Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai parengė literatūros ir muzikos šventę, skirtą Vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, paminėti. Renginį organizavo lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rasa Zigmantavičienė. Kaip visada, prireikė dailininkės Aurelijos Inokaitienės rankos, kad išraiškingai perteiktas skelbimas kviestų visus į šventę. Renginio vedėjai – II gimnazijos klasės mokiniai Linas Jasinskas ir Taja Sokaitė, aštuntokai Rojus Bukauskas ir Vaiva Vaitkevičiūtė – kalbėjo Justino Marcinkevičiaus žodžiais, perteikdami meilę kalbai, tautai, tėvynei su savo širdžių šiluma ir jaunatvišku optimizmu, kad vis dėlto šiandien, kai vis dažniau imama kalbėti apie nykstančias vertybes ir griūvančius tautiškumo pamatus, „kalba, kuria kalbame ir kuria didžiuojamės, yra mūsų kalba. Joje užtenka žodžių meilei ir neapykantai, džiaugsmui ir liūdesiui. Ji niekam negraso, ji nieko neatstumia. Kaip ir visos, ji nori gyventi.“ Lietuvių tautos poetas šitaip sakė apie mūsų gimtąją kalbą. Nuo jos ir prasideda meilė tautai, tėvynei, nes išmokstame vertinti tai, kas jau sukurta ir mums atiduota.

Poetas šitaip sakė apie mūsų gimtąją kalbą. Nuo jos ir prasideda meilė tautai, tėvynei, nes išmokstame vertinti tai, kas jau sukurta ir mums atiduota.

Vasario 16-oji švenčiama su didele pagarba valstybei, formuojant ir puoselėjant tauriausius patriotinius jausmus ir ugdant pilietiškumą nuo jaunų dienų. Šilta jaudulio bangelė nusidriekia nugara, kai gimnazijos bendruomenė atsistoja giedoti himną. Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ yra meilę uždeganti dvasinė šviesa.

Kaip sakė T. Sokaitė, viena iš renginio vedėjų, žmogus neturi šaknų, bet jis prisiriša prie savo žemės, įauga į ją giliau, tvirčiau už medį. Šias idėjas ugdė mūsų tautos šviesuoliai Mikalojus Daukša, Vincas Kudirka, Maironis, J. Marcinkevičius ir kiti. Tai iš lūpų į lūpas perduodama giesmė – lakštingalos trelė.

Literatūrinius intarpus perteikė Juozo Naujalio muzikos gimnazijos jaunieji muzikantai. Styginių instrumentų ansamblis (vadovė Oksana Tunevič) atliko Georgo Fridricho Handelio chorą iš oratorijos „Judas Makabėjus“. 6 a klasės mokinė Elena Laurinavičiūtė (mokytoja Rasa Krėpštienė) atliko Vytauto Mikalausko kūrinį „Pelenė“, o 7 b klasės mokinė Smiltė Asauskaitė (koncertmeisterė Aušra Gelusevičienė) atliko Johanno Sebastiano Bacho kūrinio ištrauką „Polonezas“ iš Antrosios orkestrinės siuitos. Juozo Naujalio muzikos gimnazija didžiuojasi kuriančiais mokytojais. Ne pirmą kartą pagal mokytojos A. Inokaitienės žodžius dainą „Lai melodija kyla“ (muzika Giedrės Pauliukevičiūtės) ir Ramunės Jarockos eiles „Žalia Lietuva“ atliko Dalės Jurkonienės vadovaujamas choras (koncertmeisterė Rita Kochanauskienė). Švelniai, bet su širdies šiluma nuvilnijo per salę džiaugsminga melodija. Ji skverbėsi į visų širdis. Tai Lietuvos valstybės atkūrimo diena, didelė šventė mūsų laisvei – vidinei ir išorinei. Tai šventa teisė į tautinę savimonę ir žmogiškosios būties pilnatvę.

Beveik visi gimnazijos mokiniai, ruošdamiesi šiai iškilmingai progai paminėti, rašė laiškus Lietuvai (ruošė mokytojos R. Zigmantavičienė ir Marija Gustainienė). Juose išsakė savo padėkas, linkėjimus, nusakė ateities vizijas ir perteikė svajones, kokią Lietuvą tikisi matyti ateities jaunimas. Savo ir kartu su draugais grupėse rašytų laiškų ištraukas skaitė Kotryna Guzaitytė (5 a kl.), Liepa Juciūtė (5 b), Liepa Rukuižaitė (6 b), Ugnė Vaičekauskaitė (7 b), Paulina Dorošaitė ir Ana Gelbūdaitė (7a), Greta Dabulskytė (8 b), Emilija Jaselskytė (8 a), Viktorija Petrusevičiūtė (1 gimn. kl.), Gabija Šinkūnaitė (3 gimn. kl.). Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje labai dera poetinis žodis su muzika. Tai puiki dvasinė bendrystė. Skambėjo Edvardo Balsio „Habanera“, atliekama 8 b klasės mokinio Povilo Garšanovo (mokytoja Asta Krištaponienė, koncertmeisterė Ella Vladimirskaja). 4 gimn. klasės mokinė Akmėja Čyžaitė (mokytoja Gailė Markevičienė, koncertmeisterė Loreta Haidari) atliko Gabrielio Faure „Konkursinę pjesę“. 8 a klasės mokinys Rojus Bukauskas atliko Algimanto Bražinsko dainą „Ugnelė“ pagal Algimanto Baltakio žodžius (koncertmeisteris Darius Čižauskas). Visada gimnazistus ir visą bendruomenę džiugina 3 gimn. klasės mokinės Milda Šalučkaitė ir Danielė Banišauskaitė. Šventės metu jos atliko Zitos Bružaitės kūrinį „Dorinė“ (mokytoja Daiva Stulgytė).

Kai visus maloniai ir jaukiai nuteikė šventiškas šurmulys ir vinguriuojanti melodija, susipynusi su poezijos posmais ir laiškais Lietuvai, šiltus linkėjimus išsakė Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Jablonskienė. Muzikos mylėtojai ir gerbėjai, jaunieji talentai supranta tautiškumo esmę ir svarbą. Visi žinome, ką reiškia būti laisvam ir sakyti savo nuomonę, formuoti požiūrį į gyvenimą ir nebijoti, kad atrodys ne taip, kaip norėtų kiti. Tai ir yra laisvė.

Mobingas – nuo pavasario

Į „Kauno dienos“ redakciją kreipėsi J. Naujalio muzikos gimnazijos mokinių tėvai ir nurodė, kad tiek jų vaikai, tiek kitų klasių mokiniai rengia protestus dėl to, kad administracija atleido jų mylimą biologijos mokytoją A. Klovienę.

Apie didelę mokinių palaikymo bangą, siunčiamą A. Klovienei, pakalbėsime kiek vėliau. Pradėkime nuo pačios pedagogės pasakojimo, dėl ko ji užsitraukė mokyklos vadovų rūstybę.

Su A. Kloviene susitikome praėjus savaitei nuo jos atleidimo. Mokytoja vis dar kupina emocijų: negali atsigauti dėl mokyklos vadovų elgesio,  ašarą braukia ir dėl dvyliktokų auklėtinių, kurie kasdien siunčia ypač šiltas palaikymo žinutes. Beje, palaikymo pedagogė sulaukia ir iš tų mokinių, kuriuos mokė vos kelis mėnesius, ir iš kitos mokyklos, kurioje dabar dirba.

Pasakojimą A. Klovienė pradėjo nuo įvykio vienoje probleminėje tuomečių septintokų klasėje pavasarį. Pedagogė pripažino, kad su ta klase nelengva, todėl tenka ieškoti įvairių būdų, kaip prie vaikų prieiti, kad jie atkreiptų dėmesį.

„Vienoje pamokoje buvo labai sudėtinga, vaikai niekaip nesusikaupė. Paėmiau penalą ir išmečiau jį pro langą. Viskas buvo gerai, vaikas tą penalą pasiėmė, toliau vedžiau pamoką. Tačiau direktorius pakvietė pokalbio, pasakė, kad neturėjau teisės taip daryti, kad vaikas esą labai įsižeidė, nors pats jis man nieko nesakė.

Buvo sukviesta etikos komisija, kurią sudarė psichologė, socialinė darbuotoja, direktorius, tikybos ir pradinukų mokytoja. Dar nuotoliu pasijungė tos klasės auklėtoja, kuri yra direktoriaus žmona. Visi apie mane prikalbėjo labai negražių, neteisingų dalykų. Man kalbėti direktorius neleido. Kiek žinau, nebuvo jokio tėvų skundo. Žinau tik tiek, kad to vaiko mama – gera direktoriaus draugė. Tame posėdyje apie mane pripasakojo įvairių dalykų, kuriuos aš neva kažkada esu padariusi“, – pasakojo A. Klovienė.

