Pasak jo, Ministrų kabinetas yra priėmęs „politinį sprendimą“ apgręžti visus neteisėtai sieną kirtusius migrantus, o siekis subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir žmogaus teises buvo „akių dūmimas“.

„Niekada tokios subalansuotos nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių paradigmos įgyvendinti net nebuvo ketinama“, – BNS sakė Seimo komiteto vadovas.

Jis pabrėžė, kad iš esmės „joks individualus vertinimas apgręžimo praktikos kontekste nebuvo, nėra ir nebus vykdomas“.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) šiuo metu yra parengusi nutarimo projektą, kuriuo būtų įgyvendinamas trečiadienį įsigaliojęs įstatymas, leidžiantis apgręžti neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti migrantus.

Niekada tokios subalansuotos nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių paradigmos įgyvendinti net nebuvo ketinama.

Pagal įstatymą, tokį leidimą Vyriausybė gali suteikti gavusi Nacionalinio saugumo komisijos rekomendaciją. Komisijoje priklauso dauguma Ministrų kabineto narių.

Siekiant subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir migrantų teises, įstatyme taip pat buvo numatyta, kad apgręžimas netaikomas, „jeigu nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“.

Tačiau VRM teigia, kad sudaryti ginkluotų konfliktų sąrašo „nėra objektyvių prielaidų“, nes taip būtų sukurtas „traukos veiksnys“ instrumentalizuotai migracijai.

„Teisinė siena“

Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas BNS trečiadienį sakė, kad Vyriausybė ir valdančioji dauguma „nusprendė nevykdyti tarptautinės teisės reikalavimų ir praktikos“.

„Jie nusprendė pastatyti sieną ne fizinę, bet tą teisinę. Bilotaitė pastatė sieną ne nuo Baltarusijos, o nuo tarptautinės žmogaus teisių sistemos“, – kalbėjo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos siena uždaroma net ir tiems žmonėms, kurie bėga nuo karų savo šalyse.

Parlamentaras akcentuoja, kad Vyriausybė turės numatyti ginkluotų konfliktų sąrašą, nuo kurių besitraukiantiems žmonėms Lietuvoje nebūtų taikomas apgręžimas.

Jei Lietuva nesilaikys tarptautinių susitarimų, gali sulaukti sankcijų.

„Tai yra apgaulė: žmonių, Seimo, mūsų tarptautinių partnerių. Aš galvoju, kad jeigu įstatymas numato tokį sąrašą, jis turės būti patvirtintas“, – kalbėjo V. Bakas.

„Toks pažadas buvo duotas Žmogaus teisių komitete, kad sąrašas bus patvirtintas“, – pridūrė jis.

Seimo narys teigė iš ekspertų girdėjęs, jog prieš Lietuvą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro biure gali būti pradėtas tyrimas.

„Jei Lietuva nesilaikys tarptautinių susitarimų, gali sulaukti sankcijų“, – sakė politikas.

Žmogaus teisių gynėjai kritikuoja tiek patį įstatymą, tiek Vyriausybės planus.

Neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą bandantys atvykti migrantai apgręžiami jau beveik dvejus metus.

Šalies pareigūnai migrantų srautus vadina hibridine Minsko ataka, o pasieniečiai tikina, kad prie to aktyviais veiksmais prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.

Vilnius balandžio pradžioje dėl neteisėto migrantų įvežimo į šalį ėmėsi tarptautinės bylos prieš Baltarusiją.

Pasak jo, kovojant su koronaviruso iššūkiais, „ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti“.

„Problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai. Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti“, – metiniame pranešime ketvirtadienį Seime sakė šalies vadovas.

„Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui, dreifavimui be aiškaus plano, vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos teigimu, nepaisant to, kad „daugiau nei 80 proc. paskiepytų suaugusių Lietuvos gyventojų šiandien gali kliautis bent daline vakcinų apsauga“, visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai.

„Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – kalbėjo jis.

Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene.

Anot šalies vadovo, dėl to sulaukta priešingo rezultato, nei tikėtasi.

„Skiepijimosi tempu ėmėme atsilikti nuo ES vidurkio, pažeidžiamiausių grupių vakcinacijos ir revakcinacijos lygis liko mažas, o neproporcingi ir mokslu nepagrįsti testavimo ribojimai brangiai kainavo mums visiems. COVID-19 krizė netrukus virto pasitikėjimo politikais krize“, – teigė G. Nausėda.

