Po to, kai buvusį „Baltijos“ kino teatrą nuo 1999 m. valdžiusi Šiauliuose registruota bendrovė „Fisanta“ pernai pardavė Klaipėdoje įsikūrusiai įmonei „Simonsita“, reikalai pajudėjo.

Lygiai prieš mėnesį prasidėję beveik prieš tris dešimtmečius sudegusio ir visus tuos metus apleisto „Baltijos“ kino teatro pastato demontavimo darbai jau pabaigti.

„Simonsitos“ bendraturtis, architektas Valentinas Lucenko džiaugėsi, kad jokių netikėtumų griaunant pastatą nebuvo.

„Buvo nerimas dėl gretutinių dviejų pastatų sienų, ar nepažeisime, ar jos nesideformuos, nugriovus šalia buvusį kino teatrą. Tiesą sakant, viskas labai sėkmingai pavyko. Viską užfiksavome, informavome apie tai savivaldybę. Oras leido vykdyti griovimo darbus, kiek lynojo, dėl to nebuvo dulkių daug“, – dienraščiui teigė V. Lucenko.

Dabar archeologai teikia prašymą, kad Kultūros paveldo departamentas leistų atlikti kasinėjimo darbus.

Kai gaus leidimą, prasidės kasinėjimai, tai turėtų užimti du tris mėnesius, paskui prasidės pasiruošimo statyboms darbai.

„Ar yra dėl ko nors neramu? Pirmiausia, neaišku, ką archeologai atras. Paskui reikės naujo pastato konstrukcijas įrengti, pamatus. Dabar keičiame detalųjį planą, vyksta procesai, kol nepabaigtas darbas, yra tam tikro nerimo“, – neslėpė V. Lucenko.

1995 m. nebeveikiantis kino teatras sudegė ir jo griuvėsiai miesto centre bemaž 30 metų buvo kone didžiausia Klaipėdos gėda.

Naujo pastato statybų darbai turėtų trukti apie dvejus metus.

Tačiau, anot V. Lucenko, terminai – preliminarūs, laikui bėgant gali pasikeisti. Nepaisant to, viliamasi, kad statybos vyks sklandžiai.

Buvusio kino teatro „Baltija“ vietoje turėtų iškilti daugiabutis.

Pagal išduotus leidimus, pastatas bus keturių aukštų su mansarda. Pirmame aukšte numatytos komercinės patalpos.

Daugiau nei prieš 110 metų netoli Dangės stovėjęs sandėlis buvo perstatytas ir virto kino teatru „Weltkino“.

Paskui jis pervadintas „Kammer Lichtspiele“, vėliau tapo „Tėvyne“. Dar vėliau pervadintas į „Baltiją“.

1995 m. nebeveikiantis kino teatras sudegė ir jo griuvėsiai miesto centre bemaž 30 metų buvo kone didžiausia Klaipėdos gėda.

Vyriausybė vėl pamiršo

Apleistų statinių sąraše figūruoja Artojo g. 6 esantys keli statiniai – stalių dirbtuvės, lentpjūvė, gamybos cechas, šaltkalvių dirbtuvės.

Į sąrašą įtrauktas ir kioskas P. Lideikio gatvės pradžioje.

"Šis statinys niekada nebuvo įregistruotas. Taip jis stovi jau trisdešimt metų", – pastebėjo Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė.

Naujas sąrašas parengtas vadovaujantis teisės aktais.

"Vyriausybė per ketverius metus taip ir nesugebėjo visai šaliai, visoms savivaldybėms nustatyti vienodų apleistų statinių vertinimo kriterijų. Tad šiemet sąrašas susideda iš dviejų adresų, penkių pastatų", – patikino Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Visi šie pastatai iš sąrašo neišbraukiami daugybę metų. Tačiau kyla klausimas, kodėl niekas nesikeičia?