Emocijos: A. Klovienę įskaudino mokyklos administracijos elgesys, tačiau jai stiprybės suteikia didžiulis mokinių palaikymas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Ji nurodė, kad tąkart jai buvo pakištas popieriaus lapas ir pasakyta rašyti pareiškimą, kad savo noru išeina iš darbo. Vis dėlto mokytojai tąkart skirtas papeikimas ir nurodyta, kad ji turi vaiko atsiprašyti.

„Kadangi turėjau vienuoliktokus auklėtinius ir norėjau, kad jie sėkmingai baigtų mokslus, aš atsiprašiau to vaiko. Kai mano klasė sužinojo, stojo manęs ginti. Administracija išsigando, kad tas septintokas sulauks iš kitų vaikų grasinimų, nors nieko tokio nebuvo“, – kalbėjo mokytoja.

Nesusipratimas Prahoje

Viskas buvo nurimę ir A. Klovienė su savo dabartine dvyliktokų klase sumanė nuvykti į Prahą. Kaip pasakojo kaunietė, tai buvo jos auklėtinių svajonių kelionė – aplankė labai daug vietų, gerai praleido laiką, tačiau viską sujaukė vienas incidentas.

Mokytoja pasakojo šį spalį su auklėtiniais keliavusi į Prahą autobusu, kad kelionės metu būtų galima skirti daug laiko pokalbiams. Vaikams jos dėmesio visada reikia, jie su ja atvirai kalbėdavo apie viską, kas jiems rūpi.

„Kiekvienas pas mane galėjo išsikalbėti, išsiverkti. Man tai svarbu, nes tada žinau, kaip toliau su jais elgtis, kaip padėti“, – tikino A. Klovienė, pasakodama, jog ir kelionės metu pokalbiai su ja nenutrūko.

Į auklėtinių išsvajotąją kelionę vyko ir viena mergina, su kuria pedagogė jau ne vienąkart kalbėjosi dėl provokuojamos aprangos. Pirmą kelionės dieną viskas buvo sklandu, mokiniai su auklėtoja apsilankė koncerte, pavakarieniavo. Kita diena buvo labai intensyvi, visi norėjo kuo daugiau pamatyti, tad pėsčiomis apėjo kone visą Prahą.

„Reikėjo pavalgyti, radome kavinę, susėdome prie skirtingų staliukų. Pastebėjau, kad viena mokinė užsisakė alkoholinio gėrimo, tačiau nenorėjau aiškintis prie žmonių“, – apie pirmą nemalonią patirtį su viena iš mokinių prakalbo A. Klovienė.

Grįžę į viešbutį moksleiviai ilgai neužsibuvo, nes buvo paskutinis vakaras, o ryte laukė kelionė namo, tad visi dar norėjo pavaikštinėti po Prahą. Vieni persirengė, kiti tiesiog atsipūtė ir vėl visi išėjo į miestą. Mokytoja pasakojo, kad tris kartus persėdo metro, dar kurį laiką ėjo pėsčiomis. Mokiniai surado kažkokią kavinukę, kur visi nusprendė pavakaroti.

„Ta mokinė buvo pasidariusi klubams tinkantį makiažą, apsirengusi provokuojančią palaidinę su su gilia iškirpte. Kol su striuke, tai dar nieko, bet toje kavinėje tai visai netiko. Aš mėgstu juokauti, su vaikais dažnai taip kalbu. Tad tai mokinei tiesiog ranka pridengiau krūtinę ir pasakiau, kad prisidengtų savo gėdą. Prieš kelionę į namus mačiau, kad ji be nuotaikos. Paklausiau, kas atsitiko, ji pasakė, kad aš ją apšaukiau ir apstumdžiau, vos nemušiau. Gal pasakiau kažką griežčiau, bet tąkart viskas tuo ir pasibaigė“, – istoriją tęsė A. Klovienė.

Likus nedaug kelio ik Varšuvos, mokytoja iš savo auklėtinės gavo žinutę, kad ji išlips Varšuvoje ir ją pasiims tėtis.

Kiekvienas pas mane galėjo išsikalbėti, išsiverkti.

„Mano akys pasidarė didelės. Pasakiau, kad neišleisiu, nes jos tėvų nepažįstu, kadangi jie nesilankydavo susirinkimuose. Man reikėtų oficialaus dokumento, kad tai jos tėtis. Varšuvoje jau laukė jos tėtis, parodė man savo dokumentą. Išleidau, bet labai nerimaudama. Grįžusi į Kauną dar parašiau jai žinutę, pasiteiravau, kaip ji jaučiasi, nes man buvo neramu. Ji atrašė, kad nežino, ar eis rašyti. Nesupratau, apie kokį rašymą ji kalba“, – pasakojo pedagogė.

Nemalonūs posėdžiai

A. Klovienė sako po šios kelionės patyrusi tikrą nervų išbandymą. Minėtos auklėtinės tėvai pasiskundė administracijai, kuri organizavo įvairias komisijas, posėdžius, kuriuose svarstytas pedagogės elgesys.

Mokytoja sako nesulaukusi iš tėvų skambučio ir paaiškinimo, kodėl jų dukra išlipo Varšuvoje. Šeima įsižeidė, norėjo, kad mokytoja atsiprašytų.

„Per vaiko gerovės posėdį tas tėtis pasakė, kad aš bloga auklėtoja, nes net nepažiūrėjau, kad dokumento galiojimas pasibaigė. Tada pradėjo kalbėti, kad negali tvirtai teigti, bet jam atrodė, kad Varšuvoje aš iš autobuso išlipau girta. Prasidėjo ir vaidyba, kaip jiems darosi bloga. Supratau, kad laukia įdomus pokalbis, atsisėdau tarsi save surakindama ir tiesiog kentėjau laukdama, ką dar apie mane prikalbės. Žinojau, kad turiu iškentėti dėl savo klasės, nes jie dvyliktokai – ir taip daug streso, jiems manęs reikės“, – kalbėjo A. Klovienė.

Ji tikino, kad šių svarstymų metu apie save išgirdo įvairių melagingų dalykų. Esą tėvai piktinosi, kad neva auklėtoja su savo mokiniais buvusi girta.

Posėdžiuose norėjo pasisakyti ir A. Klovienę palaikančių auklėtinių tėvai, tačiau J. Naujalio muzikos gimnazijos administracija neleido. Direktorius tėvams pasiūlė susitikti penktadienį 12 valandą. Dalis tėvų rado laiko ateiti, pateikė savo argumentus.

Atrodo, kad į A. Klovienę užstojusių tėvų ir vaikų nuomonę mokyklos vadovybė neatsižvelgė, todėl, nepraėjus daug laiko, mokytoja iš administracijos sulaukė siūlymo savo noru išeiti iš darbo. A. Klovienė atsisakė.

„Man buvo pasakyta, kad nusižengiau Etikos kodeksui, pasiūlė parašyti prašymą, kad išeinu iš darbo. Man atsisakius, nurodė, kad laukia mano atsakymo iki 10 val. vakaro. Jei nesulauks, įjungs kitus mechanizmus. Taip ir padarė. Lapkričio 23 d. mane atleido iš darbo. Nesitikėjau, kad dėl to gali mane atleisti, nes aš nieko blogo nepadariau“, – kalbėjo pedagogė.

Ji nurodė, kad ketina kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir sieks, kad būtų panaikintos nuobaudos ir atkurta reputacija, nes šioje mokykloje dirbo aštuonerius metus, buvo gavusi ir geriausios mokytojos titulą. Mokytoja pažymėjo, kad turi daugiau nei 20 metų darbo patirtį, bet į J. Naujalio muzikos gimnaziją nebenori grįžti, nes būtų per daug sudėtinga toliau dirbti su dabartiniais švietimo įstaigos vadovais.

Palaikymo banga

Atleidus mokytoją J. Naujalio muzikos gimnazijoje prasidėjo mokinių protestai. Pasipiktinimą reiškia ne tik A. Klovienės auklėtiniai, bet ir kiti gimnazistai. Mokytoja palaikymo žinučių sulaukia ir iš kitos švietimo įstaigos vaikų, kuriems veda pamokas.

Dėl šio įvykio atsistatydino J. Naujalio muzikos gimnazijos mokinių taryba, mokiniai rinko parašus, kad A. Klovienė būtų sugrąžinta. Pirmąją savaitę vaikai ant visų durų kabino palaikymo plakatus su užrašu: „Už Klovienę“. Sukurta speciali anketa socialiniuose tinkluose, kurioje mokiniai viešai dalijasi palaikymo žinutėmis.

Palaikymas: buvę A. Klovienės mokiniai palaikymą jai reiškia ir socialiniuose tinkluose, ir pačioje mokykloje. (Socialinių tinklų nuotr.)

