Urnos su J. Budrio ir jo žmonos Reginos palaikais iš JAV (per Vokietiją) į Tarptautinį Vilniaus oro uostą bus atgabentos ketvirtadienį, rugsėjo 21 d., apie 13 val.

Urnas turėtų lydėti Lietuvos generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė.

J. ir R. Budrių palaikus pasitiks Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, kurie prie lėktuvo urnas uždengs vėliavos juostomis.

Į oro uostą turėtų atvykti Vyriausybės ir prezidentūros, Lietuvos katalikų bažnyčios, taip pat Klaipėdos miesto atstovai ir velionių artimieji (J. Ir R. Budrių anūkai ir proanūkiai, taip pat R. Budrienės dukterėčios), specialiai šiai ceremonijai atskridę iš JAV.

Po iškilmingų kalbų urnos bus įkeltos į katafalką ir su policijos palyda gabenamos į Kauną, kur sodelyje prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus bus surengta pagarbos ir atminimo ceremonija, po kurios palaikai bus išvežami į Klaipėdą.

Tokių laidotuvių, kokios dabar planuojamos, Klaipėdoje dar nėra buvę.

Apie 20 val. vakaro urnos turi būti atgabentos į Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kur palaikus pasitiks Klaipėdos vadovai, visuomenės atstovai, kunigai.

Penktadienį nuo 9 iki 13 val. klaipėdiečiai bažnyčioje galės pareikšti pagarbą šiems iškiliems velioniams.

Nuo 13 val. vyks gedulingos mišios, kurias aukos vyskupas Algirdas Jurevičius.

Po mišių laidotuvių procesija vyks į senąsias kapines Skulptūrų parke.

Urnas planuojama palaidoti šalia savanorių, žuvusių per Klaipėdos krašto prijungimo operaciją.

Beje, į Lietuvą bus atgabenta tik pusė pelenų. Nusprendus J. ir R. Budrius perlaidoti Klaipėdoje, palaikai buvo iškasti ir kremuoti.

Dalis jų atgabenta į Lietuvą, likusieji šeštadienį, rugsėjo 23 d., bus palaidoti ankstesnėje vietoje Čikagoje.

„Tokių laidotuvių, kokios dabar planuojamos, Klaipėdoje dar nėra buvę. Vien tai, kad vyks laidotuvių ceremonijos tiesioginė transliacija per LRT, tai – didelis įvykis, nes per Krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio renginius tokios transliacijos nebuvo“, – pastebėjo ceremonija besirūpinantis Klaipėdos politikas Arvydas Cesiulis.

Į Vestminsterio abatiją atvyko Charlesas III su sūnumis

Jos vyriausias sūnus ir įpėdinis karalius Charlesas (Karolis III), apsirengęs iškilminga karine uniforma, kartu su savo trimis broliais ir seserimi ėjo procesijoje.

Pirmadienį, kiek prieš 11 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku, į Vestminsterio abatiją, kurioje jau daugiau nei tūkstantį metų vyksta karūnacijos, karališkosios santuokos bei laidotuvės, susirinks daugiau nei 2 tūkst. žmonių, įskaitant daugelį valstybių vadovų – nuo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) iki Japonijos imperatoriaus Naruhito.

Iškilmingoje procesijoje į abatiją ir iš jos, taip pat procesijoje į Vindzoro pilį bei laidotuvėse pilies Šv. Jurgio koplyčioje dalyvaus apie 6 tūkst. kariškių.

Harry ir M. Markle karalienės laidotuvėse nesėdės pirmoje eilėje

Princas Harry ir Meghan Markle per karalienės Elizabeth II laidotuves nesės pirmojoje eilėje, rašo „My London“.

Pirmoje eilėje sėsis princas Andrew ir buvęs regbininkas Mike Tindallas, karalienės anūkės Zaros vyras.

