Kaip praneša 15min.lt, 34-erių „Kuvalda“ į profesionalų sportą sugrįžo „Glory 78“ turnyre Nyderlanduose, kuriame teisėjų sprendimu 3:2 įveikė kovotoją iš Surinamo – Donegį Abeną.

Tuo metu kovotojo žmona, dviejų vaikų mama Airinė Maslobojeva pasakos apie tikrąjį gyvenimą su kovotoju, kurio niekas nemato. „Mes esame su juo vis dar kartu tik todėl, kad tikrai žinau, kad jis mane labai myli, ir beprotiškai myliu jį... Jei ne tikra meilė, jau seniai būtume išsiskyrę...“, – pasakos A. Maslobojeva.

„Išsiskirti dėl asmeninių principų, ambicijų – savanaudiška. Atleisti ir išmokti pamoką, reikia labai daug meilės, kantrybės, ir brandos“, – laidoje aiškins makiažo meistrė Oksana Pikul.

Pokalbių laida „Valanda su Rūta“ – jau šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., per LNK.

Kovo 16 dieną Vilniuje, „Siemens“ arenoje, „Sparta Gym“ auklėtinis tarptautinio turnyro „KOK Worlds series 2019 in Vilnius“ ringe susitiks su Didžiosios Britanijos kovotoju Fraseriu Weightmanu, turinčiu patirties ir „Glory“ turnyre.

Didžiosios Britanijos čempiono karjeros įraštas – įspūdingas. Jame pažymėtos 22 pergalės ir du pralimėjimai. 14 pergalių jis pasiekė nokautais.

29-erių britas teigia, kad į kiekvieną kovą žvelgia kaip į didelį iššūkį.

„Mane išmetė iš namų, kai man buvo šešiolika, – apie save pasakoja F. Weightmanas. – Kadangi visuomet buvau aukštesnis už savo bendraamžius, privalėjau išmokti apsiginti nuo įvairiausio plauko girtų idiotų. Taip mano gyvenime atsirado kova. Kiekvieną kartą tai man yra tarsi gyvenimo siųstas iššūkis“.

F. Weightmanas prisipažino norintis būti geriausias pasaulyje. „O jeigu to noriu, privalau įveikti pačius geriausius. Artėjanti mano kova taps dar vienu įrodymu, kad esu pasiruošęs būti geriausias“, – sakė britas.

Lietuvos kovos menų žvaigždė S. Maslobojevas į tokius savo būsimo varžovo pareiškimus sureagavo su šypsena. „Puikiai jį suprantu, tik parodykite kovotoją ringe, kuris nenori būti geriausias, – sakė S. Maslobojevas. – Aš taip pat noriu būti geriausias, todėl viską išsiaiškinsime ringe visai netrukus“.

Ji vertino sportininkų pasiekimus 2018-ųjų metu turnyruose garsinant Lietuvą bei televizijos reitingus ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Taip pat buvo išrinktas geriausias metų treneris. Juo tapo sporto klubo „Sparta Gym“ treneris Andrius Šipaila.

Jaunojo telento prizas atiteko aštuoniolikmečiui Nagliui Kanišauskui (treneris – Vasilijus Nievolia, Klaipėdos „Titanikas“), kuris geriausių kovotojų sąraše – keturioliktas.

Komisija išrinko ir geriausią metų kovos menų turnyrą: juo buvo pripažintas tarptautinis turnyras „Bushido HERO’S & KOK WORLD series 2018 in Vilnius“, kuris į areną šiais metais priviliojo per aštuonis tūkstančius kovos menų gerbėjų.

Geriausių kovotojų sąrašas:

1. Sergejus Maslobojevas (Sporto klubas „Sparta Gym“)

2. Tomas Pakutinskas (Sporto klubas  „Rings“)

3. Ignas Barysas (Sporto klubas „Cunamis“)

4. Henrikas Vikšraitis (Sporto klubas „Sparta Gym“)

5. Sigitas Gaižauskas (Sporto klubas „Titanas“)

6. Mindaugas Narauskas (Sporto klubas „Titanas“)

7. Igoris Osinin (Sporto klubas „Sparta Gym“)

8. Vilius Tarasevičius (Sporto klubas „Cunamis“ )

9. Jan Naus (Sporto klubas „Sparta Gym“ )

10. Ervinas Fokinas (Sporto klubas „Tora“)

11. Vitoldas Jagelo (Sporto klubas „Rings“)

12. Julija Stoliarenko (Sporto klubas „Fighter House/Roger Gracie Academy“)

13. Laurynas Urbonavičius (Sporto klubas „Valetudo“)

14. Naglis Kanišauskas (Sporto klubas „Titanikas“)

15. Tomas Steponkevičius (Sporto klubas „Titanas“ )

„Buvau ne kartą minėjęs, kad dalyvavimas Lietuvoje organizuojamose turnyruose man yra prioritetas, - yra sakęs S. Maslobojevas. - Šį kartą gavosi viską suderinti, kad lapkričio mėnesį galėčiau ir vėl pasirodyti prieš savo publiką ir tuo labai džiaugiuosi bei lauksiu pilnutėlės „Siemens“ arenos“.

Lapkričio 17 dieną S. Maslobojevas surems pirštines su Turkijos kovos menų žvaigžde Fatihu Mehmetu Karakusu. 22-ejų metų kovotojas jau spėjo sužibėti tarptautinėse arenose ir šiuo metu jo įrašas skelbia apie 14 pergalių (8 pasiektos nokautuojant savo varžovą) ir 2 pralaimėjimus. Jaunasis talentas jau didžiuojasi IFSA pasaulio čempiono titulu.

„Tai yra kova, kurią labai norėjau pamatyti, - pabrėžė turnyro organizatorius, Bušido federacijos prezidentas Donatas Simanaitis. – KOK pasaulio čempionas Sergejus jau nugalėjo visų organizacijų pasaulio čempionus, yra tapęs pasaulio mėgėjų čempionu. Po ilgų derybų mums pavyko susitarti su IFSA organizacija, kad Sergejus galėtų susikauti su IFSA pasaulio čempionu šioje svorio kategorijoje“.

Savo ruožtu IFSA pareikalavo į sutartį įtraukti punktą, kad šią kovą galėtų stebėti jų deleguotas prižiūrėtojas.

„Labai džiaugiuosi, kad pavyko susitarti ir ši dviejų čempionų kova įvyks būtent Vilniuje“, - sakė D. Simanaitis.

„Kaip klydo tas, kuris pasakė, kad vyras dovanot gyvybės nesutvertas... mes padarykime nuo savęs, ką galime kiekvienas. Šiandien aš duodu, o ryt gali prireikti man ar mano artimiesiems“, – sakė jau 34-ąjį kartą aukojantis kraujo Svaras.

Dovanojęs kraujo, kikbokso čempionas Sergejus  Maslobojevas džiaugėsi, kad gali padėti ligoniams kovoti ir įveikti ligas. „Man svarbiausia, kad kažkam padės, kažką išgelbės. Nuo to man širdy labai gera. Juk gera daryti nekainuoja“.

Be pompastikos, visai paprastai, bet neprastai, abu garsūs ir nusipelnę Lietuvai vyrai padarė gerą darbą – kažkam padėjo susigrąžint sveikatą ar net gyvybę išgelbėjo.

Gana akylai Kuvaldos pravarde turinčio atleto pasirodymą sekantis Klaipėdos vadovas pasigyrė suskaičiavęs, jog per metus S.Maslobojevas iškovojo pergales šešiuose dideliuose turnyruose.

Šios V.Grubliausko statistikos nepaneigęs sportininkas teigė, kad bene efektingiausia sėkmė buvo pasiekta šį savaitgalį „Bushido Hero's“ varžybose Vilniuje, kai pirmiau laiko buvo nugalėtas tituluotas portugalas Bruno Susanas.

Po to, kai S.Maslobojevas prasitarė, kad jis vis garsesniu tampa Azijoje (Kinijoje, Tailande), kurioje 2016-aisiais kovojo keturis kartus, V.Grubliauskas išreiškė pageidavimą, kad bent sykį per metus Kuvalda pasirodytų klaipėdiečiams. Negana to, miesto galva siūlė atletui Klaipėdoje įkurti savo vardo mokyklą.

S.Maslobojevas pritarė abiem pasiūlymams, tačiau teigė, jog tai padaryti nėra lengva – aukšto lygio turnyrą rengti yra itin sunku, nes reikia nemažų honorarų sportininkams, didelių pinigų varžybų lygį atitinkančios arenos nuomai. O apie savo vardo mokyklą pajūryje pradės galvoti, kai baigs aktyvią karjerą.

