Primena garsiąsias kasyklas

Beveik prieš 200 metų nustatyta, kad druskų kasyklų oras pasižymi gydomosiomis savybėmis. Praėjus beveik 100 metų šis atradimas sėkmingai panaudotas – druskų kasyklų mikroklimatas dirbtinai sukuriamas specialiuose kambariuose.

Ambulatorinės reabilitacijos ir kardiologijos klinikoje „TESTAS“ įkurtame haloterapijos komplekse pacientai kvėpuoja iš vienų seniausių Europoje druskų kasyklų Veličkose (Lenkija) atvežta druska. Kaip paaiškino klinikos administratorė Maja Kriučkova, haloterapijos kompleksui naudojama druska yra ekologiška, be cheminių priemaišų.

Vienu metu druskos kambaryje gali būti iki 8 žmonių. Po kiekvienos procedūros prikvėpuotas patalpos oras modernia aparatūra per 15 minučių pakeičiamas visiškai švariu ir grynu oru, dar po kelių minučių halokompresoriai sukuria druskų kasyklų mikroklimatą atitinkantį orą.

Daugiau nei 30 metų sėkmingai gyvuojančios klinikos „TESTAS“ haloterapijos kompleksas yra bene vienintelis Klaipėdoje, kur druskų koncentracija yra reguliuojama. Įprastai druskų kambariuose ji parenkama, kad optimaliai tiktų visiems: ir suaugusiesiems, ir vaikams.

Ilgametę patirtį turinti vaikų gydytoja pulmonologė Liudmila Pliuškienė pasidžiaugė, kad šioje gydymo įstaigoje labai rūpinamasi mažųjų pacientų sveikata – druskų koncentracija sumažinama iki vaikams rekomenduojamos normos, tad haloterapijos poveikis būna efektyviausias.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Stiprina ne tik imunitetą

„Sausas aukšto dispersiškumo (išsklaidymo) druskos aerozolis veikia bronchų gleivinėje esantį virpamąjį epitelį, jį atkuria, užmuša bakterijas, stabdo jų dauginimąsi ir atpalaiduoja  bronchus, skystina sekretą, palengvina išsivalymą bei atsikosėjimą“, – apie haloterapijos poveikį paaiškino pulmonologė.

Remdamasi ilgamete patirtimi, gydytoja pastebi, kad šis nemedikamentinis gydymo ir profilaktikos metodas tam tikrais atvejais padeda geriausiai. Pasak L. Pliuškienės, po 10 seansų kurso druskų kambaryje pagerėja bendra vaiko būklė, sustiprėja imunitetas, lengviau atsikosėjama, sumažėja dusulio priepuolių, reikia mažiau vaistų.

Šis gydymo metodas rekomenduojamas pacientams, sergantiems lengva ir vidutinio sunkumo bronchine astma, obstrukciniu bronchitu, sinusitu, dažnomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, taip pat alergine sloga. Gydytoja pastebi, kad haloterapija itin veiksminga COVID-19 infekcija persirgusiems pacientams.

Geriausias poveikis – ramiai sėdint

Nors haloterapijos poveikis daugeliu atvejų yra akivaizdus, L. Pliuškienė šio metodo nerekomenduoja taikyti vaikams iki trejų metų. Tokio amžiaus vaikams druskos poveikis yra abejotinas.

Gydytoja pulmonologė atkreipia dėmesį, kad po kelių haloterapijos seansų tam tikri ligos simptomai, tokie kaip sloga, kosulys, vaikui gali paūmėti. Tėvams ji patarė neišsigąsti ir gydymo ciklą baigti iki galo.

Mažieji pacientai druskų kambaryje kartais pasijaučia kaip smėlio dėžėje ir pradeda žaisti su ant grindų išpilta druska. Pasak gydytojos, sklaidoma druska kelia tam tikras dulkes, tad per haloterapiją geriausia būtų ramiai sėdėti ir kvėpuoti druskų kasyklas primenančiu oru. Atsigerti ir pavalgyti galima po haloterapijos seanso.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Stiprina psichoemocinę sveikatą

L. Pliuškienė pasakojo, kad druskų kambarys labai gerai padeda ir sergantiesiems kai kuriomis odos ligomis: atopiniu dermatitu, neurodermatitu, psoriaze (žvyneline). Tik  gydytoja atkreipė dėmesį, kad haloterapijos metu ligos pažeistos vietos turėtų būti atviros. Kai kurie pacientai pastebi, kad druskų prisotintas oras veikia ir kaip grožio priemonė, naudinga odai ir plaukams.

Druskų kambarys padeda sumažinti neigiamą alergenų poveikį, ypač pavasarį, prasidėjus žydėjimui. Pasak gydytojos, šis gydymo metodas palengvina bendrą organizmo savijautą, tad prireikia kur kas mažiau vaistų nei įprastai.