Mokesčius moka ne visi

J.Simonavičiūtei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu kilo klausimas, ar tokių pastatų savininkai iš viso moka kokius nors mokesčius?

Klausta dėl fizinio asmens, kuriam priklauso kioskas P. Lideikio gatvėje.

"Klausta Mokesčių inspekcijos, kaip sąraše esančių pastatų savininkai moka padidintą trijų procentų nekilnojamojo turto mokestį? Iš Mokesčių inspekcijos gauta pirminė informacija, kad ne visi moka. Savivaldybės administracija inspekcijos prašė paraginti savininkus susimokėti mokesčius. Galbūt ir kiosko savininkas susimokėjo", – atsakė G.Pocius.

"Vidmantai, valstybėje nėra problemos dėl apleistų pastatų", – sakė Judita Simonavičiūtė.

Jei negriūva – nebaus

Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas stebėjosi – nejaugi Klaipėdoje tik penki apleisti pastatai, esantys dviem adresais?

"Ne visai. Tų negražiai atrodančių pastatų yra ne viena dešimtis. Šiuos penkis, vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, galime įrašyti į sąrašą. Esminis dalykas – pastato būklė turi kelti pavojų aplinkinių ir arti gyvenančių žmonių sveikatai ir gyvybei", – paaiškino G. Pocius.

Dar vienas kriterijus – savivaldybės nustato terminą, per kurį tokie pastatai turi būti suremontuoti ar nugriauti.

Vadinasi, kol šis terminas nesibaigs, tokioms griuvenoms leista gyvuoti neįtraukiant jų į apleistų statinių sąrašą.

Vidmantai, valstybėje nėra problemos dėl apleistų pastatų.

"Esant dviem aplinkybėms pastatą galima įrašyti į sąrašą. Visi kiti statiniai, nors jie ir nekelia susižavėjimo, negali būti įrašyti, nes galime turėti teisinių ginčų", – patikino G. Pocius.

"Kokiame sąraše yra "Baltijos" kino teatras?" – klausė J. Simonavičiūtė.

Paaiškėjo, kad "Baltijos" kino teatras šiemet nėra įtrauktas į apleistų pastatų sąrašą.

"Nes jis liepos mėnesį buvo patikrintas. Savininkams buvo surašytas reikalavimas iki metų pabaigos rekonstruoti, susiremontuoti arba nugriauti statinį. Šiuo metu reikalavimo terminas nėra suėjęs. Bet kino teatras gali būti kandidatas į kitų metų sąrašą", – kalbėjo G. Pocius.

Dešimtmečiai: šis kioskas P. Lideikio gatvėje neregistruotas, tačiau jo nugriauti niekas nedrįsta.

Padidinto mokesčio nėra?

Klaipėdos savivaldybės tarybos narį Viktorą Senčilą pribloškė tokia biurokratinė tvarka.

"Minkšti reikalavimai. Klausiau dėl pastato ties J. Janonio gatvės sankryža. Yra ir kitų tokių pastatų. Reikia laukti, kai pradės tinkas byrėti ant galvų", – replikavo komiteto narys.

Klausimų kilo ir dėl Liepojos g. 10B esančio pastato, kuris užkaltais langais stovi dešimtmetį.

"Mano nepatikrintomis žiniomis, šiuo pastatu lyg susidomėjo greta esančio prekybos centro savininkai. Gal artimiausiu metu pamatysime geresnių pokyčių?" – vylėsi G. Pocius.

Tarybos narys V. Dambrauskas stebėjosi tvarkomis.

"Mes "pramečiuojame". Surašomas reikalavimas, tada negalima bausti. Padidintas mokestis yra tam tikra bausmė. Dėl "Baltijos" kino teatro yra tęstinė problema. Šiemet padidinto mokesčio nemokėjo, nes jiems surašytas reikalavimas? Bet tokių reikalavimų buvo ir pernai, ir prieš dešimt metų. Ar čia nieko nesuprantu", – neslėpė tarybos narys.