Vienoje pusėje pirmojoje eilėje bus karalius Charlesas III su sutuoktine Camilla, princesė Anne bei jos vyras viceadmirolas seras Timothy Laurence, princas Andrew, princas Edwardas ir jo žmona, Vesekso grafienė Sofi.

Kitoje – princas Williamas ir Velso princesė Kate Middleton, princas George su princese Charlotte, o jiems už nugaros Peteris Phillipsas ir Zara bei Mike Tindallas.

Harry ir M. Markle sėsis antroje eilėje  – už karaliaus. Prieš pirmadienį vyksiančias laidotuves jiedu turėjo galimybę praleisti laiką su savo sūnėnais princu George ir Louis bei savo dukterėčia princese Charlotte.

Ant neštuvų išneštas policijos pareigūnas

Pirmadienį Vestminsterio abatijoje vykusiose karalienės Elizabeth II laidotuvėse budėjęs policijos pareigūnas buvo išneštas ant neštuvų, skelbia „My London“.

Teigiama, kad gatvėje jis griuvo ryte, dar prieš prasidedant šiam istoriniam įvykiui, apsirengęs iškilminga apranga. Manoma, kad dėl incidento kaltas nuovargis. Fotografai užfiksavo dramatišką akimirką.

Šis įvykis buvo pavadintas didžiausiu Jungtinės Karalystės policijos įvykių istorijoje.

Iškilmingos valstybinės laidotuvės

Velionė Jungtinės Karalystės monarchė Elizabeth II (Elžbieta II) pirmadienį atguls amžinojo poilsio po iškilmingų valstybinių laidotuvių, kuriose dalyvauja lyderiai iš viso pasaulio, ir istorinės paskutinės jos žemiškos kelionės Londono gatvėmis.

Palei laidotuvių procesijos maršrutą Londone išsirikiavo gausios minios. Šimtai tūkstančių susirinkusiųjų laikė mobiliuosius telefonus, besiruošdami filmuoti ar fotografuoti dienos įvykius.

Daugybė paprastų žmonių ištisas dienas stoviniavo lauke, kad galėtų stebėti rafinuotą reginį ir atiduoti paskutinę pagarbą velionei.

Šalies atsisveikinimas su Elizabeth II, kuri yra vienintelė daugumos britų kada nors pažinota monarchė, vis tiek persmelktas šimtmečių senumo tradicijų.

Policija monarchės laidotuvėms pirmadienį rengia didžiausią per Britanijos istoriją saugumo operaciją.

Po laidotuvių vėliava uždengtas karalienės karstas su ant jo padėta Britų imperijos karūna bus nugabentas į Vindzoro pilį, kur monarchė atguls amžinojo poilsio.

Čia monarchė atguls amžinojo poilsio šalia savo tėvo karaliaus George'o VI (Jurgio VI), motinos karalienės Elizabeth ir sesers princesės Margaret. Šalia bus perkeltas ir jos velionio vyro princo Philipo (Filipo), kuris mirė pernai, būdamas 99-erių, karstas.

Prezidentas: Lietuva prisimins karalienę Elizabeth II kaip nuoširdžią ir mylinčią žmones

Lietuva prisimins karalienę Elizabeth II (Elžbietą II) nuoširdžią ir mylinčią žmones, sako Jungtinės Karalystės ilgametės monarchės laidotuvėse pirmadienį dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda.

„Lietuva prisimins Karalienę Elžbietą II tokią, kokią matėme ją 2006-aisiais per vizitą mūsų šalyje – nuoširdžią ir mylinčią žmones“, – Prezidentūros paskelbtame pranešime cituojamas Lietuvos vadovas.

Pasak G. Nausėdos, Elizabeth II įspūdingi 70 vadovavimo metų buvo tam tikra stabilumo konstanta. „Nepamiršime ir tvirto vertybinio pamato, kuriuo Karalienė rėmėsi vertindama pasaulio įvykius“, – pažymi prezidentas.

