„Tokia sistema, kai laikmačiais fiksuojamas automobilio palikimo laikas, plačiai naudojama Europoje. Neabejojame, kad nemokamas parkavimas padės pritraukti daugiau lankytojų į mūsų turgavietę ir į Klaipėdos senamiestį“, – įsitikinęs Viačeslav Karmanov, UAB „Naujasis turgus“ direktorius.

Žinia, Klaipėdos senamiestyje parkavimas yra mokamas ir Senojo turgaus teritorija patenka į brangiausią – raudonąją zoną. Kad tai nėra palanku turgavietės lankytojams, buvo žinoma senokai, o pernai turgavietės administracijos vykdytos Senojo turgaus pirkėjų ir pardavėjų apklausos tik patvirtino šį faktą. Virš 83 proc. Senojo turgaus pardavėjų į klausimą „Kas padėtų pritraukti daugiau pirkėjų?“ nurodė, kad tai būtų nemokamas automobilių parkavimas. O 26 proc. apklaustų Senojo turgaus lankytojų teigia, kad čia dažniau užsukti juos paskatintų nemokama ir patogesnė parkavimo aikštelė.

„Pildome savo klientų lūkesčius – nuo šiol mūsų turgavietės lankytojams pakaks po priekiniu automobilio langu palikti laikmatį su nurodytu atvykimo laiku. O vienos valandos tikrai yra pakankamai įsigyti norimas prekes ir netgi liks laiko atsigerti kavos ar arbatos“, – įsitikinęs V. Karmanov.

Stovėjimo aikštelėje prie vakarinės turgavietės pusės jau pastatyti atitinkami eismo reguliavimo ženklai, išbraižytos automobilių statymo linijos. Kaip ir visame mieste parkavimo tvarką prižiūrės ir kontroliuos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ inspektoriai.

Senąjį turgų administruojančios UAB „Naujasis turgus“ duomenimis, per savaitę čia sulaukiama iki 2 000 lankytojų, o vasaros sezono metu, kai vyksta prekyba lauke, pirkėjų skaičius išauga kelis kartus. 

Videomeno ir meninio objekto interaktyvi instaliacija „Dovana. Krentantis vanduo – minčių lietus“ yra projekto „Turėti ar būti?“, skirto Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, dalis, kuria Klaipėdos senojo turgaus ekspozicijai skirtą erdvę siekiama įveiklinti lankytojų meninei patirčiai. Taip pat autorei, kuri yra tapytoja, svarbu ieškoti naujų kūrybinių formų perteikiant spalvinę raišką.

„Klaipėda – miestas prie jūros ir marių. Vanduo – jungiamoji mūsų išorės ir vidaus terpė, minčių ir kraujo kunkuliavimas. Turgus – sambūrio vieta mainams. Mes patys lyg atskiros molekulės susijungiame į srautus, kuriuose vyksta mainai: bendravimas siekiant kažką įsigyti, turėti. Kas mums svarbiau: turėti kažką ar būti kažkuo? Ar viena ir kita yra pagrįsta tam tikru naudos patenkinimu? Ar naudingumas sau yra tiesiogiai proporcingas naudingumui mums visiems? Ar įmanoma visame tame mainų šurmulyje išgyventi buvimo pojūtį? Patirti buvimą kartu ir dalytis ne tik vartojamais produktais, bet ir stokojama emocija? Juk vis dar bet kokiu veiksmu siekiame patirti tam tikrą naudą. Tai – ir kūrybiniame procese sukurta erdvė, kurioje esantys objektai neskirti įsigyti, jie skirti išgyventi ir patirti. Patirti naudą būti“, – pristatydama savo kūrinį, teigė menininkė.

Projekte „Turėti ar būti?“ S. Želnytė siekia atskleisti neapčiuopiamą naudą išgyventi akimirkos buvimą, patirti tai, kas neįgyjama už pinigus, bet taip pat gali būti įgyjama mainais turguje ar bet kurioje kitoje miesto, šalies, pasaulio vietoje. Menininkės kūrinys – tai dovana Klaipėdos miesto žmonėms. Skirta ne turėti ją, o būti joje. „Kiekvienas turime savo asmeninį tunelį. Krioklį... Kelią, kuriuo atėjome, ir kelią, kuriuo sugrįšime atgal. Tai vis dėlto – turėti ar būti?“ – klausia kūrėja.

