Vietoje ratuotų kovos mašinų L. Kasčiūnas svarsto vikšrinių kovos mašinų įsigijimą.

„Patirtis karų rodo, kad tankai, kurie yra vikšriniai, geriau turėti ir vikšrines kovos mašinas. Antrajam pėstininkų kovų mašinų (įsigijimo – BNS) etapui esame užprogramavę pinigų dabartiniame biudžete, tiesiog reikia viduje perdėlioti prioritetus, bet čia aš laukiu karinio patarimo“, – LNK žinioms sakė L. Kasčiūnas.

„Yra tam tikri sprendiniai, kurie turi atsirasti vertinant, kas turi rištis ir judėti kartu su tankais – ar ratinės, ar vikšrinės pėstininkų kovos mašinos“, – teigė jis.

Vikšrines kovos mašinas gamina ar prie jų gaminimo prisideda ir Lietuvoje artilerijos šovinių gamyklą ketinanti statyti „Rheinmetall“, kuri yra ir „Boxer“ gaminančio konsorciumo ARTEC akcininkė.

Dėl „Leopard 2“ įsigijimo Lietuvoje kuriamai divizijai sausio pabaigoje sutarė Valstybės gynimo taryba (VGT), tuomet KAM pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Lietuva 2016 metais pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų „Boxer“ įsigijimų.

Pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus modifikuotos kovos mašinos Lietuvoje vadinamos „Vilkais“.

Prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė apie planus papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.

Šią savaitę L. Kasčiūnas pasiūlė sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.

Dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“. L. Kasčiūno teigimu, peržiūrėti anksčiau pateiktus gynybos prioritetus reikėjo įvertinant karo pamokas Ukrainoje ir Lietuvos poreikius.

„Mes sukūrėme „Boxerių“ pajėgumą, tai yra pėstininkų kovos mašinų su raketomis „spike“, automatine 30 mm patrankėle. Bet pajėgumą sukūrėme. Visa tai dar iki galo kainuos – nes pinigai iki galo nesumokėti, laukiame galutinio kontrakto įgyvendinimo – pusę milijardo. Bet reikėjo įgyti amuniciją ir visa kitą ir suma – jau 670 mln.“, – TV3 laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė A. Anušauskas.

„Jeigu kas nors 2016-aisiais, kai buvo sugalvota sudaryti šį kontraktą, būtų pasakęs, kiek jis kainuos – tuo metu figūravo visur skaičiai 400 milijonų, nes nebuvo sakoma, kiek kainuos papildomai įranga, mokymai. Galiu dabar pasakyti – taip 670 mln.“, – tvirtino ministras.

Pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“ gamina Vokietijos konsorciumas ARTEC. Sutartis dėl 88 šarvuočių įsigijimo pasirašyta 2016 rugpjūtį, jos skelbta vertė – 386 mln. eurų. Tai iki šiol buvo brangiausias kariuomenės pirkinys, šia technika aprūpintas pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Algirdo pėstininkų batalionas.

Planuota, kad paskutinė šarvuočių siunta turėjo būti pristatyta šią vasarą.

Pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus sukonstruotose mašinose sumontuoti Izraelio gamybos ginkluotės bokšteliai, jos apginkluotos JAV gamintojo 30 mm patrankomis MK-44S ir Izraelio gaminamomis prieštankinėmis raketomis „Spike LR“. Jose taip pat integruota kita specializuota įranga ir elektroninės sistemos.

Anksčiau skelbta, kad KAM planuoja Lietuvos kariuomenei papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų. 

A. Anušauskas apie „Boxer“ įsigijimus kalbėjo klausiamas apie Lietuvos svarstymus įsigyti vokiškų tankų „Leopard“ bei jų galimą kainą. A. Anušauskas to nedetalizavo, tačiau pabrėžė, kad „nereikia spekuliuoti milijardais“.

„Jei galiausiai valstybės institucijos apsispręs vienokį ar kitokį pajėgumą šarvuotos sunkiosios technikos sukurti – tai žinoma, kad tai kainuoja, tam reikia lėšų. Nepasakysiu, kad šių metų ar kitų metų turime lėšų. Tiesą sakant, vokiečiai to ir nereikalauja – jie sudarys kitais metais kontraktą, prie kurio jungsis šalys. Jiems reikia masės ekonomikos, kad kaina galutinio produkto atpigtų (...). Tad kaina kol kas nespekuliuokime, nes niekas jų iki galo ir nežino“, – pabrėžė A. Anušauskas. 

Gynybos resursų agentūra liepos pabaigoje išsiuntė ketinimų protokolą Vokietijos gynybos ministerijai dėl „Leopard“ tankų įsigijimo, o apie planus pranešęs ministras sulaukė kritikos dėl galbūt atskleistos įslaptintos informacijos. Šią situaciją aiškinasi Generalinė prokuratūra, pradėjusi ikiteisminį tyrimą.