„Ekonominės politikos reakciją į pandemiją galima skaidyti į du etapus. Pirmiausia, kas buvo bandoma daryti. Ši pandemija sukėlė netipinę finansinę krizę, nes mes savo noru įšaldėme dalį ekonomikos, o tam, kad tie ekonominiai audiniai funkcionuotų, pirmiausia juos reikėjo prijungti prie gyvybę palaikančių aparatų. (....) Bet tas etapas eina į pabaigą, karantinas jau švelnėja, tuoj apskritai pasibaigs. Šis etapas ekonomikai paliko duobę, tad dabar laukia antrasis, ilgesnio laikotarpio etapas. Visgi daliai verslų išgyventi nepavyko, apskritai pasikeitė vartotojų elgsena“, – Eltai komentavo ekonomistė.

Jos teigimu, Lietuva turės investuoti į įvairias perkvalifikavimo programas kad darbo jėga adaptuotųsi prie pakitusios situacijos darbo rinkoje.

„Dalis lėšų turėtų eiti į švietimo, perkvalifikavimo funkcijas, kad darbo jėga adaptuotųsi, tos nišos, kuriose darbuotojų trūksta, būtų užpildytos. Čia būtų metas pagaliau padaryti labai kokybišką švietimo reformą, jos Lietuvai labai trūksta“, – teigė ji.

G. Savickio / ELTOS nuotr.

„Kita sritis, kur valstybė turėtų kreipti savo lėšas, yra vidutinio laikotarpio projektai, suintensyvinta ES struktūrinių fondų parama ir vykdomi tokie projektai, kurie įdarbintų verslą, kuo daugiau ekonominių veiklų ir kurtų multiplikacinį efektą. (...) Valstybė, įdarbindama verslą, natūralu, kad verčia tuos pinigus, kuriuos išleidžia, suktis ekonomikoje“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak ekonomistės, šaliai atsigauti po COVID-19 sukeltos krizės padėtų ilgalaikį efektą turinčios investicijos, keičiančios visą ekonomikos struktūrą.

„Dabar valdžia, turėdama galimybes nemažai skolintis šiais ir kitais metais, (...) turėtų imtis taiklių ir ilgalaikį efektą turinčių investicijų. (...) Valdžios išleidžiami pinigai turėtų būti orientuojami į ilgalaikius tikslus, turėtų padėti Lietuvai pakeisti ekonomikos struktūrą, paskatinti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas plėtotis“, – teigė pašnekovė.

EBPO taip pat rekomenduoja ir toliau stiprinti veiksmingas socialinės paramos bei darbo rinkos skatinimo programas, kurios padėtų ekonomikai atsigauti ir sumažintų skurdo didėjimą.

Organizacijos teigimu, Lietuvai itin svarbu užtikrinti, kad teikiama parama būtų tikslinė ir pasiektų labiausiai krizės paveiktas įmones ir gyventojus. Be to, kvalifikaciją keičiantiems gyventojams reikalinga veiksminga pagalba.

Apžvalgoje taip pat pažymima, kad finansinius sunkumus patiriančioms įmonėms gali reikėti papildomos paramos, jei ekonominė krizė bus gilesnė ar truks ilgiau nei tikimasi. EBPO taip pat pabrėžia bankroto procedūrų, kuriomis būtų skatinama įmonių restruktūrizacija, svarbą.

Sveikatos reikalų sekretorius Mattas Hancockas konferencijoje kalbėjo apie „labai rimtą problemą“. Ekspertai vertino įvairius scenarijus ir pacientų skaičiaus padidėjimą iki 10 mln. laiko labiausiai tikėtinu.

Britų sveikatos sistema jau prieš pandemiją buvo laikoma visiškai perkrauta. Koronaviruso proveržis dar labiau pablogino daugelio pacientų padėtį.

Didžiosios Britanijos Birmingemo universiteto analizė neseniai parodė, kad dėl pandemijos pasaulyje buvo atidėta arba atšaukta beveik 30 mln. planuotų operacijų.

Paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje EBPO prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis 8,1 proc. Tiesa, tokia prognozė galiotų tik tuo atveju, jei COVID-19 protrūkio antrosios bangos Lietuva taip ir nesulauktų.

EBPO teigimu, vėliau šiemet prasidėjus antrajai COVID-19 bangai, o vartojimui dar labiau sumažėjus dėl iš naujo įvedamų apribojimų ir išaugusio nedarbo šių metų Lietuvos BVP susitrauktų 10,4 proc.

Optimistiniu (vienos COVID-19 bangos) scenarijumi nedarbas šiemet augtų iki 9,1 proc., o kitąmet darbo rinka atsigautų ir nedarbas mažėtų iki 8,2 proc. Tuo tarpu pesimistiniu (dviejų COVID-19 bangų) scenarijumi nedarbas šiemet didėtų iki 9,5 proc., o 2021-aisiais kristų tik nežymiai – iki 8,7 proc.

Pasak EBPO, reaguojant į COVID-19 pandemiją politikos priemonės buvo priimtos greitai ir visapusiškai, įtraukiant tiek fiskalines, tiek finansines priemones.

Organizacija taip pat rekomenduoja ir toliau stiprinti veiksmingas socialinės paramos bei darbo rinkos skatinimo programas, kurios padėtų ekonomikai atsigauti ir sumažintų skurdo didėjimą.

EBPO teigimu, Lietuvai itin svarbu užtikrinti, kad teikiama parama būtų tikslinė ir pasiektų labiausiai krizės paveiktas įmones ir gyventojus. Be to, kvalifikaciją keičiantiems gyventojams reikalinga veiksminga pagalba.

Apžvalgoje taip pat pažymima, kad finansinius sunkumus patiriančioms įmonėms gali reikėti papildomos paramos, jei ekonominė krizė bus gilesnė ar truks ilgiau nei tikimasi. EBPO taip pat pabrėžia bankroto procedūrų, kuriomis būtų skatinama įmonių restruktūrizacija, svarbą.

EBPO tvirtina, kad Lietuva turi užtikrinti tinkamą sveikatos apsaugos sistemos aprūpinimą visomis reikalingomis priemonėmis ir paruošimą galimai antrajai pandemijos bangai.

Nepaisant kilusios ekonominės krizės, EBPO taip pat ragina įgyvendinti investicijų į žaliąsias technologijas projektus.

„Kol kas, bent jau iš tos viešai matomos informacijos, bankai elgiasi atsakingiau. Tarptautinės institucijos prie to prisidėjo, nes inicijavo moratoriumus paskolas paėmusiems gyventojams ir verslui, tai, matyt, ne tik bankų geranoriškumas, bet ir tarptautinių institucijų patirtis, nes praėjusi krizė turėjo labai rimtų padarinių. Tai bendras veikimas vietinių bankų ir tarptautinių institucijų yra kokybiškai kitoks ir tai tikrai sveikintina“, – trečiadienį teigė S. Jakeliūnas.

Europarlamentaro nuomone, jei Švedija per šią krizę patirs problemų, tai gali atsiliepti ir Lietuvai.

„Tačiau tai nereiškia, kad neiškils problemų ateityje. Mūsų priklausomybė nuo Švedijos pasgrindinių bankų išlieka labai didelė. Švedijoje situacija dėl pandemijos valdymo gali patirti ekonominių problemų, jei jos bankai patirs problemų, tai tikrai atsilieps skolinimo politikai ir Lietuvoje“, – sakė jis.

„Pirmąjį išbandymą draudimo rinka sėkmingai atlaikė. Kaip ir prognozavome, didžiausias poveikis buvo draudimo rūšims, kurios jautrios gyventojų pajamų svyravimams ir kurias tiesiogiai paveikė karantinas“, – sako Lietuvos banko Draudimo priežiūros skyriaus vadovas Marius Dumbauskas.