Atsisveikindamas V.Grubliauskas įteikė svečiui įteikė suvenyrą su uostamiesčio motyvais. Kuvalda dovana buvo kiek nusivylęs.

„Mere, anąkart žadėjote, kad padovanosite kuvaldą“, – priimdamas suvenyrą, kurioje pagrindiniu akcentu buvo jachta, šypsojosi visur save klaipėdiečiu pristatantis atletas.

Sergejui Maslobojevui nepavyko pergale vainikuoti „KOK World GP 2015“ ketvertuko turnyro.

Vilniaus „Siemens“ arenoje S.Maslobojevas užtikrintai įveikė pusfinalio barjerą, tačiau patirta trauma neleido kovoti finale.

Dar pirmajame pusfinalio raunde „SpartaGym“ kovotojas tris kartus į nokdauną (dukart smūgiais į galvą, kartą smūgiu į korpusą) pasiuntė lenką Krispiną Kalskį ir įsirašė pergalę techniniu nokautu. Kova buvo nutraukta po 2,5 minutės.

Vis dėlto medikai Kuvaldai uždraudė kovoti finale. Kova su rumunu Dorianu Robertu nukelta į lapkritį. D.Robertas pusfinalyje, po sekinančios trijų raundų kovos nugalėjo olandą Fabio Kwasi.

„Studijavome varžovą. Matėme, kad atakuodamas nuleidžia ranką. Siekėme tuo pasinaudoti ir pasinaudoti pasisekė. Nepasisekė kitu atžvilgiu. Nesupratau, ar nesuspaudęs rankos buvau, ar nedėkingai pataikiau, bet po smūgio pajutau, kad atjungė ranką iki pusės. Varžovas nukrito, bandžiau suspausti kumštį, nes jis stojosi. Supratau, kad reikia arba greitai baigti kovą, arba pats pralaimėsiu. Bandžiau dešinę rodyti ir mušti kaire arba kojomis“, - apie pusfinalio kovą skubėdamas į ligoninę ir rodydamas ištinusią ranką pasakojo S.Maslobojevas.

„Medikai perspėjo, jei rizikuosiu finale, po to gali tekti ilgai su varžtais vaikščioti“, - pridūrė kovotojas.

Rumunų kovotojas pasielgė garbingai. D.Roberto komanda sutiko atidėti kovą iki lapkričio mėnesio, kai „Siemens“ ringe vyks tradicinis „Hero's“ turnyras.

„Rezervinės kovos nebuvo, tai nebuvo kam manęs pakeisti. Atsiklausėme varžovo ir jis sutiko nukelti kovą. Sakė, labai norėtų susikauti su manimi, kai abu būsime sveiki. Rumunas pats turėjo labai sunkų pusfinalį, ir jei mano ranka būtų sveika, iš mano pusės irgi nebūtų buvę labai garbinga prieš jį kovoti. Dabar bus super renginys. Abu esame stiprūs kovotojai, abu būsime pasirengę 100 proc. Bus karas nuo pirmos iki paskutinės sekundės“, - pasakojo S.Maslobojevas.

Tiesa, jis pripažino, jog kitame pusfinalyje tikėjosi olando, o ne rumuno pergalės.

„Nestebėjau jų kovos, bet kolektyvas žiūrėjo. Tikėjausi, kad olandas išeis. Jis toks kreivas šleivas, labai nepatogus varžovas. Neinantis atgal, tik į priekį. Mūsiškis Vėjus Vietrinas jam buvo pralaimėjęs, tai tikėjausi, kad į finalą jis išeis. Bet rumunas irgi labai stiprus. Ypač gerai boksuojasi“.

Ispanijoje vykusiame Pasaulio kikbokso organizacijų asociacijos (WAKO) rengtame Europos kikbokso čempionate aukso medalį svorio kategorijos iki 91 kg turnyre iškovojo planetos kikbokso čempionas Sergejus Maslobojevas.

Finale Lietuvos kikbokso federacijos rinktinės narys taškais įveikė Čekijos atstovą Petrą Karesą.

Pakeliui į finalą S.Maslobojevas įrodė savo pranašumą prieš serbą Bojaną Dzepiną, o pusfinalyje nugalėjo pajėgų baltarusį Piotrą Ramankevičių.

WAKO Europos pirmenybėse dalyvavo sportininkai iš 34 Senojo žemyno valstybių.