Vis dėlto prezidentas pabrėžė, kad pandemijai atslūgus „negalime per daug atsipalaiduoti, (...) turime būti pasirengę efektyviai valdyti naujus ligos protrūkius, galimą naują susirgimų bangą rudenį“.

„Tikslų ir uždavinių verpetas“

Šalies vadovas teigė, kad padėtis sveikatos apsaugos sistemoje išlieka sudėtinga, nors pandemijos grėsmė ir atsitraukė.

„Nors atsirado teigiamų pokyčių – apsispręsta dėl greitosios medicinos pagalbos pertvarkos, įvestos gydymo įstaigų vadovų kadencijos, pajudėjo sveikatos tinklo pertvarkos projektai, – žmonės nejaučia pagerėjimo. Veikiau atvirkščiai“, – sakė jis.

Pasak G. Nausėdos, skubių sprendimų reikalauja sveikatos paslaugų prieinamumas.

„Absoliučiai nenormalu, kad metai iš metų turime situaciją, kai eilės pas vaikų raidos specialistus tenka laukti po keturis mėnesius, ne ką trumpiau – apsilankymo pas vaikų psichiatrus, kardiologus, kraujagyslių chirurgus“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Pernelyg daug mūsų žmonių, laiku negavę kokybiškos pagalbos, suserga ir miršta per anksti. Planuodami sveikatos reformą, toliau sukiojamės tikslų ir uždavinių verpete. Ką reikia padaryti, jau žinome. Didysis klausimas – kaip ir kada“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, dėl to Lietuvoje politikai turi pereiti „nuo deklaracijų prie konkrečių priemonių“, o reformos turi „atnešti labai aiškų kokybinį pokytį“.

„Kol kas nesulaukiame žingsnio pirmyn, įgyvendinant ankstesnės Vyriausybės pradėtą slaugos-globos sistemos reformą. O ji tiesiog būtina, siekiant sumažinti artimųjų naštą slaugant sunkiai sergančius ar negalią turinčius asmenis“, – metiniame pranešime kalbėjo prezidentas.

Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą.

Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.

„Reikia turėti geležinę kantrybę, kad sugebėtum suprasti, kieno paskelbta karantino tvarka, kada ir kam galioja, kas dabar turi teisę skiepytis, o kas lauks „masinės vakcinacijos“. Nesibaigiantis chaosas“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Politikės manymu, iš to, kas skelbiama, lieka nebeaišku, kas tos prioritetinės skiepijimo grupės, ar apskritai jos dar yra.

Dabar puolame skiepyti didžiąsias įmones, rytoj gal restoranų darbuotojus, nes kažkam labai reikia restoranų, ir taip toliau. O policininkai?

„Paprašo teisėjai – skiepijami teisėjai. Paprašo universitetas – skiepijami universiteto darbuotojai, nors dauguma jų dirba nuotoliniu būdu. Nors dar nė pusės vyresnių žmonių ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis nepaskiepyta. Dabar puolame skiepyti didžiąsias įmones, rytoj gal restoranų darbuotojus, nes kažkam labai reikia restoranų, ir taip toliau. O policininkai? Jie juk neva palauks, yra svarbesnių. Kaip pasitikėti tokia Vyriausybe, kai pirmenybė teikiama privilegijuotiesiems“, – vertina V. Blinkevičiūtė.

Politikė taip pat siūlo kuo greičiau keisti visuomenės informavimą apie pandemiją, kuris, jos žodžiais, chaotiškas. Pavyzdžiui, atsakomybę dėl tinkamo visuomenės informavimo patikėti vienam asmeniui arba vienai institucijai.

„Dabar žmonėms dažnai sukeliami lūkesčiai, bet sprendimai dažnai priimami priešingi. Tokios netvarkos dar nėra buvę, kad vienos Vyriausybės ministrai konkuruotų tarpusavyje, kas kokią žinią paskelbs. O koks galutinis Vyriausybės sprendimas? Dažnai lieka nebeaišku. Dar blogiau, kad kai kurie ministrai ir merai komunikuoja taip, lyg ne jų partijos būtų valdančiosios – ir Vyriausybėje, ir Seime. Jie lyg iš kažkur, iš Mėnulio, ne jie Vyriausybėje. Žmonėms reikia aiškios, patikimos informacijos. Gal manoma, kad visi žmonės dieną naktį sėdi internete ir tikrai supranta, ką pasakė trys ministrės rytą ir vakare, premjerė ar sveikatos apsaugos ministras?“ – klausia V. Blinkevičiūtė.