Instaliacijos muzikai S. Želnytė panaudojo garsus iš savo kelionių. Dienoraštinius garsų koliažus jaunasis muzikos kūrėjas F. Pocius supynė į vientisą kūrinį, kuriame sluoksniuojasi krentančio vandens, milijoninio miesto garsai ir triukšmas, pereinantis į atmosferinį plaukimą.

S. Želnytė gyvena ir kuria Klaipėdoje. 2001 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete baigė taikomosios dailės studijas ir įgijo menų magistro diplomą. Nuo 1997 m. dalyvauja dailės parodose, šalies ir tarptautiniuose meno projektuose. Personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje rengia nuo 2003 m. Nuo 2014 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Kūrybinė S. Želnytės veikla, įgyvendinant projektą „Turėti ar būti?“, finansuojama gavus

Klaipėdos miesto savivaldybės stipendiją kultūros ir meno kūrėjams.

Vidinė turgavietės aikštė vakarinėje dalyje, kur anksčiau vyko prekyba vaisiais, daržovėmis, bus naudojama transporto parkavimui.

Karantinas nesutrukdė pokyčiams

Ilgai svarstę Klaipėdos savivaldybei priklausančio "Senojo turgaus" ateitį, dabar miesto politikai realiausiu sprendimu regi, jog šią įmonę tikslingiausia sujungti su kita savivaldybės kontroliuojama bendrove "Naujasis turgus". Ar taip atsitiks, dar šį mėnesį spręs miesto taryba.

Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas, kuris jau pusantrų metų eina ir Senojo turgaus laikinojo vadovo pareigas, senosios turgavietės potencialą vertina itin teigiamai.

"Grįžta pasitikėjimas šia turgaviete. Tai matyti iš padidėjusių pirkėjų ir pardavėjų srautų", – teigė direktorius.

Pernai paskelbus karantiną, turgus, kaip ir daugelis prekybos vietų, užsidarė.

Tačiau pandemija nesutrukdė atlikti remonto darbų ir atnaujinti bendrą turgaus vaizdą.

Žiūrint į ateitį, aš matau perspektyvą, kad šis turgus taps traukos objektu turistams, miesto svečiams ir klaipėdiečiams.

"Laukėme pusę metų, kada karantinas baigsis, bet trūko kantrybė ir rudenį pradėjome pastato remontą. Per gana trumpą laiką pavyko susitvarkyti", – prisiminė laikinasis vadovas.

2020 m. į pagrindinio paviljono atnaujinimą investavus apie 100 tūkst. eurų, buvo išklota nauja grindų danga, pakeistos šaldymo vitrinos, halė naujai suskirstyta zonomis, kur žiemą iš lauko persikėlė dalis prekybininkų.

Pagerėjo ir prekyba

Pokyčiai padarė nemenką įtaką turgavietės finansiniams rezultatams.

Viačeslavas Karmanovas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Visoms šalies turgavietėms šie metai buvo itin sudėtingi – dėl karantino suvaržymų buvo apribota prekyba, bijodami susirgti koronavirusu pasitraukė dalis pardavėjų, sumažėjo pirkėjų srautai, negalėjo vykti mugės ir renginiai. Visgi Senasis turgus pirmąkart per pastaruosius metus dirba pelningai. Pernai buvo 30 tūkst. eurų nuostolis, o šiemet per devynis mėnesius jau turime arti 6 tūkst. eurų pelno", – neslėpė direktorius, ateityje matantis ir dar daugiau veiklos plėtros perspektyvų.

Šiemet turgavietės prieigose link Taikos prospekto nugriauti senieji prekystaliai ir atverta aikštė, kuri, pasak V.Karmanovo, ateityje turėtų būti rekonstruota ir dar labiau pritaikyta mugėms, renginiams, turistams.

