„Pritariu tam sprendimui, kurį Seimas vakar priėmė – atmetė tuos ribojimus ir dabar į priėmimą eina įstatymas be ribojimų“, – antradienį priimtą Seimo sprendimą žurnalistams komentavo parlamento vadovė.

„Manyčiau, kad įstatymu reglamentuoti tai, kiek kartų per metus galima grįžti (į Baltarusiją – ELTA) neverta, tą reikėtų daryti kitais būdais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Visgi svarstymo stadijoje nepritarta siūlymui į įstatymo projektą įrašyti nuostatą, apribojančią rusų ir baltarusių kelionių į gimtinę skaičių.

Įstatymo projektu siūloma patikslinti nacionalinių sankcijų taikymą juridiniams asmenims – numatyti ribojimus Rusijos verslininkams, nepaisant to, ar jie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.

Taip pat siekiama riboti juridinių asmenų teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą įvertinus, ar Rusijos pilietis yra konkretaus juridinio asmens naudos gavėjas pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

Kaip ir ankstesniu Seimo sprendimu, įstatymo pataisose išlieka numatyti ribojimai dėl vizų išdavimo rusams ir baltarusiams. Numatomos išimtys tiems asmenims, kurie yra Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių šeimos nariai, tarptautinius vežimus vykdančių ekipažų įgulų nariai. Taip pat ribojimai negaliotų asmenims, kurie atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.

Pritariu tam sprendimui, kurį Seimas vakar priėmė – atmetė tuos ribojimus ir dabar į priėmimą eina įstatymas be ribojimų.

Seimui priėmus įstatymo pataisas, ribojamųjų priemonių taikymas būtų pratęstas nuo šių metų gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.

V. Čmilytė-Nielsen įvertino opozicijos kreipimąsi į KT dėl VSD pranešėjo komisijos teisėtumo: pasitikrinti visada galima

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pozityviai vertina opozicijos sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), su prašymu įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos teisėtumą.

„Jei Seimo nariai kreipėsi, vadinasi dalis Seimo narių mano, kad reikėjo. Pasitikrinti tikrai visada galima, Konstitucinis Teismas verdiktą pasakys“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo opozicija kreipėsi į KT, prašant įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios parlamentinės komisijos teisėtumą.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė VSD pranešėjo komisijos išvadoms.

Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

„Esame be galo dėkingi Lietuvai ir Lietuvos Vyriausybei, kurios taip svetingai priėmė tūkstančius baltarusių, tačiau prašome: negrupuokite baltarusių su rusais ir tais, kurie padeda režimui“, – Eltai perduotame komentare teigia S. Cichanouskaja.

„Sutinkame, kad karo ir diktatoriaus rėmėjai neturėtų turėti teisės gyventi Lietuvoje. Sutinkame, kad tie, kurie išvyko turėdami humanitarines vizas, taip pat neturėtų grįžti, nes kyla grėsmė jų saugumui. Ši norma jau yra įstatymuose. Mes nepalaikome apribojimų visiems baltarusiams“, – akcentuoja Baltarusijos opozicijos lyderė.

Todėl S. Cichanouskaja teigia kritiškai vertinanti iniciatyvą apriboti baltarusiams galimybę grįžti į gimtinę.

„Suprantame Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo, bet šis įstatymo projektas neišsprendžia saugumo problemos, jis paveikia ne režimą, o eilinius baltarusius, ir padės Putinui ir Lukašenkai dar labiau izoliuoti mūsų šalį ir mūsų žmones“, – pabrėžė ji.

Be to, pasak jos, šis įstatymo projektas prieštarauja ES bendrajai politikai dėl Baltarusijos ir Europos Sąjungos Tarybos išvadai, raginančiai remti baltarusių judumą ir žmonių tarpusavio ryšius.

„Lietuva jau turi veiksmingą visų besikreipiančiųjų dėl leidimo gyventi tikrinimo sistemą, o režimo agentai ieškos kitų būdų, jei jiems reikės prasiskverbti į ES. Lietuviškų leidimų gyventi savininkai daugiausiai yra represuoti aktyvistai, studentai, eiliniai darbininkai, vairuotojai, verslininkai ir IT specialistai. Jie palaikė protestus; dabar jie palaiko Ukrainą“, – pabrėžia Baltarusijos opozicijos lyderė.

Ragina baltarusius apriboti keliones į gimtinę

S. Cichanouskaja taip pat paragino savo tautiečius apriboti keliones į Baltarusija.

„Šiandien siena su Lietuva ir Lenkija it gulage gyvenantiems baltarusiams yra vienintelė jungtis su laisvuoju pasauliu, o mums tai yra galimybė palaikyti ryšį tarp esančiųjų egzilyje ir pasilikusiųjų. Tačiau, atsižvelgdami į pavojus, raginame baltarusius ir lietuvius apriboti nebūtinąsias keliones į Baltarusiją“, – sako politikė.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė kompromisiniam siūlymui apriboti baltarusių kelionių į gimtinę skaičių.

Nuspręsta, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje būtų naikinamas tuo atveju, jeigu šie asmenys daugiau kaip kartą per tris mėnesius grįžtų į savo gimtąją šalį ir jų kelionės keltų grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.