Migrantų krizė:

* Pasieniečiai per sekmadienį ir pirmadienio rytą sulaikė 134 nelegalius migrantus, patekusius į Lietuvą iš Baltarusijos. Nuo metų pradžios jų jau sulaikyta 1 232.

* Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad prieglobsčio suteikimo neteisėtiems migrantams procedūrą ketinama trumpinti iki dešimt dienų.

* Pasienio su Baltarusija savivaldybės jau priėmė nuo keliasdešimties iki pusantro šimto migrantų. Jos sako nebeturinčios daugiau vietų ir ragina kitas savivaldybes solidariai pasidalinti šia našta. Vidaus reikalų ministrė žada, kad greičiau nei per savaitę bus įrengtas naujas, apie tūkstantį užsieniečių talpinsiantis palapinių miestelis.

* Prieglobsčio prašymus nagrinėjantis Migracijos departamentas didina etatų skaičių, tačiau patys prašymai dėl jų gausos kol kas bus dedami į stalčių ir jų nagrinėjimo terminai ilgės. Migrantų bylas nagrinėjantys teismai savo ruožtu sako, jog dėl šių bylų gausos gali nukentėti kiti procesai.

Baltarusijos atstovybė. Lietuvos užsienio reikalų ministerija akreditavo Baltarusių demokratinę atstovybę, taip suteikdama oficialų statusą Vilniuje dirbančiai Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos komandai.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyta 18 naujų COVID-19 atvejų, nuo mirė vienas žmogus. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo iki 17,6. Latvijoje ir Estijoje atitinkamai fiksuoti 22 ir 19 naujų atvejų.

* Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per mėnesį naujų protrūkių sumenko 18 kartų.

* Nuspręsta persirgusių COVID-19 skiepijimui skirti vieną bet kurios Lietuvoje naudojamos vakcinos dozę. Jie bus laikomi vakcinuotais pagal pilną vakcinavimo schemą ir galės gauti galimybių pasą bei ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą.

Pensijų didinimas. Vyriausybė sieks per trejus metus sparčiau didinti pensijas. Patobulinus indeksavimo mechanizmą vidutinė pensija jau kitąmet augtų apie 14, su būtinuoju stažu – apie 25 eurais daugiau, nei numatyta pagal dabartinius įstatymus. Planuojama, kad konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.

Nuošliauža Japonijoje. Į pietvakarius nuo Japonijos sostinės įsikūrusiame kurortiniame Atamio miestelyje nuslinko žemės nuošliauža. Ieškoma 80 žmonių

Išpuolis Nigerijoje. Nigerijos šiaurės vakaruose ginkluoti užpuolikai atakavo vieną internatinę mokyklą ir pagrobė 140 vaikų. Nors šioje šalies dalyje ginkluotos nusikaltėlių gaujos išpuolius vykdo dažnai, nuo šių metų pradžios smarkiai pagausėjo išpuolių prieš vidurines ir aukštąsias mokyklas.

Atšauktos eitynės. LGBTQ eitynių Sakartvelo sostinėje organizatoriai pranešė pirmadienio vakaro renginį atšaukiantys dėl šimtų renginio priešininkų susidūrimų su policija ir jo dalyviais. Nepritarimą renginiui išreiškė ir šalies ministras pirmininkas.

Popiežiaus operacija. Popiežiui Pranciškui atlikta planinė operacija, susijusi su storosios žarnos uždegimu. Vatikano teigimu, popiežiaus būklė gera, ligoninėje jis praleis septynias dienas.

Sueco kanalo laivas. Kovą laivybą Sueco kanalu šešias dienas užblokavęs konteinerių laivas „Ever Given“ galės išplaukti liepos 7 dieną. Laivas buvo areštuotas patirtiems nuostoliams išsireikalauti – jo savininkai nesumokėjo 900 mln. JAV dolerių kompensacijos.

Per praėjusią parą pasveiko 98 žmonės.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 74 tūkst. 649 asmenys, 43 tūkst. 313 – tebeserga, 30 tūkst. 390 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 626 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 321 užsikrėtusysis.

Per praėjusią parą ištirti 7216 ėminių dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 327 tūkst. 648.