Haloterapija turi raminamąjį poveikį, mažina nervinę įtampą, stresą, gerina miegą. Druskų kambaryje sukurta jauki atmosfera: groja atpalaiduojanti muzika, taikoma šviesų terapija, kur kiekviena spalva organizmą veikia skirtingai, ekrane matomi vaizdai atpalaiduoja raumenis, stiprina psichoemocinę sveikatą. Kai haloterapijos seansas būna skirtas vaikams, mažieji pacientai gali žiūrėti patinkančius animacinius filmus.

Tyrimai patvirtina naudą

Siekiant sustiprinti druskų kambario poveikį ir padėti lengviau atsikosėti, prieš seansą pacientai užsideda vibromasažines liemenes. Jų yra skirtingų dydžių: nuo paties mažiausio iki didžiausio. Vibromasažines liemenes ypač mėgsta mažieji pacientai, kuriuos prajuokina ir maloniai kutena lengva vibracija.

Jau kelerius metus klinikoje „TESTAS“ atliekami halokompleksą lankančių pacientų tyrimai: prieš procedūras ir po jų matuojamas iškvepiamo oro srovės greitis. Kaip sakė klinikos kineziterapeutas Vilius Šeputa, šis rodiklis jau po kelių procedūrų padidėja, o baigus 10 seansų ciklą tampa akivaizdus. Gauti tyrimų duomenys leidžia įsitikinti teikiama druskų kambario nauda.

Po apsilankymo druskų kambaryje pasiūloma atsigerti arbatos arba vandens. Kaip pasakojo klinikos „TESTAS“ kineziterapeutas Saulius Lukoševičius, po haloterapijos seansų pacientai džiaugiasi pagerėjusia sveikata ir puikiu poilsiu.

Kratosi, kol nepabando

Fiziniai pratimai su kineziterapeutu – bene svarbiausia ambulatorinės reabilitacijos grandis, nors dažnas pacientas jos kratosi. Vieni teisinasi skausmu, kiti – namuose atliekama mankšta. Dažnas vėliau prisipažįsta galvojęs, kad kineziterapijos salėje teks lieti prakaitą vos ne kaip profesionaliam sportininkui.

Išdrįsusieji pabandyti vėliau džiaugiasi rezultatu: išnyksta skausmas, kūnas tampa paslankesnis, gerėja nuotaika ir gyvenimas nusidažo kitomis spalvomis. Pelno nesiekiančios reabilitacijos ir kardiologijos paslaugas teikiančios viešosios įstaigos „TESTAS“ kineziterapeutai Kamilė Nevulienė ir Vilius Šeputa pastebi, kad dauguma žmonių fizinį aktyvumą painioja su sportu.

„Fizinis aktyvumas gali būti parenkamas kiekvienam individualiai pagal sugebėjimus, pajėgumą, amžių, sveikatos būklę ir poreikius, taip pat atsižvelgiame ir į žmogaus pageidavimus“, – paaiškino K. Nevulienė.

Pasak kineziterapeutės, gydymas judesiu padeda sveikti visam organizmui, kartais net neprireikia vaistų. Dažniausiai pacientai kreipiasi dėl stuburo, pečių juostos, juosmens skausmų, širdies ir kraujagyslių ligų, po traumų, įvairių lūžių – stengiamasi padėti kiekvienam, atsižvelgiant į jo galimybes.

Padeda išvengti operacijos

„Dažnai iš pacientų girdime nusiskundimų, kad namuose jie neprisiverčia mankštintis, tačiau, baigus ambulatorinę reabilitaciją, ne vienas, pajautęs fizinio aktyvumo teikiamą naudą, išmoktus pratimus daro ir namuose“, – sakė V. Šeputa.

Kineziterapeutai galėtų papasakoti ne vieną sėkmės istoriją, kai reguliariai atliekami fiziniai pratimai žmogui padėjo išvengti operacijų. Vilius prisiminė pacientą, kuriam prieš 20 metų buvo siūlyta operuoti juosmens išvaržą, tačiau jis išvengė operacijos, pradėjęs reguliariai mankštintis.

Pasak klinikos „TESTAS“ vyriausiosios kineziterapeutės Editos Ostapenko, jei gydytojas pirmiausia siunčia ambulatorinei reabilitacijai, vadinasi, yra vilties pasveikti be chirurginės intervencijos. Ji patarė pirmiausia išbandyti gydymą konservatyviu būdu – mankšta bei fiziniais pratimais.

Skiriasi: V. Šeputa pastebi, kad pacientai kineziterapiją kartais painioja su sportu. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Požiūris į mankštą keičiasi

Vyresni pacientai, turintys bėdų dėl sąnarių artrozės, nenorą mankštintis dažniausiai teisina skausmu. Paklausę kineziterapeutų pasiūlymų pabandyti, vėliau džiaugiasi teikiama nauda.

„Stengiamės motyvuoti išbandyti pratimus, nes masažas padeda laikinai, o fiziniai pratimai teikia ilgalaikį poveikį ir padeda išvengti staigių skausmo paūmėjimų“, – paaiškino E. Ostapenko.