Lietuvos kikbokso federacija džiaugiasi, kad tokios mažos valstybės, kaip Lietuva sportininkai stebina pasaulį savo pergalėmis ir iškovoja aukso medalius planetos bei Europos čempionatuose. Pastaruoju metu Lietuvoje susidomėjimas kikboksu auga, atsiranda vis daugiau jaunų ir talentingų kovotojų, kurie dalyvauja tarptautiniuose turnyruose, semiasi patirties, sportininkų meistriškumo lygis auga. Daugeliui mūsų šalies kikbokso fanų S.Maslobojevas yra tikras pavyzdys, nes jis ne tik džiugina savo pergalėmis, bet ir dalijasi savo patirtimi su kitais.

Tai buvo paskutinės Segejaus Maslobojevo kovos čempionatas prieš "Bushido HERO'S 2014" turnyrą Vilniuje, kuris įvyks lapkričio 15 dieną "Siemens" arenoje.

Daug metų vingiuotu sportininko keliu ėjęs Sergejus Maslobojevas šiuo metu nesiskundžia gyvenimu. Labiau Kuvaldos pravarde žinomam klaipėdiečiui pastaraisiais metais sekasi: turi mėgstamą trenerio darbą, ne pralaimėjimai, o pergalės lydi prestižinėse varžybose Lietuvoje ir užsienyje. Nepaisant įtempto gyvenimo, Vilniuje įsikūręs atletas randa laiko grįžti į gimtąjį miestą.

Sportuoti sugundė kriaušė

– Tai kur prabėgo vaikystė?

– Kai gimiau, tėvai gyveno Herkaus Manto gatvėje prie Kultūros parko, priešais raudonuosius pastatus, kuriuose šiandien Klaipėdos universitetas. Tačiau šiame rajone laksčiau neilgai.

Šeima persikraustė į Vingio, o kiek vėliau – į Mogiliovo gatvę. Įdomiai buvo ir su mano vidurine mokykla, kurioje mokiausi. Iš pradžių ji turėjo tik skaičių – 25-oji, vėliau gavo "Kuršių" pavadinimą. Neilgai trukus ji buvo prijungta prie "Santarvės". O mūsų klasė iš viso buvo iškelta į kitą miesto pusę. Vidurinio mokslo baigimo atestatą gavau M.Gorkio mokykloje.

– Nuo ko prasidėjo jūsų sportinis kelias?

– Į sporto salę patekau per klasės draugus. Visada buvau žmogus, mėgstantis kompaniją. Pabėgę iš pamokų, mes laiką stumdavome salėje, kur kilnojo štangas. Pamatėme, kad su jomis galynėjasi ne kokios nors žvaigždės, o tokie pat, kaip ir mes. Taip pat į akis krito bokso kriaušė. Ji buvo lemiamas koziris, kodėl mes, penkiolikmečiai, nutarėme čia eiti nuolat. Tiesa, kai kilnojome štangą, tos kriaušės niekas iš mūsiškių nelietė. Trejus metus, kol sulaukiau 18-os, treniravausi pas trenerį Viktorą Gerasimovą.

– Ir kaip sekėsi?