„Mes esame tolokai nuo to, kada reikėtų prašyti (pagalbos – ELTA) iš kitų šalių. Nors visiškai atmesti tokio scenarijaus – net ir teoriškai – nereikėtų“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė A. Veryga, primindamas ir Čekijos pavyzdį, kuriai teko kreiptis pagalbos į Europos Sąjungos šalis.

„Lietuva gali tokios pagalbos prašyti per bendrąjį pagalbos mechanizmą, kuris egzistuota Europoje. Bet šiandien tokio poreikio dar nėra. Mes turime nemažai savo gydymo įstaigų. Dalyje jų – nė vienas padalinys nėra naudojamas COVID-19 pacientams gydyti“, – sakė ministras, pažymėdamas, kad Lietuva vis dar turi rezervų sveikatos sistemos transformacijai.

Visgi, atkreipė dėmesį A. Veryga, tokia transformacija yra daroma kitų sveikatos institucijų teikiamų paslaugų sąskaita.

„Mes dar turime galimybę transformuoti sistemą. Tačiau tai yra iššūkis kitiems pacientams ir planinėms paslaugoms. Ir jos jau yra apribojamos. Jų tiesiog sumažėja ten, kur gydymo įstaiga persitvarko ir teikia pagalbą COVID-19 pacientams“, – apibendrino A. Veryga.

Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje nustatyti 1656 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinta 20 747 infekcijos atvejai, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

„Spalio mėnesį registruota beveik 11 tūkst. infekcijos atvejų, kai rugsėjo mėnesį nebuvo užregistruota netgi 2 tūkst. susirgimo atvejų. Jei pažvelgsime į ankstesnius mėnesius, vasaros laikotarpiu arba į pirmą pandemijos bangą, tikrai tokių rekordinių skaičių nebuvo registruota“, – kalbėjo ji.

D. Razmuvienė taip pat teigė, kad po kontakto su sergančiais asmenimis per spalio mėnesį užsikrėtė 70 proc. visų sergančiųjų COVID-19.

„Šiuo metu 2 proc. atvejų yra įvežtiniai. (...) Užsikrėtusių po kontakto su sergančiais asmenimis yra registruojama apie 70 proc. Šie skaičiai rodo, kad asmenys ne visada laikosi teisingos ne tik izoliavimosi, bet ir izoliavimosi vietos palikimo (taisyklių – ELTA). (...) 28 proc. (susirgusių COVDI-19 – ELTA) yra nenustatyta užsikrėtimų grandinė, liko neaiškus užsikrėtimo šaltinis“, – sakė ji.

Anot epidemiologės, mirčių nuo koronaviruso skaičius spalio mėnesį buvo kone keturis kartus didesnis.

„Kalbant apie amžių, beveik 90 proc. sergančiųjų buvo žmonės iki 65 metų amžiaus, o vaikų iki 10 metų per spalio mėnesį sirgo 137 – tai sudaro tik 1,5 proc. Mirusieji spalio mėnesį registruoti 69, jų vidutinis amžius yra 85 metai. Tuo tarpu rugsėjo mėnesį mirė 18 asmenų, vidutinis amžius taip pat buvo gerokai vyresnis. (...) Daugėja ir mirčių, ir sunkių susirgimų atvejų“, – sakė D. Razmuvienė.

„Nemanau, kad buvo tinkamai išnaudotas laikas. Man atrodo, kad vyravo užsiliūliavimo nuotaika, kuomet mes, ko gero, visiškai pagrįstai teigėme, kad pirmąją koronaviruso bangą įveikėme labai gerai ir Lietuva tikrai buvo tarp tų valstybių, kurios buvo rodomos kaip pavyzdys kitoms valstybėms“, – antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Bet šitos nusiraminimo nuotaikos turbūt vis dėlto savo padarė – negaliu teigti, kad čia Lietuva yra vienintelė, atrodo, šiandien visa Europa, kuri raudonuoja nuo neigiamos statistikos, ko gero, gali sau priekaištauti, kad pernelyg atsipalaidavo arba tikėjosi, kad bent jau antroji banga bent jau nebus didesnė negu pirmoji“, – pridūrė jis.

Pasak G. Nausėdos, šiuo metu Lietuva yra tokiame taške, kur dar galima suvaldyti viruso plitimą nesiimant grietų ekonomikos varžymo priemonių.