G. Pocius paaiškino, kad į apleistų statinių sąrašą buvo įtraukiami pastatai pagal savivaldybės nustatytus kriterijus. Juos kritikavo ne tik teismai, bet ir Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba.

"2018 metais Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą. Jame pasakyta, kad nekilnojamojo turto būklė turi kelti pavojų. Savininkams privalu surašyti reikalavimą ir, tik jo neįvykdžius, traukiama į sąrašą. Jei nėra požymių, kad pastatai kelia grėsmę gyvybei ir sveikatai arti esantiems žmonėms, negali būti įtraukti į sąrašą", – paaiškino G. Pocius.

"Neturime jokių galių"

"Vidmantai, valstybėje nėra problemos dėl apleistų pastatų", – į kolegą V. Dambrauską kreipėsi J. Simonavičiūtė.

"Jei neturime kriterijų, neturime jokių galių, tai taip ir pasakykime: "Mes neturime jokių galių." Kažkoks kioskelis, pro kurį važiuoju kiekvieną dieną. Nežinau, kokį pavojų jis kelia. Artojo gatvėje – privati teritorija, kuri yra aptverta ir pašaliniams draudžiama patekti, joje esantys statiniai kelia pavojų aplinkiniams. O "Baltijos" kino teatras nekelia pavojaus? Nejuokinkime žmonių. Tegul miestiečiai kreipiasi į keturis išrinktus Seimo narius. Tegul šie dirba savo darbą. Mes, kaip formalistai, keliame rankas, ir viskas. Miestui nuo to jokio poveikio. Nekelsiu rankos nei už, nei prieš", – piktinosi V. Dambrauskas.

Pasak J. Simonavičiūtės, įstatymas yra lojalus apleistų statinių savininkams.

"Baltijos" kino teatro savininkai įspėti, o realiai nieko nepadarė, bet kitais metais padidinto nekilnojamojo turto mokesčio jie nemokės. Paradoksalu. Juokinga. Bet mūsų rankos surištos, nieko negalime padaryti. Šis sąrašas turėtų būti žymiai ilgesnis", – teigė J. Simonavičiūtė.

Laukimas: Liepojos gatvėje daugybę metų užkaltais langais stovi statinys, kuris taip pat nėra įtrauktas į apleistų statinių sąrašą. Vyksta derybos dėl jo pardavimo.

Nutrauks žemės nuomą

Vasarą pasirodė skelbimas, kad "Baltijos" kino teatras yra parduodamas. Už pastatą prašoma 968 tūkst. eurų.

Į Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto diskusiją įsitraukė Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė, kuri paaiškino, jei pastatas naudojamas ne pagal paskirtį ir ne pagal žemės nuomos sutartyje nurodytas sąlygas, pastato savininkai gali sulaukti nemalonių žinių.

"Jei paaiškėja tokios aplinkybės, gali būti priimtas sprendimas išpirkti. Tokia procedūra pradėta vasarą ir dėl "Baltijos" kino teatro. Sprendimą priima ne savivaldybė, o Nacionalinė žemės tarnyba. Ji valdo žemės sklypus mieste. Pateikėme pažymą tarnybai pradėti procedūrą. Žemės įstatymo nuostatos įsigaliojo ką tik. Praktikos neturime", – paaiškino R. Gružienė.

Žemės įstatyme numatyta, kad procedūra gali būti pabaigta geriausiu atveju per dvejus metus.

Kilo klausimas, ką toliau bus galima daryti su visuomenės poreikiams perimtu turtu, pavyzdžiui, ar bus jį galima parduoti investuotojams?

"Tai nėra turto perėmimas visuomenės poreikiams. Tai yra žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą. Už statinius reikės sumokėti likutinę rinkos vertę", – tikino R. Gružienė.

Kino teatro datos

1912 m. sandėlis buvo perstatytas ir virto kino teatru "Weltkino".