Pati A. Klovienė „Kauno dienai“ pasakojo, kad nuo pat ryto iš savo buvusių auklėtinių sulaukia širdį virpinančių ir meilės kupinų palaikymo žinučių. Vaikai jai pasakojo, kad per pertraukas gimnazijoje visi ne kartą skandavo jos vardą, o administracija negalėjo susitvarkyti. Be to, mokiniai protestuoja ir pamokų metu. A. Klovienę pakeitusi mokytoja turi aukoti dalį pamokos, nes gimnazistai vis reikalauja, kad sugrįžtų jų mylima auklėtoja.

„Suvokiu, kokį žmogų mes praradome. Žmogų, kuriam gali išsipasakoti ir tavęs neteis. Žmogų, kuris tave gali emociškai palaikyti, patarti. Žmogų, kuris yra ne tik mokytoja, bet ir geriausia draugė. Žmogų, kuris tau skleidė meilę ir šilumą. Žmogų, kuris pakeldavo nuotaiką“, – tai viena palaikymo žinučių, kurią A. Klovienė gavo iš savo buvusių auklėtinių.

Mokytoja pati negalėjo jos perskaityti, nes akyse kaupėsi ašaros. Tas mokinių palaikymas toks stiprus, kad emocijos nuolat sukyla. Beje, moteris teigė, kad didelio palaikymo sulaukia ne tik iš savo buvusių mokinių, bet ir kitų pedagogų.

Spaudimas vaikams?

Mokytoja pasakojo, kad jos auklėtiniai pasidalijo su ja ir informacija, jog gimnazijos administracija jiems darė spaudimą dėl rengiamų palaikymo akcijų.

„Vaikai man pasakojo, kad visi buvo iškviesti ir turėjo rašyti paaiškinimus, nors teisiškai iš vaikų to negalėjo reikalauti. Direktorius iškėlė baltą lapą ir davė suprasti, kad mokiniai parašė ne tai, ką jis norėjo. Kitą dieną vienas mokinys buvo tiesiog priverstas rašyti tai, kas reikalinga administracijai, o ne vaikams. Kaip supratau, visi vaikai gavo papeikimus, išskyrus minėtą mokinę. Vaikai išsigandę, nežino, kas toliau bus. Tėvai irgi sutrikę. Svarstome kreiptis į vaikų teisių atstovus, nes taip elgtis negalima. Be to, vaikai tikrai nukentėjo ir, tiek laiko emociškai veikiami, negali normaliai dirbti“, – aiškino pedagogė.

Vienas mokinys ant direktoriaus kabineto durų plakatą „Už Klovienę“ užklijavo taip, kad jo nepavyko nuplėšti. Kaip pasakojo vaikai, tas mokinys iš administracijos sulaukė grasinimų, kad gali būti pašalintas iš mokyklos. A. Klovienei buvęs auklėtinis nurodė, kad administracija jam liepė pasirašyti dokumentus, kad negali daugiau organizuoti tokių protestų ir apie tai negali niekam pasakoti, nes esą tai konfidenciali informacija.

„Vaikas pasirašė ir jam dabar grasinama, kad jei bus dar vienas išsišokimas prieš administraciją, jį išmes iš mokyklos. Vaikai atviri ir man viską pasakoja. Mokinių emocinė būklė – sudėtinga, nes jie iš gimnazijos vadovų patiria spaudimą“, – kalbėjo atleista pedagogė.

Į detales nesileidžia

„Kauno diena“ susiklosčiusią situaciją paprašė pakomentuoti J. Naujalio muzikos gimnazijos direktoriaus Raimundo Simanavičiaus, tačiau jis nebuvo labai kalbus. Mokytojos A. Klovienės atleidimą jis traktavo kaip darbo santykius, kurie viešai nebus aptarinėjami.

„Darbo santykius su mokytojais man viešai būtų neetiška komentuoti. Mokiniai turi teisę reikšti savo nuomonę, o mokinių savivalda yra savanoriška veikla, kur mokiniai, jei nori – dalyvauja, nenori – nedalyvauja. Manau, kad artimiausias darbas bus atnaujinti mokinių tarybos darbą“, – nedaugžodžiavo R. Simanavičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija pavaldi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), todėl ir jos atstovų dienraštis paprašė įvertinti mokytojos atleidimo ir mokinių protesto faktą. Institucijos atsakymai dvelkia biurokratija.

„Kaip ministeriją informavo mokyklos direktorius, mokytoja buvo atleista už darbo drausmės pažeidimą. Mokiniai turi teisę išsakyti savo nuomonę, tačiau mokyklos vadovai turi paaiškinti mokiniams mokytojos atleidimo priežastis. Abejojame, kad mokytoja būtų greitu laiku vėl priimta į tą patį darbą.

Mokyklos administracija turi paaiškinti bendruomenei visą teisinę bazę, kas gali dirbti mokytoju, kokie keliami reikalavimai ir t. t. Tik kalbantis ir aiškinantis toks konfliktas gali būti išspręstas“, – rašoma ŠMSM atsiųstame komentare.

Daug kas priklauso nuo aplinkos, kas joje vyksta, kiek svarbus tampa žmogaus likimas. Žodį perduoda motinos su savo švelnumu ir meile, todėl jis kvepia vaikystės sodais ir jaunystės romantika, o vėliau ant lūpų jaučiamas medaus skonis, kaip pasakytų Mažvydas, pagrindinis J. Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ veikėjas, istorinė asmenybė, pirmosios lietuviškos knygos autorius. Knyga nuėjo ilgą kelią. Šią temą nagrinėjo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai, dalyvaudami konferencijoje, skirtoje Spaudos ir knygos dienai paminėti (organizatorės: Marija Gustainienė, Ramunė Jarocka, Rasa Zigmantavičienė, Aurelija Inokaitienė, Rasa Krėpštienė).

Renginį pradėjo 5 a klasės mokinė Elena Laurinavičiūtė (fortepijono mokytoja Rasa Krėpštienė), atlikusi muzikinį kūrinį fortepijonu (E. McDowell „Laukinei rožei“). Literatūrinę kompoziciją pagal gimnazijos mokytojos, dailininkės, poetės Aurelijos Inokaitienės poemą „Knygos kelias“ parengė 5 a klasės mokiniai su mokytoja Ramune Jarocka. Raiškus žodis padėjo apžvelgti rašto atsiradimo istoriją ir knygos kelią iki mūsų dienų.

Pranešimus apie gimtosios kalbos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje parengė devintokai Linas Jasinskas ir Taja Sokaitė (mokyt. Rasa Zigmantavičienė). Jie atskleidė lietuvių kalbos pranašumą tarp kitų kalbų, perteikdami jos žaismingumą, sinonimų gausumą, melodingumą, tarmių grožį ir išskirtinumą. Juoko žiūrovams sukėlė Tajos Sokaitės pašmaikštavimai apie aukštaičių ir žemaičių nesusikalbėjimą (kas aukštaičiui smagu, žemaičiui reiškia sunku). Konferencijoje skaitytas dvyliktokės Marijos Vaitkutės rašinys „Kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą?“ ( mokyt. Marija Gustainienė). Jis buvo apdovanotas Prienų rajono savivaldybės padėkos raštu, o Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai norėjo kartu pasidžiaugti šiuo laimėjimu.

Vienuoliktokės Augustė Blažėnaitė ir Paulina Banaitytė, Gabrielė Santockytė ir Karolina Stonytė (mokyt. Marija Gustainienė) domėjosi kalbos klaidomis žiniasklaidoje ir atliko tyrimą, išnagrinėjusios įvairaus pobūdžio klaidas ir atskleidusios priežastis, kodėl tų klaidų vis dar pasitaiko. Pastebima ne tik linksnių vartojimo klaidų, bet ir netaisyklingai pateikiamų prielinksninių konstrukcijų. Taikant ilgus sudėtinius sakinius, mintis neretai atrodo paini ir sunkiai suprantama, kai kuriais atvejais galima įžvelgti ir dviprasmybių. Mokinės akcentavo, kad ir pasitaiko klaidų, svarbu jas matyti ir taisyti, gražinti kalbą, turtinti žodyną.

Genovaitė Navickaitė. / M. Gustainienės nuotr.

