Energetikos ministerija siūlo Vyriausybei nustatyti, kad „KN Energies“ už 2023–2029 finansinius metus kasmet išmokėtų bent 5 mln. eurų dividendų, o nuo 2030 metų – bent po 12 mln. eurų. Ministrų kabinetui pritarus galutinį sprendimą dėl to turėtų priimti pagrindinė įmonės akcininkė – ministerija. 

„Siekiant tenkinti pagrindinio akcininko lūkesčius bei kitų akcininkų interesus, (...) siūloma nustatyti fiksuotą dividendų mokėjimo dydį. Šis pakeitimas užtikrintų skaidrų, stabilų ir tvarų dividendų mokėjimo lygį, kuris būtų tinkamas visiems bendrovės akcininkams“, – nurodo Vyriausybės nutarimo projektą parengusi ministerija.

Dividendai galėtų būti nemokami, jei „KN Energies“ patirtų nuostolių, arba sumažinti, jei dėl reikšmingų reguliacinių skirtumų juos bendrovė turėtų grąžinti.

Pernai ir 2022 metais tuometė „Klaipėdos nafta“ dividendų nemokėjo. 2021 metais išmokėta 7,538 mln. eurų, 2020-aisiais – 7,9 mln. eurų, arba 100 proc. grynojo pelno. 

Pernai įsigaliojusioje ilgalaikėje 2023–2050 metų „KN Energies“ strategijoje numatyta bent 5 mln. eurų dividendų kasmet išmokėti nuo 2026 metų, numatant apie 5 proc. jų pajamingumą, o nuo 2030 metų jiems taip pat planuojama skirti po 12 mln. eurų. Bendrovė prognozuoja, kad 2031–2050 metais iš viso bus išmokėta mažiausiai 240 mln. eurų dividendų.

„KN Energies“ vadovas Darius Šilenskis praėjusią savaitę sakė, jog dar anksti patvirtinti, kad įmonė šiemet išmokės dividendų. Jo teigimu, iki jų skirstymo balandį ketinama peržiūrėti dividendų politiką.

Šiuo metu galiojanti „KN Energies“ dividendų politika 2021–2024 metams patvirtinta 2021 metų liepą. Pagal ją įmonės akcininkams dividendai siūlomi atsižvelgiant į jos nuosavo kapitalo grąžą – jie priklauso nuo bedrovės finansinės būklės, veiklos rodiklių, lėšų poreikio strategijai įgyvendinti.

Valstybei priklauso 72,47 proc. „KN Energies“ akcijų, dar 10,43 proc. valdo koncernas „Achemos grupė“.

„KN Energies“ Terminalų valdymo tarnybos direktorius Dainius Čiuta sako, kad šiuo metu elektra SGD terminalui iš gamtinių dujų gaminama autonomiškai laive „Independence“.

„Elektros linijos jungtis su Klaipėdos SGD terminalu leis elektros poreikius tenkinti iš kranto naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius ir padės reikšmingai sumažinti terminalo veiklos sąlygotą CO2 emisijų kiekį bei atitinkamai aplinkos taršos leidimų sąnaudas“, – BNS nurodė D. Čiuta.

Jo teigimu, jungties statybas planuojama pradėti 2025 metais ir nutiesti per trejus metus. 

Bendrovė projekto kainos nenurodė, dėl jo rangovo konkurso šiuo metu konsultuojamasi su rinkos dalyviais.

Pasak D. Čiutos, dėl Klaipėdos uosto specifikos bei laivo-saugyklos „Independence“ vietos jungtis negali būti klojama Kuršių marių dugne, todėl ją planuojama tiesti po mariomis esančiu vamzdynu.

Šiuo metu iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ nuomojamą SGD laivą „KN Energies“ gruodį išpirks už 153,5 mln. JAV dolerių (be PVM).

„Independence“ į Klaipėdos uostą įplaukė 2014 metų spalį, o terminalas veikia nuo 2015 metų pradžios.