Vyriausioji kineziterapeutė pastebi, kad darantieji mankštą namuose ambulatorinės reabilitacijos metu visada pasinaudoja galimybe išmokti naujų pratimų, daryti juos taisyklingai. Fizinių pratimų taip pat nesibaido tie, kurie anksčiau susidūrė su ūmiu, stipriu skausmu. Ji pasidžiaugė besikeičiančia tendencija – vis daugiau pacientų supranta fizinio aktyvumo teikiamą naudą.

Pirtis sustiprina poveikį

Kineziterapeutas V. Šeputa paminėjo teigiamą vandens naudą: mankšta vertikalioje vonioje, kur vandens temperatūra keliais laipsniais šiltesnė nei įprasta, padeda sergant artritu, skundžiantis nugaros išvaržomis ar skausmu, nervinių šaknelių uždegimais. Šiltas vanduo atpalaiduoja įsitempusį kūną, tad žmogui lengviau daryti pratimus, nes nuima apkrovą nuo sąnarių, jungiamųjų audinių, didina kūno paslankumą ir mobilumą. Darant mankštą vandenyje, įjungiami gilieji raumenys, subalansuojamas kūnas, tad pacientas greitai pajaučia pagerėjimą.

Po vertikalios vonios klinikos pacientams siūloma pasėdėti infraraudonųjų spindulių gydomojoje pirtyje, kur kūnas atsipalaiduoja, suaktyvinama kraujotaka, slopinamas uždegimas ir gydomieji procesai vyksta gerokai greičiau. Nors pati pirtis nėra karšta, jos skleidžiami spinduliai prasiskverbia iki 15–20 cm žmogaus organizmo.

Pasak sporto mokslininko, pirtis sustiprina fizinio aktyvumo teikiamą naudą, padeda sureguliuoti kraujospūdį, sustiprinti širdį ir kraujagyslių sieneles, pagerina nuotaiką ir padidina darbingumą.

Netingėkime padėti sau

Pelno nesiekiančios reabilitacijos ir kardiologijos paslaugas teikiančios viešosios įstaigos „TESTAS“ vadovo, gydytojo kardiologo ir reabilitologo, medicinos mokslų daktaro, docento A. Valiulio pastebėjimu, žmonės pernelyg dažnai griebiasi vaistų, nors padėti sau galėtų fiziniais pratimais. Tinkamai profesionalių specialistų parinkti ir reguliariai atliekami pratimai duoda didžiulę naudą organizmui

„Tingisi sportuoti? Mes ne visada suprantame, kokį krūvį tenka atlaikyti organizmui, kai jį nuolat atakuoja virusai, bakterijos. Tik mes kartais patingime padėti sau bei savo imuninei sistemai. Žmogaus organizmas turi nepaprastai daug vidinių galių ir sudėtingų mechanizmų, kuriuos vaistai kartais nuslopina, tad daug geriau skatinti organizmo gyvybines jėgas, padedančias apsisaugoti“, – patarė A. Valiulis.

Pasak gydytojo, mūsų kūnas sukurtas judesiui, tad būtina judėti, nors ir minimaliai. Judėjimas gerina bendrą mūsų savijautą, emocinę būklę, stiprina raumenis, kaulų sistemą.

Papildo: E. Ostapenko atkreipia dėmesį, kad fizinių pratimų naudą sustiprina infraraudonųjų spindulių gydomoji pirtis. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Specialisto komentaras

Klinikos „TESTAS“ specialistus konsultuojantis Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, sporto mokslininkas Albertas Skurvydas:

Fiziniai pratimai efektyviai kovoja su daugiau nei 40 ligų. Daugybė tyrimų rodo, kad fiziniai pratimai sumažina tokių ligų kaip cukrinis diabetas riziką nuo 30 iki 50 proc. Mažos mankštos dozės atneša didelę naudą ir net dešimtmečiu prailgina gyvenimą. Per dieną pakanka 30–60 minučių pasivaikščioti vidutiniu tempu ir porą kartų per savaitę atlikti sudėtingesnius pratimus: įtūpstus, pakilnoti svorius.

Kai mes judame, mūsų raumenys tūkstančiais pradeda gaminti „vaistus“, kuriuos mokslininkai įvardija kaip miokinus. Pradėjus mankštintis, miokinai nubėga į visus mūsų organus, pavyzdžiui, galvoje atstato nervines ląsteles, gerina proto veiklą, darbingumą, nuteikia pozityviai. Dalis miokinų nubėga į tokius svarbius kūno organus kaip širdį – patreniruotas širdies raumuo tampa stipresnis, sumažėja tikimybė nusilpti šiam svarbiam organui bei sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Miokinai stiprina kaulus (tai ypač svarbu vyresnio amžiaus moterims po menopauzės, kai pradeda silpnėti kaulai ir pasireiškia osteoporozė). Fiziniai pratimai, ypač su svarmenimis, pareguliuoja kaulų tankį. Miokinai taip pat naikina mūsų viduje esančius bloguosius riebalus, prasiskverbiančius į pagrindinius organus: širdį, raumenis, kepenis, inkstus. Dalis miokinų stimuliuoja žarnyną, suaktyvina gerąsias bakterijas, kurios veikia ir kitus organus.

