2018 m. Balkanų valstybė pakeitė savo pavadinimą iš Makedonijos į Šiaurės Makedoniją, kad užbaigtų ilgai trukusį ginčą su Graikija, ilgai blokavusia Skopjės siekį įstoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES). Mat Graikija turi to paties pavadinimo provinciją Makedoniją, besiribojančią su jos šiaurine kaimyne, be to, abi šalys nesutaria dėl Aleksandro Makedoniečio, sukūrusio vieną didžiausių per istoriją senovės imperijų, paveldo.

Sekmadienį duodama priesaiką, prezidentė Gordana Siljanovska-Davkova pasakė, kad „gerbs Konstituciją ir įstatymus ir (...) gins Makedonijos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę“.

Tai paskatino Graikijos ambasadorių Skopjėje protestuojant išeiti iš inauguracijos ceremonijos, pranešė vietos žiniasklaida.

Pirmadienį kritiką prezidentei pažėrė K. Mitsotakis. „Provokuojantis naujosios Šiaurės Makedonijos prezidentės pasirinkimas pažeisti oficialų priesaikos tekstą ir vadinti savo šalį kitu vardu yra neteisėta ir neleistina iniciatyva“, – parašė jis socialiniame tinkle X.

Oficialiame rašytiniame G. Siljanovskos-Davkovos kreipimosi tekste šalis vadinama Šiaurės Makedonija.

Pavadinimas buvo pakeistas po 2018 m. istorinio susitarimo su K. Mitsotakio kairiuoju pirmtaku Alexiu Tsipru. Tačiau G. Siljanovskos-Davkovos nacionalistinė partija VMRO-DPMNE jam prieštarauja ir atsisako pripažinti naująjį šalies pavadinimą. Dešiniųjų partija trečiadienį triumfavo per parlamento ir prezidento rinkimus, iki tol valdę socialdemokratai pripažino pralaimėjimą dar prieš paskelbiant oficialius rezultatus.

Naujosios prezidentės kabinetas pirmadienį pareiškė, kad G. Siljanovska-Davkova „turi teisę naudoti Makedonijos pavadinimą, tai asmens apsisprendimo ir tapatinimosi veiksmas“.

Jos biuras pranešė, kad prezidentė paisys oficialaus į Konstituciją įrašyto pavadinimo ir tikisi, kad Makedonijos partnerės laikysis tų pačių įsipareigojimų. Įsikišo ir laikinoji vyriausybė Skopjėje, Užsienio reikalų ministerija paragino „visas politines suinteresuotas šalis, ypač išrinktus valstybės pareigūnus“, gerbti susitarimą dėl pavadinimo.

Šalies pavadinimas buvo priežastis, dėl kurios Graikija daug metų priešinosi Šiaurės Makedonijos stojimui į NATO – 2020 m. šalis pagaliau tapo Aljanso nare – ir atidėliojo derybas dėl jos stojimo į ES.

K. Mitsotakis, kurio partija griežtai priešinosi 2018 m. susitarimui dėl pavadinimo, sakė, kad G. Siljanovskos-Davkovos sekmadienį pasakyta kalba pažeidė ir šį susitarimą, ir Šiaurės Makedonijos Konstituciją. Jis pirmadienį perspėjo, kad „bet kokia pažanga dvišaliuose santykiuose ir Skopjės žingsniai Europos link priklauso nuo nuoširdaus susitarimo laikymosi“. „Mes nepriimsime panašių paslydimų“, – pridūrė Graikijos premjeras.

Dešiniųjų nacionalistų sugrįžimas į valdžią Šiaurės Makedonijoje gali sukelti įtampą ir su Bulgarija, dėl kalbinių ir istorinių ginčų seniai blokuojančia Skopjės narystę ES.

Prieš balsavimą dėl įstatymo projekto riaušių policija panaudojo ašarines dujas ir lazdas, kad sulaikytų studentus toliau nuo parlamento. Kai kurie protestuotojai svaidė akmenis ir Molotovo kokteilius bei padegė šiukšliadėžes. Žiniasklaida pranešė, kad mažiausiai aštuoni žmonės buvo sužeisti ir devyni suimti.

Pagal siūlomą priemonę privačiose institucijose įgyti mokslo laipsniai būtų prilyginti valstybinių universitetų diplomams. Graikijoje būtų leista atidaryti užsienio universitetus, kurie galėtų būti ne pelno siekiančios organizacijos, nepaisant mokesčių už mokslą.

