Seimas praeitą mėnesį ne tik atmetė prezidento Gitano Nausėdos teikimą skirti S. Rudėnaitę Aukščiausiojo Teismo pirmininke, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Vėliau parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštaravo prezidento dekretas ir Seimo priimtas nutarimas. Konstitucinis Teismas praeitą savaitę prašymą priėmė.

S. Rudėnaitė sugrįžo į pareigas, argumentuodama tuo, kad Seimo nutarimo, kuriuo ji buvo atleista, galiojimas buvo sustabdytas, kai Konstitucinis Teismas nusprendė nagrinėti jo konstitucingumą.

S. Rudėnaitė kreipimesi į Konstitucinį Teismą pabrėžia, kad nutarimas ją atleisti iš pareigų „yra ne teisę sukeliantis, o teisę atimantis teisės aktas, todėl galimus antikonstitucinius padarinius sukeltų tolesnis neleidimas teise naudotis po šio akto galiojimo sustabdymo“.

Teisėja teigia, kad draudimas jai likti pareigose iki bylos išnagrinėjimo pažeistų ir Europos Sąjungos teisę. Ji prašyme cituoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą Europos Komisijos ginče su Lenkija, kad šios šalies Aukščiausiojo Teismo teisėjai turi toliau eiti pareigas iki galutinio sprendimo byloje.

S. Rudėnaitės teigimu, dėl dabartinės teisinės situacijos yra „trikdoma tiek jurisdikcinė, tiek nejurisdikcinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (...) veikla“, kyla rizika, kad šiuo metu sprendimai ateityje gali būti ginčijami.

Ji Konstitucinio Teismo prašo išaiškinti, „kokius konkrečius padarinius“ jos „statuso, teisių ir pareigų atžvilgiu“ sukėlė Konstitucinio Teismo sprendimas nagrinėti bylą.

Lietuvos teisininkų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad S. Rudėnaitė kol kas negali grįžti į pareigas, nes Konstitucinio Teismo sprendimas nagrinėti Seimo nutarimą neatstato teisinių pasekmių, kurios kilo iš nutarimo, o esama situacija turi būti įšaldoma.

Teisės profesorius Vytautas Nekrošius savo ruožtu teigia, jog „būtų visiškai teisinga, kad iki Konstitucinis Teismas galutinai išspręs situaciją, būtų atkurta iki ginčijamo akto buvusi status quo“.

Prezidentas G. Nausėda dekretu teikė Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir skirti ją Aukščiausiojo Teismo pirmininke.

Seimas surengė du balsavimus, kurių metu pritarė atleidimui iš skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepritarė skyrimui teismo pirmininke.

Priėmęs Seimo prašymą ištirti prezidento dekreto ir Seimo nutarimo konstitucingumą, Konstitucinis Teismas paskelbė, kad šių teisės aktų galiojimas stabdomas, tačiau tiesiogiai nepasisakė, ar iki bylos išnagrinėjimo S. Rudėnaitė gali ar negali grįžti į pareigas.

Parlamente antradienį vos neįklimpo projektas, kuriuo nustatomas bazinis dydis politikų, teisėjų, tarnautojų pareiginei algai apskaičiuoti. Tik po pakartotinio balsavimo projektuas priimtas svarstyti.

Vyriausybė siūlo 2016 metais pareigūnų, politikų, teisėjų, tarnautojų pareiginę algą kaip ir šiemet skaičiuoti naudojant 130,5 euro bazinį dydį.

Pagal šį dydį darbo užmokestis skaičiuojamas maždaug 50 tūkst. žmonių Lietuvoje.

Iš pradžių Vyriausybės pasiūlymą palaikė tik 37 parlamentarai, trys buvo prieš, 39 susilaikė.

Projektą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius įspėjo, kad šį dydį vis tiek teks patvirtinti, automatiškai nepradės galioti koks nors kitas dydis.

