2016 m. pastatytas ir plaukiojantis su Bahamų salų vėliava dujovežis „LNG Fukurokuju“ Klaipėdos uoste lankosi pirmą kartą, taip pat ir pirmą kartą į Lietuvą atgabeno krovinį iš Egipto.

„Vis dar laikantis aukštoms SGD kainoms Azijoje, nemaža dalis krovinių iš Europos nukreipiama būtent ten, pasinaudojant greitųjų sandorių rinkos galimybėmis. Todėl atsiradusią tam tikrą nišą užpildo iki šiol Europos SGD tiekėjų žemėlapyje retesni buvę kroviniai iš Egipto. Atsižvelgiant tiek į Klaipėdos SGD terminalo įrenginių, tiek ir į Lietuvos gamtinių dujų rinkos reikalavimus, Egipte suskystintos gamtinės dujos yra tinkamos mūsų gamtinių dujų sistemai savo kaloringumu ir energetine verte“, – komentuoja KN Komercijos direktorius Mindaugas Navikas.

Pasak M. Naviko, sustojus „Equinor“ skystinimo gamyklai Norvegijoje, kuri planuoja veiklą atnaujinti tik kitų metų pavasarį, terminalo naudotojai, vykdydami savo įsipareigojimus ir suplanuotą krovą, šiais gamtinių dujų metais (nuo 2020 spalio 1 d. iki 2021 metų rugsėjo 30 d.) daugiausia krovinių importavo iš JAV (apie 82 proc.). 2020 m. daugiausiai SGD importuota iš Norvegijos (apie 70 proc.), 2019 gamtinių dujų metais – taip pat iš Norvegijos (86 proc.).

Iki naujų dujų metų pradžios SGD terminale, skaičiuojant su „LNG Fukurokuju“, laukiama dar 13 dujovežių.

KN naftos terminalas, istoriškai veikiantis Klaipėdos uoste nuo 1959 m., jau buvo ne kartą modernizuotas siekiant ne tik gerinti krovos procesų lankstumą ir kokybę, bet ir atitikti keliamus aplinkosaugos ir darbų saugos reikalavimus. Pasak Dainiaus Čiutos, KN Terminalų valdymo direktoriaus, šioms sritims skiriamas ypač didelis dėmesys. „Esame įsipareigoję ir įtvirtinę strategijoje iki 2030 m. užtikrinti aplinkosauginiu požiūriu tvarią KN naftos terminalų veiklą, mažinti emisijas. Natūraliai šiais principais vadovavomės ir iki šiol, tačiau keliame sau ambicingesnius tikslus. Pernai mūsų veikla buvo įvertinta kaip atitinkanti ISO kokybės vadybos sistemų standartus, gavome tai patvirtinančius sertifikatus, iš kurių vienas – būtent aplinkos apsaugos. Tai rodo, kad veikiame teisinga kryptimi, bet kartu ir įpareigoja“, – sakė D.Čiuta. Jo teigimu, KN per pastarąjį dešimtmetį skyrė milijonus eurų vien tam, kad gerėtų aplinkos (grunto, oro ir kt.) kokybė.

D.Čiuta: „Nuolat iniciatyviai vykdome aplinkos oro monitoringą, vertiname poveikį aplinkai, o ne tik siekiame atitikti normas ar reikalavimus“.

Situacija keičiasi

Didžiausios investicijos, pasak D.Čiutos, iki šiol buvo skirtos aplinkos oro taršai mažinti ir siekė iki 5 mln. eurų – tai lakiųjų organinių junginių rekuperavimo, paprasčiau tariant – garų sugaudymo ir vėl pavertimo produktu – įrenginys. Ant naftos produktų talpyklų įrengti pontonai, kurie mažina produktų garavimą į aplinką. Bendrovė dėjo daug pastangų panaikinti ir istorinei taršai, t. y. prieš keliasdešimt metų užterštam dirvožemiui ir gruntiniam vandeniui išvalyti. Pernai aplinkosaugos projektams skirta 1,6 mln. eurų. D.Čiuta įsitikinęs, kad pokyčius jaučia ir aplink įsikūrusios bendruomenės, su kuriomis KN palaiko ryšius, periodiškai pristato aplinkosaugos vykdymo planą, ne kartą prisidėjo prie bendruomenių socialinių ir aplinkosauginių iniciatyvų. „Siekiame ne deklaratyvios, bet rezultatyvios socialinės atsakomybės. Nuolat iniciatyviai vykdome aplinkos oro monitoringą, vertiname poveikį aplinkai, o ne tik siekiame atitikti normas ar reikalavimus. Visuomenė gali operatyviai gauti informaciją apie vykdomą krovą realiu laiku, paskambinus specialiai tam skirta linija. Viliamės, kad šiemet dar galėsime atnaujinti gyvus susitikimus ir ekskursijas į savo terminalus, juolab kad šiemet esame numatę pristatyti, ką nuveikėme aplinkosaugos srityje“, – planais dalijosi D.Čiuta.