Pasak policijos, apie 17 tūkst. žmonių žygiavo prie parlamento centrinėje Sintagmos aikštėje. Organizatoriai sakė, kad protestuotojų buvo 30 tūkstančių. Jie skandavo šūkius prieš „mokslą išrinktiesiems, už nemokamą mokslą visiems“.

Vyriausybė teigia, kad naujasis įstatymo projektas sudarys sąlygas Graikijos valstybiniams universitetams užmegzti partnerystes su užsienio akademinėmis institucijomis ir taip pagerinti savo tarptautinį patrauklumą. Ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis parlamente sakė, kad reforma suteiks galimybę Graikijos studentams „studijuoti tarptautiniuose universitetuose neišeinant iš namų“. Jis vadino reformą „atveriančia naujus horizontus naujajai kartai“.

Prieš balsavimą opozicinės partijos kaltino vyriausybę per mažai finansuojant valstybinius universitetus. Pasak opozicinės partijos „Syriza“, Graikija skiria švietimui tik 7,1 proc. biudžeto, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 9,6 procento. Europoje vienam dėstytojui vidutiniškai tenka 13 studentų, o Graikijoje - 47.

Graikijos valstybiniai universitetai kenčia nuo nusidėvėjusios infrastruktūros, politinio kišimosi į studentų reikalus, pasitaikančio smurto bei vandalizmo. Ankstesnių konservatorių vyriausybių pastangos reformuoti aukštąjį mokslą žlugo, studentai rengė protestus, kai kuriuos jų temdė smurtas.

Graikijos kultūros ministerija pranešė, kad 2500 metų senumo fragmentas buvo grąžintas iš Sicilijos muziejaus kaip „užstatas, o ne paskola“ ir liks Graikijos sostinėje ateinančius aštuonerius metus.

Ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis sakė, kad pripažįstant tokį gestą į Antonino Salino muziejų Palerme bus išsiųsti du „labai svarbūs eksponatai“. Jis pasveikino tai kaip „labai svarbų žingsnį“ siekiant galutinio Graikijos tikslo – susigrąžinti didelę Britų muziejuje saugomą Partenono skulptūrų kolekciją.

„Manau, kad tai taip pat atveria kelią Britų muziejui pradėti rimtas diskusijas su Graikijos valdžios institucijomis ir rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą“, – sakė K. Mitsotakis Akropolio muziejuje, kuriame Partenono skulptūros saugomos nuo 2009 metų. „Anksčiau ar vėliau tai įvyks“, – pridūrė jis, cituodamas tam palankias nuomonių apklausas Jungtinėje Karalystėje.

Fragmentas – pėda ir apatinė skulptūros, manoma, vaizduojančios medžioklės deivę Artemidę, tunikos dalis grąžinta muziejui susitarus su Graikijos kultūros ministerija. Jis buvo XIX amžiaus Didžiosios Britanijos konsulo Sicilijoje ir Maltoje Roberto Fagano kolekcijoje, iki kol muziejus jį įsigijo 1836 m., pranešė Graikijos premjero biuras.

Partenono šventykla Akropolyje buvo pastatyta V amžiuje prieš Kristų, siekiant pagerbti Atėnų globėją deivę Atėnę. Kai 1687 m. Venecijos bombardavimas ją iš dalies sunaikino, 1800-ųjų pradžioje škotų didiko Thomaso Bruce'o, žinomo kaip lordas Elginas, įsakymu, darbininkai nuo paminklo nuėmė ištisus frizus. Elginas pardavė marmurines skulptūras Didžiosios Britanijos vyriausybei, kuri 1817 m. perdavė jas Britų muziejui, ten jie iki šiol yra vieni labiausiai vertinamų eksponatų.

Londonas seniai ginčijasi, kad skulptūros buvo paimtos gavus tuo metu Graikiją valdžiusių turkų Osmanų leidimą, tačiau Atėnai tikina, kad jos buvo pavogtos.

Kovo mėnesį duodamas interviu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atmetė galimybę grąžinti skulptūras Graikijai. Jis sakė, kad Didžioji Britanija jas įsigijo teisėtai ir jos teisėtai priklauso Britų muziejaus patikėtiniams. Po susitikimo su K. Mitsotakiu lapkritį B. Johnsonas pakartojo, kad šį klausimą turi spręsti Britų muziejaus patikėtiniai, o ne Didžiosios Britanijos vyriausybė.

Atėnai, kuriuos šiuo klausimu palaiko daugybė įžymybių, ne kartą sakė nenorintys imtis teisinių veiksmų, kad išspręstų šį skaudų ginčą. Jie ragina Jungtinių Tautų kultūros agentūrą UNESCO būti tarpininke, tačiau Britų muziejus šį pasiūlymą atmeta.