Nutarus perbalsuoti už projektą buvo 48 Seimo nariai, prieš - du, susilaikė 33. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

„Kodėl siūlote palikti bazinį dydį? Tai pasiūlykite sumažinti jį, Seimas tikrai draugiškai pritars, taigi rinkimų metai! - ironizavo Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Matulevičius. - Kada tai baigsis? Jūs statote mus į nepatogią padėtį. Tai Seimo pirmininkė sumanė palikti tas pačias parlamentines lėšas, žmonės lakstė kelias dienas iš posėdžių salės. Dabar siūlote atlyginimus... Tai aš siūlau sumažinti.“

„Tvarkietis“ Petras Gražulis pareiškė, kad minėtu projektu siekiama teisėjams algas padidinti, o visiems kitiems palikti sumažintą. Tačiau Vyriausybės projekte iš tiesų teisėjų atlyginimai nėra išskirti. Jo frakcijos kolega Algimantas Dumbrava teiravosi, kada minėtas bazinis dydis bus grąžintas į prieškrizinius laikus, kai jis siekė 490 litų (142 eurai).

Socialdemokratė Kristina Miškinienė tvirtino, kad valstybė jau yra prisiėmusi daug finansinių įsipareigojimų - ir išlaidų krašto apsaugos didinimas, ir nesumokėtos pensijų dalies kompensavimas, ir kita, - todėl ragino palikti bazinį pareiginės algos dydį nepakeistą.

Projektą Seimui pristatęs G.Klimavičius BNS sakė, kad parlamentas bet kuriuo atveju privalės patvirtinti bazinį pareiginės algos dydį, nes be jo negali būti apskaičiuojamas darbo užmokestis politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, teisėjams.

„Tai yra dydis, kuris turi būti patvirtintas kitiems metams. Keisti dydį turi būti labai svarios priežastys ekonominės - arba labai pagerėja situacija, arba labai pablogėja. Dabar situacija yra gana stabili, bet dar ne tokia, kad galima didinti atlyginimus. Nes jeigu didini, reikia kelti BMA (bazinę mėnesio algą) ir t.t, tai yra sisteminiai dalykai, kurie remiasi į didelius pinigus“, - kalbėjo viceministras.

Pastarąjį kartą algos bazinis dydis keistas 2009 metais - prasidėjus ekonominei krizei jis sumažintas nuo 490 litų (144 eurų) iki 450 litų (130,5 euro).

Tačiau per krizę sumažinti dalies politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų atlyginimai didėjo nuo 2013 metų spalio ir 2014 metų sausio, kai buvo atkurti sumažinti algų koeficientai. Konstitucinis Teismas antikonstituciniu yra pripažinęs sprendimą, kuriuo darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais sumažintas neproporcingai mažinant koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases.

Teisėjų taryba anksčiau ragino didinti bazinį dydį. Teisėjų institucija teigė, kad ekonominiai rodikliai „neleidžia daryti išvadų dėl besitęsiančios sunkios valstybės ekonominės ir finansinės padėties“.

Konstitucinis Teismas šiemet liepą paskelbė nenagrinėsiąs pareiginės algos bazinio dydžio atitikties Konstitucijai, nes tokiu būdu vertintų valstybės ekonomikos politiką, o tam neturi kompetencijos.

Seime yra registruotas ir „darbiečio“ Petro Čimbaro pasiūlymas Vyriausybės teikiamam projektui - pareiginės algos dydį pakelti 7 eurais iki 137,5 euro. Parlamentaras savo siūlymą aiškina pasibaigusia ekonomine krize.

Nesutarimus dėl prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės apgyvendinimo gali tekti spręsti teisme, sako Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.

Ketvirtadienį Vyriausybės kanceliarija gavo dar vieną K.Brazauskienės raštą su prašymu leisti jai dar 10 metų gyventi rezidencijoje Turniškėse arba suteikti analogiškas patalpas, tačiau, R.Vaitkaus teigimu, galimybių tam nėra.

„Suprantama, kad visa tai turbūt ves iki bylinėjimosi, iki teismo“, - BNS sakė Vyriausybės vicekancleris.

Jo teigimu, K.Brazauskienės rašte dėl jos gyvenimo Turniškėse prašoma pratęsti panaudos sutartį 10 metų arba, negalint to padaryti, suteikti „analogiškos kokybės ir tų pačių parametrų patalpas“.

Vicekancleris teigia, kad įgyvendinti tokį prašymą sudėtinga - rezidencija priklauso Prezidentūros kanceliarijai, tačiau ji netarpininkauja patalpų suteikime pagal panaudos sutartį. Tuo metu suteikti analogiškas patalpas kitur gali būti neįmanoma.

„Pavyzdžiui, iš karto kokybinis reikalavimas būtų, kad pastatas būtų saugomas. Galima sakyti, kad bet kokios siūlomos patalpos neatitiks tų reikalavimų, nes joks kitas rajonas nebus saugomas“, - sakė R.Vaitkus.