Įgyvendina ne vieną naują projektą

Šiais metais, anot KN terminalų valdymo vadovo, bus baigti įgyvendinti aplinkosauginiai projektai, kurie buvo pradėti pernai: modernizuoti katilinės degikliai, kurie užtikrins 3 kartus mažesnes vienkartines anglies monoksido ir azoto oksidų emisijas į aplinkos orą. Taip pat bus paleistas naujas oro teršalų valymo įrenginys. Kaip tik šį mėnesį jau prasidėjo šio įrenginio paleidimo ir derinimo darbai. „Mūsų veikla specifinė, jos neuždengsi stikliniu gaubtu, todėl suprantame miestiečių lūkesčius, kad jų gyvenimo kokybė, gyvenant šalia uosto, nenukentėtų. Siekiant abipusiškai tenkinančių sprendimų, darome viską, kad poveikis aplinkai būtų pamatuojamas ir kontroliuojamas“, – sakė D.Čiuta. Jo teigimu, bendrovė per šiuos metus planuoja parengti lakiųjų organinių junginių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo planą naujam laikotarpiui, taip siekiant dar labiau mažinti poveikį aplinkai žvelgiant ir iš platesnės „žaliojo kurso“ perspektyvos. KN taip pat planuoja dar atviriau ir skaidriau viešinti lakiųjų organinių junginių monitoringo duomenis savo tinklalapyje. Kaip tai bus daroma, bendrovė pristatys vėliau šiais metais.

Svarbus ir žmogiškasis faktorius

D.Čiuta atkreipė dėmesį, kad bendrovė susitelkusi ir į darbo kultūros bei saugos kėlimą. Vadovo nuomone, kai kalbama apie aplinkosaugą, tai ne mažiau svarbu nei tiesioginės investicijos į ją. „Artimiausioje perspektyvoje kalbėti apie visišką robotizaciją šiame versle būtų utopiška. Tokiuose terminaluose kaip mūsų naftos krovos infrastruktūrą valdo ir ją prižiūri darbuotojai, o ne dirbtinis intelektas, ir natūralu, kad išlieka žmogiškųjų klaidų tikimybė. Todėl mūsų tikslas – kelti darbų saugą ir kultūrą, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi atsakingas už savo veiksmų padarinius gamtai, visuomenei, kad būtų aiškus supratimas, jog bet koks saugos incidentas gali būti kritinis ir padaryti neatitaisomos žalos. Vykdome mokymus, tiriame kiekvieną, net ir smulkų infrastruktūros sutrikimą, išsiaiškiname priežastis ir numatome veiksmus, kad ateityje būtų išvengta panašių įvykių“, – pažymėjo D.Čiuta. Pasak jo, tokie veiksmai taip pat reikalauja investicijų, kurios reikšmingai prisideda prie tvarumo puoselėjimo.

Perdirbimas ir „žalia“ energija

„Iš tiesų tvarumo, gamtos išsaugojimo ateities kartoms filosofija apima daugelį mūsų veiklos sričių. Per pastaruosius dvejus metus gerokai sumažinome popieriaus naudojimą, SGD terminalo veikloje jo apskritai atsisakėme, diegiame įvairius kitus išteklių taupymo sprendimus, skatiname rūšiavimą, alternatyvių transporto priemonių naudojimą ir begalę kitų su darbuotojų sauga, sveikata ir „žaliąja“ kryptimi susijusių iniciatyvų. Džiaugiamės, jog mūsų darbuotojai motyvuoti ir prisideda prie šios filosofijos įgyvendinimo“, – pastebėjo D.Čiuta. Daugiau nei 70 proc. bendrovės valdomuose objektuose susidariusių atliekų yra perduodama ne šalinti į sąvartyną, o perdirbti ar energijai gaminti. Taip pat pernai KN terminale buvo naudojama tik „žalia“ energija, gaunama iš atsinaujinančių išteklių, ir tokiu būdu į aplinką nepateko apie 5 000 t CO₂, kuris tiesiogiai prisideda prie šylančio klimato.