Mažesnės Partenono frizo kolekcijos ir fragmentai taip pat yra Luvre bei Kopenhagos, Miuncheno, Vatikano, Vienos ir Viurcburgo muziejuose.

Penktadienį Graikijoje įvesti griežtesni apribojimai dėl koronaviruso, įskaitant komendanto valandą nuo 18 val. Susibūrimai privačiose valdose buvo uždrausti jau anksčiau.

Nepaisant apribojimų, K. Mitsotakis šeštadienį valdančiosios partijos parlamentaro Christodouloso Stefanidžio namuose Ikarijos saloje pietavo su dar maždaug 30 žmonių, o nuotrauka, kurioje užfiksuotas premjeras, netrukus išplito socialiniuose tinkluose.

Graikijos opozicijos partijos pasmerkė tokį premjero elgesį.

Socialistų partija KINAL pietus pavadino „provokacija ir Graikijos žmonių įžeidimu“, o buvęs premjeras, pagrindinės opozicijos partijos „Syriza“ pirmininkas Alexis Tsipras apkaltino K. Mitsotakį „darant tai, ko jis nori“.

Savo ruožtu Vyriausybės atstovas Christas Tarantilis apkaltino A. Tsiprą naudojantis „skaldymo ir painiojimo taktika“ ir teigė, kad pietūs vyko „atvirame ore“, o kaukes žmonės nusiėmė tik valgydami.

„Ateityje bus dedamos visos pastangos, kad nedarytume klaidingo įspūdžio“, – sakė Ch. Tarantilis.

„Esame tikri, kad galime švelninti apribojimus“, – parlamento posėdžio metu penktadienį sakė premjeras Kyriakas Mitsotakis, pabrėždamas, kad virusologai leido švelninti karantiną.

Nuo sausio 25 d. taip pat bus atidarytos bažnyčios.

Pasak K. Mitsotakio, pats laikas bent iš dalies atnaujinti ekonominę veiklą, jei tai daryti leidžia virusologai, nes kiekvienas griežto karantino mėnuo Graikijos ekonomikai kainuoja daugiau nei 3 mlrd. eurų.

Graikijoje dėl griežtų karantino apribojimų COVID-19 atvejų skaičius yra mažesnis nei daugelyje kitų ES valstybių narių. Šiuo metu gyventojai gali išeiti iš namų tik dėl svarbios priežasties, tokios kaip vykimas į darbą ar medicinos įstaigą.

„Bandėme pasiekti susitarimą su visomis ES šalimis, sakydami: dėl Dievo meilės, kalbame apie 3 000 vaikų, ar 27 šalys negali jų pasidalyti ir taip parodyti solidarumą?“ – parlamente kalbėjo K. Mitsotakis.

„Deja, apgailestaudamas sakau, kad jų atsakymas nebuvo teigiamas, tai tikrai nedaro garbės Europai“, – sakė jis, pridurdamas, kad netinkamomis sąlygomis gyvena apie 4 tūkst. nepilnamečių.

K. Mitsotakio konservatorių vyriausybė šią savaitę paskelbė apie planą drastiškai pertvarkyti perpildytas migrantų stovyklas netoli Turkijos esančiose salose Egėjo jūroje ir „užsandarinti“ sienas prieš pat naują prieglobsčio prašytojų antplūdį.

Vyriausybė duomenimis, salose glaudžiasi per 37 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Dėl gerų oro sąlygų, kasdien atvyksta šimtai naujų migrantų.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, dar 22 tūkst. migrantų gyvena pilnose stovyklose žemyninėje Graikijoje.

Šią savaitę Samo saloje vietos miestelio meras pagrasino atsistatydinti, priekaištaudamas prieš vyriausybės planus pastatyti naują migrantų centrą, kuriame gyvens mažiausiai 5 tūkst. žmonių.

Pastarosiomis savaitėmis keliuose miestuose Graikijos šiaurėje žmonės išėjo į gatves, priekaištaudami vyriausybės sprendimams perkelti prieglobsčio prašytojus į žemyninę šalies dalį.

K. Mitsotakis anksčiau kaltino ES migrantus priimančias Bendrijos išorinių sienų valstybes laikant „patogiomis stovėjimo aikštelėmis“ migrantams.

ES skiria Graikijai milijonus eurų paramos tvarkantis su migracijos iššūkiais, tačiau kitos valstybės narės dažniausiai atsisako priimti migrantus.

Penktadienį K. Mitsotakis pareiškė, kad ES „kartais slepiasi už pinigų, kad išvengtų sudėtingų politinių sprendimų“.