„Dabar esame tokiame taške, kuriame, ko gero, dar turime pasirinkimą tarp to, kad galima išspręsti problemą neuždarinėjant visos ekonomikos ir stabdant viso viešojo gyvenimo, lokalizuojant židinius, juos identifikuojant, atsekant priežastį ir izoliuojant žmones“, – kalbėjo prezidentas.

„Jeigu tiktai mes paleidžiame dabartinę statistiką iš rankų ir dar, sakykime, atvejų skaičius didėja iki keturių, penkių šimtų per dieną ar, neduok Dieve, tūkstančio – yra ir tokių prognozių – tada praktiškai jokio kito pasirinkimo mes nebeturime, stabdome viską, grįžtame į laikinojo įšalo būklę“, – teigė jis.

Prezidentas vylėsi, kad po Seimo rinkimų susiformuosianti nauja dauguma skirs šiam klausimui pakankamą dėmesį.

„Aš tikiuosi, kad ta nauja valdančioji dauguma, kokia ji bebūtų, nediskutuokime apie tai, tikrai suvoks padėties rimtumą, nes padėtis nėra rimta, padėtis yra labai rimta, padėtis yra tiek rimta, kad mes turėtume pamiršti visus kitus dalykus ir imtis būtent šios problemos sprendimo“, – pabrėžė jis.

Lietuvoje nuo praėjusios savaitės vidurio kasdien registruojama po daugiau nei 200 naujų COVID-19 atvejų.

Šiuo metu sergamumas COVID-19 Lietuvoje siekia 91,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Lietuviai raginami atsinešti savo rašiklius, taip siekiant minimizuoti užsikrėtimo riziką sekmadienio parlamento rinkimuose, kurie laikomi pasitikėjimo balsavimu dėl to, kaip ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvarkosi su koronaviruso krize“, – rašo britų naujienų agentūra „Reuters“.

Anot „Reuters“, daug žmonių Lietuvoje „yra pasipiktinę dėl pajamų nelygybės, nepaisant spartaus ekonomikos augimo nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą“.

Prancūzų agentūra „Agence France Presse“ (AFP) pažymi, kad rinkimus Lietuvoje temdo rekordinis koronaviruso atvejų šuolis.

„Tarp valdančiosios kairiųjų centro koalicijos, ginančios savo tvarkymąsi su pandemija, ir opozicijoje esančių konservatorių verda įtempta kova. Rinkimų varžovai žada sumažinti ekonominę ir švietimo atskirtį tarp kaimo ir miesto gyventojų“, – teigia AFP.

Amerikiečių „Bloomberg“ agentūra šiuos Seimo rinkimus pavadino labiausiai nenuspėjamais per daugelį metų.

„Nepaisant to, kad koronaviruso sukrėsta Lietuvos ekonomika šiais metais turėtų pralenkti visas kitas – išskyrus vieną – Europos Sąjungos nares, apklausos rodo, jog ministrui pirmininkui S. Skverneliui gali tekti pakovoti dėl teisės formuoti naują vyriausybę“, – rašo „Bloomberg“.

Agentūra taip pat teigia, kad daug lietuvių yra nepatenkinti, kaip paskirstoma Europos integracijos atnešama nauda, o antrasis rinkimų turas po dviejų savaičių bus dar sunkiau nuspėjamas.

Panašius akcentus dėlioja ir amerikiečių „Associated Press“. „Neseniai šoktelėjęs COVID-19 atvejų skaičius, su virusu susijęs nedarbo augimas ir ekonominiai iššūkiai yra pagrindinės problemos, dėl kurių kritikuojama dabartinė koalicinė vyriausybė“, – rašo AP.

Naujas nutarimas leidžia renginius viduje ir lauke, jei laikomasi kitų koronaviruso plitimo prevencijos taisyklių, paskelbė Suomijos Vyriausybė.

Vyriausybė taip pat panaikino rekomendaciją dirbti tik iš namų.

Suomijoje karantino metu įvesti apribojimai švelninami, nes šalyje fiksuojama nedaug COVID-19 atvejų, palyginti su kitomis Europos šalimis.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Suomijoje per pastarąsias septynias dienas 100 tūkst. gyventojų tenkantis naujų COVID-19 atvejų skaičius siekia 0,9. Tuo tarpu Vokietijoje šis skaičius sudaro 4,4, Švedijoje – 13,1, o Ispanijoje – net 27,7.