Šis projektas naujas tuo, kad mokiniai ruošėsi iš anksto (rašė pranešimus, atliko tiriamuosius darbus), pakviesta viešnia vienuolė Genovaitė Navickaitė, savanoriaujanti Šv. Gertrūdos bažnyčios Maldos pagalbos tarnyboje, kongregacijos „Šventoji Šeima“ apaštalė. Ji papasakojo apie „Kronikos“ leidybą sovietiniais metais, patirtus sunkumus, kovą už laisvą žodį, aukojimąsi spausdinant ir platinant šį leidinį, slėpimą ir net areštą, net beveik dvejus metus, praleistus Panevėžio moterų kalėjime. Šiemet minimas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50 – metis (ji leista nuo 1972 m. iki 1988 m.). Mokiniai turėjo galimybę pagilinti istorijos žinias, atskleisti savo kūrybinius ir tiriamuosius gebėjimus bei įprasminti meilę gimtajai kalbai bei knygai. Ypač patraukliai atrodė pasirinktas vienuolės pašaukimo kelias, kuriam atiduota daugiau kaip penkiasdešimt metų. Tai išbandymų ir iššūkių kelias, tačiau vienuolė Genovaitė Navickaitė, papasakojusi ir apie savo šeimos suformuotas vertybes, teigė, kad daug galios turėjo šeima, ją palaikiusi sunkiomis valandomis ir teikusi didelę dvasinę bei moralinę pagalbą. Net moterų kalėjime, kai teko išbūti tarp degradavusiujų, sako, išmoko gerumo. Kaip didingai pasakyta. Ar įmanoma išmokti gerumo? Tai didelės dvasinės stiprybės žmogus gali pastebėti gėrį visur, net menkiausiuose kasdieniuose reikaluose ir suprasti, kad kiekvieno žmogaus sieloje yra tas gėrio deimantas, jis žėri, tik gyvenimo kryžkelės kartais žmonėms pasidaro labai painios ir nepavyksta išlikti stipriems. Palūžusiems visada yra proga atsikelti.

Meninės pakraipos mokiniams nesvetimi tautos istorijos vingiai. Jie domėjosi „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidyba, sužinojo, kad tai buvo populiarus pogrindinis leidinys to meto visuomenėje. Kardinolas Sigitas Tamkevičius, SJ, Kauno arkivyskupas emeritas, tuo metu buvo pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius, jos leidimo Simne ir vėliau Kybartuose organizatorius. Vienuolė Genovaitė Navickaitė, dirbusi ligoninėje, mokėjo spausdinti rašomąja mašinėle, todėl ji uoliai ėmėsi spausdinimo darbų. „Kronikoje“ buvo rašoma apie Bažnyčios veiklos varžymą, tikinčiųjų persekiojimą ir žmogaus teisių pažeidimus. Norėta visuomenei ir pasauliui skelbti, kas vyko tuometėje Lietuvoje, kaip gimtasis žodis sunkiai skynėsi kelią per tamsą.

Konferencija baigta mielos pavaduotojos Jurgitos Jablonskienės padėkos žodžiais ir palaikymu viskam, kas gražaus daroma gimnazijoje. Dalyviams smagu buvo įsiamžinti su vienuole, dalyvavusia tokioje sudėtingoje pogrindinėje veikloje, spausdinant ir platinant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Jaunoji karta tegali būti vėl naujai įkvėpta branginti gimtosios kalbos turtus, juos puoselėti ir kas dieną džiaugtis naujai pavartotu žodžiu, plečiant savo žodyną. Kas gali padėti tą daryti? „Knygos. Jas reikia skaityti“,- taip atsakoma Aurelijos Inokaitienės poemoje „Knygos kelias“.

Muzikos galia

„Išlikime stiprūs ir vieningi, tikėkimės geriausio!“ – tai vienos iš koncerto solisčių Smiltės Petrošiūtės frazė-palinkėjimas koncerto programėlėje. Pirmasis KMSO vadovas ir dirigentas Pavelas Bermanas (Italija) prieš septyniolika metų sakė: „... kartais po gero koncerto daug kas atrodo kitaip – muzika išlaisvina dvasią ir sutaiko ją su realybe; tada žmogaus gyvenime padaugėja šviesos ir išminties...“

Kaip niekad šiomis dienomis reikia šviesos ir išminties, nes su realybe sutaiko nepalenkiamos Ukrainos himnas, grojamas ir / ar giedamas prieš koncertus. Sutaiko su ašaromis akyse ir graudulio gumulu gerklėje. Su mintimi, kad neįmanoma susitaikyti su dabar Ukrainoje vykstančiais įvykiais. Todėl taip svarbu nesustoti remti Ukrainą visais įmanomais būdais.

KMSO ir jaunųjų muzikų koncerte grojo pianistės Julija Rockina (II klasė, mokytoja Birutė Kumpikienė), Ugnė Vaičekauskaitė (6 klasė, mokytoja Aušra Klovaitė-Berezinienė), altininkė Marija Vaitkutė (IV klasė, mokytoja Ilona Klusaitė), smuikininkės Gabrielė Santockytė (III klasė, mokytoja Ramunė Bandzaitytė-Kalėdienė), Milda Šaluckaitė (II klasė, mokytoja R.Bandzaitytė-Kalėdienė), klarnetininkė Amelija Lapinskaitė (I klasė, mokytojas Vitalius Žemaitis), violončelininkė Smiltė Petrošiūtė (6 klasė, mokytoja Asta Krištaponienė), smuikininkė Grytė Permintaitė (7 klasė, mokytoja I.Klusaitė), kartu su mokytoja Aušra Lukoševičiūte duetu grojusi fleitininkė Taja Sokaitė (I klasė). Koncerto programoje – Wolfgango Amadeus Mozarto, Josepho Haydno, Cecilio Forsythi, Henryko Wieniawskio, Béla Bartóko, Gaetano Donizetti, Johanno Christiano Bacho, Antonio Vivaldi ir Franzo Dopplerio kūriniai.

Pradžia: tradicinis KMSO ir Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių koncertas – puiki galimybė susipažinti su būsimomis muzikos žvaigždėmis. / Gimnazijos nuotr.

Tradicijos tąsa

Galbūt dėl žaismingo pavadinimo „Naujaliukai ir KMSO“ į koncertą ėjau nusiteikus kiek rezervuotai – juk tai „tik“ moksleiviai ir „tik“ savas, Kauno orkestras, kuriam dirigavo jaunosios kartos dirigentas. Tačiau kabutės čia nereikalingos, nes koncerte solo grojo Lietuvos scenoje jau žinomos, tarptautinių konkursų laureatės, jiems pritarė jau septyniolika metų didelius ir reikšmingus projektus vykdantis KMSO, diriguojamas vieno geriausių šiuolaikinės muzikos interpretatorių Karolio Variakojo.

Jauniesiems muzikams tai leidžia patirti darbo su orkestru ir dirigentu specifiką, o klausytojams – stebėti bręstančią Lietuvos muzikos ateitį.

Mano vieta salėje leido matyti solistes, dirigentą ir orkestrą iš labai arti, tad negaliu nepaminėti ypatingo jaunųjų atlikėjų susikaupimo, atidžių, palaikančių, o kartu net valiūkiškų dirigento ir orkestro muzikantų žvilgsnių – jie žvelgė į būsimas koleges, Lietuvos muzikos žvaigždes, kartu galbūt mintyse lankėsi savo jaunystėje. Pasididžiavimo jausmas sklandė ore, nes tarp orkestro narių grojo ir šių muzikančių pedagogės.

Neperdėsiu sakydama, kad publika – ištikimi KMSO klausytojai, tėvai, mokytojai ir audringiausiai reagavę bendramoksliai klausėsi itin atidžiai. Svarsčiau apie tai, kokius skirtingus lūkesčius atsinešame ir kokias skirtingas emocijas patiriame klausydamiesi garsių, pripažintų ir jaunų, dar tik kylančių atlikėjų. Pirmųjų klausomės atsipalaidavę, leisdami save nustebinti, antrųjų – užgniaužę kvapą ir jaudindamiesi. Šiame koncerte patyriau aukso vidurį – buvau sužavėta technikos, stiliaus pojūčio, profesionalumo, artistiškos laikysenos ir didžiulio pasimėgavimo. Į sceną išeinant J.Rockinai, U.Vaičekauskaitei, M.Vaitkutei, G.Santockytei, M.Šaluckaitei, A.Lapinskaitei, S.Petrošiūtei, G.Permintaitei, T.Sokaitei įvykdavo stebuklas, nes joms užgrojus girdėjau daug žadančias, brandžias menininkes.

Nepriekaištingas atlikimas

Puikiai sudėtoje koncerto programoje skambėjo nepriekaištingai J.Rockinos atliktas W.A.Mozarto Koncerto fortepijonui ir orkestrui d-moll K.V. 466 I dalis, U.Vaičekauskaitės subtiliai atliktas J.Haydno Koncerto fortepijonui ir orkestrui D-dur Hob.XVIII/11 I dalis, M.Vaitkutė tiesiog charizmatiškai sugrojo C.Forsytho Koncerto altui ir orkestrui g-moll I dalį.

Pradžia: tradicinis KMSO ir Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių koncertas – puiki galimybė susipažinti su būsimomis muzikos žvaigždėmis. / Gimnazijos nuotr.

