Per vernisažą – koncertas

Atidarymo vakarą skambės svečių iš sostinės – Vilniaus folkloro ansamblio „Labingis“ (vad. Milda Ričkutė) koncertas. Jau septynerius metus kartu dainuojantys ir muzikuojantys, įvairių profesijų vidutinio amžiaus bendraminčiai atliks Vėlinių progai tinkančias našlaičių dainas, sutartines. Ansamblio pavadinimas siejamas su prūsišku žodžiu „labingas“ (sėkmingas, sveikas, laimingas).

Kalvis daugelio tautų mituose bei folklore – išskirtinį vaidmenį atliekantis personažas. Baltų mitologijos rašytiniuose šaltiniuose bei lietuvių mitologinėse sakmėse minimas mitinis kalvis, kuriam priskiriamos ypatingos galios, jis nukala saulę ir įmeta į dangų, kad ši šviestų ir šildytų žemę.

Kala ne tik kryžius

Tad ir kalvio V.Mikuckio autorinė paroda „Kalviškoji kryždirbystė. Geležinės saulės“ šitaip pavadinta neatsitiktinai. Kalvis pasakojo, kad prieš gamindamas kryžius piešia idėjų eskizus. Kruopščiai aiškinasi vietovės, kurioje bus statomas kryžius, ypatumus. Nevengdamas šiuolaikinių technologijų savo darbuose, stengiasi vadovautis senosiomis kalvystės tradicijomis. Jo metalo kryžiai traukia akį įvairių pagoniškų ir krikščioniškų simbolių gausa.

V.Mikuckis kala kryžius, sietynus, šviestuvus, žvakides, atlieka sudėtingus metalo plastikos darbus.

Kalvių švenčių dalyvis

Parodos autorius gimė 1967 m. Žemalės miestelyje Mažeikių rajone. 1986 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, įgijo meninio metalo apdirbimo specialybę. 1992–2005 m. kalvystės amato mokėsi kalvio, dailininko Algirdo Stankaus studijoje. Nuo 1993 m. V.Mikuckis yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, o nuo 2006 m. – Lietuvos kalvių sąjungos narys. 2012 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas, 2015 m. suteikta metalo restauratoriaus antroji kategorija. Kalvis yra nuolatinis tarptautinių kalvių švenčių Mažeikiuose bei tarptautinių plenerų Lietuvoje dalyvis ir organizatorius. Savo darbus Virgilijus pristatė įvairiose parodose, festivaliuose ir simpoziumuose Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Suomijoje ir Ukrainoje.

V.Mikuckio kūrinių paroda „Kalviškoji kryždirbystė. Geležinės saulės“ Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) veiks iki lapkričio 18 d.. Joje bus eksponuojama apie tris dešimtis unikalių pastarojo amato pavyzdžių.

Parodos lankymas – nemokamas, bet su galimybių pasu.

Kolekcijoje – originalų kopijos

Parodos kolekciją sudaro dvi dešimtys XIX a. vid. – XX a. pr. delmonų rekonstrukcijų. Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. Nuo šių metų kovo kraštą reprezentuojantis rankdarbis puikuojasi nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade.

Mažosios Lietuvos delmonai Matulionių šeimoje atsirado prieš keturis dešimtmečius, kai 1978 m. Irena Česnauskienė savo studentei dukrai Elenai išsiuvinėjo pirmąjį delmoną. Kryželiu siuvinėtas krepšelis buvo ryšimas ,,Vorusnės“ ansamblyje su Klaipėdos krašto tautiniu kostiumu. E. Matulionienė lietuvininkių delmonais susidomėjo po dešimtmečio, Klaipėdos universitete pradėjo dėstyti tautodailės kursą. E. Matulionienės ir jos studentų sukurtų delmonų parodos nuo 1992 m. porą dešimtmečių buvo eksponuojamos mieste, šalyje ir užsienyje.