Nepraranda vilties

Pagrindiniai uždaviniai, kylantys bet kuriai įmonei pandemijos metu, – užtikrinti veiklos tęstinumą bei išsaugoti darbo vietas. Teisingus sprendimus lemia racionalus situacijos vertinimas. KN generalinis direktorius D.Šilenskis įsitikinęs, kad kalbėti apie COVID-19 krizę, net ir praėjus pusantro mėnesio nuo karantino paskelbimo Lietuvoje, nėra paprasta.

Vis dar sunku prognozuoti krizės pabaigą. Juk net labai intensyviai dirbdami pasaulio mokslininkai dar neturi sprendimo dėl vakcinos ir neaišku, kada ji bus sukurta.

Krizė itin greitai paveikė, apribojo ar pristabdė bemaž visus sektorius visame pasaulyje.

Manau, kad iš šios krizės tikrai išeisime efektyvesni ir atsparesni bet kokiems iššūkiams, kurių, neabejoju, turėsime dar ne vieną.

D.Šilenskis neabejoja, kad šios krizės padariniai bus rimtesni, nei tikėtasi.

„Daugelyje sektorių drastiškai krito paklausa, tad pramonė taip pat nedelsdama turėjo mažinti apsukas. Taigi turime tiek paklausos, tiek pasiūlos kritimą vienu metu, – svarstė KN vadovas. – Ta pati situacija ir naftos, dujų bei energetikos sektoriuose, kurių logistikos grandinės dalis yra KN. Naftos produktų, dujų ar kito pavidalo energijos vartojimas krenta. Naftos segmente mums tai atveria tam tikrų galimybių, nes staiga atsiradęs produktų perteklius gali būti saugojamas talpyklose iki paklausos atsigavimo. Kalbant apie dujų segmentą, matome toliau tebesitęsiantį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kainų indeksų kritimą, o tai sukuria papildomą konkurencingumą mūsų klientams, naudojantiems mūsų operuojamą SGD infrastruktūrą. Be abejo, suprantame, kad šios galimybės yra laikinos, jeigu COVID-19 krizė užsitęstų itin ilgai, neigiamos pasekmės paliestų ir mus.“

Apžvelgdamas daugiau nei mėnesį trunkantį darbą karantino sąlygomis, D.Šilenskis atviravo, kad didžiuojasi paties vadovaujamos įmonės komanda, kuri net ir gana įtemptomis aplinkybėmis išliko orientuota į tikslą bei vertės klientams ir akcininkams kūrimą. KN gyvuoja daugiau nei 60 metų ir yra įveikusi ne vieną krizę, pokytį, net „revoliuciją“.

„Manau, kad iš šios krizės tikrai išeisime efektyvesni ir atsparesni bet kokiems iššūkiams, kurių, neabejoju, turėsime dar ne vieną“, – šviesiąją situacijos pusę įžvelgė įmonės vadovas.

Pasirūpino darbuotojais

Vienas svarbių veiksnių išlaikyti dirbančią visu pajėgumu įmonę – rūpinimasis darbuotojų sveikata. Pragmatišku žvilgsniu į ateitį pasižymintys KN vadovai pasistengė, kad į darbo iš namų režimą įmonė pereitų anksčiau, nei šalyje buvo paskelbtas karantinas.

Tokį sprendimą įmonės generalinis direktorius priėmė atsakingai vertindamas bendrovės, kaip strateginės įmonės, misiją ir siekį užtikrinti veiklos tęstinumą.

Nuo kovo 13-osios KN darbuotojai, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu, aprūpinti visomis nuotoliniam darbui reikalingomis priemonėmis ir dirba iš namų. Darbuotojams, negalintiems dirbti nuotoliniu būdu, buvo suteiktos papildomos asmeninės saugumo priemonės bei imtasi naujų su sveikatos apsauga susijusių organizacinių veiksmų įmonės valdomuose terminaluose.