Įspūdingai H.Wieniawskio Antrojo koncerto smuikui ir orkestrui d-moll op. 22 I dalį atliko G.Santockytė, techniškai ir žaismingai B.Bartoko Rumunų šokius smuikui ir orkestrui pagrojo M.Šalučkaitė. Didelio pasisekimo susilaukė G.Donizetti Koncertino klarnetui ir orkestrui I ir II dalis atlikusi A.Lapinskaitė, puikiai nuskambėjo S.Petrošiūtės pagrotas J. Ch.Bacho ir H.Casadesus Koncerto violončelei ir orkestrui c-moll I dalis.

G.Perminaitė grakščiai atliko A.Vivaldi Koncerto smuikui ir styginių orkestrui a-moll op. 3 Nr. 6 III dalį. Koncertą tikrai įstabiai pabaigė F.Dopplerio Duettino Hongrois op. 36 dviem fleitoms, kurį atliko T.Sokaitė ir jos mokytoja A.Lukoševičiūtė.

KMSO (vadovas Algimantas Treikauskas, vyriausias dirigentas Constantine'as Orbelianas) ir gimnazijos partnerystė suteikiant galimybę gabiausiems moksleiviams groti su orkestru Kauno valstybinės filharmonijos scenoje yra pagirtina ir pavyzdinė. Jauniesiems muzikams tai leidžia patirti darbo su orkestru ir dirigentu specifiką, o klausytojams – stebėti bręstančią Lietuvos muzikos ateitį.

Tikrai sužavėta koncertu iš solisčių galėjau pageidauti tik išdidesnės laikysenos ir baigiamųjų gestų baigus kūrinį. Neseniai 75 jubiliejų atšventusios J.Naujalio muzikos gimnazijos moksleivės gali savimi didžiuotis, kaip ir gimnazija didžiuojasi savo auklėtiniais, tarp kurių – žymūs atlikėjai, kompozitoriai ir muzikologai. Linkėdama sėkmės jaunosioms muzikėms kituose koncertuose, kurių, tikiu, dar bus daug, lauksiu taip pat charizmatiškai ir su užsidegimu atliekamų ir lietuviškų opusų.

Dvigubi standartai

Šios mokyklos moksleivių tėvai gegužės 15 d. Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos Didžiojoje salėje surengė koncertą, kuriame dalyvavo virš 40 žmonių. Už iniciatyvą skatinti vaikų muzikalumą būtų galima pagirti, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar salėje buvo laikomasi privalomų karantino reikalavimų.

Į „Kauno dieną“ kreipėsi Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos abiturientai, kurie gegužės 17-ąją, pirmadienį, ant Didžiosios salės durų rado plakatą. Jame buvo teigiama, kad šeštadienį čia vyko kitos įstaigos – Kauno Suzukio pradienės mokyklos – mokinių koncertas.

„Mes jau kurį laiką prašėme mokyklos vadovų leisti surengti Paskutinio skambučio šventę, tačiau mums buvo pasakyta, kad jos organizuoti negalėsime. Tačiau po savaitgalio randame akivaizdžių įrodymų, kad mūsų mokykloje vyksta koncertai. Ar tai kokie nors dvigubi standartai? Jei mes negalime surengti savo šventės dėl pandemijos, kodėl gali kitos mokyklos mokiniai?“ – pasipiktinimo neslėpė dvyliktokai.

Rugilės ir Urtės rečitalyje dalyvavusių žmonių skaičius kelia abejonių. (Kauno Suzukio pradinės mokyklos feisbuko nuotr.)

Paskutinio skambučio šventę galiausiai surengę Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos abiturientai greičiausiai jau ir pamiršo, kad didžiausią erzelį jiems sukėlė kitos mokyklos rengtas koncertas, tačiau „Kauno diena“ nusprendė juo pasidomėti plačiau.

Nuomoti gali bet kam

Pasirodo, nuomoti gimnazijos patalpas galima visiškai laisvai, o kam ir už kiek – jau tik švietimo įstaigos vadovo reikalas. Ir tokios sąlygos nesikeitė net ir per karantiną, kai kiekvienas didesnis susibūrimas gali tapti koronaviruso židiniu.

Jei mes negalime surengti savo šventės dėl pandemijos, kodėl gali kitos mokyklos mokiniai?

„Trumpalaikė nuoma yra galima neviršijant nustatytų teisės aktų – 30 dienų per metus. Tam nereikia skelbti jokio konkurso. Tokią praktiką mes taikome ir naudojame, tai prisideda prie mokyklos biudžeto. Niekur nenurodyta, kad ką nors reikia derinti. Trumpalaikės nuomos nereikia derinti nei su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMSM), nei su kita kokia nors įstaiga“, – patvirtino J.Naujalio muzikos gimnazijos direktorius Raimundas Simanavičius.

Jis teigė, kad nuomos sutartis ir perdavimo aktas rengiami pagal pavyzdinę aprašo formą. O didžiąją salę gimnazija esą nuomoja tik su edukacine, kultūrine, koncertine veikla susijusiems renginiams. Bet kas patvirtins šiuos teiginius, jei apie trumpalaikę nuomą nereikia pranešti jokiai institucijai?

„Kaip patvirtinta mokyklos nuostatuose, mokykla gali trumpalaikei nuomai išnuomoti patalpas laisvu nuo pamokų metu. Kadangi tai trumpalaikė nuoma, derinti su ministerija nereikia. Tad mokykla neinformuoja, kada ir kam trumpalaikei nuomai nuomoja patalpas“, – „Kauno dienai“ dar kartą patvirtino ir ŠMSM Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas.

Į klausimą klausimu

„Jei J.Naujalio muzikos gimnazijos direktorius, turėdamas savo patalpas, sutartis ir šimtą kartų organizavęs tokius renginius, tiksliai žino reikalavimus ir kiek ten gali būti žmonių, ir mes iš savo pusės tiksliai žinome, kad visi tie vaikai lanko mokyklą ir yra testuojami kas savaitę, ir jie nesusitiks su jokiais kitais vaikais, tai kur ir kam mes dar turime prisiduoti?“ – klausimu į klausimą atsakė Kauno Suzukio pradinės mokyklos direktorė Dėja Aukštkalnytė.

Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos didžiosios salės nuoma, panašu, tikrai įkandama daugeliui. Kaip atskleidė gimnazijos direktorius, neišskiriant nei fizinių, nei juridinių asmenų, nuomos valandiniai įkainiai nuomojant be garso ir šviesos įrangos – 20 eurų, su garso ir šviesos įranga – 40 eurų.

Kitas ne mažiau svarbus klausimas: kas užtikrina, kad tokioje vakaronėje bus laikomasi visų karantino reikalavimų: ar dėvimos kaukės, išlaikomi saugūs atstumai, dezinfekuojamos patalpos, žmonių skaičius neviršija operacijų vadovo nustatytų normų?

Nuomoti gimnazijos patalpas galima visiškai laisvai, o kam ir už kiek – jau tik švietimo įstaigos vadovo reikalas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Nematome nieko bloga, kad mokyklos muzikinė salė pasitarnauja koncertams ir kitiems muzikos tikslams. Kaip ministeriją informavo mokyklos direktorius, visi karantino reikalavimai per minimą koncertą dėl sveikatos saugumo buvo išpildyti“, – užtikrintai teigė ŠMSM atstovas.

Organizavo tėvai

Kaip paaiškėjo, gegužės 15 d. Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijoje vykusį Kauno Suzukio pradinės mokyklos mokinių Rugilės ir Urtės rečitalį organizavo ir už didžiosios salės nuomą mokėjo patys tėvai. Jie su mokykla ir pasirašė nuomos sutartį, kurios nuasmenintą pavyzdį „Kauno dienai“ atsiuntė J.Naujalio muzikos gimnazijos direktorius.

„Salę išsinuomojo tėveliai, kurie organizavo savo vaikų pasirodymą. Mane informavo, kad tame renginyje dalyvaus tik jų klasės draugai su tėveliais, žmones apribojant iki tam tikro dalyvių ir žiūrovų skaičiaus“, – „Kauno dienai“ kalbėjo R.Simanavičius ir, tarsi nujausdamas kitą klausimą, iškart puolė vardyti, kokios sąlygos dar prieš koncertą buvo aptartos su tėvais.

„Kalbėjome, kad privaloma laikytis visų operacijų vadovo apibrėžtų saugumo reikalavimų – dėvėti apsaugines veido kaukes, riboti dalyvių skaičių, turi būti pasirūpinta dezinfekciniu skysčiu prie įeigos į mokyklą ir didžiosios salės“, – dėstė pašnekovas ir suskaičiavo, kad iš viso šiame koncerte turėjo dalyvauti 42 žmonės.

Organizatorės etiketės pokalbio metu kratėsi ir Kauno Suzukio pradinės mokyklos direktorė.