– Gana gerai, tačiau erzino tai, kad nuolat savo svorio grupėje užimdavau antrąją vietą. Pats kaltas. Gal dvejus metus prieš treniruotę paskaitydavau planą, kokius pratimus reikia daryti, tačiau atlikdavau tik tuos, kurie patikdavo. Žodžiu, simuliuodavau. Kartą įvyko vidinis persilaužimas, pratybose atsiribodavau nuo visų ir įgyvendindavau visą planą. Beregint rezultatai ėmė gerėti, greitai išlipau iš duobės. Tapau Lietuvos jaunių čempionu, nors buvau jauniausias ir mažiausias savo svorio grupėje. Iki šalies rekordo trūko vos dviejų kilogramų. Buvau pakviestas kelti meistriškumą su geriausiais Klaipėdos sunkiaatlečiais. Sutikau. Norėjau pagerinti Lietuvos rekordą. Mane ėmė mokyti naujos štangos kėlimo technikos. Velniop, per dvi dienas vos invalidu netapau. Toji technika, pasirodo, ne mano kūno sudėjimui. Gulėjau ant nugaros perbalęs. Ėmė mane masažuoti. Jausmas, kad man stuburo slankstelis vos neiššoko. Spjoviau į tą reikalą sakydamas: "Nereikia man jūsų, ir toliau sportuosiu pas savo pirmąjį trenerį V.Gerasimovą". Už tai labai buvo supykęs vienas save garsiu laikantis specialistas. Žinojau, kad savo kūno sudėjimu nepasieksiu sunkiosios atletikos aukštumų, mat turėjau ilgas kojas ir ilgas rankas. Tuo metu apsireiškė Karolis Petryla, draugas iš Skuodo. Jis pakvietė pažiūrėti kovotojų vaizdo įrašų. Tai mane labai sudomino. Vėliau dar žiūrėjome įrašus, kur buvo rungtyniaujama pagal Tailando bokso – muai tai taisykles. Ėmiau Klaipėdoje ieškoti tokio bokso klubo, tačiau neradau. Sužinojau, kad Vilniuje ir Kaune yra, o uostamiestyje – ne. Tuomet tas pats Karolis pakvietė sportuoti į "Titaniko" klubą. Čia susipažinau su treneriu Vadimu Gridiajevu. Jis rengė pratybas ne tik pagal K-1, bet ir pagal muai tai taisykles. Tėvai buvo prieš mano siekį kovoti. Kad turėčiau pinigų sumokėti už treniruotes, pardaviau telefoną, vasarą dirbau statybose, šiaip padėdavau vieniems, kitiems. Labai norėjau išmokti kovoti ir ką nors pasiekti. Po kurio laiko įkalbėjau gerą draugą Antoną Muravjovą padėti įrengti sporto salę. Kartu su juo padėjau V.Gridiajevui įkurti klubą "Muai tai imperija" bei įrengti treniruočių patalpas pačiame miesto centre – Herkaus Manto gatvės 1-ojo namo rūsyje. Žiemą čia buvo šalta, nes patalpos nebuvo šildomos, be to, nebuvo tualetų, todėl vėliau "Muai tai imperija" ėmė nuomoti salę viename miesto prekybos centre.

Pateko į anakondos kilpą

– Kada įžengei į profesionalųjį sportą?

– Treneris nuo pirmųjų varžybų vertė mane, paauglį, kovoti su profesionalais. Dar nemokėdavau net rankų laikyti, o mane mesdavo vilkams – Europos čempionams. Važiuodavau kovoti neišsigydęs traumų. Be to, tuo metu, kai pradėjau treniruotis, Klaipėdoje niekas nemokėjo technikos. Visos žinios – iš vaizdo įrašų. Dabar aš tikrai nevažiuočiau būti kriauše. O pats būdamas treneriu nesiųsčiau nepatyrusio sportininko rungtyniauti su asu. Po truputį tvirtėjau. Pirmą rimtesnę pergalę iškovojau Latvijoje. Per anksti džiaugiausi. Po to sekė ilga pralaimėjimų virtinė. Kai ją nutraukiau, vėl pasipylė pergalės. Tačiau iš kovų išgyventi negalėjau – išvykau dirbti į Norvegiją. A.Muravjovas padėjo ten susirasti darbą. Kartą po darbo viešėdamas su lenkais sulaukiau skambučio iš Anglijos. Varžybų organizatorius sakė, kad yra proga kovoti. Sutikau. Dvi dienas bėgiojau krosą. Bet prasidėjo kojos uždegimas. Vaistų neturėjau, degtine tepiau. Padėjo. Metus nesitreniravęs, o tik tris dienas pajudėjęs, ryžausi vykti. Gerai priešinausi, tačiau patyręs varžovas pranoko antrame raunde. Įveikė mane panaudojęs savo kozirinį anakondos veiksmą, kai smaugiamas varžovas nesipriešina ir beveik užmiega. Po savaitės jis tuo pačiu veiksmu per minutę įveikė garsią žvaigždę Sergijų Charitonovą, vėliau ir dar garsesnį Aleksandrą Emeljanenką. Po šių varžybų supratau, kad reikia grįžti į ringą. Juolab pažiūrėjus į save apėmė gailestis: visas sulysęs, rūkyti pradėjęs, kaip asmenybė krentantis į dugną. Nors dar buvau grįžęs į Norvegiją, tačiau po darbų jau ne alkoholį gėriau, o aktyviai sportavau.

– O kaip dabar dėl alkoholio?

– Kai būna didesnė pertrauka tarp varžybų – truputį. Šiaip laikausi sportinio režimo – prieš varžybas stengiuosi nei iš namų, nei iš salės niekur nevykti, kad neblaškyčiau dėmesio.