Tokios netvarkos dar nėra buvę, kad vienos Vyriausybės ministrai konkuruotų tarpusavyje, kas kokią žinią paskelbs.

Kaip ELTA jau skelbė, kritiką dėl neva prastos komunikacijos Vyriausybei išsakoma nuo pat kadencijos pradžios, ketvirtadienį teigė premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau, jos nuomone, visiems bet kuriuo atveju įtikti nepavyks. Todėl ministrė pirmininkė nesiima vertinti, ką Vyriausybei reikėtų tobulinti, viešinant su pandemijos valdymu susijusias žinutes visuomenei.

„Nepykit, bet aš penkis mėnesius daugiau nieko nesiaiškinu, kaip tik apie komunikavimą. Tai apie komunikavimą turbūt mes visi turėsime savo nuomonę. Visada kažkam jo bus per daug, kažkam – per mažai ar ne į tą pusę, ar ne laiku ir ne vietoje“, – žurnalistams po Valdo Adamkaus vardo salės Rytų Europos studijų centre atidarymo ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Aš laikysiuosi principo, kad prezidentės nekritikuosiu, bet pasakysiu, kad (kritika. - ELTA) nepagrįsta“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

D. Grybauskaitė po antradienį vykusio susitikimo su Seimo valdyba kritiškai įvertino valdančiųjų darbą. Pasak šalies vadovės, sprendžiant iš to, kaip vykdomos kai kurios reformos, Vyriausybei trūksta administracinių kompetencijų.

Šalies vadovė skeptiškai atsiliepė apie valdančiųjų vykdomas reformas. Pasak jos, didelių problemų esama pensijų, švietimo ir mokestinės reformos srityse.

Aš laikysiuosi principo, kad prezidentės nekritikuosiu, bet pasakysiu, kad kritika nepagrįsta.

„Matome, kad problemos kai kuriose srityse išlieka: pradėtos reformos kol kas yra tik pradinės stadijos, todėl labai daug klausimų kyla. Labai daug neaiškumo tiek dėl pensijų reformos, dėl antrosios pakopos, - ar žlugs ji, ar nežlugs, ar apskritai pensijų reforma pradėta ir vykdoma gerai. Švietimo reforma turi tuos pačius klausimus. Apie mokestinę reformą, kuri skurdo nemažina, o tik perstumdė valstybines lėšas iš vienos kišenės į kitą. Taigi yra daug problemų, kurios išlieka ir gilėja, nes trūksta išaiškinimo, trūksta administracinių gebėjimų“, - kalbėjo šalies vadovė.

Kur kas jautriau nei S. Skvernelis į prezidentės žodžius sureagavo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis Eltai antradienį komentuodamas prezidentės pasisakymą tvirtino, kad D. Grybauskaitę gerbia, tačiau kartu ir nesileis spardomas. Politikas pabrėžė esąs įsitikinęs, kad prezidentės išsakyta kritika yra jos politinių nuostatų demonstravimas, todėl, tvirtino jis, Prezidentūra skeptiškai žiūrės ir į bet kokią kitą valdančiųjų inicijuojamą reformą.

Tačiau siūlydamas premjerui S.Skverneliui atnaujinti Vyriausybę, kurioje, politiko teigimu, dirba keli sumaištį keliantys ministrai, V. Ušackas įgėlė ir šalies vadovei. Konservatoriaus nuomone, prezidentė nesilaikė visuomenei duoto žodžio, kad įvedus eurą Lietuvoje kainos nekils.

V. Ušackas LNK laidoje „Savaitės panorama“ apibendrindamas svarbiausias Lietuvai kylančias problemas, teigė, kad tai yra aukštos kainos, kai žmonės važiuoja į Lenkiją ir perka trečdaliu pigiau maisto produktus. Taip pat maži atlyginimai ir nusivylimas dėl didelės emigracijos bangos, kai, pasak politiko, buvo prarasti beveik 800 tūkst. gyventojų.

„Faktai liudija tai, kad Lietuvoje buvo 3,7 mln. gyventojų, kai mes atkūrėme nepriklausomybę. Dabar mūsų bėra tik 2,8 mln. gyventojų. Eurostatas ir mūsų statistika liudija, kad praėjusiais metais mes praradome dar vieną Marijampolę - 38 tūkst. gyventojų. Kol kas visos tendencijos yra labai negatyvios ir čia, mano nuomone, valdžia turi imtis valingų ir principingų sprendimų“, - sakė konservatorius.

Jo nuomone, suvaldant neigiamas emigracijos tendencijas patirties galima pasisemti iš Airijos, Singapūro ir Arabų Emyratų, kuriuose, pasak V. Ušacko, buvo imtasi kompleksinių priemonių ir prisiimta atsakomybė ir politinė valia.

„Vyriausybėje turi būti ministras, panašiai kaip stojant į Europos Sąjungą, kuris užtikrintų, kad būtų realizuojamos priemonės remiant šeimos politiką, kad būtų lanksčiausia ir palankiausia mokestinė aplinka ir kad čia žmonės investuotų. Ir, aišku, turėsime atverti savo rinką taip pat sumaniai kaip lenkai ir kiti. Pritraukti tuos užsienio talentus, kurie yra reikalingi Lietuvos ekonomikai“, - LNK žinių laidoje kalbėjo V. Ušackas.

Kalbėdamas apie emigracijos keliamus iššūkius, V. Ušackas apgailestavo, kad iki šiol emigracijos problemą politikai sprendžia nepakankamai.

„Iki šiol tai nėra įvardinta kaip didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui ir ekonomikai ir nesimato valdžios priemonių, kad būtų daromi sprendimai, jog žmonės gyventų geriau, kad algos būtų didesnės ir kainos būtų mažesnės“, - kalbėjo V. Ušackas.

Pasak politiko, valdžia, o kartu ir prezidentė D. Grybauskaitė, netesėjo anksčiau duotų pažadų, kad kainos nedidės. Tačiau, pabrėžė V. Ušackas, žmonės, to nesulaukę, liko labai nusivylę, ir tai ateityje gali neigiamai atsiliepti kol kas aukštam lietuvių pasitikėjimui Europos Sąjunga.

Vertindamas svarbiausias šalies politikos ir ekonomikos problemas V. Ušackas negailėjo kritikos S. Skvernelio Vyriausybės darbui.

V. Ušacko nuomone, S. Skvernelio Vyriausybėje galima įžvelgti policinio darbo apraiškų. Taip pat politikas pabrėžė, kad keli Vyriausybės nariai yra praradę pasitikėjimą ir įneša daug sumaišties.

„Aš tik palinkėčiau, kad premjeras gerai permąstytų ir padarytų atsinaujinimą, panašiai kaip darė Lenkija ir Didžioji Britanija“, - S. Skvernelį mokė V. Ušackas.

Galiausiai V. Ušackas dar kartą pakartojo anksčiau reikštą kritiką D. Grybauskaitei. Pasak jo, sausio pabaigoje prezidentė Pasaulio ekonomikos forume Davose praleido progą kalbėti ne tik apie Rusijos grėsmes, bet ir apie verslo Lietuvoje galimybes.

Pasak politiko, Pasaulio ekonomikos forume, kuris sutelkia didžiausius pasaulio verslo atstovus, investuotojus, finansinių institucijų atstovus, reikia kalbėti apie tai, kokia Lietuva yra atvira, kaip Lietuvoje yra diegiamos naujosios inovacijos, kaip esame atsivėrę užsienio investuotojams. Tuo tarpu apie Rusijos grėsmes reikia, anot politiko, kalbėti ES, NATO ir bendraujant su didžiosiomis valstybėmis.

„Žinote, apie Rusiją reikia kalbėti, bet nereikia kalbėti visur. Yra tam atskiri forumai, yra NATO, yra Europos Sąjunga, yra Berlynas, yra Vašingtonas. Tą daro Prezidentė teisingai ir gerai, bet nereikia išnaudoti Davoso tokiems susitikimams ir tokios žinios pasiuntimui, mano nuomone, buvo padaryta klaida“,- apibendrino V. Ušackas.