G. Nausėda taip pat pabrėžia, kad Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra šalys bendramintės, kurios ir toliau dirbs savo žmonių gerovei, įveikdamos transatlantinei erdvei kylančius saugumo iššūkius ir grėsmes.

Prezidentą Anglijos karalienės laidotuvėse lydėjo pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Laidotuvių procesija vyksta Vindzore 

Pirmadienio popietę prasidėjo kalralienės Elizabeth II laidotuvių procesija į Vindzoro pilį, esančią į vakarus nuo Londono.

Pasibaigus mišioms, vėliava uždengtas karalienės karstas su ant jo padėta Britų imperijos karūna, rutuliu, skeptru ir gėlėmis išneštas iš Vestminsterio abatijos. Po to vyko procesija Londono gatvėmis, o galiausiai karstas katafalku išvežtas į Vindzorą.

Procesijos metu jis bus nugabentas į Vindzoro pilį. Čia per privačią ceremoniją monarchė atguls amžinojo poilsio šalia savo tėvo karaliaus George'o VI (Jurgio VI), motinos karalienės Elizabeth ir sesers princesės Margaret. Šalia bus perkeltas ir jos velionio vyro princo Philipo (Filipo), kuris mirė pernai, būdamas 99-erių, karstas.

Sveikata silpo palaipsniui

Ilgiausiai Britanijos istorijoje valdžiusi monarchė mirė rugsėjo 8-ąją būdama 96 metų, savo Balmoralo pilyje Škotijoje. Pastaruosius metus jos sveikata silpo, ji palaipsniui traukėsi iš viešumos.

Pastarąjį kartą valstybinės laidotuvės JK vyko 1965-aisiais, mirus karo laikų ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui (Vinstonui Čerčiliui).

Tąsyk baržai plukdant karstą su W. Churchillio palaikais Temzės upe, pagerbiant velionį buvo nuleisti keliamieji kranai, kadais iškrovę didžiulės Britanijos imperijos, kurią paveldėjo Elizabeth, karo trofėjus.

Per šešis vėlesnius dešimtmečius Britanijos pasaulinė įtaka gerokai sumažėjo, o jos pozicijos šiuolaikiniame pasaulyje tapo ne tokios užtikrintos.

Karstas nuleistas į karališkąją kriptą

Karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) karstas pirmadienį buvo nuleistas į karališkąją kriptą Vindzoro pilies Šv. Jurgio koplyčioje.

Karališkosios šeimos nariai, tarp jų ir karalius Charlesas III (Karolis III), paliko koplyčią ir keliaus į pačią Vindzoro pilį, bet grįš į koplyčią ceremonijai, prasidėsiančiai 19 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku .

„Antrasis Elžbietos amžius“ simboliškai baigėsi, kai aukščiausio rango karališkųjų rūmų pareigūnas lordas Andrew Parkeris (Endrius Parkeris), karaliaus rūmų valdytojo pareigas, sulaužė savo tarnybą simbolizuojančią lazdelę, o ant altoriaus buvo padėtos karališkosios regalijos: karūna, rutulys ir skeptras.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis planuoja dalyvauti atsisveikinimo ceremonijoje, šv. Mišiose Šv. Trejybės bažnyčioje Panevėžyje gruodžio 28 dieną.

Penktadienį, gruodžio 27 d., Lietuvos kariuomenės vado vardu į partizano J. Čeponio laidotuves pagerbti velionį atvyksta Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius ir Sausumos pajėgų vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Darius Masiulis. Pagarbą mirusiam laisvės kovotojui atiduoda ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-os rinktinės kariai, kurie budi garbės sargyboje prie karsto, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Laidotuvių ceremonijoje šeštadienį, gruodžio 28-ąją, taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-os rinktinės vadai ir kariai bei Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Laisvės kovų dalyvis, partizanas J. Čeponis-Vaidevutis mirė eidamas 95-uosius metus, gruodžio 25 dieną.