Pati K.Brazauskienė BNS sakė prašymą išsiuntusi ir Vyriausybės, ir Prezidentūros kanceliarijai. Panaudos sutartis, kuri suteikia teisę prezidento našlei gyventi Turniškėse, baigs galioti pirmadienį.

Ji sako iki to laiko iš rezidencijos neišsikraustysianti.

„Daug kas baigiasi, bet gyvenimas nesibaigia. Dar pasibylinėsime, - sakė K.Brazauskienė. - Kreipsimės į teismą būtinai, jeigu bus neigiamas atsakymas“.

Šiuo metu Vyriausybės kanceliarija jai yra pasiūliusi valstybei priklausantį butą Antakalnio rajone.

2010 metais Vyriausybė leido K.Brazauskienei panaudos pagrindais valdyti ir naudotis Turniškėse esančia rezidencija, kurioje sutuoktiniai gyveno iki A.M.Brazausko mirties.

Po pernai priimto Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl prezidento našlės rentos, konservatoriai ėmė kelti klausimą, ar teisėtai K.Brazauskienei suteikta teisė gyventi prezidento rezidencijoje Turniškėse. Vis dėlto, šiemet gegužę parlamentas atmetė siūlymą iš Prezidento įstatymo braukti nuostatą, kuri mirusio prezidento sutuoktiniui garantuoja rezidenciją.

Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja pagrindinam šalies įstatymui, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Anot KT, Vyriausybės nutarimu nustačius biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų, tarnybinių atlyginimų dydžius ir kitas jų darbo apmokėjimo sąlygas, neatsižvelgta į tai, kad pagal Konstituciją esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį, turi būti nustatytos įstatymu.

KT taip pat prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Švietimo įstatymo nuostatą, kuria Seimas pavedė Vyriausybei nustatyti valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, nenustatęs esminių jų darbo apmokėjimo sąlygų.

„Tokiu pavedimu buvo nepagrįstai išplėstos Vyriausybės galios“, - sakoma KT pranešime.

Anot KT, Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus.

KT šią bylą išnagrinėjo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti minėto Vyriausybės nutarimo atitiktį Konstitucijai ir Švietimo įstatymui tiek, kiek juo Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pavesta nustatyti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų pedagogų darbo apmokėjimo tvarką.

Šis KT nutarimas oficialiai bus paskelbtas 2017 metų sausio 2 dieną - taip siekiama išvengti darbo apmokėjimo trikdžių dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo.

„Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nuo oficialios šio nutarimo paskelbimo dienos Švietimo įstatymo ir minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalėtų būti taikomos“, - pažymi teismas.

Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi dar praėjusios kadencijos grupė Seimo narių „darbiečių“. Jie ginčijo tuometinio švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus įsakymą, kuriuo buvo nustatyta pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo ruožtu kreipėsi į KT.

Švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė BNS antradienį teigė, jog KT neatsakė į jos partijos kolegų klausimus, kas gali būti reglamentuojama ministro įsakymu.

„Seimo narių kreipimesi buvo kiti klausimai, KT tų klausimų net nelietė - konkrečiai atlyginimų „šakučių“ ir pan. KT pasisakė tik dėl bendro biudžetinių įstaigų darbuotojų atlygio skaičiavimo tam tikro reglamentavimo. Kaip dabar viskas vyks toliau? Aš manau, kad Vyriausybė priims sprendimus, sudėlios taškus. Manau, ko gero, turėtų būti tarpinstitucinė darbo grupė“, - svarstė ministrė.

Mažesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis Vilniaus, Kauno ir Neringos savivaldybėms kitų metų biudžete numatyta po to, kai Konstituciniam Teismui išaiškinus jo skirstymo savivaldai teisėtumą, ir Vyriausybė pakeitė savivaldybių pajamų skaičiavimo metodiką, teigia premjeras. Tačiau Algirdas Butkevičius pabrėžia, kad dėl to šių miestų pajamos netgi padidės.

„Noriu pasakyti, kad pasikeičia visiškai savivaldybių biudžetų tiek pajamų, tiek išlaidų planavimas, arba keičiasi visa skaičiavimo metodika ir principai po Konstitucinio Teismo sprendimo. Noriu pasakyti, kad nei Vilniui, nei Kaunui, nei Neringai bendri asignavimai nemažės ateinančiais metais, lyginant su šiais metais, o didės“, - antradienį interviu LRT radijui sakė premjeras.