Kai mes judame, išsiskiria apie 50 proc. mūsų nuotaiką gerinančių medžiagų, kurios taip pat mažina skausmą. Jei nori ilgiau gyventi, mažiau sirgti, būti darbingesnis ir geresnės nuotaikos – daryk fizinius pratimus. Fiziniai pratimai dabar yra auksinis standartas, mažinantis nutukimą, sąnarių skausmą, uždegiminius procesus ir teikiantis kitokią naudą.

Kai vaikas „užstringa“

Dubysos gatvėje, netoli didžiausio prekybos ir pramogų centro įsikūrusioje klinikoje „Testas“ – vaikų ankstyvosios raidos centre – konsultuojami pacientai nuo gimimo iki 7 metų. 16 įvairių sričių specialistų teikia visokeriopą pagalbą ne tik mažiesiems, bet ir jų tėvams. Paklausiausios yra logopedės paslaugos, ypač rusakalbės. Norinčiųjų bendrauti bei gauti pagalbą gimtąją kalba – gana daug, tad susidaro nemažos laukiančiųjų eilės. Nuo lapkričio mėnesio prie specialistų komandos prisijungs neuropatologas. Pasak psichologės Jovitos Mickevičienės, visų tėvų didžiausias noras ir siekiamybė, kad mūsų vaikai būtų sveiki ir sėkmingi, tačiau, kad ir kaip to norėtume, dėl įvairių genetinių sutrikimų, traumų, persirgtų ligų ar gyvenimo aplinkybių, pasitaiko, kad vaikas „užstringa“. Tam, kad jis išjudėtų, reikalinga specialistų pagalba.

„Ankstyvosios vaikystės etapas padeda pagrindą tolimesnei vaiko raidai ir gyvenimo kokybei. Vaiko raida – kompleksinis dalykas, tad ir pagalba reikalinga įvairiapusė“, – paaiškino psichologė.

Nors kartais tėvai pageidauja konkretaus specialisto konsultacijos, vaikų raidos centro gydytoja socialinė pediatrė Valerija Urbienė paaiškina, kad kiekvienas naujai atėjęs vaikas įvertinamas visapusiškai, suplanuojamos specialistų konsultacijos, prireikus – koreguojama diagnozė. Užsiėmimai viena kitą papildo ir sustiprina teikiamą naudą.

„Tėvai dabar drąsiau ir aktyviau ieško pagalbos. Dažniausiai taip nutinka vaikui pradėjus lankyti darželį, kai pastebimi skirtumai tarp bendraamžių. Jei tik kyla nors mažiausia abejonė dėl vaiko raidos, reikėtų nelaukti ir kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau padedame vaikui, tuo lengviau ir greičiau galime užpildyti raidos spragas, tuo lengviau vaikui prisitaikyti kasdieniame gyvenime“, – patarė gydytoja.

Kalbos sutrikimų neišaugama

„Su ankstyvosios raidos specialistais turėtų susitikti kiekvienas vaikas iki 7 metų. Būtent kiekvienos srities specialistas gali geriausiai įvertinti vaiko raidą“, – mano klinikinė logoterapeutė Simona Fedenko.

Ji pastebi išaugusį logopedinės pagalbos poreikį. „Kalbėjimas ir gebėjimas bendrauti leidžia mums išreikšti savo ar suprasti vaiko poreikius, užmegzti ir palaikyti santykius, įgyti žinių ir gebėjimų. Kalbos sutrikimai lydi beveik visus kitus raidos sutrikimus, tad turi būti teikiama ne tik logoterapeuto, bet ir kitų specialistų pagalba“, – paaiškino ji.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad dažnai klaidingai manoma, kad vaikas išaugs kalbos sutrikimus. „Taip, vaikai užauga, bet sutrikimai neišauga. Delsimas kreiptis pagalbos atsiliepia vaiko kalbos kokybei. Kai užstringama ties viena vieta, raida sustoja“, – sakė S. Fedenko.

Kartais ateina 5–6 metų vaikas, kuris nepasako nė vieno sakinio. Pasiteiravus, kodėl šeima pagalbos nesikreipė anksčiau, pasiteisinama, kad šeimos gydytojas neįžvelgė problemos. Logoterapeutė priminė, kad 2 metų vaikas turi pasakyti nors dviejų žodžių sakinį. Ji patarė tėvams patiems prašyti siuntimo konsultacijai su specialistais, jei kyla abejonių dėl vaiko kalbos.

