Inna Mosina iš Saratovo miesto „kaltinama rodžiusi ekstremistinės organizacijos simbolį“, – antradienį pranešė žmogaus teisių grupė „Pervij Otdel“. Už tokį kaltinimą gresia iki 15 dienų laisvės atėmimo bausmė arba iki 2 000 rublių (20 eurų) piniginė bauda.

Kaltinamosios nuomone, byla yra nepagrįsta teigė žmogaus teisių grupė. Nuotraukos esą buvo paskelbtos prieš įsigaliojant LGBT draudimui. Be to, procesas pažeidžia Rusijos konstituciją, kurioje įtvirtinta nuomonės laisvė.

Baudžiamasis procesas prieš A. Mosiną pradėtas, kai vienas policininkas jos instagramo paskyroje pastebėjo nuotraukas su vaivorykštės spalvų vėliava.

Aukščiausiasis teismas lapkritį dėl „ekstremizmo“ uždraudė „tarptautinį LGBT judėjimą“. Už „ekstremizmą“ gresia ilgos kalėjimo bausmės.

Tai trečia ir ilgiausia laisvės atėmimo bausmė opozicijos lyderiui.

A. Navalnas, kuris teisme pasirodė vilkėdamas kalinio uniformą, šypsojosi ir kalbėjosi su kitu atsakovu, jau atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę už turto pasisavinimą, kurią jo šalininkai laiko bausme už politinę veiklą.

Naujausi kaltinimai yra susiję su A. Navalno antikorupcinio fondo veikla ir svarbiausių jo bendražygių pareiškimais.

2021 metais Rusijos pareigūnai uždraudė fondą ir didžiulį A. Navalno biurų tinklą Rusijos regionuose, paskelbdami juos ekstremistinėmis organizacijomis. Dėl to visi su jais susiję asmenys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

A. Navalno sąjungininkų teigimu, kaltinimais ekstremizmu atgaline data kriminalizuojama visa fondo veikla nuo 2011 metų, kai jis buvo įkurtas.

47-erių A. Navalnas yra aršiausias prezidento Vladimiro Putino priešininkas, demaskuodavęs pareigūnų korupciją ir organizuodavęs didelius protestus prieš Kremlių. Jis buvo suimtas 2021 metų sausį, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. Dėl apnuodijimo jis kaltina Kremlių, šis tai neigia.

Anksčiau A. Navalnas buvo nuteistas kalėti 2,5 metų už lygtinio paleidimo pažeidimus ir dar devynerius metus už sukčiavimą ir nepagarbą teismui.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pasmerkė Rusijos teismo penktadienio sprendimą.

„Rusijos teisingumo sistemos savivalė įkalinti Aleksejų Navalną dar 19 metų yra visiška neteisybė“, – rašė ji socialinėje žiniasklaidoje.

„[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas nieko nebijo labiau už pasisakymus prieš karą, korupciją ir už demokratiją, net iš kalėjimo kameros. Tačiau taip jis nenutildys kritiškų balsų“, – pridūrė ji.

Europos Sąjunga penktadienį taip pat pasmerkė Rusijos teismo sprendimą.

„Naujausias nuosprendis dar viename fiktyviame teismo procese prieš Aleksejų Navalną yra nepriimtinas. Šis nepagrįstas nuosprendis yra atsakas į jo drąsą kritiškai pasisakyti prieš Kremliaus režimą“, – internete paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas taip pat pasmerkė Rusijos teismo sprendimą.

„Šiandien opozicijos veikėjui Aleksejui Navalnui paskelbtas nuosprendis kelia naują rimtą susirūpinimą dėl teisminio persekiojimo ir teismų sistemos panaudojimo politiniais tikslais Rusijoje“, – sakoma Volkerio Turko (Volkerio Tiurko) pareiškime, kuriame primygtinai reikalaujama, kad Rusijos pareigūnai „nedelsdami nutrauktų A. Navalno žmogaus teisių pažeidimus ir paleistų jį į laisvę“.

Prancūzijos vyriausybė penktadienį pareikalavo paleisti A. Navalną.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai sakė, kad vyriausybė ragina Rusiją „nedelsiant ir be jokių sąlygų išlaisvinti A. Navalną ir padaryti tą patį su visais politiniais kaliniais“.

Nepriklausomo naujienų portalo „Naša Niva“ teigimu, platformos „Telegram“ provyriausybiniuose kanaluose paskelbtame vaizdo įraše sulaikyta moteris pasakoja, kad yra Lietuvos pilietė ir dirba mokytoja vienoje Minsko mokyklų.

Jame 58-erių moteris esą prisipažįsta dukart dalyvavusi protesto akcijose, vykusiose po 2020 metais įvykusių prezidento rinkimų, ir skaitė „destruktyvių kanalų“ pranešimus.

Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ cituoja vieną su Baltarusijos jėgos struktūromis susijusį „Telegram“ kanalą, kuris tvirtina, kad J. Cimbalist persikėlė į Baltarusiją 2011 metais. Ji kaltinama dalyvavimu protestuose ir destruktyvia veikla.

Apie jos sulaikymą paskelbė ir teisių gynimo grupė „Viasna“.

Lietuvos ambasada Minske apie galimą Lietuvos pilietės sulaikymą oficialiai neinformuota. Pamačiusi šią žinią žiniasklaidoje, ji perdavė notą Baltarusijos atstovams, prašydama suteikti informacijos apie įvykio aplinkybes, BNS informavo užsienio reikalų ministro patarėja Paulina Levickytė.

Lietuvoje veikiančio Baltarusijos centro „Mūsų namai“ atstovė Olga Karač LRT televizijai sakė, kad mokytoja sulaikyta ne dėl to, jog, pavyzdžiui, buvo prisijungusi prie kokių nors grupių socialiniuose tinkluose, o „ji sulaikyta dėl to, kad yra Lietuvos pilietė“.

„Baltarusijos režimas ieško, kaip spausti Lietuvą, nes Lietuva laikosi principingos pozicijos ir A. Lukašenka nori bet kokia kaina parklupdyti Lietuvą, priversti derėtis, kalbėtis. Šiuo atveju daiktus reikia vadinti tikrais vardais: Jeleną Cimbalist Baltarusijos režimas paėmė įkaite, kad šantažuotų Lietuvą“, – sakė O. Karač.

2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi Sviatlana Cichanouskaja pasitraukė iš Baltarusijos ir savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.

Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas Baltarusijai. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų. Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo tinklalapyje skelbia, kad ir šiuo metu Baltarusijoje yra 1375 politiniai kaliniai.