73-ejų Japonijos taikos medicinos paslaugų organizacijos vadovas T. Nakamura kartu su dar penkiais žmonėmis trečiadienį žuvo Džalalabado miesto Nangarharo provincijoje įvykusio išpuolio metu.

Ceremonijos metu A. Ghanis kalbėjo, kad žudikai bus „surasti ir priversti atsakyti“. Šalies prezidentas T. Nakamurą apibūdino kaip „Afganistano herojų“, kuris paaukojo savo gyvybę, bandydamas padėti „labiausiai nepasiturintiems“.

Už ataką niekas nėra prisiėmęs atsakomybės.

Kabulo oro uoste vykusioje ceremonijoje taip pat dalyvavo žuvusio gydytojo šeimos nariai ir keli Japonijos diplomatai.

T. Nakamura kelis dešimtmečius dirbo Afganistano Nangarharo provincijoje, susitelkdamas į šalį kamuojančias maisto trūkumo ir neprievalgio problemas.

Po šventų mišių karstai su sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikais iš Vilniaus arkikatedros procesijoje atvežti į Rasų kapines.

Kovotojų atminimas Rasų kapinėse pagerbtas Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių šūvių salvėmis.

Sukilėlių palaikus iki palaidojimo vietos procesijoje lydėjo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda bei Andrzejus Duda (Andžejus Duda), Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka, Ukrainos vicepremjeras Europos ir Euroatlantinės integracijos klausimais Dmytro Kuleba, skirtingų Lietuvos konfesijų dvasininkai.

Palaikus lydėjo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių garbės sargyba, procesijoje taip pat dalyvavo gausus būrys šalių vėliavomis nešinų Lietuvos, Lietuvos, Baltarusijos gyventojų.

Prie renovuotoje Rasų kapinių koplyčioje palaidotų sukilimo vadų ir sukilėlių penktadienį – sekmadienį garbės sargyboje stovės Lietuvos skautijos, Lietuvos lenkų skautijos (harcerių) ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai. Savaitgalį koplyčia bus atvira lankymui nuo 9 iki 21 valandos. Vėliau karstai bus sudėti į koplyčios kraštuose esančias kriptas.

Prezidentas Gitanas Nausėda atsisveikinimo kalboje pabrėžė, kad bendra lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir kitų su cariniu Rusijos režimu XIX amžiuje kovojusių tautų praeitis įkvepia siekti glaudžių santykių ir šiandien.

Pasak šalies vadovo, kaip ir XIX amžiuje, šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“ šiandien išlieka aktualus, nes turi daug prasmių.

„Galime linkėti laisvės vieni kitiems, siaurai suprasdami „mus“ ir „jus“, kaip bendros valstybės tradiciją menančias ir gerbiančias šiuolaikines nacijas“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Anot Lenkijos prezidento A. Dudos, Vilniuje įamžinamas sukilimo kovotojų atminimas įprasmina Vidurio Europos tautų ir praeities, ir ateities bendrystę. Ji yra būtinas valstybių laisvės pamatas.

„Kaip ir sukilimo dalyviai prieš 150 metų buvo solidarumo žmonės, taip ir mes, šių laikų žmonės, norime veikti kartu solidariai“, – pabrėžė A. Duda.

Anot jo, penktadienį pagerbiami visi sukilimo kovotojai, taip pat ir visi žuvusieji kovojant už laisvę.

„Gerai žinome tą charakteringą paprotį, kurio laikytasi nuo baltojo iki raudonojo carizmo. Savo šalyse vis randam bevardžių mirties duobių su aukų, antisovietinės kovos partizanų, nužudytų raudonojo režimo, palaikais. Šiandien prisimename ir juos, lenkų nepalaužiamus karius, lietuvių miško brolius ir kitus. Nes visi jie, ir tie žuvę prieš 150 metų ir prieš 70 metų, mūsų tautoms yra laisvės didvyriai“, – kalbėjo kaimyninės šalies prezidentas.