„SARS-CoV-2 virusų poveikis yra sezoninio poveikio, todėl atšalus orams ir daugiau laiko leidžiant uždarose patalpose, jeigu nebus laikomasi saugumo priemonių, virusai gali plisti greičiau. Kaip rodo nauji tyrimai, COVID-19 ligos atvejai daug sunkesni ir mirštama dažniau, kai oras vėsus, o ne šiltesniais mėnesiais. Taip pat sausame patalpų ore virusai gali plisti greičiau“, – teigia profesorius.

COVID-19 ligos atvejai daug sunkesni ir mirštama dažniau, kai oras vėsus, o ne šiltesniais mėnesiais.

S. Čaplinskas sako, kad pokyčių pastebėta ir žeimai pereinant į šiltesnį metų laiką. „Sunkių ligonių sumažėjo daugumoje Europos valstybių žiemai pereinant prie pirmųjų vasaros mėnesių. Mirtingumas mažėjo 15 proc. temperatūrai pakilus 1 laipsniu. Pirmosios pandemijos bangos metu žiemą Kinijoje ligos simptomai buvo tokie pat sunkūs ir mirtingumo rodikliai nekito, o nuo kovo iki gegužės simptomai lengvėjo. Tyrėjai tvirtina, kad pokyčiai buvo per daug dideli, kad juos galima būtų paaiškinti gydymo nuo COVID-19 pasiekimais“, – akcentuoja S. Čaplinskas.

„Mokslininkai išanalizavo 6914 Kroatijos, Ispanijos, Italijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Kinijos ligoninėse gydomų pacientų ir daugiau nei 37 000 JK COVID-19 simptomų mobiliosios programėlės vartotojų duomenis, kurie leidžia daryti prielaidą, kad virusų poveikis yra sezoninio pobūdžio. Nors tyrime nustatyta temperatūros ir simptomų sunkumo sąsaja, mokslininkai nežino, kodėl taip yra“, – sako profesorius.

Scanpix nuotr.

„Vienas paaiškinimas, kad žemoje temperatūroje lėčiau su gleivėmis valomi virusai mūsų nosies ertmėse. Nors koronavirusai plinta karšto ir drėgno klimato Pietryčių Azijos šalyse, bet sergama lengviau ir mirtingumo rodikliai mažesni nei Europoje. Patalpų šildymas žiemą džiovina nuo virusų saugantį nosies ir kvėpavimo takų gleivių barjerą. Todėl mokslininkai tvirtina, kad didindami drėgmę ir hidrataciją stabdytume koronavirusų plitimą ir jų poveikį“, – akcentuoja S. Čaplinskas.

Platus karantinas („Aš lieku namie dėl Jūsų...“) buvo reikalingas visuomenei ir medikams pasiruošti gyventi ir dirbti naujose sąlygose...

Ar vėl gyvensime užvėrę sienas?

„Jei grįšime prie to, kad užsidarys visa šalis, užsivers visuomenė, tai, mano manymu, bus klaida. Platus karantinas („Aš lieku namie dėl Jūsų...“) buvo reikalingas visuomenei ir medikams pasiruošti gyventi ir dirbti naujose sąlygose... Dabar mes turime objektyviai vertinti situaciją ir maksimaliai laikytis saugumo reikalavimų:

1) laikytis fizinės distancijos;

2) ten kur reikia, kada reikia ir kaip reikia dėvėti burną ir nosį dengiančią veido kaukę (geriau medicininę);

3) nuolat laikytis rankų higienos reikalavimų;

4) plėsti tyrimų apimtis, spektrą ir prieinamumą, sistemingai juos analizuoti ir pateikti visuomenei. Tai įgalins diagnozuoti užsikrėtusius asmenis, kuo greičiau juos izoliuoti ir gydyti; kuo greičiau atsekti, diagnozuoti kontaktinius asmenis ir juos izoliuoti, o, esant reikalui, karantinuoti tam tikrą objektą, bet ne visą šalį“, – feisbuke rašo S. Čaplinskas.

Patalpų šildymas žiemą džiovina nuo virusų saugantį nosies ir kvėpavimo takų gleivių barjerą.

Scanpix nuotr.

Primename, kad Lietuvoje praėjusią parą patvirtinti 16 naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų, bendras ligos atvejų skaičius išaugo iki 2043, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSC).