Kabinete – ne tik sagos ir raišteliai

Ergoterapeutė Dainora Selskienė pastebi, kad tėvai ne visada žino, kur ieškoti pagalbos – nukreipti pas specialistus turėtų šeimos gydytojas. Ji pasidžiaugė, kad daugelis jau žino, kas yra ergoterapeutas ir kokius sveikatinimo metodus jis taiko.

„Jei apsidairytumėte ergoterapeutės kabinete, pamatytumėte daug žaidimų. Čia galite net pamatyti marškinukus su sagomis, batų raištelius ar užtrauktukus – iš tikrųjų tai mūsų darbo priemonės, kurias pritaikome pagal vaiko poreikius“, – kolegei antrino ergoterapeutė dr. Giedrė Kavaliauskienė.

Šių specialisčių pagalbos mažiesiems pacientams dažniausiai prireikia dėl kelių priežasčių: smulkiosios motorikos, savarankiškumo, sensorinės integracijos sutrikimų ar pedagoginio auklėjimo spragų.

Mokslinį laipsnį turinti ergoterapeutė G. Kavaliauskienė apgailestauja, kad tėvai dažnai daro meškos paslaugą, stengdamiesi viską padaryti už vaiką, ir pastariesiems trūksta savarankiškumo. Tad 5–6 metų vaikas negeba apsiauti batų, užsivilkti viršutinių rūbų ar tinkamai naudotis kanceliarinėmis priemonėmis.

„Jei vaikas nori daryti pats, leiskite. Nesvarbu, kad išsiterlios ar darys ilgiau nei jūs. Garsi pedagogė M. Montessori sakė, kad jei gerbi vaiką, leisk jam pačiam daryti“, – patarė ergoterapeutė.

Savarankiškumas: „Jei vaikas nori daryti pats, leiskite“, – patarė dr. ergoterapeutė G. Kavaliauskienė. Klinikos „Testas“ nuotr.

Svarbiausia – ryšys su vaiku

D. Selskienė pastebi, kad neturintys didelių bėdų dėl socialinių įgūdžių, noriai lanko terapiją. „Užsiėmimus visada pradedu nuo ryšio kūrimo su vaiku – tai svarbiausia. Vaikas turi jaustis drąsiai ir saugiai, nes tik tada sulauksime norimo efekto“, – sakė specialistė, pridūrusi, kad teikiant pagalbą vaikui, svarbus ir bendradarbiavimas su tėvais.

Ankstyvojoje reabilitacijoje ergoterapeutas siekia pagerinti vaiko įsitraukimą į įvairius gyvenimo vaidmenis, skatina savarankiškumą kasdienėje veikloje, gerina dėmesio koncentraciją, socialinius įgūdžius, akies ir rankos koordinaciją, lavina smulkiąją motoriką , moko taisyklingų suėmimo įgūdžių, taip prevenciškai užkertant kelią kitų problemų užuomazgoms.

„Esant autizmo spektro sutrikimui, prie viso šito dar reikalinga ir struktūruota veikla, nes tokie vaikai nelinkę bendrauti, dažnai jiems sunku suvokti aplinką, turi sensorinių problemų, tad norimi rezultatai reikalauja daugiau laiko ir kantrybės“, – paaiškino ergoterapeutė D. Selskienė.

Pagalba – per žaidimą

Pravėrę psichologės duris, vaikai dažnai sako: „Atėjau pažaisti.“ „Ir jie teisūs“, – sutinka psichologė. Pasak J. Mickevičienės, žaidimų terapija – puikus būdas, pažindinantis tiek su emocijomis ir su jomis dirbant, tiek kalbant su vaiku apie tinkamą ir netinkamą elgesį, sprendžiant įvairias vaikui sudėtingas situacijas, išgyvenant sunkius jausmus.

„Žaidimas atpalaiduoja vaiką ir padeda jam nepastebint tobulinti įvairius gebėjimus, išmokti vienokius ar kitokius veiksmus, elgesio modelius. Žaisdami mes sužinome, kaip reikia išjausti sunkius, staiga kylančius jausmus saugiu ir priimtinu būdu, kaip elgtis vienokiose ar kitokiose situacijose. Žaidimas – taip pat puikus būdas lavinti pažintinius gebėjimus: dėmesio koncentraciją, loginį mąstymą, atmintį“, – aiškino psichologė.

Vaikų konsultacijos neatsiejamos be pagalbos šeimai. Neretai tėveliai ateina susirūpinę dėl kylančių sunkumų, ieškantys atsakymų į svarbius auklėjimo klausimus, nerimaujantys dėl vaiko raidos arba patys pervargę.

„Kartais tenka pastiprinti, padrąsinti. Kartais tiesiog išklausyti ir pabūti šalia, o kartais – suteikti žinių ir rekomendacijų. Svarbiausia – neatidėlioti ir kreiptis pagalbos“, – sakė psichologė.

Patirtis sugulė į knygą

Pelno nesiekiančios reabilitacijos ir kardiologijos paslaugas teikiančios viešosios įstaigos „Testas“ vadovo, gydytojo kardiologo ir reabilitologo, medicinos mokslų daktaro, docento Algirdo Valiulio bendradarbiavimas su Vilniaus lazerinės technologijos centru užsimezgė prieš 30 metų.

Tuomet sanatorijos vyriausiuoju gydytoju paskirtas jaunas specialistas A. Valiulis neturėjo pacientų reabilitacijai tinkamų priemonių, tad pasinaudojo gydomųjų lazerinių prietaisų kūrėjo Rimanto Kanapėno pasiūlymu išbandyti jo prietaisus. Šiandien lietuviški gydomieji lazeriniai prietaisai aukštai įvertinti Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių (Japonijos, Pietų Korėjos, Suomijos, Norvegijos, Rusijos) ekspertų, o jų veiksmingumą įrodė tarptautiniai tyrimai.

Prieš kelerius metus A. Valiulis kartu su kitais bendraautoriais parašė mokomąją knygą apie gydomųjų lazerių panaudojimą reabilitacijoje, taip pat parengė kraujo švitinimo lazeriu metodiką, kuri puikiai pasiteisino – per 30 metų nekilo nė viena komplikacija.

1989 metais įkurto Vilniaus lazerinės technologijos centro sukurti, ištobulinti ir sertifikuoti visose Europos Sąjungos valstybėse lazerinio gydymo prietaisai šiandien naudojami tokiose srityse kaip artrologija, traumatologija, proktologija, ginekologija, kardiologija, neurologija, odontologija, imunologija.

Poveikis: kineziterapeutė I. Kiškėnaitė (pirma iš dešinės) paaiškino, kad kraujo švitinimas lazeriu – pažangi, neinvazinė ir neskausminga procedūra. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pritaikymas – itin platus

Klinika „Testas“ savo pacientų reabilitacijai taip pat plačiai naudoja įvairius lazerius, lazerinę magnetinę terapiją, kraujo švitinimą lazeriu. Pasak klinikos kineziterapeutės Ievos Kiškėnaitės, lazeris yra vienas universaliausių ir itin plačiai pritaikomų prietaisų, beveik neturinčiu kontraindikacijų – medicininių priežasčių, kodėl šios procedūros nebūtų galima skirti pacientui. Dažniausiai skiriama nuo 5 iki 14 procedūrų, priklausomai nuo susirgimo laipsnio. Specialistai parenka tinkamą procedūrų dažnį ir trukmę.

Kraujo švitinimas lazeriu – pažangi, neinvazinė ir neskausminga procedūra. Kaip pasakojo „Testas“ kineziterapeutė Monika Mikutytė, veninio kraujo švitinimas lazeriu padeda suskystinti kraują iki 15 proc., taip pagerinant gyvybiškai svarbių organų aprūpinimą krauju, deguonimi ir kitomis medžiagomis. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų, siekiant išvengti tokių pavojingų komplikacijų kaip insultas ar miokardo infarktas. Kartais šio aparato poveikis būna gerokai veiksmingesnis nei vaistų. Kraujo švitinimas lazeriu padeda sustiprinti imuninę sistemą, ji tampa pajėgi kovoti su įvairiomis ligomis ir sutrikimais.

Kineziterapeutė Gintarė Papariga paaiškino, kad lazerinė magnetinė terapija veikia kūną fiziniu ir biologiniu lygmeniu, gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, audinių regeneraciją, efektyviai mažina skausmą. Ši terapija gydo labai didelį spektrą raumenų, kaulų, stuburo ligų, padeda po kaulų lūžių, išnirimų, raiščių, raumenų ir sausgyslių plyšimų, po virusinių kvėpavimo takų ligų, uždegimų, tinka gydyti pirminei I ir II tipo arterinei hipertenzijai.

„Žvaigždė“: šis klinikos „Testas“ naudojamas gydomasis lazeris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kelia malonius pojūčius

Kineziterapeutės pastebi, kad lazerio procedūros – itin paklausios tarp pacientų. Daugelis jų gana greitai įsitikina teigiamu poveikiu sveikatai, dingusiu skausmu. Vyresni pacientai džiaugiasi, kad per lazerio procedūras nejaučia skausmo ar kitokių nemalonių pojūčių, o štai pagerėjimo sulaukia jau netrukus.

Tiesa, kai kam iš pradžių kyla abejonių dėl lazerio poveikio: ar procedūra gali būti naudinga, jeigu nieko nejauti? Kineziterapeutės rekomenduoja išbandyti kelias procedūras, kad patys įsitikintų teigiamu poveikiu.

„Poveikis yra didžiulis, ypač vyresniems žmonėms, nes padeda suaktyvinti kraujotaką. Be to, po šių procedūrų gaminasi endorfinai – laimės hormonai, gerinantys nuotaiką ir mažinantys depresiją“, – patikino kalbintos reabilitacijos specialistės.