"Jau šie metai įrodė, kad čia yra pakankami pirkėjų srautai, kad Senojo turgaus vieta yra patraukli ir patogi prekybai. O sutvarkius teritoriją, pastatus, ši vieta gali tapti reprezentacine miesto erdve. Sugrįžus normaliam gyvenimo ritmui, kai į Klaipėdą vėl užsuks kruiziniai laivai, Senasis turgus galėtų organizuoti muges, pasikviesti amatininkus, suteikti vietą ir infrastruktūrą maitinimo paslaugų verslininkams. Analogiškų pavyzdžių apstu visoje Europoje, tad mums dviračio išradinėti nebereikia – tik sudaryti sąlygas tas idėjas realizuoti", – mintimis dalijosi V.Karmanovas.

Ne visi darbai baigti

Direktorius minėjo, kad yra kelios kliūtys, trukdančios visiškai atnaujinti turgų.

Viena jų – nekilnojamasis turtas, kuris nepritaikytas ir nereikalingas turgaus funkcijai vykdyti.

Turgaus teritorijoje yra nemažai istoriškai vertingų ar avarinės būklės pastatų.

"Yra vienas dviejų aukštų paviljonas. Priekyje dar du pastatai – vienas kultūros paveldo objektas, kitas negyvenamas. Ant kalniuko yra buvęs žuvų paviljonas, kuris šiuo metu avarinės būklės. Ten jokios ūkinės veiklos vykdyti negalima, nes jis pavojingas", – pasakojo direktorius.

Vienintelė išeitis – šiuos objektus parduoti.

"Mintyse yra siekis atsikratyti nereikalingo nekilnojamojo turto, parduoti ir tuos pinigus investuoti į pagrindinį pastatą, kuriam reikia kapitalinio remonto – sutvarkyti sienas, stogą, kondicionavimo ir šildymo sistemas, ir tuo pat metu sutvarkyti prieigą. Palapinės jau irgi atgyvenusios. Šioje vietoje reikėtų sukurti daržovių prekybininkams patogią vietą, kad jie būtų po viena pavėsine", – planus žėrė V.Karmanovas.

Taps traukos objektu

Kad nedidelis turgus taptų senamiesčio traukos objektu, reikia nemažai investuoti ne tik į estetinį vaizdą, bet ir į įrangą, paslaugų tiekimą, pramogų praplėtimą, kad turgus atitiktų kiekvieno svečio lūkesčius.

"Turistams šiuo metu nėra ką veikti Klaipėdoje, todėl mūsų užduotis – sukurti jiems infrastruktūrą, kad galėtų čia lankytis ir jiems būtų įdomu" – tikino V.Karmanovas.

Vadovas numato, kad turgus turėtų būti ta vieta, kurioje galima nusipirkti ne tik mėsos ar bulvių, bet ir gauti pramogų bei paslaugų.

"Kai kruizinių laivų terminale švartuojasi laivas ir turistai atvažiuoja į ekskursijas, eidami link Jono kalnelio, praeina pro šitą vietą. Čia mes jiems turime paruošti ir suvenyrų, ir kad turėtų kur pavalgyti", – kalbėjo V.Karmanovas.

Svarbu ne tik teikti paslaugas, bet ir atnešti gerų emocijų pirkėjams.

"Nemanau, kad Senasis turgus turi tiesiog tik komerciškai uždirbti pinigus, jis turėtų dalyvauti ir miesto gyvenime, kad čia vyktų ir miesto renginiai. Ir pats turgus galėtų organizuoti renginius, kad pritrauktų žmones", – entuziastingai kalbėjo vadovas.

Geriau nei prekybos centre

Pasak V.Karmanovo, apsipirkimas turguje yra naudingesnis už apsipirkimą prekybos centre dėl gyvo bendravimo.

"Į turgų žmonės ateina ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti. Šiuo metu bendravimo stoka jaučiasi visur, nes visi tie ribojimai erzina žmones. Atėję pas prekybininką, bendrausite tiesiogiai. Jis jums pasakys, kaip pagaminti mėsą, kokie gali būti receptai", – teigė V.Karmanovas.