1920 m. kino teatras pervadintas "Kammer Lichtspiele".

1945 m. jis pakeitė pavadinimą ir tapo "Tėvyne".

1958 m. "Tėvynė" pervadinta į "Baltiją".

1995 m. nebeveikiantis kino teatras sudegė.

Vėliau jį įsigijo šiauliečių bendrovė "Fisanta".

Skelbimas portale aruodas.lt pasirodė neseniai, netrukus po to, kai Klaipėdos miesto meras paskelbė, kad jau išsiųsti dokumentai ir pradėta žemės nuomos sutarties panaikinimo po šiuo apleistu pastatu nutraukimo procedūra.

Vienoje gražiausių senamiesčio vietų, Žvejų gatvėje esantis pastatas turėjo virsti biuro, prekybinės, viešbučių, paslaugų, maitinimo ir kitos paskirties statiniu.

Nurodoma pageidaujama kaina – 968 tūkst. eurų, o tai yra 621 eurai už kvadratinį metrą.

Skelbime teigiama, kad tai yra penkių aukštų pastatas, o bendras jo plotas – 1559,8 kvadratiniai metrai. Esą tai yra nebaigtas statyti objektas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Dabar tai – investicinis objektas, kuriam yra parengtas projektas ir gautas statybos leidimas. Greta įrenginėjami visiškai nauji akmens dangos privažiavimo ir pėsčiųjų keliai. Greta – judriausia visoje Klaipėdoje – Danės krantinės promenada“, – teigiama skelbime.

Statybos leidimas – pastato rekonstrukcijai į apartamentų viešbutį su komercinėmis, maitinimo, prekybos patalpomis.

Trečiadienį iki pietų šį skelbimą peržiūrėjo 207 žmonės, vien trečiadienį jis sudomino per 30 asmenų, devyni pasižymėjo jį kaip labai dominantį.

Anot jos, senamiestyje esantis apleistas pastatas daug metų gadina miesto vaizdą ir kelia grėsmę aplinkai bei gyventojams.

„Pradedame istorinį procesą, nes veiksmas dėl pastato, kuris 1999 metais buvo įsigytas iš Valstybės turto fondo, trunka jau beveik 20 metų. Kalbu apie bendrovę „Fisanta“ ir jai išnuomotą sklypą, kuriame yra buvusio „Baltijos“ kino teatro pastatas“, – sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Anot jo, nuo šio sklypo Žvejų gatvėje nuomos pradžios 2004 metais nei pastatas, nei sklypas nėra naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį, pats statinys neprižiūrimas.

„Yra daug įtarimų, kad šio pastato būklė kelia grėsmę aplinkai ir gyventojams“, – tvirtino meras.

Yra daug įtarimų, kad šio pastato būklė kelia grėsmę aplinkai ir gyventojams.

Anot savivaldybės, buvęs kino teatras nėra aptvertas ir apsaugotas nuo galimo pastato konstrukcijų byrėjimo.

Mero teigimu, Šiauliuose registruota bendrovė ne kartą raginta susitvarkyti savo turtą, tačiau tai nedavė jokio efekto.

„Todėl sieksime, kad žemės nuomos sutartis su „Fisanta“ nuomotojo reikalavimu būtų nutraukta prieš terminą, o už sklype esantį pastatą būtų atlyginta teisės aktuose nustatyta tvarka. Deja, kito kelio nėra. Kad ir koks tas kelias nelengvas, bet, manau, prasmingas. Tokią galimybę atvėrė pasikeitusi teisinė bazė ir mūsų prievolė yra ja pasinaudoti. Nepriklausomai nuo to, kiek laiko truks procesas, ši situacija turi būti išspręsta, net jei tenka ją spręsti tokiu drastišku būdu“, – tvirtino V. Grubliauskas.