Kūrėjas – apie lazerių naudą

Gydomieji lazeriai dabar taip ištobulinti, kad kai kuriuos jų net galima nešiotis švarko ar marškinių kišenėje. Vilniaus lazerinės technologijos centro vadovas, gydomųjų lazerinių prietaisų autorius, prof. habil. dr. R. Kanapėnas dienraščiui „Klaipėda“ pabrėžia, kad jo sukurti prietaisai padeda sveikti be skausmo ir vaistų.

Pirmąjį gydomąjį lazerį Lietuvoje – lazerinės magnetinės terapijos prietaisą LMP-010 – jis sukūrė 1983 m. Klinikinėje praktikoje jis pradėtas naudoti sąnarių gydymui. Šis patobulintas prietaisas naudojamas iki šiol, tik su sensoriniu valdymu.

Kitą kišeninį gydomąjį lazerį LMP-010M mokslininkas sukūrė 2005 m. Lazeris su lengvai keičiamais optiniais antgaliais, skirtas įvairiems susirgimams gydyti: stuburo, sąnarių, odos, prostatos, kiaušidžių, gerklų, nosies, ausų, dantenų.

Paklaustas apie šių lazerių gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, profesorius R. Kanapėnas paminėjo keletą: skatina medžiagų apykaitą ir kraujotaką, malšina skausmus, stiprina imuninę sistemą, skystina kraują, pagreitina gijimo procesus, pagerina deguonies įsisavinimą ląstelėse, biostimuliuoja įvairias žmogaus funkcijas, yra priešuždegiminio pobūdžio.

Reikšmingai prisidėjęs prie lazerinės medicinos plėtros, Lietuvoje gydomųjų lazerinių prietaisų pradininkas paminėjo, kad „švelniais“ lazerio spinduliais dažniausiai gydomi sąnarių, nugaros, raumenų susirgimai, raiščių patempimai, artritai, artrozės, osteochondrozės, kaulų lūžiai, žaizdos, prostatitai, kiaušidžių uždegimai, gerklų, nosies, ausų uždegimai, dantų traumos ir kiti susirgimai.

„Kokie šių lazerių pagrindiniai privalumai, lyginant su klasikiniais gydymo metodais? Išvardinsiu svarbiausius: šimtaprocentinis sterilumas, neinvazinis, neskausmingas ir nepavojingas poveikis, įgalina išvengti infekcijų, lazerio „švelnūs“ spinduliai ir stiprus magnetinis laukas pasiekia giluminius bioaudinius iki 100 milimetrų gylio, stiprina organizmo imuninę sistemą, skystina kraują, pagerina gydymo efektyvumą – žymiai sumažina gydymo trukmę ir išlaidas. Lazeriai sėkmingai gali būti naudojami kartu su medikamentais arba kitomis terapijos priemonėmis“, – reziumavo profesorius R. Kanapėnas.

Kardiologijos klinika VšĮ „Testas“

Dubysos g. 31, Klaipėda info@vsitestas.lt

Stacionarus tel.: 8 46 341757

Mobilusis: +370 620 69177

Vilniaus lazerinės technologijos centro kontaktai: info@laz.lt, +370 615 36 522.

Nereikia blaškytis

Vyresnė moteris su kūdikio lopšiu ir jauna moterimi išėjo iš gydytojo kabineto. Stebint moteris net nekyla abejonių, kad taip rūpestingai vyresnioji moteris, greičiausiai močiutė, padeda pasirūpinti anūku.

Nustebina kardiologijos ir reabilitacijos klinikos "Testas" darbuotojų paaiškinimas, kad vadinamoji "močiutė" yra gydytoja, palydėjusi mažąjį pacientą ir mamą.

"Mūsų specialistai prieina prie žmogaus tikrąja to žodžio prasme, padeda jam ir pacientui nereikia blaškytis nuo vieno specialisto pas kitą", – privačios klinikos moto atskleidžia jos vadovas Algirdas Valiulis.

Klinikos koridoriuje sutikti pacientai patvirtino, kad tai nėra tušti žodžiai. Jie džiaugėsi, kad pas reikiamą specialistą pakliuvo jau kitą dieną, nors kitose gydymo įstaigose tokios paslaugos būtų reikėję laukti beveik mėnesį. Žmonės taip pat gyrė paslaugius ir malonius darbuotojus.

Dėmesys kardiologijai

Per 27 veiklos metus kardiologijos ir ambulatorinės reabilitacijos klinika "Testas" užsitarnavo pacientų pasitikėjimą. Gydymo įstaiga, įsikūrusi Dubysos g. 31, teikia paslaugas įvairaus amžiaus pacientams: nuo kelių mėnesių iki 90 metų ir vyresniems.

Didžiausią patirtį yra sukaupęs Kardiologijos skyrius, kuriame šiuolaikine aparatūra dirba patyrę kardiologai ir neuropatologai. Čia pacientai konsultuojami dėl padidėjusio kraujospūdžio, krūtinės anginos, patirto infarkto, širdies kraujagyslių operacijos ar kitų susirgimų.