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos trečiadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 316 žmonių. Nuo jos mirė 80 žmonių, dar 13 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 1643, izoliacijoje šiuo metu – 146 asmenys.

Per praėjusią parą dėl įtariamos COVID-19 infekcijos buvo ištirti 4042 ėminiai, o iš viso iki šiol ištirti 511 462 ėminiai.

Nuo birželio 1 d. registruoti 88 įvežtiniai atvejai.

Viruso plitimas. Per savaitgalį Lietuvoje pranešta apie septynis naujus koronaviruso atvejus. Šeši iš jų fiksuoti Vilniuje, vienas – Kėdainiuose. Taip pat išaugo įvežtinių atvejų skaičius – sekmadienio duomenimis, tokių atvejų nuo birželio 1 dienos fiksuota 25. Koronavirusu užsikrėtė šią savaitę iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžę du tos pačios šeimos nariai, po poros dienų pajutę ligos simptomus. Sekmadienį taip pat paskelbta apie atvejį, kai koronavirusu užsikrėtė į Baltarusiją lankyti giminių važiavęs jaunas asmuo. Šiuo metu aiškinamasi, kiek kontaktų jis galėjo turėti. Tuo metu Latvijoje per savaitgalį patvirtinti keturi, Estijoje – vienas naujas atvejis.

Grėsmė kruizų sezonui. Klaipėdos uostas baiminasi, kad rekordiniu turėjęs tapti kruizinių laivų sezonas šiemet dėl pandemijos gali neįvykti apskritai. Skaičiuojama, kad uostas dėl to patirs apie 0,8 mln. eurų nuostolių, o miestas negaus apie 2 mln. eurų pajamų. Uosto atstovai tikisi, kad jei nekils antra viruso banga, sėkmingesnis bus kitas kruizinių laivų sezonas – jam Klaipėdos uostas jau yra rezervavęs 52 laivus.

Užsienyje:

* Pandemijos statistiką skelbiantis portalas „Worldometer“ pranešė, kad nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirusių žmonių skaičius visame pasaulyje viršijo 500 tūkst., užsikrėtusiųjų – per 10 milijonų.

* Virusas toliau sparčiai plinta Jungtinėse Amerikos Valstijose – užsikrėtusiųjų skaičius šeštadienį viršijo 2,5 mln. Šią savaitę patvirtintų naujų užsikrėtimų skaičiai JAV buvo didžiausi nuo pandemijos pradžios. Bendras koronaviruso aukų skaičius, šeštadienio duomenimis, siekia beveik 125,5 tūkst., tai sudaro maždaug ketvirtadalį bendro mirčių nuo koronaviruso skaičiaus pasaulyje. Floridoje, Džordžijoje, Pietų Karolinoje ir Nevadoje naujų patvirtintų užsikrėtimo atvejų paros skaičiai šeštadienį vėl pasiekė rekordinius lygius.

* Virusas taip pat toliau plinta kai kuriose Europos šalyse. Ukrainoje per pastarąją parą nustatyta 917 naujų COVID-19 atvejų, 19 žmonių mirė. Rusijoje per parą patvirtinta beveik 6,8 tūkst. naujų atvejų, 104 žmonės mirė, tuo metu Baltarusijoje šeštadienį patvirtinti 382 nauji atvejai, keturi žmonės mirė. Be to, didžiausią COVID-19 atvejų augimą per daugiau nei du mėnesius savaitgalį fiksavo Čekija.

* Naujas koronaviruso židinys taip pat fiksuojamas Kinijoje, dėl ko šalies valdžia nusprendė karantinuoti per 0,5 mln. gyventojų. Valdžios atstovai sekmadienį pranešė, jog už maždaug 150 kilometrų nuo Pekino esanti Ansino apygarda bus „visiškai uždaryta ir kontroliuojama“. Tokių pat priemonių pandemijos piko metu anksčiau šiais metais buvo imtasi Uhane. Tokių priemonių imtasi po to, kai per pastarąją parą Pekine buvo užfiksuota dar 14 koronaviruso atvejų. Iš viso nuo birželio vidurio Kinijos sostinėje jau patvirtinta 311 tokių atvejų.