„Aš neorganizavau, organizavo šeimos, kurių vaikai grojo J.Naujalio gimnazijos salėje. Aš buvau tik vienas iš svečių. Šeimos tai daro savo iniciatyva. Tai yra mūsų didelis pasididžiavimas. Smagu, kad vaikai ir karantino metu geba pasiruošti savo asmeniniams koncertams. Koncertų pas mus ir toliau bus. Tėvai susitarę ir mokėjo. Mes bendradarbiaujame su J.Naujalio muzikos gimnazija, galbūt ten taikomos kažkokios nuolaidos, bet salės nuomos sutartis sudaroma pagal jų įkainius“, – atviravo mokyklos vadovė.

Kaukių nereikia?

Rugilės ir Urtės rečitalyje dalyvavusių žmonių skaičius, jei galime tikėti mokyklos atstovais, atitiko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reikalavimus, tačiau žodžiai žodžiai, o koncerto nuotraukos kalba pačios už save.

Viešai prieinamame Kauno Suzukio pradinės mokyklos feisbuko profilyje netrukus atsirado šio renginio akimirkas įamžinusių nuotraukų. Tiesa, tik ta dalis, kurioje matosi scena. Salėje sėdinčių žiūrovų, deja, įamžinti niekam nekilo mintis arba noras.

Nors koncerto plakatas aiškiai nurodo, kad vyks dviejų moksleivių pasirodymas, tačiau norėjusių muzikuoti buvo ir daugiau. Nuotraukose matoma ir daugiau vaikų, kurie sustoję prie scenos vienas šalia kito, taip pat suaugusiųjų – galbūt mokytojų, kurios taip pat greta vaikų. Viename kadre suaugusi moteris prie fortepijono sėdi petys petin su mokine.

Kauno Suzukio pradinės mokyklos feisbuko nuotr.

Matant kai kurias nuotraukas nevisai užtikrintai galima įvertinti, ar buvo išlaikyti saugūs privalomi atstumai, tačiau viena akivaizdu – tiek susirinkę vaikai, tiek suaugusieji nedėvėjo apsauginių kaukių. Iš visų viešai paskelbtų nuotraukų, tik vienoje matoma suaugusi moteris, stovinti prie mokinukų ir dėvinti apsauginę kaukę.

Bet baudas realiai mokės ir tos šeimos, kurios organizavo šį renginį.

„Mano žiniomis, ten buvo kelios šeimos, klasės draugai, kurie ir mokosi kartu. Mokyklos teritorijoje mokinukams kaukių nereikia, tačiau suaugę žmonės renginio metu jas turėjo dėvėti“, – paprašytas įvertinti pamatytas koncerto nuotraukas teigė J.Naujalio muzikos gimnazijos direktorius.

Tačiau pašnekovo teiginį, kad mokiniams mokyklos teritorijoje kaukių nereikia, galima kiek patikslinti. Pagal tuo metu galiojusias SAM nuostatas, vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje, rekomenduojama nešioti veido skydelį.

Atlikėjai ar svečiai?

Rugilės ir Urtės rečitalio nuotraukas paprašėme įvertinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovų.

„NVSC nuomone, galimai neužtikrinta viena iš būtinųjų sąlygų, t. y. renginio metu vyresni nei šešerių metų asmenys nedėvi nosį ir burną dengiančių asmens apsaugos priemonių. Į NVSC nebuvo kreiptasi dėl galimo karantino sąlygų laikymosi pažeidimo, informacija gavome tik iš jūsų, todėl jos pagrindu spręsime dėl tyrimo pradėjimo“, – „Kauno dienai“ atsiųstame atsakyme konstatavo NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė.

Paprašyti NVSC atstovai dar kartą priminė, kas gresia asmenims, nedėvintiems apsauginių veido kaukių.

„Tai užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų“, – sukonkretino R.Gabrielaitė.

Kauno Suzukio pradinės mokyklos feisbuko nuotr.

Tačiau netrukus NVSC dėl neaiškių priežasčių savo nuomonę pakeitė ir nusprendė, kad nuotraukose visi matomi žmonės – atlikėjai. Nors ir mokyklų vadovai, ir pats kvietimas į renginį aiškiai pabrėžė – atlikėjos buvo tik dvi.

„NVSC Kauno departamento nuomone, vertinant nuotraukas, visi matomi kaip atlikėjai“, – teigė jie ir kartu pabrėžė, kad visais atvejais už būtinųjų sąlygų užtikrinimą atsakingas renginio organizatorius. Šį niuansą greičiausiai žinojo ir Kauno Suzukio pradinės mokyklos direktorė, pokalbio metu net kelis kartus priminusi, kad ne ji organizavo šį koncertą.

„Kalbėkite su manimi ne kaip su direktore, o kaip su renginio svečiu. Jei man reikės susimokėti baudą, kaip to renginio svečiui, aš taip ir padarysiu. Bet baudas realiai mokės ir tos šeimos, kurios organizavo šį renginį“, – „Kauno dienai“ sakė D.Aukštkalnytė.

Reikia tikėtis, kad visus taškus ant i sudės Kauno policijos atstovai.

„Dėl minėto įvykio policijos pareigūnai pranešimo iš gyventojų nesulaukė. Papildomai į policijos komisariatą pagal teritoriją taip pat nesikreipta. Tačiau, siekiant įvertinti situaciją, pradėjome aplinkybių patikslinimą“, – sakė Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Mokinės mokykloje nebuvo kelias dienas

Kai kuriems gimnazijos moksleivių tėvams kilo klausimų, ar išties COVID-19 sergant vienam klasės mokiniui vaikams yra saugu mokytis įprastai, o ne rinktis izoliaciją ir nuotolinį mokymą.

„Mokinei COVID-19 diagnozuotas sekmadienį, pirmadienio rytą apie tai informavau NVSC. Po konsultacijų buvo priimtas sprendimas ugdymą tęsti įprastai. NVSC taiko tokią metodiką: kontaktai skaičiuojami tris dienas atgal nuo tada, kai žmogui yra patvirtinta diagnozė. Mergaitė mokykloje nebuvo tris dienas – nuo praėjusio trečiadienio –, tad jokio kontakto tiek su bendraklasiais, tiek su mokyklos darbuotojais ar mokiniais neturėjo. Specialistų rekomendacija buvo tokia – klasės draugų nereikia izoliuoti ir išsiųsti mokytis nuotoliniu būdu“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo gimnazijos direktorius Raimundas Simanavičius.

Anot mokyklos vadovo, koronavirusine infekcija pirmiausia susirgo vienas mokinės šeimos narys, o po kelių dienų teigiamą diagnozę išgirdo ir saviizoliacijoje buvusi mokinė. Pirmadienio duomenimis, mergaitė serga lengva COVID-19 forma.

Vilmanto Raupelio nuotr.

R. Simanavičius teigė, kad išgirdus apie susirgimo atvejį, papildomų apsisaugojimo priemonių nebuvo imtasi. „Laikantis NVSC rekomendacijų patalpos nuolatos ir vėdinamos, ir dezinfekuojamos. Tomis dienomis buvo vėdinamos, dezinfekuojamos patalpos, valomos klasės, tad iš NVSC negavome nurodymo patalpas papildomai išvalyti ir dezinfekuoti, – aiškino gimnazijos vadovas. – Pirmadienio rytą informavome NVSC ir tada mokyklos administracija tiek tėvams, tiek mokytojams suteikė pirminę informaciją apie atvejį ir rekomendacijas. Tėvai buvo informuoti per elektroninį dienyną, buvo paprašyta sekti situaciją, atidžiau stebėti vaikų būklę. Reakcijų iš tėvų nesulaukėme.“

Ar šis COVID-19 atvejis mokykloje yra pirmasis? „Mūsų gimnazija yra susijusi su kitomis kultūros įstaigomis, tai buvo atvejų, kai mokinių tėvai, kurie dirba Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, sirgo koronavirusu, vaikai buvo saviizoliacijoje, tėvai prasirgo, o vaikai sėkmingai grįžo į mokyklą ir tęsė mokslus, – teigė mokyklos vadovas.  – Turime žinoti reagavimo algoritmą, su tuo tiek mokyklos darbuotojai, tiek mokytojai, tiek tėvai turi susitaikyti ir priprasti. Labai svarbu šviesti visuomenę, kad į situaciją būtų reaguojama nepametant galvos ir blaiviai.  Reikia stengtis laikytis rekomendacijų, higienos, plauti rankas, išlaikyti atstumus. Kitą savaitę mokiniams bus atostogos, tad labai svarbu, kad jie nepasklistų į kitas erdves, kur didėtų tikimybė užsikrėsti koronavirusu.“

Specialistė: didelės reikšmės turi laikas

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė portalui tikino, kad šiuo atveju ugdymo įstaiga vadovavosi židinio epidemiologinę diagnostiką atlikusio NVSC specialisto pateiktais nurodymais.