Sklypas Žvejų g. 3 buvo išnuomotas komercinės paskirties objekto eksploatacijai, tačiau per 18 metų nenaudojus jo pagal tiesioginį naudojimo būdą, savivaldybė teigia, kad galėjo būti pažeistos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos, o tai yra pagrindas pradėti sutarties nutraukimo procedūrą.

Tai pirmas atvejis Klaipėdos miesto savivaldybėje, kai siekiama nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomininkui nesilaikant sutarties sąlygų.

Be to, šiais metais šį sklypą numatyta įtraukti į nenaudojamų sąrašą. Tai padarius būtų taikomas dešimt kartų didesnis žemės nuomos mokestis.

„Tai reiškia, kad žemės sklypo Žvejų g. 3 metinis žemės nuomos mokestis nuo 440 eurų dar šiemet padidėtų iki 4400 eurų metams. Tikimasi, kad numatyta finansinė sankcija paskatins apleistų statinių savininkus ar naudotojus greičiau priimti racionalius sprendimus kaip toliau elgtis su savo turtu“, – rašoma sprendime.

Kino teatras „Baltija“ buvo gražiausias ir moderniausias kino teatras Klaipėdoje. Jo

istorija skaičiuojama nuo 1854 metų, kai po didžiojo Klaipėdos gaisro Žvejų gatvėje buvo atstatytas mūrinis sandėlis. Kino sale jis virto 1912 metais.

Per Antrąjį pasaulinį karą pastatas buvo gerokai sugriautas, tačiau gana greitai atstatytas. Iš pradžių jis pavadintas „Tėvynė“, 1958 metais pervadintas „Baltija“. Filmai čia rodyti, kol Lietuvai atgavus nepriklausomybę pastatas paverstas prekyviete.

Pastatą įsigijus bendrovei „Fisanta“, 2001 metais ten kilo gaisras. Po jo buvęs kino teatras nebuvo tvarkytas.

Teko griebtis diplomatijos

Penktadienį Klaipėdos savivaldybės darbuotojai ir miesto meras Vytautas Grubliauskas nuotoliniu būdu susisiekė su Šiauliuose gyvenančia buvusio "Baltijos" kino teatro savininkės, bendrovės "Fisanta" vadove Regina Radkevičiene.

V.Grubliauskas prisipažino pavėlavęs prisijungti, nes užsitęsė ankstesnis jo susitikimas.

"Prisijungęs pamačiau, kad emocijos įkaitusios. Savivaldybės administracijos darbuotojai kalbėjo pakeltu tonu. Jie neslėpė jau pavargę nuo visokiausių derinimų, skundų, siūlymo, atidėliojimų ir klaipėdiečių nepasitenkinimo", – pasakojo V.Grubliauskas.

"Fisantos" vadovė patikino, kad jie pasiruošę įgyvendinti projektą.

Savininkams labai svarbu, kad Kurpių gatvės 11 namo, besiribojančio su buvusiu kino teatru, gyventojai dalyvautų šiame procese. Mat šio namo renovacija yra sudėtinė ir "Baltijos" projekto sudėtinė dalis.

Vytautas Grubliauskas: nacionalizuoti nepavyktų vos spragtelėjus pirštais.

Bus nauji įstatymai

"Žinia – ne pati prasčiausia. Nebuvo nei grasinimų, nei psichologinio spaudimo, bet mano lūpomis aiškiai išsakyta, kad esama padėtis jau nebetenkina. Labai aiškiai pasakiau, kad nesiruošiame šiandien pat pradėti karą, mojuodami naujomis sankcijomis. Tačiau, jei projektas nebus vystomas, kaip tai norėtų matyti miestas ir pastato savininkai, bus naudojamas visas spektras galimų poveikio priemonių, greta taikomų dabar", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Tai minėdamas meras turėjo omenyje Seime patvirtinimo laukiančius įstatymus dėl prievolių nekilnojamojo turto šeimininkams.

