Papiktino sprendimas

Gyventojai situacija ėmė domėtis, kai sulaukė oficialaus įmonės „Green Admin“ patikinimo, kad kaupiamosios lėšos buvo panaudotos valstybinių vėliavų iškėlimui ir nukėlimui.

Tokį atsakymą gavę Žvejybos uosto rajono gyventojai kreipėsi į kaimynus su klausimu – ar ir kitų daugiabučių gyventojai sulaukė tokio pranešimo?

Kiti šio rajono daugiabučių gyventojai tikino, kad iš savo administratorių tokio pranešimo nebuvo gavę.

„Kaupiamosios lėšos negali būti nuskaičiuojamos tokiems darbams, kaip vėliavos kėlimas“, – pastebėjo viena gyventoja.

Tačiau kitas kaimynas priminė, kad valstybinių švenčių ar minėtinų datų metu privalu kelti valstybines vėliavas.

Naudota ne tam

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravo skyriaus specialistas Algis Gaižutis patikino, kad namo administratorius neturėtų kaupiamųjų lėšų leisti tokioms paslaugoms.

„Įstatymas reglamentuoja, kam gali būti leidžiamos kaupiamosios lėšos. Kaupiamąsias lėšas galima naudoti tik namui atnaujinti ir tik vadinamiesiems privalomiesiems darbams, numatytiems ir nenumatytiems, finansuoti, o visoms kitoms būtinosioms reikmėms yra renkamos kitos bendrijos biudžete numatytos įmokos“, – paaiškino A. Gaižutis.

Sukauptos lėšos skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir gali būti naudojamos tik pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems, taip pat ir nenumatytiems darbams finansuoti.

Algis Gaižutis. Vytauto Petriko nuotr.

Ieško paslaugų teikėjo

A. Gaižutis priminė, kad namų administratoriai turi prievolę laikytis nustatytų tvarkų – valstybines vėliavas privalu iškelti, kaip numato įstatymas.

„Kitaip jiems grės baudos. Namų administratoriai įvairiai sprendžia šiuos klausimus. Didžioji dalis įmonių perka šią paslaugą. Dažniausiai apklausos būdu atrenkama įmonė, kuri tokią paslaugą teikia. Patalpų savininkai supažindinami su apklausos rezultatais ir atrinktu tiekėju. Dažniausiai paslaugą perka trejiems metams“, – pasakojo A. Gaižutis.

Bendrijos dažniausiai sutaria ir koks atsakingas asmuo iškabins vėliavas.

Kaupiamosios lėšos leidžiamos tik šimtaprocentiniu gyventojų pritarimu.

„Jei bendrija turi vieną ar du namus. Žiūrint koks administratorius. Vėliava – ne inžinerinis įrenginys. Ir ne konstrukcija, o daiktas. O kaupiamosios lėšos gali būti tik tam panaudotos“, – patikino A. Gaižutis.

A. Gaižutis priminė, kad kaupiamosios lėšos leidžiamos tik šimtaprocentiniu gyventojų pritarimu.

„Tų dienų, kai privalu iškabinti vėliavas, nėra tiek daug“, – pastebėjo A. Gaižutis.

Lėšas grąžins

Įmonės „Green Admin“ direktorius Mindaugas Starkus, išgirdęs, kad gyventojai sulaukė oficialaus įmonės administratorės pranešimo, jog kaupiamosios lėšos buvo panaudotos vėliavų iškėlimui, patikino, kad tai klaida.

„Negali būti. Kažkokia klaida. Sunku pasakyti, kas tame name kelia vėliavas, mano kolega tuo užsiima. Bet tam negalime naudoti kaupiamųjų lėšų. Tikrai išsiaiškinsiu, kas per klaida“, – patikino M. Starkus.

Įmonės direktorius tikino, kad grąžinti lėšas nebus sudėtinga.

„Čia mažiausia bėda. Gali žmonės asmeniškai kreiptis. Tikrai bus ištaisyta. Reikia išsiaiškinti, gal ne už tą darbą buvo nuskaitymai. Daliai namų samdome paslaugą, dalyje keliame patys vėliavas“, – patikino M. Starkus.