Tačiau dėl karantino sumažėję žmonių srautai trukdo prekybai.

Vadovas, kalbėdamas su prekybininkais, pastebėjo, kad didžiausias jų noras – kad į turgų ateitų daugiau žmonių.

"Mes įvertinome, kad yra paskelbta nepaprastoji padėtis, yra įvairių ribojimų. Mes irgi ribojame srautus. Natūralu, kad pats pagrindinis dalykas prekybininkams – srautai, nes kuo jie didesni, tuo geresnė prekyba", – neslėpė vadovas.

Jau matyti prošvaistės

Patys prekeiviai mano, kad tik pasibaigus ribojimams situacija pagerės.

"Labai trūksta žmonių. Viskas susideda į tai, kad yra įvairūs apribojimai ir žmonės neina. Prasidėjus karantinui, žmonių srautai žymiai sumažėjo. Jeigu pandemija baigsis, galbūt ir srautai padidės", – svarstė prekybininkė Daiva.

Kiti kolegos jai paantrino sakydami, kad, nepaisant atnaujinimų ir švarios aplinkos, vis dar jaučiamas pirkėjų trūkumas. Tikimasi, kad pandemija neužsitęs ir prekyba vėl atsigaus.

Vadovo vizija išlieka šviesi.

V.Karmanovas viliasi, kad jau netolimoje ateityje turgus taps traukos objektu ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir svečiams iš kitų šalių.

"Pandemija kada nors pasibaigs, grįš turistai, grįš kruiziniai laivai. Žiūrint į ateitį, aš matau perspektyvą, kad šitas turgus taps traukos objektu turistams, miesto svečiams ir klaipėdiečiams", – užtikrintai kalbėjo V.Karmanovas.

„Jau senokai šioje turgavietės vietoje prekyba nevykdoma, nes tapo nesaugu – per kelis dešimtmečius supuvo ir deformavosi stogas, pradėjo irti ir tapo nestabilios betono-plytų konstrukcijų dalys, atnaujinimo prašosi ir aikštės danga. Svarstėme įvairius variantus: remontuoti, renovuoti, dalį griauti – dalį palikti, bet racionaliausia pasirodė išvalyti teritoriją ir įrengti čia atvirą erdvę, kurioje galės vykti mugės, atvykti ūkininkai su savo produkcija, arba mes patys, turgavietės administratoriai, galėsime pasiūlyti prekybininkams laikinas lengvos konstrukcijos palapines prekybai“, – pasakojo Viačeslav Karmanov, laikinasis bendrovės „Senasis turgus“ direktorius.

Dar vienas argumentas šią teritoriją paversti erdvesne prekybos vieta – padidėjęs parkuojamų mašinų skaičius priešingoje turgavietės paviljono pusėje. Pasak vadovo, vidinis turgavietės kiemas, kuriame taip pat vyksta lauko prekyba, kartu yra ir miestui priklausanti mašinų parkavimo aikštelė, per kurią vyksta intensyvus eismas. Vietoj nugriautų prekystalių įrengus naująją aikštę bus saugiau pirkėjams, komfortiškiau pardavėjams ir liks daugiau vietų mašinas senamiesčio prieigose norintiems pasistatyti turgavietės ar miesto lankytojams.

„Kol ieškoma sprendimo, kaip ateityje bus vystomas Senasis turgus, leidžiame savo įmonei gerinti valdomos infrastruktūros būklę ir tuo pačiu sukurti geresnes sąlygas prekybininkams bei pirkėjams“, – sakė Gintaras Neniškis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Turgavietės administracijos skaičiavimais, senųjų prekystalių demontavimo ir aikštės sutvarkymo darbai kainuos apie 30 tūkst. eurų. Jie bus atliekami iš bendrovės sukauptų lėšų. Bendrovės „Senasis turgus“ 100 proc. akcijų valdytoja yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Skubus pasitraukimas

Bendrovės "Senasis turgus" valdyba sprendimą dėl A.Gaudiešiaus prašymo patenkino praeitą savaitę.

