„Šiuo metu nenumatoma, kad Kinijoje vykstanti banga turės didelės įtakos COVID-19 epidemiologinei situacijai PSO Europos regione“, – spaudos konferencijoje sakė PSO Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė).

Tačiau jis pabrėžė, kad „negalime būti ramūs“.

Nuo tada, kai Pekinas pradėjo mažinti griežtą kontrolę, kuri žlugdė ekonomiką ir sukėlė visoje šalyje vykstančius protestus, Kinijos ligonines užplūdo itin didelis atvejų skaičius.

PSO Europos regionas apima 53 šalis, taip pat Rusiją ir Centrinės Azijos šalis.

H. Kluge taip pat teigė, kad „nėra neprotinga šalims imtis atsargumo priemonių savo gyventojams apsaugoti“, bet paragino užtikrinti, kad prevenciniai kelionių apribojimai „būtų pagrįsti mokslu, proporcingi ir nediskriminuojantys“.

Daugiau nei dešimt šalių nustatė naujas kelionių taisykles keliautojams iš Kinijos.

Praėjusią savaitę Europos Sąjungos ekspertų grupė „primygtinai paragino“ 27 bloko valstybes nares reikalauti, kad iš Kinijos skrendantys žmonės atliktų COVID-19 testus, o atsitiktinai parinkti atvykstantieji būtų tikrinami.

H. Kluge taip pat paragino šalis sustiprinti sekimo pastangas, pavyzdžiui, atmainų sekoskaitos nustatymą, pažymėdamas, kad daugelis šalių „labai sumažino“ savo pajėgumus.

Koronavirusas sparčiai plinta visoje šalyje, o valdžios institucijos tvirtina, kad nutraukus privalomąjį masinį testavimą, jo protrūkio masto neįmanoma nustatyti.

Didėjant susirgimų skaičiui Kinijoje, Vašingtonas paragino Pekiną pasidalyti duomenimis apie COVID-19 protrūkį, argumentuodamas, kad susirgimų skaičius turi įtakos visam pasauliui.

Vienoje Centrinės Kinijos ligoninės skubios pagalbos skyriuje ant neštuvų gulėjo koronavirusu užsikrėtęs pagyvenęs vyras, prijungtas prie kvėpavimo vamzdelių ir užklotas krūva antklodžių.

Čongčingo medicinos universiteto 1-osios filialo ligoninės paramedikas tvirtino, kad senolis yra gydomas nuo COVID-19, ir pridūrė, kad per dieną ligoninėje atsiduria daugiau nei 10 žmonių, iš kurių 80–90 proc. yra užsikrėtę koronavirusu.

„Dauguma jų – pagyvenę žmonės“, – sakė jis.

„Daugelio ligoninės darbuotojų [testai] taip pat teigiami, bet mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik tęsti darbą“, – pridūrė jis.

Pranešama, kad milijonai vyresnio amžiaus žmonių visoje Kinijoje dar nėra visiškai paskiepyti, todėl baiminamasi, kad COVID-19 gali nusinešti daugelio pažeidžiamų asmenų gyvybes.

Tačiau Kinijai pakeitus mirties nuo viruso registravimo kriterijus, dauguma mirčių nebeįskaitomos į koronavirusinės infekcijos statistiką.

Anksčiau šį mėnesį Kinijos vyriausybė paskalbė, kad į mirčių COVID-19 statistiką bus įtraukti tik tie žmonės, kurie mirė tiesiogiai nuo viruso sukelto kvėpavimo nepakankamumo.

Tai svarbus žingsnis šaliai sparčiai atsisakant nulinės tolerancijos COVID-19 strategijos.

Remiantis oficialiu platformos „WeChat“ įrašu, antradienį 12 val. po daugiau nei dvejų metų veikimo bus išjungta valstybės valdoma „Ryšių maršrutų kortelė“, kuri pagal telefono signalą nustato, ar asmuo buvo didelės rizikos zonoje.

„Ryšių maršrutų kortelė“ buvo svarbi Kinijos kovos su koronavirusu dalis – milijonai žmonių, norėdami keliauti iš vienos provincijos į kitą arba patekti į renginius, privalėdavo įvesti savo telefono numerį. Leidimą reikšdavo atsiradusi žalios spalvos rodyklė.

Sprendimas atsisakyti programėlės priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Kinija paskelbė, kad nutraukia plataus masto uždarymus, privalomus karantinus specialiuose centruose ir smarkiai sušvelnina testavimo priemones, taip iš esmės atsisakydama savo strategijos „nulis COVID-19“.

Oficialiai užregistruojamų COVID-19 atvejų šalyje smarkiai sumažėjo, palyginti su praėjusį mėnesį fiksuotais rekordais, tačiau vyriausiasis Kinijos sveikatos ekspertas Zhong Nanshanas (Džong Nanšanas) sekmadienį valstybinėje žiniasklaidoje perspėjo, kad vyraujanti omikron atmaina „sparčiai plinta“ visoje šalyje.

„Maršrutų kortelė“ – pirmą kartą 2020 metais įdiegta keturių pakopų sistema, pagal kurią, atsižvelgiant į prognozuojamą COVID-19 poveikio lygį, naudotojams priskiriamos skirtingos spalvos, – buvo ne kartą koreguota. Šiemet buvo atliktas paskutinis pakeitimas, sutrumpinęs sekimo laikotarpį nuo 14 iki septynių dienų.

Tai tik viena iš daugybės sekimo programėlių, kuriomis pandemijos metu Kinijoje buvo reguliuojamas kasdienis gyvenimas. Dauguma žmonių, norėdavusių patekti į parduotuves ir įstaigas, naudodavosi savo miesto ar provincijos nustatytais „sveikatos kodais“.

Vis dėlto socialinių tinklų vartotojai sveikino sprendimą atsisakyti „Maršrutų kortelės“ ir atkreipė dėmesį į Pekino pagrindinės sekimo programėlės uždarymo simboliką.

Daugelis paskelbė savo „paskutinio“ prisijungimo ekrano nuotraukas.

„Iki pasimatymo, tai skelbia vienos eros pabaigą ir sveikina visiškai naują“, – parašė vienas į „Twitter“ panašios platformos „Weibo“ vartotojas.

„Viso gero, maršrutų kortele, koncertai, aš ateinu“, – rašė kitas.

Kiti klausė, kas bus su programėlės surinkta daugybe duomenų.

„Maršrutų kortelė“ ir kiti panašūs produktai reiškia didžiulį kiekį asmeninės informacijos ir privačių duomenų, – „Weibo“ rašė vienas asmuo. – Tikiuosi, kad bus mechanizmų ir priemonių, leidžiančių atsijungti ir tai ištrinti.“

Oficialūs duomenys rodo, kad naujų susirgimų sumažėjo, tačiau, trečiadienį vyriausybei nutraukus privalomą daugelio žmonių testavimą, jie nebeapima didelės gyventojų dalies.

Testavimo panaikinimas yra vienas iš dramatiškų pokyčių, kuriais siekiama palaipsniui atsisakyti „nulinio COVIDo“ politikos apribojimų, dėl kurių milijonai žmonių buvo izoliuoti namuose ir kurie įžiebė plataus masto protestus bei reikalavimus prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) atsistatydinti.

Socialinių tinklų vartotojai Pekine ir kituose miestuose nurodė, kad susirgo jų bendradarbiai ar bendraklasiai, o kai kurios įmonės užsidarė dėl darbuotojų trūkumo. Iš šių pranešimų, kurių daugelio nebuvo galima nepriklausomai patvirtinti, nėra aišku, kiek oficialiąją statistiką lenkia bendras susirgimų skaičius.

„Man tikrai trūksta žodžių. Pusė įmonės darbuotojų serga, bet vis tiek nebus leista mums visiems likti namuose“, – sakoma populiarioje „Sina Weibo“ platformoje vartotojo „Tunnel Mouth“ paskelbtame įraše. Jis nenurodė savo vardo ir neatsakė į klausimus, atsiųstus į paskyrą, rodančią, kad jo buvimo vieta yra Pekinas.

Pranešimuose atsispindi JAV, Europos ir kitų šalių, kurios kovoja su ligos protrūkiais, tuo pat metu bandydamos atkurti verslo veiklą, patirtis.

Tačiau Kinijoje, kur „nulinio COVIDo“ praktika, kuria siekiama izoliuoti kiekvieną ligos atvejį, sutrikdė kasdienį gyvenimą ir sumažino ekonominę veiklą, tačiau išlaikė žemą infekcijos lygį, tai yra stulbinantis pokytis.

Xi Jinpingo vyriausybė pradėjo švelninti kontrolę lapkričio 11 dieną, pažadėjusi sumažinti trukdžius.

Pokyčiai atskleidžia, kad valdančioji partija švelnina savo tikslą visiškai užkirsti kelią viruso sklidimui – vykdomos politikos esmei, – tačiau pareigūnai teigia, kad ši strategija vis dar taikoma.

Visuomenės sveikatos ekspertai ir ekonomistai mano, kad apribojimai tikriausiai turi būti taikomi bent iki 2023 metų vidurio. Anot jų, reikia paskiepyti milijonus vyresnio amžiaus žmonių, o tai užtruks kelis mėnesius, ir sustiprinti ligoninių pasiruošimą, kad jos galėtų susidoroti su padidėjusiu susirgimų skaičiumi.

Praėjusią savaitę pareigūnai paskelbė apie vakcinacijos kampaniją.

Penktadienį vyriausybė pranešė apie 16 797 naujų susirgimo atvejų, iš kurių 13 160 – besimptomiai. Tai maždaug penktadaliu mažiau nei ankstesnę dieną ir mažiau nei pusė praėjusios savaitės dienos maksimumo, viršijusio 40 000.

Trečiadienį paskelbti kiti pakeitimai, pagal kuriuos žmonės, sergantys lengva COVID-19 forma, gali izoliuotis namuose, o ne vykti į karantinavimo centrus, kurie, kaip kai kurie skundėsi, yra perpildyti ir nehigieniški. Tai išsprendė dalį didelio visuomenės susierzinimo.

Taip pat buvo atsisakyta reikalavimo, kad metro keleiviai, prekybos centrų lankytojai ir kiti asmenys parodytų neigiamus viruso testų rezultatus, nors jie vis dar reikalingi mokyklose ir ligoninėse.

Šios savaitės pokyčiai įvyko po lapkričio 25 dieną Šanchajuje, Pekine ir kituose miestuose kilusių protestų dėl žmogiškosios „nulinio COVID“ kainos.

Neaišku, ar pakeitimai buvo atsakas į protestus, kurie po saugumo tarnybų pasitelktų slopinimo priemonių nurimo.

Štai keletas svarbiausių pakeitimų, apie kuriuos paskelbė Pekino nacionalinė sveikatos komisija:

Namų karantinas

Virusu užsikrėtę, bet sunkesnių simptomų neturintys arba jų iš viso nejaučiantys žmonės nuo šiol gali izoliuotis namuose, o ne valstybės valdomose įstaigose.

Taip buvo pakeistos ankstesnės taisyklės, pagal kurias visi užsikrėtę pacientai ir jų artimi kontaktai buvo siunčiami į ligonines arba paskubomis pastatytus izoliavimo centrus.

Daugelyje šių įstaigų gyventojai skundžiasi blogomis sąlygomis – nuo prasto maisto iki vandens stygiaus.

Dabar gyventojai taip pat gali be apribojimų nusipirkti vaistų nuo karščiavimo ir peršalimo, nors anksčiau jie buvo priversti vykti į karščiuojantiesiems skirtas klinikas, kur buvo tikrinami dėl COVID-19.

Trumpesni karantinai

Naujosiose taisyklėse teigiama, kad skubūs karantinai turi būti taikomi tiksliau nustatytoms teritorijoms, įskaitant konkrečius pastatus, korpusus ir aukštus, o ne uždaromi ištisi kvartalai ar visas miestas.

Karantinas taip pat turi būti panaikintas, jei penkias dienas iš eilės nenustatoma naujų atvejų.

Taip gerokai nukrypstama nuo ankstesnių taisyklių, pagal kurias milijonai žmonių būdavo izoliuojami keliems mėnesiams.

Mokyklos turi likti atidarytos, jei nėra platesnio protrūkio visoje jų kompleksų teritorijoje.

Naujosiose gairėse taip pat draudžiama pareigūnams blokuoti priešgaisrinius išėjimus ir duris. Dėl tokio suvaržymo Kinijos šiaurės vakaruose esančiame Urumči mieste kilus gaisrui uždarytame pastate žuvo 10 žmonių, o tai išprovokavo protestus visoje šalyje.

Taip pat priduriama, kad viruso sklaidos kontrolė neturi trukdyti žmonėms gauti skubią medicininę pagalbą. Ligoninėms atsisakius priimti pacientus, neturėjusius neigiamų COVID-19 testų, mirė nemažai žmonių.

Daugiau jokio masinio testavimo

Pareigūnai taip pat atsisakė būtinybės dažnai atlikti masinį testavimą, sakydami, kad reguliariai tikrintis reikės tik „darbuotojams, dirbantiems didelės rizikos pozicijose“, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros darbuotojams ir pristatymo paslaugas teikiantiems asmenims, taip pat tiems, kurie dirba „didelės rizikos“ teritorijose.

Tačiau bendrovėms vis dar leidžiama reikalauti, kad darbuotojai pateiktų tyrimų rezultatus, o tai reiškia, kad testavimas toli gražu neišnyks iš kasdienio kinų gyvenimo.

Dauguma miestų anksčiau taip pat reikalavo, kad gyventojai, norėdami važiuoti viešuoju transportu ar net apsilankyti viešajame parke, turėtų pristatyti per pastarąsias 48 valandas atlikto PGR testo neigiamą rezultatą – šios taisyklės nebetaikomos.

Dabar gyventojai nepateikdami šio testo taip pat gali keliauti iš vienos provincijos į kitą. Jų nebus prašoma tikrintis ir kelionės tikslo vietoje.

Tikimasi, kad šis pokytis išjudins su sunkumais susiduriančią kelionių šalies viduje pramonę, smarkiai nukentėjusią nuo pandemijos.

„Sveikatos kodų“ panaikinimas

Norint patekti į viešuosius pastatus ir erdves, iš Kinijos gyventojų nebereikalaujama telefone parodyti žaliojo sveikatos kodo, išskyrus „slaugos namus, medicinos įstaigas, vaikų darželius, pagrindines ir vidurines mokyklas“.

Plačiai naudojami sveikatos kodai, kuriais stebima piliečių buvimo vieta, kelia susirūpinimą dėl privatumo, pareigūnų piktnaudžiavimo ir duomenų vagysčių.

Birželį penki centrinio Džengdžou miesto pareigūnai buvo nubausti už tai, kad tyčia suteikė raudoną spalvą tūkstančių piliečių sveikatos kodams, kad neleistų jiems surengti protestų dėl banko skandalo.

Nepaisant pakeitimų, Kinijos sienos ir toliau iš esmės lieka uždarytos, o į šalį atvykstantys keliautojai vis dar turi savaitę praleisti karantine.

Tokius valdžios veiksmus išprovokavo visoje šalyje kilusių protestų, kuriais buvo reikalaujama nutraukti užsidarymus ir suteikti daugiau politinių laisvių, banga.

Pyktis ir nusivylimas griežta Pekino reakcija į pandemiją materializavosi – praėjusį savaitgalį minios žmonių daugybėje vietų išėjo į gatves ir surengė dešimtmečius šioje šalyje nematytas demonstracijas.

Kilus neramumams visoje Kinijoje, keli miestai pradėjo švelninti su COVID-19 susijusius apribojimus, pavyzdžiui, atsisakė kasdienio masinio testavimo reikalavimų, kurie buvo varginantis gyvenimo elementas laikantis griežtos Pekino vykdomos „nulinės“ COVID politikos.

Tuo pat metu valdžios institucijos ir toliau stengiasi pažaboti protestus – gatvėse užtikrinama sustiprinta apsauga, pilnu pajėgumu vykdoma interneto cenzūra, vyksta aktyvus gyventojų stebėjimas.

Šalies pietvakariuose esančiame Čengdu metropolyje norint patekti į viešąsias vietas ar važiuoti metro nuo penktadienio nebereikės pateikti neigiamo neseniai atlikto testo rezultato. Užteks žaliojo sveikatos kodo, patvirtinančio, kad nebuvo keliauta į „didelės rizikos“ teritoriją.

Sveikatos priežiūros institucijos Pekine ketvirtadienį paragino ligonines neatsisakyti gydyti žmonių, negalinčių pateikti per pastarąsias 48 valandas atlikto PGR testo neigiamo rezultato.

Sausį Siano mieste nėščia moteris patyrė persileidimą po to, kai buvo atsisakyta ją įleisti į ligoninę be PGR testo.

Kovai su pandemija pasitelktiems apribojimams pakenkus sklandžiam gydymo procesui, Rytų Azijos valstybėje mirė ne vienas žmogus. Vienas iš pastarųjų sukrėtimų buvo keturių mėnesių kūdikio, su tėvu įstrigusio karantine, mirtis.

Visi šie atvejai tapo didelių protestų šaukliu, o viename plačiai pasklidusiame pranešime buvo išvardytos aukų,  nukentėjusių nuo įtariamo su valdžios atsaku į pandemiją susijusio aplaidumo, pavardės.

Daugelyje kitų miestų, kuriuose užfiksuoti viruso protrūkiai, leidžiama vėl atidaryti restoranus, prekybos centrus ir net mokyklas, taip aiškiai nukrypstant nuo ankstesnių griežtų karantino taisyklių.

Šiaurės vakaruose esančiame Urumči mieste, kuriame protestai užsiplieskė po dešimties izoliacijoje buvusių žmonių gyvybes nusinešusio gaisro, valdžia penktadienį paskelbė, kad prekybos centrai, viešbučiai, restoranai ir slidinėjimo kurortai bus palaipsniui atidaromi.

Daugiau kaip keturis milijonus gyventojų turintis miestas ištvėrė vieną ilgiausių izoliacijos laikotarpių Kinijoje. Kai kurių sričių veikla čia buvo sustabdyta dar rugpjūčio pradžioje.

Namų karantinas

Valstybinio laikraščio „People's Daily“ atliktoje analizėje penktadienį buvo cituojami keli sveikatos ekspertai, palaikantys vietos valdžios žingsnius leisti virusu užsikrėtusiems ligoniams karantinuotis namuose.

Taip būtų gerokai nukrypta nuo dabartinių taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad jie būtų laikomi vyriausybės valdomuose objektuose.

Pietuose esantis gamyklinis centras Donguanas ketvirtadienį pareiškė, kad tiems, kurie atitinka „tam tikras sąlygas“, turėtų būti leista karantinuotis namuose. Nebuvo patikslinta, kokios tai konkrečiai sąlygos.

Panašią politiką trečiadienį pradėjo taikyti ir pietinis technologijų centras Šendženas.

Centrinės valdžios pareigūnai taip pat leido suprasti, jog tikėtina, kad gali būti plačiau švelninamos kovos su COVID-19 priemonės.

Kalbėdama Nacionalinėje sveikatos komisijoje vicepremjerė Sun Chunlan (Sun Čunlan) trečiadienį sakė, kad omikron atmaina silpnėja, o skiepijimo rodikliai gerėja, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Pagrindinė Pekino reagavimo į pandemiją figūra teigė, kad ši „nauja situacija“ reikalauja „naujų užduočių“.

Ji neužsiminė apie „nulinį“ COVID nei tose pastabose, nei kitame ketvirtadienį vykusiame posėdyje, leisdama suprasti, kad ekonomiką ir kasdienį gyvenimą trikdanti politika netrukus gali būti sušvelninta.

Kalbėdamas Niujorko vertybinių popierių biržoje Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) sakė, kad pandemija sutrikdė laisvą žmonių, prekių ir kapitalo judėjimą, padėdavusį šaliai klestėti.

„Tačiau nuo spalio 11-osios Japonija sušvelnins sienos kontrolės priemones, kad jos atitiktų JAV [priemones], taip pat atnaujins bevizes ir individualias keliones“, – sakė F. Kishida, atvykęs į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Infekcija, pirmą kartą aptikta Kinijoje 2019 metais, iki šiol nusinešė milijonų žmonių gyvybes pasaulyje. Tačiau praėjusią savaitę užfiksuotas naujų užsikrėtimo atvejų skaičius buvo mažiausias nuo 2020 metų kovo, nurodė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

„Dar niekada neturėjome geresnės galimybės padaryti galą pandemijai, – sakė jis reporteriams. – [Pandemijos] pabaigos dar nepasiekėme, bet ją jau galima matyti.“

Pasak PSO vadovo, pasauliui reikia nedelsti ir „pasinaudoti šia galimybe“.

„Jei nepasinaudosime šia galimybe dabar, rizikuosime sulaukti daugiau atmainų, daugiau mirčių, daugiau sutrikimų ir daugiau neapibrėžtumo“.

Remiantis naujausia PSO ataskaita apie COVID-19 epidemiologinę padėtį, patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius per savaitę iki rugsėjo 4 dienos sumažėjo 12 proc. iki 4,2 milijono, palyginti su ankstesne savaite.

Tai pirma tokia vakcina, patvirtinta 27 nares vienijančiame bloke.

„EVA Žmonėms skirtų vaistų komitetas rekomendavo leisti naudoti adaptuotą dvivalentę vakciną, skirtą ne tik originaliai SARS-CoV-2 padermei, bet ir omikron BA.4 ir BA.5 potipiams“, – sakoma Amsterdame įsikūrusios agentūros pranešime, paskelbtame tvyrant būgštavimams dėl naujos susirgimų bangos šią žiemą.

„Ši rekomendacija dar labiau praplės turimų vakcinų, skirtų apsaugoti žmones nuo COVID-19, arsenalą, nes pandemija tęsiasi, ir šaltuoju metų laiku numatomos naujos infekcijų bangos“, – pranešė EVA.

Sprendimas priimtas praėjus 11 dienų po to, kai agentūra patvirtino „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Modernos“ vakcinas nuo originalios COVID-19 omikron atmainos.

Naujieji skiepai skirti vyresniems nei 12 metų žmonėms, kuriems jau atlikta pirminė vakcinacija nuo koronaviruso, ir tai yra adaptuota „Pfizer“ originalios „Comirnaty“ vakcinos versija.

Europos šalys siekia skubiai gauti naujos kartos vakcinų, kad galėtų pradėti skiepijimo stiprinančiosiomis dozėmis kampanijas prieš numanomą COVID-19 bangą antroje šių metų pusėje.

PSO sveikino naują kovos su koronavirusu priemonę, tačiau taip pat nurodė norinti susipažinti su vakcinų duomenimis, kad galėtų nuspręsti, ar jas patvirtinti.

Kinija sekmadienį pristatė pirmąją pasaulyje į nosį purškiamą COVID-19 vakciną - preparatą „Convidecia Air“, kurį gamina bendrovė „CanSino Biologics“.

Antradienį Indija patvirtino skubiam naudojimui bendrovės „Bharat Biotech“ sukurtą COVID-19 vakciną nosies purškalo forma.

PSO ekstremalių situacijų direktorius Mike'as Ryanas (Maikas Rajanas) sakė, kad vakcinos nosies purškalo forma sukelia imuninį atsaką kvėpavimo takų gleivinėje.

„Sukuriama pirmoji gynybos linija toje vietoje, kur virusas patenka į organizmą ir padaro daug žalos“, – aiškino jis.

Tokiu būdu šios vakcinos potencialiai gali užkirsti kelią asmeniui užsikrėsti ir toliau platinti virusą.

M. Ryanas paminėjo, kad kovojant su tokiomis ligomis, kaip poliomielitas, vakcinos nosies purškalo forma ir švirkščiamos vakcinos naudojamos kartu, užtikrinant visišką organizmo vidaus sistemų apsaugą.

Tokia galimybė sumažinti tiek ligos sunkumą, tiek tolimesnį viruso platinimą „gali suteikti mums daug geresnes COVIDo kontrolės perspektyvas ilgalaikėje perspektyvoje“, sakė M. Ryanas spaudos konferencijoje.

Jis paragino diegti naujoves, kurios padėtų sukurti antrosios ir trečiosios kartos vakcinas, „kurių galiausiai gali prireikti, kad būtų padarytas galas COVIDui ir veiksmingai kovojama su būsimomis kvėpavimo takų virusų grėsmėms“.

PSO užkrečiamųjų ligų epidemiologė Maria van Kerkhove (Marija van Kerkchov) sveikino COVID-19 vakcinų nosies purškalo forma registravimą Indijoje ir Kinijoje.

Laukiame duomenų, kad pamatytume, kaip jos galėtų būti naudojamos reaguojant į COVID-19.

„Laukiame duomenų, kad pamatytume, kaip jos galėtų būti naudojamos reaguojant į COVID-19“, – sakė ji.

Bendrovės „CanSino“ ir „Bharat Biotech“ yra sukūrusios PSO patvirtintas švirkščiamas COVID-19 vakcinas.

PSO vakcinų prieinamumo vadovė Mariangela Simao (Marianžela Simaun) nurodė, kad nė viena šių iš gamintojų dar neprašė PSO patvirtinti naujų preparatų.

Kiti gamintojai taip pat kuria vakcinas nosies purškalo forma, pridūrė ji.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) sakė, kad toliau mažėjantis registruojamų užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir mirčių nuo COVID-19 skaičius teikia vilčių, tačiau pabrėžė, jog „pavojinga“ manyti, kad šios tendencijos išliks.

„Praėjusią savaitę kas 44 sekundes nuo COVID-19 mirė vienas žmogus. Daugumos šių mirčių galima išvengti“, – sakė jis.

„Tikriausiai jau nusibodo girdėti mane sakant, kad pandemija dar nesibaigė. Bet aš tai sakysiu, kol ji baigsis“, – kalbėjo PSO vadovas.

M. van Kerkhove sakė, kad dar negalima prognozuoti, ar SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, taps sezonišku virusu.

Koronaviruso omikron atmainos BA.5 potipis tapo dominuojančiu pasaulyje, tačiau cirkuliuoja dešimtys potipių.