2015 m. valstybė priėmė įstatymą, pagal kurį visi daugiabučiai namai privalo kaupti lėšas būtiniems remonto darbams. Įsigaliojus naujajai tvarkai, pasigirsdavo gyventojų nusiskundimų, kad dalis būsto priežiūros įmonių nenoriai leidžia klientams susipažinti su kaupiamųjų lėšų likučiu arba iš viso neteikia tokios informacijos.

Įvertino geriausiai

Šią vasarą pasaulyje pirmaujanti duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovė „Kantar“ atliko gyventojų nuomonės tyrimą, kurio metu teiravosi, kaip aiškiai ir suprantamai jų namų administratoriai suteikia galimybę stebėti kaupiamųjų lėšų likutį.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad patogiausiai šią paslaugą teikia „Mano BŪSTAS“. Šios įmonės klientai kaupiamųjų lėšų komunikavimo paslaugą, palyginti su kitomis įmonėmis, įvertino geriausiai.

Net 67 proc. apklaustų įmonės klientų teigia, kad „Mano BŪSTAS“ suteikia galimybę patiems lengvai ir paprastai pasitikrinti, kiek jų namas turi sukaupęs lėšų. Tarp kitų administruojančių įmonių klientų teigiamai atsakiusiųjų skaičius siekė 49 proc. Be to, net 38 proc. apklaustųjų ne „Mano BŪSTO“ klientų, nesinaudojančių galimybe pasitikrinti ir stebėti kaupiamąsias lėšas, atsakė nežinantys, kur ir kaip skelbiami duomenys apie kaupiamųjų lėšų likučius.

Likutis – telefono arba kompiuterio ekrane

„Mano BŪSTO“ direktorius Mindaugas Genys pastebi, kad vis daugiau įmonės klientų žino ir naudojasi jiems priklausančia galimybe nuolat stebėti, kiek jų namas turi kaupiamųjų lėšų. Jo teigimu, tokią galimybę visiems savo klientams, be jokių išlygų ir išimčių, įmonė pasiūlė prieš beveik ketverius metus, kai suteikė galimybę naudotis savitarnos platforma „eBŪSTAS“.

„Puikiai suvokiame, kad klientams yra svarbu bet kada pasitikrinti, kiek jų namo fonde yra kaupiamųjų lėšų. Pagal tai gyventojai gali planuoti didesnės apimties remonto darbus arba kitas būsto gerbūvio išlaidas. Todėl pirmieji ir kol kas vieninteliai rinkoje savo klientams siūlome tai matyti bet kuriuo paros metu. Jiems tereikia prisijungti prie savitarnos platformos ar mobiliosios programėlės „eBŪSTAS. Čia rodomas ne tik kaupiamųjų lėšų likutis, bet ir visa informacija, kur ir kam šios lėšos buvo panaudotos“, – akcentavo M. Genys.

Padeda skaitmeninės priemonės

„Mano BŪSTO“ direktoriaus teiginius patvirtina ir tyrimų bendrovės „Kantar“ rezultatai. Įmonės klientų, turinčių galimybę pasitikrinti ir stebėti privalomai kaupiamas lėšas, pasiteiravus, kokiais būdais jie gali pasitikrinti kaupiamųjų lėšų likutį, didžioji dauguma nurodė įmonės skaitmeninius kanalus. 57 proc. respondentų šią informaciją pasitikrina „Mano BŪSTO“ interneto svetainėje, o 32 proc. – per mobiliąją aplikaciją „eBŪSTAS“.

Panašu, kad kitų administruojančių įmonių klientams, turintiems galimybę pasitikrinti ir stebėti privalomai kaupiamas lėšas, šią informaciją gauti ne taip paprasta ir reikia pastangų. Beveik 60 proc. respondentų teigė, kad su tokia informacija jie gali susipažinti savo administratoriaus paprašę raštu arba e. paštu.

„Kantar“ tyrimas buvo atliktas šių metų liepos 9–28 d. Apklausoje dalyvavo 637 vyresni nei 18 metų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių daugiabučių namų gyventojai.

Net 67 proc. apklaustų įmonės klientų teigia, kad „Mano BŪSTAS“ suteikia galimybę patiems lengvai ir paprastai pasitikrinti, kiek jų namas turi sukaupęs lėšų.

1984 metais gimęs namo bendrijos pirmininkas pranešė, kad nuo 2010 iki šių metų buvęs namo pirmininkas galėjo iššvaistyti kaupiamąsias lėšas.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo.