Kovo 15 dieną tame pačiame mieste ginkluotas užpuolikas atakavo dvi mečetes ir nušovė 50 žmonių. Policija tuo metu pranešė, kad užpuolikas turėjo kelis ginklus, o jo automobilyje buvo rasti du sprogstamieji įtaisai. Teisėsaugos pareigūnai kol kas neatskleidė, ar naujausias incidentas kaip nors susijęs su praeitą mėnesį įvykdytu išpuoliu.

Policijos vyresnysis inspektorius Johnas Price'as (Džonas Praisas) antradienį paskelbtame pranešime nurodė, kad gynybos pajėgų išminuotojai po 18 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku neutralizavo įtartiną paketą.

„Tuščiame sklype Niukaslo gatvėje Kraistčerče policija aptiko paketą su numanomu sprogstamuoju įtaisu ir šaudmenimis, – sakoma pranešime. – Naujosios Zelandijos gynybos pajėgų sprogmenų šalinimo komanda padarė paketą saugiu.“

Policija evakavo kelis aplinkinius namus ir buvo laikinai uždraudusi skraidyti virš tos vietovės.

Antradienio vakarą policijos užtvaros buvo pašalintos.

J. Price'as nepateikė jokios kitos informacijos apie suimtą įtariamąjį arba jo galimus motyvus.

Po kovą įvykusių šaudynių mečetėse 28 metų Australijos pilietis Brentonas Tarrantas (Brentonas Tarantas) buvo apkaltintas 50 žmonių nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti dar 39 žmones. Šiuo metu jis yra laikomas sugriežtinto saugumo kalėjime Oklande ir turėtų birželio 14 dieną vėl stoti prieš teismą. Taip pat nurodyta patikrinti jo psichikos būklę.

Lankydamasis Al Nuro mečetėje, kuri tapo atakos taikiniu, britų sosto įpėdinis penktadienį sakė: „Jūs parodėte, kaip reikia atsakyti į neapykantą – su meile. Meilės jėga visad yra stipresnė už neapykantos jėgą“.

Williamas kalbėjo 160 išpuolį išgyvenusių žmonių ir žuvusiųjų artimųjų. Savo kalbą jis pradėjo kelis žodžius tardamas Naujosios Zelandijos čiabuvių maorių kalba ir arabišku pasisveikinimu „Salam aleikum“ („Ramybė Jums“). Iš viso per išpuolį prieš dvi mečetes per penktadienio pamaldas kovo 15-ąją žuvo 50 žmonių, dešimtys buvo sužeisti. Kai kurie jų vis dar gydomi ligoninėje.

Pradėdamas savo dviejų dienų viešnagę Naujojoje Zelandijoje, princas Williamas ketvirtadienį Auklando klinikoje aplankė penkerių metukų musulmonę mergaitę, kuri tik šią savaitę prabudo iš komos. Ir Kraistčerče Williamas aplankė sužeistuosius. Jam taip pat buvo aprodyta ir antroji mečetė. Sosto įpėdinis pagyrė Naujosios Zelandijos premjerę Jacindą Ardern už „nepaprastą lyderystę“ po išpuolio.

Dėl atakų suimtas 28 metų rasistas ir dešinysis ekstremistas iš Australijos. Jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

Australų vyriausybė sako, kad reaguoja į kovo 15-ąją Naujojoje Zelandijoje vieno australo surengtas žudynes, pareikalavusias 50 musulmonų gyvybių, parengdama pirmąjį pasaulyje teisės aktą, reglamentuojantį socialinių tinklų ir interneto platformų elgesį.

Kritikai savo ruožtu tvirtina, kad tarptautinės socialinių tinklų milžinės gali pasitraukti iš Australijos, jei kitos šalys nepasektų jos pavyzdžiu. Taip pat esama būgštavimų, kad tas teisės aktas gali lemti žiniasklaidos cenzūrą ir neleisti informatoriams skelbti apie žiaurumus.

Toliau pateikiame įstatymo apžvalgą ir problemas, kurias Kanbera tikisi juo išspręsti.

Kraistčerčo žudynių padariniai

Praėjusį mėnesį šaudynes dviejose Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mečetėse surengęs baltųjų viršenybės šalininkas australas tiesiogiai transliavo savo išpuolį socialiniame tinkle „Facebook“.