Anot jo, Finansų ministerija nuo kitų metų pakeitė savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką.

„Tokios savivaldybės kaip Vilnius, Kaunas ir Neringa buvo vadinamos donorės ir joms nebuvo galima prognozuoti kitų lėšų, kurios yra planuojamos skaičiuojant vietinių kelių ir gatvių ilgius, savivaldybių teritorijų plotus, pensinio amžiaus gyventojų skaičių, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus gyventojų skaičių ir kitus rodiklius. O dabar šitos donorės savivaldybės papuola į bendrą savivaldybių sąrašą ir taip pat gaus lėšas vadinamiems išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti“, - aiškino A.Butkevičius.

Skolose skendinčiam Vilniaus miestui tenkanti GPM dalis 2016 metais sudarys 45,95 proc., arba 2,05 procentinio punkto mažiau nei šiemet (48 proc.). Kaunui tenkanti GPM dalis mažės nuo 94 iki 76,85 proc., Neringos savivaldybei - nuo 100 iki 59,04 proc., o Klaipėdai didės nuo 86 iki 87,32 proc.

Tuo pat metu savivaldybėms „donorėms“, kaip ir kitoms savivaldybėms, bus skiriamos lėšos, atsižvelgiant į vietinių kelių ir gatvių ilgį, jų teritorijos plotą, pensininkų, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičių ir kitus rodiklius, turinčius įtakos jų išlaidoms.

Konkrečioms savivaldybių išlaidoms finansuoti numatyta 1,055 mlrd. eurų specialiosios tikslinės dotacijos - 20,4 proc. (179 mln. eurų) daugiau nei šiemet. Nuo 2016 metų į šias dotacijas įskaitomos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė kreipėsi į Seimo narius ragindama greičiau spręsti studentų rotacijos klausimą.

„Studentai pagrįstai kelia klausimą dėl aukštosiose mokyklose šiuo metu nevykstančios rotacijos. Raštu kreipiausi į Seimo narius dėl rotacijos klausimo sprendimo. Tikiuosi, kad tai bus atlikta kuo skubiau“, - ministerijos išplatintame pranešime cituojama A.Pitrėnienė.

Studentų rotacija aukštosiose mokyklose sustojo po Konstitucinio Teismo praėjusių metų nutarimo, kuriuo dabartinis Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas studentų rotacijos mechanizmas pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai.

A.Pitrėnienė dar būdama Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nare su kolegomis registravo pataisą, kad valstybės finansavimo studijoms rotacijos metu netektų asmenys su žemesniu kaip 7 balsų vidurkiu, bet projektas dar svarstomas.

„Švietimo ir mokslo ministerija susidariusią situaciją aptarė su Lietuvos rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto atstovybės ir Seimo teisės departamento atstovais. Susitikimo metu konstatuota, kad kitų teisinių priemonių priimti sprendimą dėl studentų rotacijos mechanizmo keitimo nėra, reikia laukti, kol Seime įstatymiškai bus įtvirtinta nauja studentų rotacijos tvarka“, - dabartinę situaciją komentuoja ministrė.

Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis, bet KT nuostatą įvertino kaip prieštaraujančių Konstitucijai. Pasak KT, su esamu reguliavimu sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradeda nagrinėti bylą dėl brangius namus ar kito brangaus nekilnojamojo turto turinčių žmonių mokamo mokesčio.

Panevėžio apygardos administracinis teismas KT paprašė ištirti, ar Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, dviprasmiškai nustatantis galimybę atleisti gyventojus nuo šio mokesčio, neprieštarauja Konstitucijai.

Teismas nurodo, kad tiems mokėtojams, kurių mokestis įskaitomas į savivaldybių biudžetus, jis gali būti sumažintas arba žmonės gali būti visai atleisti, o tuo atveju, kai jis mokamas į valstybės biudžetą, tokios teisės nėra.

Anot teismo, netekus pajamų ar kitais atvejais mokestis gali tapti nepakeliama finansine našta.

Gyventojai, turintys daugiau nei 220 tūkst. eurų vertės turto, už šią sumą viršijančią dalį dabar privalo mokėti 0,5 proc. mokestį.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį sutarė, kad 2016 metais nebūtų keičiamas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, kuris šiuo metu sudaro 130,5 euro.

Pastarąjį kartą algos bazinis dydis keistas 2009 metais - prasidėjus ekonominei krizei jis buvo sumažintas nuo 490 litų (141,9 euro) iki 450 litų (130,5 euro).