Kitas Klaipėdos vadovų susitikimas su "Fisantos" atstovais numatytas trečiąją gruodžio savaitę. Jame dalyvaus ir Kurpių gatvės 11 namo gyventojai. Tikimasi tada imtis fiksuoti konkrečius visų pusių įsipareigojimus. Galbūt tai taps konkretaus veiksmų plano įgyvendinimo pradžia.

Miesto meras penktadienį dar nesiryžo kalbėti apie konkrečių veiksmų pradžios datas, jas gali įvardinti minimo nekilnojamojo turto savininkai.

Prabilo apie nacionalizaciją

Paklaustas, ar buvo kilusi mintis nacionalizuoti netvarkomą, seniai sudegusį kino teatrą, V.Grubliauskas prisipažino apie tai pagalvodavęs, juo labiau kad pro savo kabineto langą kasdien mato griuvena virusį pastatą.

Ir nuotolinio susitikimo metu jis vis žvilgčiojo į kitapus upės žaliu tinklu apgaubtą statinį, primenantį istorinį kino teatrą.

"Nacionalizuoti nepavyktų vos spragtelėjus pirštais. Tai yra privatus objektas. Gyvename teisinėje valstybėje, todėl patinka ar ne įstatymai, turime paisyti Konstitucijos ir visų teisės aktų. Jeigu turto savininkas pavyzdingai moka skiriamas baudas ir susitaiko su sankcijomis, nėra formalaus motyvo turtą perimti. Situacija yra pasikeitusi tiek teisės aktų, tiek jau turimo statybos leidimo bei jo galiojimo kontekste", – tikino meras.

Nuotolinio susitikimo pabaigoje R.Radkevičienė padėkojo V.Grubliauskui už konstruktyvią ir ramią sprendimų paiešką.

Vakar buvo bandoma įvertinti bendrąją situaciją, kaip teisiškai būtų galima pagreitinti pastato restauravimo darbus.

"Buvo parengiamasis susitikimas su administracija, įvertinant situaciją, pasikeitusius teisės aktus, kiek tai suteikia naujų galimybių ir kaip jomis naudotis. Pasikeitusi teisinė bazė ir reglamentavimas sukuria naujas, gerokai lankstesnes ir efektyvesnes sąlygas kontroliuoti to projekto įgyvendinimą ir reikalauti to iš savininkų", – teigė V.Grubliauskas.

Tas žaidimas turi būti baigtas.

Tikimasi, kad darbai pagaliau bus pradėti, kadangi buvusio kino teatro savininkai leidimą statybai jau turi, todėl jokių kliūčių darbams nėra.

"Tai yra labai svarbi žinia ir aiškus ženklas, kad tikrai galima pradėti vykdyti projekto įgyvendinimo darbus", – sakė meras.

Jau pateiktos ekspertizės išvados dėl abejotinos sienos, besiglaudžiančios su Kurpių g. 11 namu, būklės.

Meras nerimauja, ar toji siena nekels grėsmės namo gyventojams. Tačiau ekspertizės išvados rodo, kad taip būti neturėtų.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Teks susitikti ir su Kurpių g. 11 gyventojais, kurie nori būti užtikrinti ir saugūs, kad vykstantys darbai nepakenks jų būsto kokybei", – tikino V.Grubliauskas.

Tačiau, ar darbai apskritai bus pradėti, priklausys tik nuo savininkų.

"Iš savininkų girdėsime argumentus, kas vyksta arba kas nevyksta, ir kodėl. Kalbėti nebereikia, laikas pradėti dirbti. Tiek metų buvo galima mokėti mokesčius ir nieko nedaryti. Dabar jie turi statybos leidimą, kurį privalu įgyvendinti. Jeigu negali įgyvendinti, turi svarstyti kitus variantus – parduoti kitam turto vystytojui ar priimti kitus sprendimus, bet nespręsti nieko negalima. Tas žaidimas turi būti baigtas", – pareiškė meras.