Visi darbuotojai buvo aprūpinti apsaugos priemonėmis: vienkartinėmis pirštinėmis, higieniniu rankų antiseptiniu skysčiu, dezinfekciniu skysčiu ir servetėlėmis paviršiams valyti, apsauginiais akiniais. Dirbantieji, kurie turi kontaktų su trečiosiomis šalimis, aprūpinti aukščiausio apsaugos lygio respiratoriais su filtrais.

Išreikšdama supratimą, kad darbuotojams svarbus ne tik asmeninis, bet ir šeimos narių saugumas, įmonės administracija suformavo krepšelius su asmens apsaugos priemonėmis (respiratoriais, skydeliais, pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu), kad darbuotojai galėtų tokias priemones parsinešti namo. Kad pavyktų užkirsti kelią koronavirusui plisti, įmonė užsisakė ir vienkartinių COVID-19 greitųjų testų.

Įmonėje taip pat susitarta dėl tam tikrų bendrų darbo ir bendravimo principų, organizuojant darbą stengiamasi nerotuoti darbuotojų tarp pamainų, taikyti didesnius laiko tarpus tarp pamainų, kad joms keičiantis darbuotojai kuo mažiau kontaktuotų. Dar viena priemonė saugant darbuotojų sveikatą – pamainų laiko pakeitimas, dabar pamainos perduodamos ne susitikus gyvai, bet nuotoliniu būdu.

„Per šį laikotarpį KN vadovų komanda priėmė bemaž nesuskaičiuojamą skaičių sprendimų, kurių bendras tikslas – užtikrinti kuo didesnį mūsų terminaluose dirbančių žmonių saugumą ir apsaugoti įmonę nuo galimos COVID-19 plėtros. Valdant šios krizės iššūkius, buvo labai svarbu įsiklausyti ir išgirsti pačius darbuotojus – kokių priemonių, sprendimų reikia – ir gebėti sparčiai į juos reaguoti“, – sakė KN generalinis direktorius.

Vienas tokių pavyzdžių – pakeista kai kurių padalinių darbo pamainos trukmė. Tokią iniciatyvą parodė patys darbuotojai, kurie išreiškė norą kontaktuoti kaip įmanoma rečiau ir su kuo mažesniu skaičiumi aplinkinių tiek darbe, tiek kelionių į ar iš darbo metu.

Išlaiko nuoseklumą

Įmonės prestižą lemia ir vadovų gebėjimas išsaugoti darbų apimtis bei darbo vietas.

D.Šilenskis pabrėžė, kad dėl karantino bendrovėje darbuotojų skaičius nemažėjo. O ir nemokamų atostogų savo komandos nariams įmonės vadovai nesiūlė.

„Įsipareigojome, kad susirgusiems COVID-19 darbuotojams, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu, skirsime finansinę pagalbą papildomai patiriamoms išlaidoms kompensuoti, – patikino įmonės generalinis direktorius. – Nuoseklumo laikėmės ne tik komunikuodami su savo žmonėmis, bet ir tęsdami dar metų pradžioje pradėtus procesus, pavyzdžiui, atlygio peržiūrą. Žinome, kad nemažai įmonių sustabdė šiuos procesus dėl ekonominės nežinomybės. Mes atidžiai analizuojame esamą situaciją ir ateities perspektyvas ir, žiūrėdami į ilgalaikę santykių su darbuotojais perspektyvą, kol kas savo veiklų ar strategijos planų nekeitėme.“

Žvelgia plačiau

Atsakingi KN darbuotojai įžvalgiai pasirūpino sukaupti asmeninių apsaugos priemonių rezervą dar iki prasidedant jų trūkumui pasaulinėje rinkoje. Būtent tai leido pačiu laiku aprūpinti darbuotojus tinkama apsauga. Be to, įmonė pasidalijo šiomis priemonėmis ir su uostamiesčio medikais, kol juos pasiekė didesni ir centralizuotai pirktų asmens apsaugos priemonių kiekiai.

KN prisidėjo ir prie Klaipėdos pramonininkų asociacijos, taip pat Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos iniciatyvų, kuriomis Klaipėdos ligoninės ir medikai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis, reikiama įranga.