Dienraščio kalbintas A.Gaudiešius tada per daug neatviravo, kas jį paskatino pasitraukti nepasibaigus terminui.

"Tiesiog traukiuosi, nes 20 d. ir taip darbo sutartis baigiasi. Todėl nusprendžiau pats pasitraukti. Ačiū, viskas, komentarų nebus daugiau", – tada kalbėjo A.Gaudiešius.

Dabar paaiškėjo, kad tam veikiausiai buvo rimtų priežasčių.

Šių metų sausio pradžioje savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pradėjo tyrimą pagal gautą skundą.

Dar prieš dvejus metus savivaldybės kontrolierė rekomendavo nutraukti subnuomos sutartį.

"Paprastai į anoniminius skundus nereaguojame. Tačiau tai – išskirtinis atvejis. Tas faktas tikrai negražus ir negarbingas. Siūlysime Kontrolės komitetui, kad pritartų mūsų planui atlikti "Senojo turgaus" auditą", – prasitarė savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Automobilio nuomos viražai

Klaipėdos miesto kontrolės ir audito tarnyboje gautas skundas, kuriame pateikta informacijos apie tai, kad bendrovės "Senasis turgus" direktorius, pasibaigus automobilio "Škoda Superb" veiklos nuomos sutarčiai, toliau naudojasi tuo pačiu automobiliu.

O tai esą leidžia manyti, kad šį automobilį už likutinę vertę įsigijo jis pats ar jo artimos aplinkos žmogus.

"Siekiant patikrinti skunde pateiktą informaciją, atliktas tyrimas. Nustatyta, kad 2013 m. spalio 25 d. valdybos posėdžio metu "Senojo turgaus" vadovui leista nuomotis ir, esant galimybei, įsigyti automobilį lizingo būdu'', – rašoma savivaldybės kontrolierės D.Čeporiūtės rašte Kontrolės komitetui.

Patikrinus nuomotojo teiktas sąskaitas faktūras bei įstaigos įvykdytus mokėjimus, nustatyta, kad nuo 2014 m. kovo iki 2019 m. balandžio pagal automobilio veiklos nuomos sutartį bendrovė sumokėjo 21,4 tūkst. eurų. Suma beveik tolygi automobilio vertei.

Sudarant automobilio veiklos nuomos sutartį, tą pačią dieną pasirašyta ir atpirkimo sutartis, kurioje numatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui už nustatytą atpirkimo kainą – 5,8 tūkst. eurų – bankas pirmumo teise atpirkti automobilį siūlys bendrovei, kurios duomenys neskelbtini.

Savivaldybės kontrolierė teigė, kad, sudarant nuomos sutartį, atpirkimo sutartis paprastai nebūna sudaroma, todėl tai sukėlė įtarimų.

2019 m. balandžio 19 d. "Senasis turgus" perdavė automobilį banko nurodytam atpirkėjui – bendrovei X.

O ši po 11 dienų tą automobilį pardavė bendrovei "Alkas", kurios vadovas, kaip ir "Senojo turgaus", – A.Gaudiešius.

Veiklos nuomos sutartyje nurodyta: turto likutinė vertė – 6 tūkst. eurų.

Formaliai yra nekaltas?

Kontrolierei kilo abejonių: ar automobiliu buvo naudojamasi ir reikmėms, nesusijusioms su bendroves veikla.

Įvertinus nustatytus faktus bei apskaitos dokumentus, Kontrolieriaus tarnybos nuomone, pasirinktas automobilio įsigijimo būdas nebuvo palankus bendrovei, nes įmonė vien draudimui per nuomos laikotarpį išleido 2 345 eurus, techninei priežiūrai – 4 132 eurus.

"Darytina išvada, kad bendrovės "Senasis turgus" sudarytas sandoris dėl automobilio veiklos nuomos neatitiko racionalaus, ekonomiško bei efektyvaus turto valdymo principų", – rašoma D.Čeporiūtės rašte Kontrolės komitetui.