Lietuvos ir Lenkijos sukilimas prieš Rusijos imperiją vyko 1863-1864 metais. Sukilimo vadams 1864 metais buvo įvykdyta mirties bausmė. Palaidojimai rasti 2017 metais tvarkant Gedimino kalno šlaitus.

Iškilmingos ceremonijos metu palaikai bus atgabenti į Vilniaus katedrą, o iš ten bus pervežti į Rasų kapines.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis BNS sakė, kad spalio 8-ąją Vyriausybėje dar vyks išsamus ceremonijos aptarimas.

„Visa ceremonija prasidėtų Katedros aikštėje, Katedroje, spręsime, kaip organizuosime iškilmingą palaikų pervežimą į Rasų kapines, vyks ceremonija pačiose kapinėse ir koplyčioje. Palaikai bus sudėti į simbolinius, mažesnius karstelius, bus pagarbiai transportuojami“, – BNS sakė D. Matulionis.

Lietuva į laidotuvių ceremoniją kviečia Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Latvijos atstovus.

1863–1864 metais Vilniuje, Lukiškių aikštėje, mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Po egzekucijų palaikai nebuvo atiduoti artimiesiems palaidoti, o slapta užkasti tuomet visuomenei neprieinamoje vietoje – 1831 metais caro įsakymu ant Gedimino kalno įrengtos tvirtovės teritorijoje.

Archeologams Gedimino kalne pavyko atrasti 20 sukilėlių palaikų iš 21. Sukilėlių ir jų vadų Zigmanto Sierakausko bei Konstantino Kalinausko palaikus palaidoti Rasų kapinėse nuspręsta prieš metus. Sukilėlių vardai bus užrašyti lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.

Archeologams čia nepavyko aptikti ir pirmosios aukos – kunigo Stanislovo Išoros palaikų, manoma, kad jis galėjo būti palaidotas kitoje vietoje.

1863 – 1864 metų sukilėliai kovojo prieš Rusijos caro valdžią ir siekė atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę.

Du Oseolos apygardos šerifo pavaduotojai motociklais lydėjo laidotuvių procesiją į pietus nuo Orlando, kai 11 val. 30 min. (18 val. 30 min. Lietuvos laiku) buvo partrenkti, sakė Floridos kelių policijos seržantė Kim Montes.

„Mes galvojame, kad tai buvo nekantrumas, – sakė ji. – Tai nebuvo (padaryta) tyčia.“

„Matome taip nutinkant per laidotuvių procesijas, o ši buvo ypač ilga“, – pridūrė pareigūnė.

Abu šerifo pavaduotojai yra stabilios būklės ir gydomi ligoninėje, sakė K.Montes. Policija nenurodė tų pareigūnų ir juos partrenkusios vairuotojos, kuri yra apklausiama, pavardžių.

Kol kas neaišku, per kieno laidotuves įvyko tas incidentas.

Per praėjusios savaitės šaudynes gėjų naktiniame klube Orlande žuvo 49 žmonės – tai daugiausiai aukų pareikalavusios šaudynės per JAV istoriją. Aukų laidotuvės vyksta šį savaitgalį.

Izraelio vidaus saugumo ministras trečiadienį pareiškė, kad žuvusių palestiniečių užpuolikų kūnai nebus sugrąžinti palaidoti jų šeimoms.

Giladas Erdanas sakė, kad izraeliečius užpuolusių palestiniečių laidotuvės dažnai virsta „terorizmo ir kurstymo žudyti demonstravimu“.

Pasak ministro, Izraelis neturėtų leisti jiems po mirties „mėgautis tokia pagarba ir (laidotuvių) ceremonijomis“.

Jis siūlo laidoti palestiniečių užpuolikus atokiose kapinėse, kuriose ir anksčiau buvo laidojami palestiniečiai žudikai, be jokių iškilmių.

Per palestiniečių laidotuves dažnai kyla susirėmimų ir pasigirsta raginimų keršyti už jų mirtį.