„Matome, kad susivieniję verslo atstovai gali daryti didesnį teigiamą poveikį, asociacijų jungtinės pastangos krizės akivaizdoje tai tik patvirtina“, – teigė D.Šilenskis.

M. Jusius birželio 6-ąją įteikė valdybai pranešimą dėl atsistatydinimą nuo liepos 26 dienos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Klaipėdos nafta“.

Pasak įmonės pranešimo, M. Jusius traukiasi dėl asmeninių priežasčių.

M. Jusius sako dabar ketinantis pagrindinį savo dėmesį skirti naujų verslo idėjų įgyvendinimui.

„Priimti šį sprendimą, buvo labai sudėtinga – su „Klaipėdos nafta“ esu beveik dešimt metų (...) bet, manau, dabar yra geriausias laikas pokyčiui, kad naująjį etapą nuo pat pradžių pradėtų naujas paskirtas vadovas“, – apie savo sprendimą keisti karjeros kryptį cituojamas M. Jusius. 

M. Jusiaus tvirtinimu, dabar yra toks gyvenimo etapas, kad aplinkybės lemia, jog jis nebegali įmonei skirti „tiek laiko, kiek reikėtų“.

„Darbas „Klaipėdos naftoje“ yra labai reikalaujantis didžiulio atsidavimo, yra ir logistinių nemažai iššūkių – tiek ir padaliniai Klaipėdoje bei Vilniuje, tarptautiniai projektai, klientai užsienyje, tai susiję su daug kelionių, o šiuo metu yra pasikeitusios šeimyninės aplinkybės (...) gyventi per dvi vietas yra tam tikras iššūkis“, – BNS teigė M. Jusius.

Jis sako, kad artimiausiu metu nori išbandyti save versle: „Turiu keletą idėjų, kurias noriu plėtoti (...) Tai nėra energetikos sritis“.   

Pasak „Klaipėdos naftos“ valdybos pirmininko Giedriaus Dusevičiaus, M. Jusiaus sprendimas „yra suprantama ir artimiausiu metu skelbsime naujo vadovo atranką“.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad naujasis įmonės vadovas turės ne tik užtikrinti veiklos ir vykdomų projektų tęstinumą, bet ir imtis dar didesnių iššūkių – įsitvirtinti globalioje rinkoje vystant ir operuojant SGD terminalus.

Anot jo,  iš naujojo „Klaipėdos naftos“ vadovo bus tikimasi ne tik efektyvaus vadovavimo naujajame veiklos etape, bet ir orientacijos į aukštą pridėtinę vertę visiems įmonės akcininkams.

„Jo (M. Jusiaus – BNS) veikla užkels aukštą kartelę būsimam „Klaipėdos naftos“ vadovui“, – „Klaipėdos naftos“ pranešime sako Ž. Vaičiūnas.

M. Jusius „Klaipėdos naftos“ vadovu tapo 2017 metų balandį.

Iki tol „Klaipėdos naftos“ veikloje jis dalyvavo kaip nepriklausomas valdybos narys, taip pat yra dirbęs įmonės audito komitete.

Anksčiau jis septynerius metus vadovavo gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance“ Lietuvos filialui, buvo jo valdybos pirmininkas.

Pernai lapkritį į viešumą iškilo informacija, kad „Klaipėdos naftos“ viešuosius pirkimus laimi informacinių technologijų įmonė „Atea“, kurios vienu vadovų dirba M. Jusiaus tėvas. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet sakė tikįs, kad „Klaipėdos nafta” dės maksimalias pastangas, kad būtų taikomi aukščiausi pasitikėjimo, skaidrumo ir atvirumo standartai, o Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė pabrėžė, jog valstybės įmonės vadovas neturėtų sukurti net menkiausių įtarimų dėl skaidrumo.

M. Jusius tvirtino, kad yra viešai deklaravęs apie savo tėvo darbovietę ir neturėjo nieko bendro su „Klaipėdos naftos“ pirkimais, kuriuos laimėjo „Atea“. Šį atvejį svarsčiusi  „Klaipėdos naftos“ valdyba nusprendė, kad M. Jusius išvengė interesų konflikto, tačiau nurodė įmonės vadovybei ateityje nesukelti jokių abejonių ir viešuosius pirkimus vertinti stropiau.

Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, dar 10,41 proc. valdo koncernas „Achemos grupė“.

„Klaipėdos naftos“ akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.