Jame teigiama, esą A.Gaudiešius nesutiko su Kontrolės ir audito tarnybos išvadomis.

"Jis mums aiškino, kad teisės aktų nepažeidė. Formaliai pažeidimų gal ir nėra, bet yra dar sąžinė ir moralė", – kalbėjo savivaldybės kontrolierė.

Reikalavo nutraukti sutartį

Beveik prieš dvejus metus Kontrolės komitetui irgi buvo pristatyta audito ataskaita, kurioje išanalizuota, kaip Klaipėdos savivaldybėje naudojami tarnybiniai automobiliai.

Būtent tada pirmąkart ir atskleista, kad "Senasis turgus" pagal veiklos nuomos sutartį naudoja vieną automobilį, kuriuo važinėja direktorius.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad "Senojo turgaus" vadovas vadovauja dar vienam privačiam juridiniam asmeniui, bet to esą nebuvo pateikęs interesų deklaracijoje.

Be to, A.Gaudiešius, kaip "Senojo turgaus" vadovas, buvo sudaręs to paties automobilio subnuomos sutartį su savo vadovaujama privačia įmone, kurios atstove buvo nurodyta A.Gaudiešiaus žmona.

Auditoriams užkliuvo tai, kad 2017 metais 8 kartus, kai automobilis buvo naudotas ne įmonės reikmėms, išlaidos už degalus (326 eurai) buvo įrašytos "Senojo turgaus" buhalterinėje apskaitoje kaip eksploatavimo išlaidos.

Tad dar prieš dvejus metus savivaldybės kontrolierė rekomendavo nutraukti subnuomos sutartį, deklaruoti interesus ir automobilį naudoti tinkamai.

Tačiau tai nebuvo padaryta.

Kreipsis į teisėsaugą

Vakar savo tyrimo išvadas D.Čeporiūtė pateikė Kontrolės komiteto nariams.

Komitetas pritarė "Senojo turgaus" veiklos audito atlikimui ir, jei reikės, kreipimuisi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

"Jei miestui buvo padaryta finansinė žala, manyčiau, ją reikėtų išieškoti. Sovietinio piktnaudžiavimo reliktas, kai įmonės vadovas su svetimu turtu elgiasi kaip su savu", – posėdyje kalbėjo Kontrolės komiteto narė Alina Velykienė.

Ką šiuo klausimu mano pats A.Gaudiešius, sužinoti nepavyko, nes viešai nurodytu mobiliuoju telefonu jis neatsiliepė.

Prekystaliai margavo rudens derliaus turtais, iš garsiakalbių sklido smagi muzika, pranašaudama būsimas linksmybes ir vaišes.

Apie 11 val. ryto turguje buvo pats darbymetis, šeimos pirko maistą visai savaitei, todėl automobilių aikštelėje buvo sunku rasti laisvą vietą. Vargu, ar yra kitas metų laikas, kada prekystaliai vilioja tokia marga daržo, sodo, miško gėrybių gausa. Šį kartą turguje užsibūti viliojo per garsiakalbius sklindanti muzika.

Dainavo uostamiesčio ansamblių „Krantų gėlė“ ir „Savi“ dainininkai, griežė kapelos „Ryto pašvaistė“ muzikantai. Tie, kas galėjo neskubėti namo, užsuko į pastatą, iš kurios sklido muzika. Šalia jo kaito lauko virtuvė, aplinkui plušo du jauni vyrai. Jie atviravo, kad po valandos ištrokš troškinys, gaminamas iš turgaus prekeivių dovanotų daržovių, jautienos ir kiaulienos. Prekeiviai žinojo, kad apie pietus nusimato smagi šventė.

Viena jų paklausta, kaip bus švenčiama, kiek pagalvojusi atsakė: „Duos valgyti, bus koncertas“. Diena ir per pietus nenusigiedrijo, bet šalta nebuvo. Ilgai raginti pasivaišinti nereikėjo. O ir muzikantai nepailso linksminti Derliaus dienos atėjusių žmonių. Tie, kas atėjo su mažyliais, pasidžiaugė, kad jiems buvo organizuotos linksmos pramogos.

