visiems mūsų broliams ir seserims lenkams: Ukraina visada jus palaikys! Pergalė įmanoma, kai nėra baimės! Jūs ir aš jos neturime. Rusija priešinasi pasauliui. Rusija terorizuoja mus ir visus, kuriuos tik gali pasiekti. Padarykime viską, kad ją sustabdytume!“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu provokacija pavadino pranešimus, kad Lenkijoje, kuri ribojasi su Ukraina, nukrito rusų raketų.

„Lenkijos žiniasklaidos ir pareigūnų pareiškimai apie Rusijos raketų smūgį į Lenkijos teritoriją yra sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti situaciją“, – platformoje „Telegram“ pareiškė ministerija.

„Rusijos pajėgos nesudavė jokių smūgių teritorijoje tarp Ukrainos ir Lenkijos sienos“, – priduriama pranešime.

Šis agregatas yra „prieinamas ir veikiantis“, sakė O. Scholzas, stovėdamas šalia turbinos per vizitą jas gaminančioje įmonėje „Siemens Energy“.

„Nėra jokios priežasties, kodėl šis pristatymas negalėtų įvykti“, – pridūrė kancleris.

Anot jo, yra gauti „visi leidimai“, reikalingi turbinai išvežti iš Vokietijos į Rusiją.

Vamzdyno operatoriams tereikia pasakyti, kad „jie nori gauti šią turbiną, ir pateikti muitinės informaciją, reikalingą išvežimui į Rusiją“, aiškino O. Scholzas.

Nugabenti agregatą į Rusiją būtų „išties lengva“, pridūrė jis.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ teigė, kad buvo priversta sumažinti dujų tiekimą „Nord Stream 1“ vamzdynu, nes buvo vėluojama grąžinti turbiną iš Kanados, kur buvo atlikti jos techninės priežiūros darbai.

Vokietija, labai priklausoma nuo rusiškų dujų, savo ruožtu tvirtino, kad sprendimas sumažinti tiekimą buvo politinis.

Tiekimas Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu liepos pabaigoje buvo sumažintas iki maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų, „Gazprom“ sustabdžius vieną iš dviejų tebeveikiančių turbinų dėl „variklio techninės būklės“.

Maskvai vasario pabaigoje pradėjus karinę invaziją į Ukrainą Vokietija stengiasi panaikinti priklausomybę nuo importuojamų rusiškų energijos išteklių .

O. Scholzas trečiadienį taip pat sakė, kad Vokietijai „būtų prasminga“ palikti veikti savo paskutines tris atomines elektrines, nors jau seniai suplanuota, kad jos turi būti išjungtos iki šių metų galo.

Vyriausybė nurodė lauksianti naujo nacionalinės elektros tinklų sistemos „streso testo“ rezultatų, prieš nuspręsdama, ar jėgainių uždarymo planas turi būti vykdomas.

Siūlymai pratęsti elektrinių darbą Vokietijoje įžiebė karštus debatus. O. Scholzo koalicijos partijos bendros pozicijos šiuo klausimu neturi.