Nurodytu atveju ligonis simptomų nejautė, izoliavosi dėl sąlyčio su COVID-19 liga artimoje aplinkoje ir iki ligos nustatymo tris dienas nelankė ugdymo įstaigos.

„Esant nepalankiai epidemiologinei COVID-19 ligos situacijai rekomenduojama prioritetą teikti nuotoliniam ugdymui ar darbui bet kurioje srityje, tačiau dėl ugdymo proceso organizavimo ir būdo kiekvienoje ugdymo įstaigoje sprendimus priima ugdymo įstaigos vadovas“, – sakė specialistė, paklausta, ar šiuo atveju buvo priimtas tinkamas sprendimas tęsti įprastą mokymą. 

Ar visais atvejais, kai asmeniui klasėje diagnozuojamas COVID-19, klasės draugai ir mokytojai turėtų rinktis saviizoliaciją? „Izoliacija yra taikoma visiems sergantiems COVID-19 liga asmenims ir didelės rizikos sąlytį turėjusiems asmenims.  Nustatant didelės rizikos asmenims didelės reikšmės turi laikas, kada paskutinį kartą ugdymo įstaigoje buvo ligonis, ar jis turėjo simptomus, kokio pobūdžio sąlytis buvo su klase, jo trukmė. Pvz.: nurodytu atveju ligonis simptomų nejautė, izoliavosi dėl sąlyčio su COVID-19 liga artimoje aplinkoje ir iki ligos nustatymo tris dienas nelankė ugdymo įstaigos, todėl vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis ugdymo įstaigoje didelės rizikos asmenų nenustatyta ir izoliacija nėra taikoma“, – sakė R. Gabrielaitė.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

NVSC specialistė priminė, kad sąlytį turėjusiam asmeniui reikėtų likti namuose ar kitoje izoliacijos vietoje, apie susidariusią situaciją telefonu informuoti atsakingą asmenį ugdymo įstaigoje, laukti NVSC specialistų skambučio ir klausyti NVSC rekomendacijų. Svarbu ir stebėti savo sveikatos būklę – kasdien matuotis kūno temperatūrą, vertinti savijautą. Jei pasireiškia simptomai, skambinti 1808 ir nurodyti, kad asmuo turi simptomų. Tiek sergantis COVID-19 liga, tiek sąlytį turėjęs asmuo gali tęsti ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Anot specialistės, ugdymo įstaiga turi informuoti ugdymo įstaigos bendruomenę, kad įvykdytas sąlytį turėjusio asmens izoliavimas, todėl šis asmuo rizikos kitiems nekelia, o ugdymo veikla ir toliau gali vykti įprastai.

Kamerinis muzikavimas Lietuvoje neturi tokių gilių tradicijų kaip kitose Europos šalyse, o muzikuojančiam jaunimui, ypač mažesniuose miestuose, retai tenka groti ansambliuose ar orkestre ir pajusti bendro muzikavimo džiaugsmą bei iššūkius. Šių kursų dalyviai, padedami puikių pedagogų, turės galimybę patys patirti kamerinio muzikavimo specifiką, gilinsis į ansamblinio grojimo paslaptis, dalyvaus orkestro repeticijose, šią muzikos savaitę vainikuos dėstytojų ir mokinių koncertai.

Tarptautinių kamerinės muzikos kursų idėja gimė lietuvių muzikos patriarcho J.Naujalio jubiliejiniais metais, todėl pasirinktas prasmingas pavadinimas, garsinantis J.Naujalio vardą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje muzikų bendruomenėje.

Šių kursų organizatorė ir meno vadovė, J.Naujalio muzikos gimnazijos pedagogė Ilona Klusaitė tikėjo, kad šis renginys taps tradicinis. Sulaukusi dalyvių itin šiltų atsiliepimų, gavusi Lietuvos kultūros tarybos paramą, šiais metais ji vėl subūrė Europoje pripažintų kamerinės muzikos atlikėjų ir pedagogų komandą.

Jau antrą kartą į kursus atvyksta "Xenia ansamblio asociacijos" prezidentė, Europos kamerinės muzikos mokytojų asociacijos valdybos narė, smuikininkė Ellen Cranitch ir altininkas, J.Naujalio muzikos gimnazijos absolventas, fortepijoninio kvarteto "Et Arsis" įkūrėjas, kamerinės muzikos festivalio "Europos kamerinės muzikos tradicijos bei jaunieji talentai" įkūrėjas ir vadovas Ainis Kasperavičius.

Savo patirtimi dalysis įvairių projektų sumanytoja ir organizatorė ("Baltijos muzika", "Astor Piazzolla – Tango Nuevo", "Smuikas ir žodis Lietuvoje", "Naujalis – naujai") smuikininkė I.Klusaitė, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokytoja ekspertė ir VDU Muzikos akademijos docentė violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė.

Prie šių pedagogų prisijungs smuikininkas Önderas Baloglu (Vokietija), violončelininkė Miriam Roycroft (Airija). Ö.Baloglu žinomas kaip puikus kamerinės muzikos atlikėjas, koncertuojantis su įvairios sudėties kameriniais ansambliais, jis yra įkūręs kamerinį orkestrą "Les essences", kaip solistas grojo su Vokietijos orkestrais, o pastaruoju metu dažnai koncertuoja savo gimtinėje su visais garsiausiais Turkijos simfoniniais orkestrais. Šiuo metu jis yra Duisburgo simfoninio orkestro koncertmeisteris, kaip pats juokauja – pirmasis turkas Vokietijoje, užimantis tokias pareigas.

M.Roycroft yra meistriškumo kursų "Vedančioji violončelė" steigėja, "Airijos Kamerata" pagrindinė violončelininkė, su šiuo orkestru daug koncertuoja Europoje ir kituose žemynuose. Ji veda violončelės ir kamerinio ansamblio meistriškumo pamokas JAV, Kinijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Liudijo Elena iš geto

70-metį neseniai paminėjusi Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija (NMG) kartu su Kauno žydų bendruomene įamžino čia 1946–2008 m. dirbusio iškilaus pedagogo, smuikininko V.Varčiko asmenybę, kuri žinoma ne vien muzikos bendruomenei. V.Varčikas itin gerbiamas ir žydų bendruomenėje – tai patvirtina ir įrašas atminimo lentoje (skulptorius Gediminas Pašvenskas), atidengtoje ant NMG Kamerinės salės sienos. Balto marmuro lentoje šalia smuikininko, pedagogo pavardės įrašyti jo humanizmą nacistinio pragaro tamsoje liudijantys trys žodžiai – Pasaulio tautų teisuolis.

"Esu viena iš V.Varčiko išgelbėtų žmonių, – prisistatė renginyje buvusi šios gimnazijos pedagogė Elena Andriuškevičienė. – Kadangi mano mama buvo žydė, o tėtis – lietuvis, tai jį vokiečiai okupacijos pradžioje pasodino į kalėjimą, o mane su mama uždarė į getą Vilijampolėje. Kai tėtį paleido iš kalėjimo, jis ieškojo būdų, kaip bent mane iš ten išgelbėti. Išgirdęs apie Binkių šeimą, padedančią žydams, kreipėsi į V.Varčiką, Binkių žentą. Ir štai aš esu čia, šiame renginyje."

V.Varčikas mažąją Elenutę, permestą per geto tvorą su kotletu rankoje, kad neverktų, pergabeno per Nerį, o mergaitės mamai pavyko gyvai grįžti iš Štuthofo koncentracijos stovyklos į Kauną. Po to Elena nenulipdavo nuo čia dirbusios V.Varčiko žmonos Onutės kelių. Ilgainiui ji tapo šios muzikos mokyklos pedagoge, kuriai V.Varčikas padėjo gauti butą. Dabar šioje mokykloje, tapusioje gimnazija, dėsto Elenos dukra Jolita Makštutienė, mokosi pastarosios sūnūs. Tai pavyzdys, kokį gilų pėdsaką Elenos šeimoje paliko šis pedagogas, humanistas.

Binkių ir žento žygdarbiai

Pasak NMG pedagogės Eugenijos Žakienės, humanistinėms V.Varčiko pažiūroms didelės įtakos turėjo pažintis su Kazio ir Sofijos Binkių šeima, garsėjusia pasipriešinimu okupantams. Ši šeima karo metais išgelbėjo keliolika karo belaisvių ir žydų. V.Varčikas, tuo metu gyvendamas Binkių namuose, vedė jų dukrą Lilijaną, išlaikė konkursą į Kauno valstybinio teatro orkestrą. Net ir gimus dukrelei, jis aktyviai talkino Binkiams, ieškodamas išgelbėtiems žydams vietų pasislėpti, reikiamų dokumentų. Jis gelbėjo į getą patekusius studijų draugus, buvusius smuiko pedagogus, kitus žydus. Už išgelbėtas jų gyvybes Izraelio Jad Vašem valstybinis institutas 1992 m. suteikė V.Varčikui Pasaulio tautų teisuolio vardą, įteikė medalį. Jo ir visos Binkių šeimos garbei Jeruzalės Teisuolių parke pasodintas ąžuolas, gelbėtojų vardai įrašyti Teisuolių sodo Garbės sienoje.