Žadėtas nemokamas boulingas buvo linksmesnis, nei kas galėjo įsivaizduoti – į celofaną suvyniotos kopūstų galvos atstojo kamuolius, vaikais juos rideno ir stengėsi numušti plastmasines figūras. Buvo ir kitų pramogų. Šventę surengę turgavietės darbuotojai gailėjosi, kad purškiantis lietus trukdė žmonėms ilgiau užsibūti turguje.

Ruduo Lietuvoje retai būna kitoks, kas nori švęsti, tiems blogas oras nėra kliūtis.

Senojo turgaus atgimimas prasidės nuo prekybos halės ir jos prieigų sutvarkymo. Taip nusprendė vakar posėdžiavusi Klaipėdos miesto tarybos kolegija. Pirminiams darbams atlikti turėtų užtekti paties turgaus sukauptų lėšų, o vėliau veikiausiai reikės ieškoti privačių investuotojų.

Nurodė tris scenarijus

Vakar tarybos nariams pristatyta investicijų pritraukimo į bendrovę "Senasis turgus", įmonės veiklos efektyvinimo ir rezultatų gerinimo bei teritorijos išvystymo galimybių studija. Ją savivaldybės užsakymu parengė bendrovė "Civitta".

Buvo remiamasi jau anksčiau urbanistų paruošta galimybių studija, kurioje Senojo turgaus zona išskaidyta į šešis pagrindinius kvartalus, kuriuose turėtų veikti prekybos halė, gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpos, automobilių stovėjimo aikštelė bei viešbutis.

Atliekant ekonominį vertinimą buvo nustatyta, kad norint atnaujinti visus 6 turgavietės kvartalus prireiktų apie 15,2 mln. eurų.

"Potenciali grąža yra beveik 6 proc., o investuotojai šiuo metu rinkoje laukia apie 10 proc.", – pastebėjo "Civittos" atstovas Mykolas Navickas.

Į šį skaičių neįtraukiamos archeologinių bei antropologinių tyrimų bei žemės įsigijimo išlaidos. Įskaičiavus jas, investicijų grąža dar labiau susitrauktų.

Suplanuotų kvartalų atsiperkamumas vertintas pagal tris scenarijus. Pirmasis numato teritorijos vystymą, kai savivaldybė neprisideda savomis lėšomis, neatlieka tyrimų, tačiau parduoda teritorijos sklypus.

Šiuo atveju turgaus halės atsiperkamumas būtų didžiausias.

Antruoju scenarijumi numatoma, kad savivaldybė prisidėtų teritorijoje atliekant reikiamus tyrimus, o trečiuoju – ji dar pastatytų ir automobilių stovėjimo aikštelę.

Galimybė parduoti

M.Navicko teigimu, turgaus halė duotų didžiausią naudą tuo atveju, jeigu į ją būtų investuojama pirmiausia ir atsisakoma gyvenamųjų namų kvartalo vystymo bei viešbučio.

Šiuo metu uostamiesčiui ir patariama imtis atnaujinti halę bei svarstyti automobilių stovėjimo aikštelės klausimą.

Savivaldybei siūloma pritarti akcijų emisijai – parduoti dalį turgavietės akcijų, o gautomis lėšomis prisidėti įgyvendinant planus.

Rekomenduojama parduoti ne daugiau nei pusę akcijų ir savivaldybei išlikti pagrindinio akcijų paketo savininke.

Užvirė diskusija

Miesto tarybos kolegijos nariai pritarė siūlymui, kad turgaus atnaujinimas ir vystymas prasidėtų nuo prekybos halės, taip pat būtų sutvarkyti lauko prekybos paviljonai bei įrengtos papildomos automobilių stovėjimo vietos.

Tačiau tarybos kolegijos narys Rimantas Taraškevičius pastebėjo, kad reikėtų apsispręsti ir dėl darbų finansavimo šaltinių.

Būtent dėl šio siūlymo ir užvirė diskusija. Vicemerė Judita Simonavičiūtė nuogąstavo, kad suskubus parduoti turgų iškils grėsmė, jog vėliau čia įsikurs prekybos centras.