Anot LB, pirmąjį ketvirtį draudimo įmokos pagal pasirašytas sutartis sudarė 240 mln. eurų, draudimo rinka išaugo 3,6 proc. – 2,4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Gyvybės draudimo įmokų suma padidėjo 12,7 proc. ir sudarė 71 mln. eurų. Labiausiai prie to prisidėjo 18,4 proc. išaugusios investicinio gyvybės draudimo įmokos pagal ankstesniais metais sudarytas sutartis. Per šių metų tris mėnesius naujų sutarčių sudaryta 15 proc. (kovo mėnesį – beveik 30 proc.) mažiau nei per praeitų metų tą patį laikotarpį.

Tuo metu ne gyvybės draudimo įmokos išaugo 0,2 proc. ir sudarė 170 mln. eurų. Dėl judėjimą pristabdžiusio karantino privalomojo transporto priemonių draudimo sutarčių skaičius kovą sumažėjo 11 proc., o per tris mėnesius iš viso padidėjo 1 proc. Įmokų skaičius sudarė 55 mln. eurų ir buvo 7 proc. mažesnis nei 2019 metų pirmąjį ketvirtį.

Pirmąjį ketvirtį draudimo rinkoje išmokėta 135 mln. eurų draudimo išmokų – 8,2 proc. daugiau nei prieš metus.

LB teigimu, ne gyvybės draudimo išmokos, sudarančios 72,8 proc. visų draudimo rinkos išmokų, didėjo 7,3 proc. (iki 98 mln. eurų). Už transporto priemonių draudimą išmokėtos sumos padidėjo 14 proc. – iki 41,2 mln. eurų, tačiau pačių išmokų skaičius sumažėjo. Gyvybės draudimo išmokos išaugo 11 proc. (iki 37 mln. eurų).

Draudimo įmonių valdomo turto vertė šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 1,4 mlrd. eurų ir, palyginti su pernai metų pabaiga, sumažėjo 1,3 proc. Gyvybės draudimo įmonių valdomas turtas sumažėjo 4 proc. – iki 645 mln. eurų, tačiau ne gyvybės draudimo įmonių jis didėjo 1,2 proc. – iki 740 mln. eurų.

Nuosavas kapitalas liko stabilus ir sudarė 313 mln. eurų.

Už Užimtumo įstatymo pataisas po svarstymo antradienį balsavo 106 Seimo nariai, du buvo prieš, o susilaikė 11. 

Jei Seimas per paskutinį balsavimą ketvirtadienį priims pataisas, subsidija darbdaviams būtų mokama ir po karantino tęsiantis ekstremaliai situacijai, ji siekų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).

Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba grąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau galėtų prašyti šešių mėnesių trukmės subsidijos: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc., tačiau maksimali riba būtų 607 eurai (iki mokesčių). 

Pataisos taip pat numato, kad laikiną darbo paieškos išmoką gyventojai gautų iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai baigiasi terminas gauti išeitines išmokas. Tas pats būtų taikoma, kai žmogus kreipiasi dėl įprastos nedarbo išmokos.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, per karantiną į darbo inspektorius kreipėsi 45 darbuotojai, kurie skundėsi buvę darbdavių diskriminuojami dėl amžiaus. Tai sudaro 3 proc. visų skundų.  

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos duomenimis, kovą iš 10 tūkst. atleistų žmonių 2,6 tūkst. buvo virš 60 metų. 

„Tą planą, kurį patvirtinome kovo mėnesį, ne kartą jį peržiūrėjome, tą numatome daryti ir ateityje, priklausomai nuo situacijos. Viskas priklausys nuo to, kada pasibaigs karantinas. Tikėtina, kad jis neužtruks ilgai, jei situacija ir tendencijos išliks panašios kaip šiuo metu“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.

Anot ministro, klaidos plane yra nuolat taisomos.

„Kalbant apie naujas priemones, tai startuos ir Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija kuriamas fondas, kuris taip pat duos impulsą. Tikrai laukiame ir siūlymų papildomų, kaip tobulinti esamas priemones, taisome klaidas“, – teigė V. Šapoka.

Vyriausybė kovą pristatė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų. Vyriausybei taip pat suteikta teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Pirmasis kruizinis laivas „Astoria“ į Klaipėdą šiemet turėjo atplaukti per patį karantino įkarštį – kovo 31 d.