Atvyko trys savininkai

Apie nenaudojamus, griūvančius pastatus mieste pirmadienį kalbėjo miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai. Diskusijoje dalyvavo ir dalies statinių savininkai.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas priminė, kad prieš metus buvo surengtas išvažiuojamasis posėdis. Tada apžiūrėti senamiestyje esantys nenaudojami pastatai. Buvo pakviesti jų savininkai, domėtasi, kodėl statiniai neatnaujinami.

„Rugsėjį vyksiančio miesto tarybos posėdžio metu bus tvirtinamas apleistų pastatų sąrašas. Jų savininkams bus taikomi didesni mokesčiai. Dalies pastatų, kuriuos apžiūrėjome, sąraše nėra. Tačiau situacija nepasikeitė – jie toliau nenaudojami, tik atitinka reikalavimus. Norime dar kartą savininkų paklausti, kur stringa, ar galime kuo nors padėti“, – teigė S.Gentvilas.

Posėdyje dalyvavo Didžiosios Vandens gatvės 26, Skerdėjų 2 ,6 ir buvusio kino teatro „Baltija“, esančio adresu Žvejų gatvė 3, savininkai ar jų atstovai.

Žada pradėti pavasarį

Pastato, kuriame anksčiau veikė kino teatras „Baltija“, savininkės bendrovės „Fisanta“ technikos direktorius Fiodoras Radkevičius patikino, kad projektas artėja pabaigos link.

„Esame finišo tiesiojoje. Gruodžio pradžioje teiksime prašymą statybos leidimui gauti. Statybų pradžia numatoma pavasarį. Šioje vietoje atsiras svečių namai“, – pasakojo vadovas.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad kino teatras „Baltija“ sudegė prieš 20 metų. F.Radkevičius teigė, kad viskas užsitęsė dėl administracinių kliūčių – nesklandumų iškilo projektą derinant su paveldosaugininkais.

„Tik dabar rasti tam tikri sprendimai. Atsisakyta pastato dalies ties Kalvių gatve, gautas paveldosaugininkų pritarimas“, – kalbėjo vadovas.

Įstrigo dėl kompaniono

Didžiosios Vandens gatvės 26-ojo pastato savininkų įmonės „Redt“ atstovas teigė, kad šioje vietoje atsiras gyvenamosios paskirties pastatas, kuriame bus šeši butai.

„Projektas parengtas per didelius vargus. Statybos leidimas išduotas. Mūsų įmonė įsigijo ir šalia esantį Didžiosios Vandens gatvės 24-ąjį pastatą“, – pasakojo atstovas.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad prieš metus vykusio susitikimo metu žadėta Didžiosios Vandens gatvės 26-ajame sklype pradėti statybas, tačiau viskas stovi vietoje.

Savininkų atstovas teigė, kad darbai neprasidėjo, nes bankrutavo kompanionas.

„Esame kelyje. Įdirbis yra. Ieškome investicijų šaltinių. Esame suinteresuoti, kad darbai prasidėtų kuo greičiau. Jau investuota daug lėšų, įdėta pastangų“, – aiškino atstovas.

Nenori didesnių mokesčių

Didžiosios Vandens gatvės 26-ojo pastato savininkų atstovą taip pat neramino ir tai, kad praėjusio posėdžio metu komiteto nariai siūlė apleistų statinių sąrašą papildyti ir šiais trimis adresais, nes ilgai nevyksta darbai.

Atstovas žadėjo, kad iki lapkričio 1-osios bus nugriautas vienas pastatas. Jis atkreipė dėmesį, kad reaguojama į visas Statinių priežiūros poskyrio darbuotojų pastabas.

„Apsitvarkome, aprenkame šiukšles. Prašyčiau mūsų nemušti. Padarysime, ką galime. Norime Klaipėdą padaryti gražesnę. Dėl didesnių mokesčių darbai greičiau nevyks“, – dėstė atstovas.

S.Gentvilas pabrėžė, kad senamiestis yra per brangus, kad jį darkytų apleisti pastatai.