Kardiologijos klinikoje daromi šie tyrimai: širdies ertmių, vožtuvų ir sienelių ultragarsinis ištyrimas, ritmografija, širdies kraujagyslių pajėgumo mėginys, kompiuterizuota elektrokardiograma. Prireikus atliekamas visa parą trunkantis širdies veiklos ir kraujospūdžio stebėjimas specialiais aparatais.

Valo ozonu

Siekiant suteikti daugeriopą pagalbą pacientams, daugiau nei prieš dešimtmetį buvo įkurtas Ambulatorinės reabilitacijos skyrius, kur su kiekvienu pacientu dėl pačių įvairiausių susirgimų dirbama individualiai.

Klinika vienintelė Klaipėdos krašte yra įsigijusi specialų aparatą, padedantį gerinti peties bei alkūnės judesių amplitudę po traumų, operacijų. Visiškai kompiuterizuotas prietaisas leidžia neskausmingai išjudinti sąnarius. Tad šią procedūrą mielai renkasi vyresnio amžiaus pacientai, nepageidaujantys arba bijantys aktyviau mankštintis.

15 metų darbo patirtį turinti klinikos "Testas" vyriausioji kineziterapeutė Edita Ostapenko pastebėjo, kad daugėja žmonių, kamuojamų juosmens, kaklo, pečių juostos ir nugaros skausmų. Tokių pacientų amžius vis jaunėja.

Be individualios kineziterapijos ir ergoterapijos, pacientams siūloma išbandyti vandens procedūras. Vertikalioje vonioje atliekami specialūs tempimo ir atsipalaidavimo pratimai. Atsikratyti įtampa bei skausmu taip pat padeda specialios kaskados pečių juostai. Vandens procedūrų kompleksą papildo infraraudonųjų spindulių pirtis.

Klinika pirmoji Lietuvoje vandenį ir patalpas pradėjo dezinfekuoti deguonimi, tad čia drąsiai gali jaustis alergiški ar jautrią odą turintys pacientai, taip pat vaikai.

Šeimai – visokeriopa pagalba

Pats "jauniausias" klinikos skyrius – Ankstyvosios vaikų raidos sutrikimų reabilitacijos – įkurtas prieš septynerius metus. Čia profesionalios specialistų pagalbos sulaukia mažieji pacientai nuo kelių mėnesių iki septynerių metų.

Per pirmąjį susitikimą vaiko būklę įvertina specialistų komanda: pediatras, kineziterapeutas, logopedas, socialinis darbuotojas ir psichologas. Tad šeimai suteikiama visokeriopa pagalba.

Pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Valerijos Urbienės, kūdikiams iki vienerių metų daugiausia bėdų kyla dėl fizinės raidos, o vyresniems nei dvejų metų – dėl kalbos raidos, dėmesio sukaupimo ir kitų sutrikimų.

Mažieji pacientai, kuriems reikalingas masažas, patenka į švelnios slaugytojos bei masažuotojos Dangirutės Bukleriutės rankas. Nors retas mažylis masažą ištveria be ašarų, Dangirutės masažuojamo kelių mėnesių kūdikio šypesna išduoda, kad šią procedūrą mėgsta ne tik suaugusieji.

17 metų masažuotojos patirtį turinti Dangirutė paaiškina, kad dirbant su vaikais svarbu būti gerai nusiteikusiam ir mokėti rasti bendrą kalbą.

Svarbiausia – operatyvumas

"Karščiausias" klinikos taškas – registratūra, kur dvi administratorės atsiliepinėja į skambučius, registruoja apsilankymus pas gydytojus, derina procedūrų laiką. Jos stengiasi, kad žmogus kuo greičiau patektų pas specialistą ar gautų reikiamą procedūrą, nes, laiku nesuteikus pagalbos, gydymas vėliau kainuoja kur kas brangiau.

Paklausta, ar daug piktų skambučių sulaukia, administratorė Dainora Rumšaitė-Jonkienė šypsodamasi tikina, kad nėra priežasčių piktumui – visada stengiamasi atsižvelgti į pacientų pageidavimus, o kolektyvas yra draugiškas bei geranoriškas.

Kolegė Maia Kriučkova antrino, kad pacientams patogu į kliniką ateiti bet kokiu metu: 8 valandą ryto įstaiga jau dirba visu pajėgumu ir žmonėms nereikia laukti už durų, o dirbantys ar dieną užimti pacientai čia laukiami iki vėlaus vakaro – 20 valandos.

Kardiologijos ir reabilitacijos klinikos "Testas" vadovas A.Valiulis pasidžiaugė suburtu šauniu, išsimokslinusiu, daug žinių turinčiu kolektyvu. Iš 34 darbuotojų beveik pusė jų čia dirba daugiau nei 10 metų.