Dėl suprantamų priežasčių jo vizitas atšauktas, kaip ir dar kelių dešimčių laivų, šiemet turėjusių atvykti į uostamiestį.

Rekordinis turėjęs būti keleivinių laivų sezonas subliuško dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos.

Europoje pamažu švelnėjant karantino sąlygoms, tikimasi, kad bent nuo liepos turizmas išsijudins ir Lietuvoje.

Jei situacija nepasikeis, pirmasis kruizinis laineris „Sea Cloud II“ į Klaipėdą pasiryžęs atplaukti liepos 12-ąją, tačiau kitą dieną, liepos 13-ąją, turėjęs atvykti „Wind Surf“ savo viešnagę jau atšaukė.

Klaipėdą aplankyti šią vasarą ir rudenį dar nusiteikę 25 kruiziniai laineriai. Paskutinysis turėtų atvykti spalio 26-ąją – su Bahamų vėliava plaukiojantis, 245 m ilgio jūrų gražuolis „Columbus“.

Iš viso šiemet į Klaipėdą buvo planuotas 76 laivų atvykimas.

Šis sezonas turėjo būti rekordinis Lietuvos uostamiesčio istorijoje, deja, gali būti taip, kad 2020-ieji kruizinės laivybos metraštyje bus įrašyti kaip katastrofiški, nes neatmetama, jog galime nesulaukti nė vieno jūros keliu atvykusio turisto.

A. Guterresas pareiškė per aukšto lygio susitikimą, kad pandemija taip pat gali sąlygoti „8,5 trln. JAV dolerių nuostolį kalbant apie pasaulinę gamybos apimtį – tai yra didžiausią susitraukimą nuo 4-ojo dešimtmečio Didžiosios depresijos.“

JT vadovas paragino imtis neatidėliotinų kolektyvinių veiksmų gyvybiškai svarbiose srityse: didinti pasaulinį finansinį likvidumą; mažinti skolas; bendradarbiauti su kreditoriais; skatinti išorinį finansavimą; kovoti su mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir korupcija.

Be to, A. Guterresas norėtų, kad mėginant atgaivinti ekonomiką būtų atsižvelgiama į klimato krizę.

„Pagal vartotojų lūkesčius tai, ką mes matome dabar, tai yra jau pusė kelio nueita iki 2010 metų žemiausio vartojimo pasitikėjimo taško, o yra nustatyta, kad tarp vartojimo ir vartojimo lūkesčių yra gana tampri koreliacija. (...) Pastaraisiais mėnesiais vartojimo lūkesčiai staigiai nėrė žemyn ir tai turi mus neraminti“, – interviu naujienų portalui delfi.lt sakė G. Nausėda.

„Antirekordas buvo 2010 metais, dabar esame geresnėje situacijoje, bet trajektorija eina į dugną“, – pridūrė jis.

G. Nausėda mano, kad būtent Prezidentūros pasiūlyta laikino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo nuo 20 proc. iki 15 proc. iniciatyva suteiktų postūmį vidaus paklausai.

„(Valdančiųjų – BNS) norima koncentruotis tik į mažiausias pajamų grupes (...), bet man atrodo, geriausias kelias yra derinti abu motyvus: socialinė atskirtis labai svarbi ir mes sprendžiame šitą problemą per vienkartines išmokas, per NPD didinimą. Tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio tarifas paliestų platesnius gyventojų sluoksnius ir turėtų apčiuopiamesnę įtaką vidaus paklausai, tuomet gautume iš vartojimo mokesčių didesnę sumą“, – argumentuoja prezidentas.

Prezidentas siūlo 5 punktais mažinti GPM ir 50 eurų (iki 400 eurų) padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Nuo 20 proc. iki 15 proc. GPM siūloma mažinti laikinai – iki metų pabaigos ir taikyti jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – pirmąjį šių metų ketvirtį tai būtų 3724 eurai (iki mokesčių).

Dabar 20 proc. GPM taikomas pajamoms iki 7 VDU, o didesnėms – 32 proc.