„Nepykite, jei skatinsime tvarkytis didesniais mokesčiais. Aš vis tiek rekomenduočiau įtraukti šį objektą į apleistų statinių sąrašą, kurių savininkams taikomi didesni mokesčiai. Per ilgai pastatas merdi. Priežasties nėra – derinimai neužstrigę. Tik investicijų klausimas“, – kalbėjo politikas.

Žada skųstis teismui

Įmonės „Senamiesčio vėtrungė“, kuriai priklauso Skerdėjų gatvės 2, 6 pastatai, direktorius Donatas Labanauskas informavo, kad yra pasirašyta ir jungtinės veiklos sutartis su neužstatyto Skerdėjų gatvės 8-ojo sklypo savininkais.

„Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Buvo pateikti priešprojektiniai pasiūlymai paveldosaugininkams, bandyta derinti, tačiau gauta pastabų. Tikimės, kad naujus priešprojektinius pasiūlymus pateiksime spalį“, – komentavo vadovas.

D.Labanauskas taip pat teigė, jog nesupranta, kodėl jų teritorija buvo įtraukta į apleistų sklypų sąrašą.

„Buvome susitikę balandį. Aiškiai įvardijome, kad sklypą nupurkšime specialiomis medžiagomis, kurios stabdo žolės augimą, kai oro temperatūra sieks 12 laipsnių šilumos. Surenkame visas šiukšles, atstatome išverstas tvoras, kad niekas nepatektų. Ne kartą išvežėme ir šalia paliktas sofas. Žole ir šiukšlėmis rūpinasi samdoma įmonė“, – pasakojo vadovas.

Direktorius taip pat pabrėžė, kad pirmi pastatų aukštai užmūryti, antri – taip pat užsandarinti, kai reikia, uždažomi išpiešti grafičiai. Siena, kurios tinkas nubyrėjęs, užtraukta specialia medžiaga.

„Techninė priežiūra yra vykdoma. Kreipsimės į teismą, kad išvengtume mokesčių“, – sakė vadovas, atkreipęs dėmesį, kad šį turtą įmonė įsigijo 2012 m.

Siūlo slėpti po drobėmis

Tarybos narys Vygantas Vareikis teigė, kad vaizdą ypač gadina duobės. Politikas domėjosi, kodėl negalima jų užversti.

Pasak D.Labanausko, šiuo klausimu bandyta diskutuoti. Duobės yra likusios po archeologinių kasinėjimų. Joms sulyginti reikėtų 20 ar net daugiau sunkvežimių grunto.

„Sunkiasvoris transportas apgadintų Daržų gatvės grindinį. Baigę šiuos darbus turėtume jį remontuoti. Detaliajame plane yra numatyta, kad po visais sklypais bus įrengta požeminė stovėjimo aikštelė. Gruntą iš jų reikės išvežti. Užbaigus darbus, turėtume praplėsti Daržų gatvę ir sutvarkyti sankryžą“, – kalbėjo direktorius.

V.Vareikio nuomone, problemą galima išspręsti ir statybinėmis priemonėmis. Reikia ant tvoros uždėti dideles drobes, fotografijas, kad nesimatytų duobių.

„Žinoma, jos kainuoja, bet tikrai pigiau žvyras. Duobių niekas nematytų ir jos netrukdytų. Būtų kitas vaizdas“, – pabrėžė politikas.

Tarybos narys Valdemaras Anužis atkreipė dėmesį, kad būtų gerai, jei prie sklypo būtų nurodyta, jog numatoma statyba, vyksta projektavimo darbai.

„Žmonėms būtų aiškiau. Jie negalvotų, kad tai pamiršta teritorija“, – pabrėžė politikas.

Iki tarybos posėdžio, kuris vyks ketvirtadienį, komiteto nariai specialistams pavedė dar kartą įvertinti tvarką minėtuose sklypuose.