Stebėdama mamos kūrybinę veiklą, tradicine tekstile susidomėjo ir Elenos jauniausioji dukra Ieva. Įvaldžiusi riešinių mezgimo ir juostų audimo technikas, atsidėjo delmonų siuvinėjimui. Labiausiai patiko siuvinėti orginalų kopijas. Jos pirmoji delmono kopija išsiuvinėta 2001 m. Atkuriant autentiškus delmonus, išaugo troškimas sukurti istorinę vertę išlaikančių delmonų kolekciją. Pirmasis kolekcijos delmonas pasiūtas 2015 m. rudenį.

Perteikia grožio sampratą

Gaminant muziejines kopijas, buvo siekiama kiek įmanoma tiksliau atkurti delmonų pirminę išvaizdą. Muziejuose saugomi eksponatai laikui bėgant nubluko, nudilo, ištrupėjo. Kolekcijoje pristatomi delmonai yra gerokai ryškesni už išlikusius muziejinius pavyzdžius, nes lietuvininkės drąsiai derino spalvas, siuvinėjo ryškiais įvairių rūšių siūlais. Delmonus jos siūdavo iš vilnos, medvilnės, aksomo, lino, velveto atraižų, o jų formą pabrėždavo apsiūdamos kontrastingos spalvos kanteliu, sukurdamos mūsų akiai neįprastus spalvinius derinius. Delmonų spalvos, pasirinkta forma ir ornamentai perteikia lietuvininkių grožio sampratą, to meto madas. Siuvinėjimo būdai ir apdaila parodo merginų ir moterų meistriškumą, o panaudotos medžiagos atspindi laikmečio ekonomiką.

Krepšeliuose gausu augalinių ir geometrinių motyvų, simbolinių ženklų, monogramų, datų. Daugiausia delmonų dekoruoti gėlių žiedais, puokštėmis, šakelėmis. Žaismingai atrodo stilizuotos paukščių, vabzdžių, žmonių figūrėlės. Dėmesį patraukia ir išskirtiniai arfos, karūnos simboliai. Keliuose eksponatuose išsiuvinėti palinkėjimai vokiečių kalba: „Zum Andenken” (atminimui) ir „Aus Liebe” (iš meilės).

Visi rekonstruoti delmonai kilę iš Klaipėdos ir Šilutės rajonų kaimų. Penki eksponatai – iš Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos Svencelės kaimo ir du – iš Šilutės rajono Šyškrantės gyvenvietės. Originalai saugomi trijuose Lietuvos muziejuose: Vilniuje (LNM), Klaipėdoje (MLIM), Šilutėje (ŠM). Ankstyviausias ekspozicijos delmonas yra iš Šilutės muziejaus, pagamintas XIX a. vid. Rusnėje. Vėlyviausias – iš Klaipėdos rajono Derceklių kaimo (dabar Dituvos sodai), pasiūtas 1935 m., saugomas MLIM.

Išaugo iki mokslinių tyrimų

Delmonai buvo rišami ties juosmeniu, dažniausiai šimtarašte juostele. Jos buvo įveriamos į kilpeles arba prisiuvamos prie delmono viršutinio krašto. Prisiūtos juostelės išliko kartu su delmonais. Kolekcijoje eksponuojama ir 10 atkurtų juostelių.

Delmonai siuvinėti I.Matulionytės, remiantis dr. E. Matulionienės tyrimų medžiaga ir ilgamete praktine patirtimi. Delmonų gaivinimas, prasidėjęs 1978 m. išsiuvinėta kišenėle, per parodas ir tautinį kostiumą plito po regioną ir išaugo iki mokslinių tyrimų. 2018 m. tautinio kostiumo ekspertė dr. E. Matulionienė Klaipėdos universitete apsigynė etnologijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raida“. Šis darbas vainikavo mokslininkės 30 metų puoselėtą delmonų kūrimo ir dėvėjimo tradicijos sklaidą.

Paroda organizuojama įgyvendinant Klaipėdos etnokultūros centro projektą „Mažosios Lietuvos amatystė“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, globoja Klaipėdos miesto savivaldybė.