– Ar galima išgyventi iš sportininko užsiėmimo?

– Priklauso, kaip tu gyveni, su kuo ir kur, kokie tavo poreikiai. Kai turi daugiau laiko, daugiau leidi pinigų. Didesnis užimtumas – mažiau tuštini piniginę. Kovotojo gyvenimas banguotas. Kai pinigų turėjau, nuomojau brangų butą, turėjau du automobilius. Atėjus sunkioms dienoms, gyvenau pas draugės tėvus. Jei traumą patiri, esi greitai užmirštamas. Apskritai reikia turėti vardą.

Tuomet tave kviečia į aukšto lygio varžybas, moka vien už dalyvavimą. Buvo laikai, kai Lietuvoje rungtyniavome ir už dyką, ir už 100 litų. Kai Anglijoje už kovą gavau tūkstantį litų, atrodė – kosmosas. Kovotojo gyvenimas nedėkingas. Tačiau malonu, kai priėję žmonės nori su manimi nusifotografuoti, paprašo autografo. Vis nustembu, kad tai ne koks kino filmas, ar manęs nesupainiojo su kokiu nors krepšininku?

Pravardę sugalvojo ne pats

– Visi jus labiau pažįsta pagal pravardę Kuvalda.

– Čia ne mano paties sugalvota pravardė. Mane taip pakrikštijo Ričardas Rocevičius. Kai kartu treniravausi su Sergejumi Juškevičiumi, abu buvome bendravardžiai. Sykį R.Rocevičius S.Juškevičių pavadino Molotoku (Plaktuku), o mane Kuvalda. Draugui toji pravardė neprilipo, o man ji tapo ringo pseudonimu.

– Prasitarėte, kad studijuojate psichologiją.

– Daug skaitau straipsnių apie psichologiją, domiuosi, kaip ne tik mūsų, bet ir kitų sporto šakų atletai ruošiasi varžyboms. Ką jie daro, ką jie galvoja, kaip save ruošia psichologiškai. Nes perdegimo faktorius pasitaiko visiems atletams. Dažnai sportininkas yra geresnis nei tada, kai rungtyniauja. Tai ir yra perdegimo rezultatas. Panašiai man nutiko nuvykus į aukščiausio lygio K-1 turnyrą Maskvoje. Kai teko prasilenkti su žvaigždėmis. Supratau, kad aš ne ten kažkur, o čia – šalia jų. Jaučiau, kaip širdis lipa lauk, minčių – milijonas. Ir supratau, jog nieko nesuprantu. Kai paprašė eiti į ringą, kojos viena už kitos kliuvo. Tai iki ringo nenuėjau, o nuplaukiau. Man kovoti padėjo žinomas treneris. Negirdėjau, ką jis man sakė, žiūrėjau į jo marškinius, kaklą. Nežinau, kodėl taip buvo. Klysta tie, kurie sau kala į galvą: "Šiandien būtinai turiu laimėti". Taip ir perdega. Ne paskutinį vaidmenį suvaidina ir aplinka. Prieina draugai, rėmėjai, plekšnoja per petį: "Serioga, tu turi laimėti. Atėjome į tave pažiūrėti – turi gerai pasirodyti". Sunkus akmuo spaudžia, kai turi laimėti bet kokia kaina.

– Ar turite sportinių svajonių?

– Kad kikboksas taptų olimpine sporto šaka, o aš tapčiau olimpiniu čempionu. Tačiau tai ne nuo manęs priklauso.

Vizitinė kortelė

Gimė 1987 m. gegužės 22 d. Klaipėdoje.
Nevedęs.
Pravardė – Kuvalda.
Ūgis – 189 cm.
Svoris – 91 kg.
Baigė M.Gorkio vidurinę mokyklą.
2007 m. pasaulio kikbokso čempionas, Europos MMA pirmenybių nugalėtojas.
2009 m. Lietuvos MMA, Baltijos šalių muai tai čempionas.
2011 m. Europos K-1 "Grand Prix" turnyro nugalėtojas.
2012 m. Latvijos kikbokso čempionas, Lietuvos K-1 čempionas.
2013 m. pasaulio ir Latvijos kikbokso čempionas, pasaulio taurės turnyro, Baltijos šalių ir Lenkijos K-1 pirmenybių laimėtojas.