Svarbios naujienos, nesusijusios su koronavirusu

* Šeštadienį Lietuvoje svarbius sprendimus rengiantis rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams patvirtino trys partijos – Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Darbo partija. Liberalų nariai nusprendė, kad partijos sąrašą rinkimuose ves pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šią savaitę apie ketinimus į rinkimus eiti su liberalais pranešęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis reitinguotas trečioje vietoje. „Socialdarbiečiai“ savo ruožtu patvirtino 50 kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose ir 110 kandidatų – daugiamandatėje. Tarybos posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė, kad į Seimą eis su „socialdarbiečiais“ ir kandidatuos naujai sukurtoje Pasaulio lietuvių apygardoje. Darbo partija Kėdainiuose vykusiame suvažiavime taip pat patvirtino kandidatų sąrašą ir rinkimų programą. Patvirtintame daugiamandatininkų sąraše yra beveik 160 pavardžių.

* „Darbiečiai“ šeštadienį vykusiame suvažiavime taip pat vienbalsiai nusprendė, kad partijos kandidatu į ministrus pirmininkus taps jos įkūrėjas ir ilgametis pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Sprendimas priimtas dar prieš suvažiavimą, kadangi vienintelis V. Uspaskicho konkurentas Vigilijus Jukna savo kandidatūrą atsiėmė. Daugiau nei dvi valandas trukusioje kalboje V. Uspaskichas partijos nariams sakė esąs pasiruošęs prisiimti valstybės valdymo atsakomybę.

* Kaune, per iškilmingą ceremoniją, pasikeitė Lietuvos šaulių sąjungos vadas – juo tapo Albertas Dapkus, jam vėliavą perdavė nuo 2017-ųjų liepos šauliams vadovavęs Gintaras Koryzna. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, G. Koryzną apdovanojęs krašto apsaugos sistemos medaliu, pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais į organizaciją stoja vis daugiau žmonių. Naujuoju šaulių vadu tapęs A. Dapkus žadėjo saugoti vertybes ir simbolius, vienijančius visus organizacijos narius.

* Vilniuje vandalai išniekino Vilniaus Gaonui skirtą paminklą. Policija penktadienio vakarą gavo pranešimą, kad Žydų gatvėje pastebėtas šviesios spalvos skysčiu apipiltas paminklas. Dažais apipiltas ir sostinės senamiestyje stovintis kone prieš šimtmetį rašytojo Kornejaus Čiukovskio pasakos „Daktaras Aiskauda“ personažo prototipu tapusio daktaro Cemacho Šabado paminklas. Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius sakė, kad vandalizmo aktas prieš Gaono paminklą yra nukreiptas ir prieš Lietuvą. Jis teigė neabejojantis, kad visuomenė tokiems atvejims nebus tolerantiška.

* Pirmajame prezidento rinkimų ture, kurį teko atidėti dėl koronaviruso, sekmadienį balsuoja Lenkija. Perrinkimo siekia dabartinis šalies vadovas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), jam iššūkį meta dešimt kandidatų. Apklausos rodo, kad antrajame rinkimų ture A. Dudai greičiausiai teks susigrumti su liberalių pažiūrų Varšuvos meru Rafalu Trzaskowskiu (Rafalu Tšaskovskiu), jį remia opozicinė centristų partija „Pilietinė platforma“ (PO). Siekiant neleisti dar labiau išplisti koronaviruso užkratui, Lenkijoje pirmąkart naudojama nauja hibridinė balsavimo paštu ir balsavietėse sistema.

* Negalutiniais duomenimis, triuškinamą pergalę Islandijos prezidento rinkimuose iškovojo dabartinis šalies vadovas Gudni Johannessonas (Gudnis Jouhanesonas). Vėlų šeštadienio vakarą paskelbti išankstiniai rezultatai parodė, kad G. Johannessonas užsitikrino antrąją ketverių metų kadenciją, surinkęs 90 procentų. Kaip ir prognozuota, jis nepaliko jokių šansų savo varžovui –  dešiniųjų pažiūrų buvusiam Volstrito makleriui Gudmundurui Franklinui Jonssonui (Gudmundurui Franklinui Jounsonui). Islandija tapo antrąja Europos valstybe, surengusia rinkimus atšaukus karantiną dėl koronaviruso.