Tik nedaugelis žino ir tai, kad, kaip sakė iškilmingame renginyje kalbėjęs Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, karo metais V.Varčikas pasirūpino, kad nepradingtų IX forte nužudyto vokiečių kompozitoriaus Edvino Geisto rankraščiai, kurie ilgainiui buvo perduoti Vokietijai. Pasirodo, E.Geisto, 1942 m. nužudyto IX forte, kūrybą V.Varčikas naktį išnešė pro kompozitoriaus jau užantspauduoto buto langą.

Tautos aukso fondas

V.Varčikui skirtą atminimo lentą, jos kūrimą finansavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės "Geros valios fondas", parėmė abi humanisto dukros, jo buvę mokiniai Vilija Pranckienė, Daiva Valentaitė, Linas Adomaitis, Kristijonas Venslovas ir kt. Beje, būtent V.Varčiko dukros Ramunė ir Ligija buvo atminimo lentos idėjos, kuriai pritarė NMG direktorius Raimundas Šimanavičius, autorės.

V.Varčiko bebaimė, nukreipianti į šviesą meilė žmogui yra tai, ko dabar taip stokoja mūsų visuomenė.

Ramunė sakė, kad dėkinga tėčiui už jai teikiamą dvasios stiprybę. Tai ypač pravertė moters grėsmingos ligos akivaizdoje. "Tai tėtis neleido man palūžti – jaučiuosi stipri, kiekvieną dieną nešiodamasi su savimi jo darbo kortelę", – tvirtino Ramunė, o vyresnėlė dukra Ligija nedvejodama pasakė: "Tokie, kaip mūsų tėtis, yra tautos aukso fondas." V.Varčikui 1993 m. padėkojo prezidentas Algirdas Brazauskas, 1995 m. humanistas tapo Lietuvos žydų bendruomenės garbės nariu, kuris prezidento Valdo Adamkaus dekretu 1999 m. buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

V.Varčiko bebaimė, nukreipianti į šviesą meilė žmogui yra tai, ko dabar taip stokoja mūsų visuomenė. Įdomu, kaip dabar sureaguotų V.Varčikas į spektaklį "Getas", kuriame žiūrovai be saiko ilgai, agitbrigadiškai mėgaujantis, murkdomi koncentruotame lietuvių saviniekos, praradusiųjų žmogiškumą purvyne?

Smuikininko ir pedagogo kelias

V.Varčikas gimė 1915 m. Rusijoje, valstiečių šeimoje. Tėvams grįžus į Lietuvą, Vladas pradėjo mokslus Kaune.

V.Varčikas 1935 m. įstojo į VDU studijuoti chemijos, bet tuo pat metu mokėsi ir Kauno konservatorijos smuiko klasėje. Potraukis į muziką nurungė gamtos mokslų studijas – V.Varčikas jau baigiamajame konservatorijos kurse laimėjo konkursą į pirmąjį simfoninį orkestrą Lietuvoje ir išsikėlė į Vilnių, bet, prasidėjus karui, grįžo į Kauną.

1946 m. buvo paskirtas Kauno dešimtmetės muzikos mokyklos direktoriumi, drauge su kolegomis ir mokiniais griežė suburtame Kauno muzikos mokyklų orkestre.

1959 m. V.Varčikas tapo Kauno muzikinio teatro direktoriumi, dvylika metų tvarkė šio kolektyvo meninius ir organizacinius reikalus.

V.Varčikas pirmas Lietuvoje išleido du metodinius leidinius, paremtus liaudies dainų tradicija, bet ryškiausias jo veiklos baras – pedagogika. Jo pedagoginės sėkmės paslaptis – subtilus dėmesys mokinio asmenybei, jo gebėjimų ugdymui. "Jei negali širdies atverti, geriau neik į sceną", – sakydavo V.Varčikas savo mokiniams.

1965 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas, o 1996 m. įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medalis – tokiu būdu buvo įvertinta jo veikla muzikos baruose.

Su V.Varčiku mokykloje dirbo jo žmona Onutė, vadovavusi bibliotekai. Dabar NMG pradinukus moko jo dukra Ramunė, o vyresnėlė Ligija dėstė anglų kalbą Vilniuje.

Atminimo lentos atidengimui skirtame renginyje koncertavo geriausi mokyklos pedagogai ir jų auklėtiniai, prisiminimais apie V.Varčiką dalijosi buvę jo bendradarbiai, mokiniai, o paveldosaugininkė Danutė Rūkienė patikino, kad Kaune iškils paminklas visiems žydų gelbėtojams.

Parengta pagal Eugenijos Žakienės straipsnius

Aukščiausio lygio pamokos

"Minėtas centras jau 20-ąjį kartą surengė kamerinės muzikos styginiams kursus "Xenia". Juose dalyvavo jaunieji muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. Dešimt dienų šiuose kursuose, kupinuose muzikos, bendravimo, bičiulystės, prabėgo nepastebimai. Šių metų "Xenia" kursus rengė trys muzikės iš Italijos miesto Turino ir Pinerolo miesto vicemerė. Tobula kursų struktūra, rūpestingai parinkti dėstytojai ir studentai lėmė "Xenia" sėkmę", – sakė I.Klusaitė.

Šiemet kursų specialusis svečias buvo garsaus "Orlando" kvareto narys, violončelininkas Stefanas Metzas su žmona Izabele (Prancūzija, Nyderlandai). I.Klusaitė buvo viena iš devynių Europos profesorių, vedusių "Xenia" . Šiam darbui ji buvo pakviesta jau trečią kartą.

"Man šie kursai – tiesog atgaiva. Čia per dešimt dienų išgirdau daug nuostabios kamerinės muzikos. Man  labai buvo įdomu stebėti mano patyrusių kolegų darbo ir bendravimo su vaikais kultūrą, džiaugtis labai draugiškais kursų dalyvių tarpusavio santykiais. Esu nepaprastai laiminga, kad galėjau groti ansambliuose su tokiais gerais muzikantais kaip Giacomo Agazzini ir jo žmona Claudia Ravetto (Italija), Prunella Pacey (Nyderlandai), Andre Swanepoelas (Airija, Pietų Afrika)", – vardijo I.Klusaitė.

Judantys koncertai

Kiekvienais metais kursų programoje numatomi trys studentų ir du dėstytojų koncertai, kurie vyksta didžiausio Vakarų Europoje Fenestrelės forto bažnyčioje, senovinio Fenestrelės miestelio gatvėse, kalnų prieglobstyje – italai labai mėgsta judančius koncertus.

"Muzikinis pasivaikščiojimas po mišką" – vienas iš tradicinių renginių kursų metu. Skirtingose miško aikštelėse įkurdinome ansamblius. Žiūrovai, išklausę vieną kūrinį, pereidavo  į kitą vietą ir taip apeidavo ratu nemažą teritoriją gamtoje, skambant muzikai", – įspūdžiais dalijosi I.Klusaitė.

Jos vadovaujamas kvartetas "Mozaika" jau antrąsyk atstovavo  "Xenia" kursams, surengdamas koncertą Turino miesto Tesorieros parke, į kurį susirinko šimtai klausytojų. Beje, italų publikai ypač patiko mūsų kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus Lietuvių liaudies dainos styginių kvartetui. Kursų metu viename iš nacionalinės muzikos vakarų pristatytas minėtas G.Kuprevičiaus kūrinys buvo labai šiltai sutiktas.

Po šio pasirodymo "Mozaika" pakvietė kursų dalyvius sušokti porą lietuvių tautinių šokių, kurie tiesiog sužavėjo kursų dalyvius, smagiai straksėjus pagal "Griečenikės" ir "Gransveros" melodijas.

Nauda ir padėka

M.Raisanen ne kartą kursuose praturtinto savo muzikinę patirtį. Tai padėjo jai nurungti kelis šimtus smuikininkų iš kitų šalių ir šiemet tapti J.Sibelijaus akademijos Helsinkyje studente. O štai J.Laukaitytė, griežianti kvartete antruoju smuiku, pastebėjo, kad minėti kursai dar labiau padidino jos motyvaciją smuikuoti ir mylėti kamerinę muziką.

Už galimybę propaguoti lietuvių nacionalinę kultūrą ir patiems tobulėti "Xenia" kursuose "Mozaika" dėkinga rėmėjams, kuriuos, o sykiu ir visus kauniečius – kviečia rugsėjo 16 d. 13.30 val. prie "Miesto sodo" pasiklausyti bendro su svečiais iš Italijos muzikavimo.