„Vakar gavom Finansų ekonomikos atnaujintas prognozes, šią savaitę vyks modeliavimas, kiek būtų galima iš biudžeto lėšų didinti atlyginimus, ir kitą savaitę su profesinėmis sąjungomis darysim susitikimą ir pateiksim siūlymus, kokie būtų konkretūs augimai nuo sausio ir rugsėjo“, – antradienį Seime susitikime su opozicine demokratų frakcija sakė G. Jakštas.

Jis teigė, kad profesinė sąjunga supranta, jog keliami reikalavimai, tiek dėl didesnių algų, tiek dėl mažesnio mokinių skaičiaus klasėje, šiuo metu neįgyvendinami ir dėl jų reikia tartis ilgalaikėje perspektyvoje.

„Dėl darbo užmokesčio, tai norima 56 proc. didesnio darbo užmokesčio ir didesniam skaičiui darbuotojų, tai gaunasi, kad virš trijų kartų turėtų pakilti finansavimas švietimui. Jei dabar mes siekiame apie 5 proc. švietimui nuo BVP, grubiai, įgyvendinus, nes ir toliau turėtų kilti atlyginimai, viską pasiekus reikėtų turėt apie 15 proc. nuo BVP, kas tikrai nėra realu, tai supranta ir profesinės sąjungos“, – kalbėjo G. Jakštas.

Dėl darbo užmokesčio, tai norima 56 proc. didesnio darbo užmokesčio ir didesniam skaičiui darbuotojų, tai gaunasi, kad virš trijų kartų turėtų pakilti finansavimas švietimui.

Pasak ministro, dėl profesinių sąjungų keliamo reikalavimo mažinti klases pirmuosius žingsnius galėtų žengti savivaldybės.

„Dėl klasių dydžių, jei sutariam mažėjimą, reikia fiksuoti ilgalaikį, negalima vienu ypu sumažinti klasių. Dabartinis variantas, apie kurį diskutuojam, kad klasių dydį galėtų mažinti savivaldybės, kurios tam pasiruošusios, t. y,  turi pakankamai infrastruktūros, ir kitos savivaldybės, kad jaustų spaudimą, kad turi dirbti ties klasių mažinimu“, – kalbėjo G. Jakštas.

Jis teigė dėl naujų mokyklų jau kalbėjęs su Vilniaus meru Valdu Benkunsku ir šios kadencijos metu sostinėje planuojama pastatyti keturias naujas mokyklas, nors poreikis būtų dar didesnis.

„Kitos savivaldybės galėtų judėti link trijų mokinių (klasėje – red.) susimažinimo, jei buvo 30, iki 27, kad klasės galėtų mažėti“, – sakė G. Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį Seime taip pat ketina pristatyti, kaip įgyvendinamas partijų susitarimas dėl švietimo.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.

Seimo opozicinė Darbo partijos frakcija rugsėjo pradžioje po susitikimo su streikuoti ketinančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku pranešė svarstantys pasitraukti iš šio susitarimo.

A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga reikalauja pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo atlyginimus didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., mažinti mokinių skaičių klasėse. Penktadienį organizacija planuoja rengti įspėjamąjį streiką, o nepavykus sutarti dėl jų reikalavimų iki rugsėjo pabaigos – ir tikrąjį.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), tam sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu padidinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai ir papildomai skirta 41,5 mln. eurų.

„Tai leis užtikrinti, kad gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio fondas nuo rugsėjo 1 dienos didės vidutiniškai 15 procentų“, – teigia ministerija.

Pagal su medikų profsąjungomis pasirašytą susitarimą, kitų metų antrąjį pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis turi pasiekti 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurus.

Pasak A. Verygos, kiek realiai didės jų atlyginimai, priklausys nuo gydymo įstaigų vadovų.

„Tikimės, kad šiemet, kaip ir pernai, gydymo įstaigos operatyviai reaguos į galimybę vėl didinti medikams atlyginimus. Pernai tokiu būdu – padidinus paslaugų įkainius – gydymo įstaigos ne tik visus papildomai mūsų skirtus 100 milijonų eurų išmokėjo medikams, bet dar papildomai rado tam apie 1 mln. eurų vidinių resursų. Tai puikus bendradarbiavimo pavyzdys, siekiant užtikrinti sklandų medikų algų augimą“, – pranešime cituojamas ministras.

SAM duomenimis, pernai gydytojų atlyginimas vidutiniškai kilo 20 proc., o slaugytojų – 23 procentais. Vidutiniškai po 8 proc. kasmet medikų atlyginimai didėjo ir 2016 – 2017 metais.

Rezidentų algos nuo sausio padidėjo apie 70 eurų, iki 464 eurų, vyresniojo rezidento – apie 34 eurus iki 530 eurų „į rankas“.

Anot ministerijos, šiemet stipendijai tapus dalimi medikų rezidentų atlyginimo, jaunesniųjų rezidentų vidutinis darbo užmokestis su darbdavio socialinio draudimo įmokomis yra 1345,67 euro, o vyresniųjų rezidentų – 1434,20 euro.

Gydytojams taip pat gali būti mokami priedai už kai kurias teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, už kraujo tyrimus, vėžio diagnostiką, neįgaliųjų sveikatos priežiūrą ir panašiai. Nuo rugsėjo priedai bus mokami ir už vaikų tyrimus dėl autizmo.