Visgi per krizę sumažinti dalies politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų atlyginimai didėjo nuo 2013 metų spalio ir 2014 metų sausio, kai buvo atkurti sumažinti algų koeficientai.

Tai padaryta, nes Konstitucinis Teismas antikonstituciniu pripažino sprendimą, kuriuo darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais sumažintas neproporcingai mažinant koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases.

Švietimo ir mokslo ministerija nesutinka su kelių socialdemokratų siūlymu įvesti dalinį studijų finansavimą.

Ministerija parengė Vyriausybės išvados projektą, kuriame sako, kad valstybės biudžete nepakaktų lėšų ir valstybės finansuojamoms, ir iš dalies valstybės finansuojamoms studijų vietoms.

Seimas po pateikimo yra pritaręs kelių socialdemokratų projektui, kad studentams valstybė finansuotų dalį studijų kainos. Iš dalies valstybės finansuojami studentai mokėtų vienodo dydžio metinę studijų įmoką, nepriklausomai nuo studijų kainos. Metinės studijų įmokos dydį, 760 eurų, nustatytų Vyriausybė, o kitą studijų kainos dalį finansuotų valstybė. Pagal šias pataisas, finansavimą - tiek pilną, tiek dalinį - studentas išlaikytų, jei po atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis būtų ne mažiau kaip 7 balai.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė dar iki tapdama ministre su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto parlamentarais yra pateikusi kitą Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą, pagal kurį būtų nustatyta septynių balų riba kaip gerai besimokančiojo rodiklis. Pagal šį siūlymą, valstybės finansuojamą vietą gavęs studentas ją išlaikytų, jeigu po nustatyto studijų laikotarpio jo rezultatų vidurkis būtų ne mažesnis kaip septyni ir jis neturėtų akademinių skolų. Tuo atveju, jei atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nebūtų valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų, norint išlaikyti valstybės finansavimą pakaktų neturėti akademinių skolų.

Abejos pataisos parengtos po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad dabartinė studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo, su esamu reguliavimu sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.

Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.

Ukrainos konstitucinis teismas neblokavo įstatymo projekto dėl dalinės separatistų autonomijos

Ukrainos aukščiausioji teismo institucija penktadienį leido parlamentui balsuoti dėl Vakarų šalių palaikomų konstitucijos pataisų, pagal kurias numatoma suteikti prorusiškiems separatistams dalinę autonomiją šalies rytuose ir taip padėti pažaboti kraujo liejimą šiame konflikte.

Idėja trejiems metams suteikti ribotą autonomiją maištingiems rytiniams regionams, kuriuose sutelkta šalies pramonė, kėlė nerimą daugeliui įstatymų leidėjų ir didžiajai daliai Kijevo žiniasklaidos leidinių.

Tačiau ji buvo įtraukta į paliaubų susitarimą, kurį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė vasarį Baltarusijos sostinėje Minske.

Liepos 16 dieną triuškinama dauguma deputatų nubalsavo už pasiūlymą prašyti Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar tokie pagrindinio įstatymo pakeitimai būtų teisėti.

Teisėjas Vasylis Brincevas padarė išvadą, kad tos pataisos būtų legitimios.

Pasiūlymas suteikti kovotojų valdomiems regionams savarankiškai rengti rinkimus ir įkurti atskirą policiją „nepažeidžia ir neriboja (Ukrainos) žmonių ir piliečių teisių bei laisvių“, – sakoma V.Brincevo nutartyje.

Pasiūlymas dėl rytinių regionų savivaldos yra dalis platesnio pasiūlymo atlikti valdžios „decentralizaciją“, pagal kurią Kijevas per kelis mėnesius perduotų kai kurias savo galias visiems regionams, o prorusiškoms teritorijoms būtų suteiktos ypač didelės teisės.

Vienas įtakingas Ukrainos deputatas sakė, kad antrasis iš trijų balsavimų dėl šių reformų turėtų įvykti iki ateinančio mėnesio pabaigos. Parlamentui per paskutinįjį skaitymą reikėtų sutelkti dviejų trečdalių daugumą, kad tos pataisos įsigaliotų.

P.Porošenka penktadienį sakė, kad pastarasis teismo sprendimas yra „svarbus žingsnis, priartinantis mus prie reikšmingų pokyčių valstybėje“.