Politikas Simonas Gentvilas pabrėžė, kad miestas privalo priimti ryžtingus sprendimus, Senąjį turgų pradėti atnaujinti dar šiemet, tačiau nebijoti jo atiduoti į verslininkų rankas.

Kol kas pinigų užteks

Tarybos kolegijos narys Valdemaras Anužis pastebėjo, kad burlaivio "Meridianas" ir kiti pavyzdžiai įrodo, jog akcijų emisija, arba miesto ir privataus kapitalo bendradarbiavimas pasitvirtina. V.Anužis paragino atsižvelgti į šią patirtį.

Vis dėlto politikai tokio sprendimo nepriėmė. Sutarta, kad šiuo metu apie 250 tūkst. eurų investicijoms sukaupusi turgavietė pirminius darbus galės atlikti savo lėšomis.

Tarybos kolegija taip pat nusprendė iki šių metų spalio parengti Senojo turgaus tvarkymo veiksmų planą.

Klaipėdos senamiesčio turgus rugpjūčio 21-ąją vėl virs miesto naktinio gyvenimo centru: Valentino Masalskio vadovaujamas Klaipėdos jaunimo teatras su gausiais bendražygiais jau ketvirtąjį kartą kvies miesto gyventojus dalyvauti meninėje provokacijoje „Senamiesčio turgaus naktis“.

Didžiulio susidomėjimo sulaukianti bei tradicija tampanti kultūros naktis netikėtoje erdvėje vėl intriguos miestiečius pramogų įvairove bei netradicine prekyba. Rengėjai juokavo, kad šventė jau sunkiai išsitenka vienoje vietoje bei vien tamsiuoju paros metu, tad jos įžanga taps provokacija „Donelaitis mieste“: Lietuvai minint literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai poeto kūrybą perkels į miesto gatves. Tos dienos popietę uostamiestyje kursuos specialus K.Donelaičio autobusas, aplankysiantis svarbiausius miesto taškus. Čia vyks pasirodymai pagal lietuvių literatūros klasiko kūrybą – miestiečiai galės išgirsti poemos „Metai“ ištraukas bei pasakėčias.

„Senamiesčio turgaus naktyje“, prasidėsiančioje 20 val., erdvė skils į tris dalis – muzikos ir teatro scenas bei prekybos zoną, atvirą netipiškais gaminiais prekiaujantiems amatininkams bei verslininkams.

„Kol pesimistai aimanuoja dėl masinės gamybos grėsmių, interneto parduotuvių ir smulkių krautuvėlių patirtis rodo, jog nuoširdžiai ir originaliai sukurtas dirbinys neliks neįvertintas. Kviečiame visus auksarankius sukti galvas ir dalytis savo fantazijos vaisiais – būtent jie laukiami senamiesčio turguje“, – ragino organizatoriai.

Renginio svečiai galės paskanauti K.Donelaičio poemoje apdainuotų būrų valgių, o pasistiprinusieji bus kviečiami palaikyti atlikėjus koncerte. Muzikos scenoje pasirodys klaipėdiečių grupės „Nervas“, „M.E.S.S.“, „Funk in“, „The Upper class“, atlikėjas Gytis Šimelionis. Teatro sceną užtvindys Lietuvos dainų šventės teatro dienoje išskirtinio dėmesio sulaukę kolektyvai iš Raseinių ir Zarasų, klaipėdiečių violončelininkų duetas „T&K Duo“ bei Klaipėdos jaunimo teatras.

Laukiama, kad renginio kulminacija taps žinomo repo improvizacijų dueto „Jama&W“ koncertas. Arūnas W Blažys ir Rokas Jama Grajauskas, pripažįstami kaip vienas ryškiausių ir įdomiausių pastarųjų metų lietuviškos muzikos reiškinių, pažadėjo nepamiršti citatų iš puikiai rimavusio K.Donelaičio kūrybos bei savo įdirbio – penkerius metus gyvuojanti ritminės poezijos grupė šiemet išleido albumą.