Feisbuke šaudynės buvo transliuojamos 17 minučių, kol buvo į tai sureaguota. „Facebook“ atstovai nurodė, kad per pirmąją parą nuo incidento pašalino 1,5 mln. šių šaudynių vaizdo įrašų.

Australijos vyriausybė sako, jog socialinių tinklų kompanijos privalo imtis aktyvesnių veiksmų, kad tokio turinio jų platformose nebūtų.

Kaip socialiniai tinklai gali nusižengti?

Interneto paslaugų tiekėjai ir prieglobos (hostingo) arba turinio paslaugų teikėjai bus pripažinti nusižengusiais, jei operatyviai nepašalins „atgrasios, žiaurios medžiagos“, pasiekiamos iš Australijos teritorijos.

„Atgrasi, žiauri medžiaga“ apibūdinama kaip teroro aktų, nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, kankinimų, išžaginimų ir pagrobimų vaizdo ar garso įrašai. Teisės akte kalbama apie turinį, kuris yra įrašytas nusikaltimo vykdytojo arba jo bendrininko.

Už pažeidimus grės iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 2,1 mln. Australijos dolerių (1,3 mln. eurų) bauda fiziniam asmeniui. Korporacijoms gali būti skiriamos iki 10,5 mln. Australijos dolerių (6,6 mln. eurų) arba 10 proc. platformos metinės apyvartos baudos.

Ar yra išimčių?

Atsakomybė gali būti netaikoma, jei toks turinys yra susijęs su naujienų pranešimais, pagrįstais viešuoju interesu, teismo medžiaga, tyrimais arba meno kūriniais.

Generalinis prokuroras turės teisę užkirsti kelią persekiojimui pagal šį įstatymą. Vyriausybė tvirtina, kad tradicinės žiniasklaidos veiklos naujasis teisės aktas neturėtų paveikti.

Pasak latvių naujienų agentūros LETA, latvių žvalgyba patvirtino, kad vykdo tyrimą, tačiau detalesnių duomenų nepateikė. Remiantis penktadienį Estijos dienraštyje „Postimees“ paskelbtu straipsniu, B. Tarranas po savo apsilankymo Austrijoje praėjusių metų gruodžio 4 dieną išvyko toliau į Estiją ir iš čia du kartus lankėsi Latvijoje.

Pasak laikraščio, tam jis pirmą kartą naudojo išnuomotą automobilį, o antrąkart vyko autobusu. B. Tarranas Baltijos šalyse esą galėjo viešėti savaitę. Be to, jis prieš tai feisbuke pasidalijo vaizdo įrašu apie kasmetinį dainų festivalį Latvijoje.

Kovo 15 d. žudynės dviejose mečetėse Kraistčerče buvo transliuojamos feisbuke, o tada žudynių vaizdo įrašu buvo dalijamasi socialiniuose tinkluose.

Naujosios Zelandijos islamo asociacijų federacijos atstovas Anwaras Ghani pasveikino tokį Prancūzijos musulmonų žingsnį.

„Jiems visiškai nepavyko (suvaldyti situacijos), teroristas buvo žmogus, kuriam būtent dėmesio ir reikėjo, o jūs („Facebook“) buvote ta platforma, kurią jis pasirinko paskelbti apie save ir savo niekingą nusikaltimą“, - sakė A. Ghani.

Pasak jo, Naujosios Zelandijos musulmonų organizacijos taip pat pateiks skundą teismui, tačiau šiuo metu jie esą yra pernelyg užsiėmę tvarkymusi su teroro išpuolio padariniais.

Tuo tarpu „Facebook“ tikino nagrinėsiantys teismui pateiktą skundą.

„Teroro išpuoliams ir neapykantos kurstymui nėra vietos feisbuke, mes visiškai palaikome aukų artimuosius ir visą bendruomenę. Ėmėmės daugelio priemonių, kad ištrintume vaizdo įrašus iš savo platformos, bendradarbiaujame su institucijomis, o mūsų komandos išlieka mobilizuotos“, - BBC sakė „Facebook“ atstovas.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, skunduose teismui teigiama, kad du technologijų milžinai „transliavo smurtinio ar pažeidžiančio žmonių orumą pobūdžio vaizdo įrašus, kuriuose kurstomas terorizmas, o juos galėjo pamatyti nepilnamečiai“.