* Naujuoju Airijos premjeru šeštadienį išrinktas centro dešiniosios partijos „Fianna Fail“ lyderis Michealas Martinas (Mikalas Martinas). Jis postą perėmė iš lig šiol vyriausybei vadovavusio Leo Varadkaro (Lio Varadkaro). Po vasarį įvykusių rinkimų kelis mėnesius tęsėsi derybos dėl vyriausybės suformavimo, kurios baigėsi koalicijos sutartimi tarp tarp „Fiana Fail“, buvusios jos aršios varžovės „Fine Gael“ ir Žaliųjų partijos. Koalicijos sutartis numato, kad „Fiana Fail“ ir „Fine Gael“ dalinsis premjero postą rotacijos principu – pirmiausiai vyriausybei vadovaus M. Martinas, o vėliau į premjero postą sugrįš L. Varadkaras.

Viruso plitimas. Lietuvoje užfiksuoti du nauji koronaviruso atvejai Kėdainių rajone ir Klaipėdoje. Abu asmenys simptomų nejuto, diagnozė nustatyta tiriant juos profilaktiškai. Taip pat nuo viruso mirė 77-asis žmogus: klaipėdietis, slaugytas Klaipėdos hospise ir turėjęs gretutinių susirgimų. Ligoninėse gydoma 18 užsikrėtusiųjų COVID-19, trys iš jų – reanimacijoje.

NPD didinimas. Seimas priėmė prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas pataisas ir 50 eurų iki 400 eurų padidino neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD): jis bus taikomas visoms šiais metais gaunamoms pajamoms iš darbo santykių. Kitai prezidento iniciatyvai – iki gruodžio pabaigos penkiais punktais sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) – Seimas nepritarė.

VPT išvados dėl pirkimų. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateiktoje apsaugos priemonių pirkimų, vykdytų karantino metu, apžvalgoje teigiama, jog jiems išleisti 84,4 mln. eurų, beveik pusę šios sumos išleido Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, didžiausios vertės sutartys atiteko Kinijos tiekėjams. Pasak VPT, įstaigos delsė pradėti pirkimus, nes girdėjo patikinimus, jog šalies rezerve apsaugos priemonių yra pakankamai. Vėliau pirkimai vykdyti skubiai, ne visad skaidriai ir racionaliai atrenkant tiekėjus.

Našta kitoms kartoms. Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad Lietuva, pasinaudojusi  Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondo daugiau nei 6 mlrd. eurų parama nuo krizės nukentėjusiai ekonomikai, šią naštą perkels ant ateities kartų pečių. D. Grybauskaitė pabrėžia, jog tai yra skolintos lėšos, už kurias reikės mokėti, įvedant naujus mokesčius.

Poveikis NT. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ mano, jog koronaviruso krizė neigiamai paveiks butų pardavimus ir ši rinka atsistatys tik kitais metais.

Užsienyje:

* Estijoje nustatytas vienas naujas koronaviruso atvejis, Latvijoje jų nenustatoma trečią dieną iš eilės.

* Pirmoji pasaulio raketė Novakas Djokovičius pranešė užsikrėtęs koronavirusu, tačiau simptomų nejaučiantis.

* Saudo Arabija pranešė hadžą atlikti leisianti tik keliems tūkstančiams šalies musulmonų vietoj įprastų 2,5 milijonų.

* Dėl mėsos perdirbimo įmonėje kilusio didelio koronaviruso protrūkio, Vokietijoje uždaromas visas Vokietijos vakaruose esantis Giuterslo rajonas.

* Baltarusijoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius artėja prie 60 tūkstančių.

* JAV prezidentas Donaldas Trumpas iki metų pabaigos pratęs draudimą išduoti JAV darbo leidimus ir jį praplės. Teigiama, jog tokių veiksmų imamasi siekiant mažinti dėl pandemijos išaugusi nedarbą.

Svarbios naujienos, nesusijusios su koronavirusu

* Vilniaus savivaldybė teismui apskundė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) įpareigojimą nutraukti 156 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą.

* Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė Seimo rinkimuose dalyvausiantis su opoziciniu Liberalų sąjūdžiu. Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, jog jis tokiu atveju turėtų trauktis iš valdančiajai daugumai priklausančių pareigų.

* Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad valstybė privalės atlyginti 250 tūkst. eurų žalą prieš septynerius metus Dembavoje automobilio bagažinėje sudegintos merginos artimiesiems. Vidaus reikalų ministerija sprendimą vertina teigiamai ir priteistą sumą sako sumokėsianti.