Harvardo medicinos mokyklos miego medicinos ekspertas daktaras Charlesas Czeisleris sakė, kad problema yra tai, kad šis valandos persukimas veikia organizmo cirkadinius ritmus – vidinį laikrodį, kuris reguliuoja miegą, nuotaiką ir apetitą 24 valandų laikotarpiu. Perėjimas prie vasaros laiko gali sutrikdyti šiuos ritmus, todėl ryte būna mažiau šviesos, o tai gali lemti mažesnį serotonino – hormono, gerinančio  nuotaiką, – kiekį. Be to, daugiau šviesos vakare gali sutrikdyti melatonino gamybą, todėl sunkiau užmigti. Daugeliui sutrinka miego režimas, todėl ima trūkti miego ir padidėja nuovargis, o tai gali lemti net automobilių avarijų padažnėjimą pirmosiomis paromis po laikrodžio rodyklių persukimo.

Nepaisant to, kad vasaros laikas skirtas pailginti poilsiui skirtą šviesųjį paros metą, daugelis žmonių abejoja jo svarba. Nemaža dalis gyventojų norėtų jo atsisakyti, kaip pagrindinę priežastį nurodydami sveikatos problemas. Nepaisant to, bandymai panaikinti  laikrodžio rodyklės sukinėjimą kas pusmetį,  įstrigo įstatymų leidėjų rankose.  

Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku.

Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Neigiama įtaka įrodyta

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos neurologės Ramintos Masaitienės teigimu, paradoksalu, bet britai, kurie buvo dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo iniciatoriai, jau po kurio laiko įrodė, kad iš tiesų šis laiko kaitaliojimas, ypač – vasaros laiko įvedimas, turi neigiamos įtakos tiek ekonominiams, tiek sveikatos rodikliams.

Pasak gydytojos, įrodyta, kad vasaros laikas turi įtakos kelioms sritims. Viena sritis – avaringumas. Pirmąją savaitę po vasaros laiko įvedimo jis išauga iki 8 proc., nes vairuotojai būna labiau mieguisti, blogai miegoję. Kita sritis – pasiekimai, darbingumas. Įvedus vasaros laiką, žymiai sumažėja darbingumas, o ypač – vaikų ir moksleivių.

Pasak R.Masaitienės, yra ir duomenų apie vasaros laiko įvedimo įtaką sveikatai. Neabejotina, kad tai turi įtakos miegui – jis sutrumpėja, kol organizmas adaptuojasi, miego kokybė pablogėja. Taip pat yra įrodymų, kad miokardo infarkto rizika išauga iki 5 proc., padidėja galvos smegenų insulto rizika. Dėl ilgesnio tamsaus periodo išauga psichiatrinio spektro sutrikimų, savižudybių rizika.

Biologinis laikrodis vėlyvesnis

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad kalbama būtent apie vasaros laiko įvedimą – būtent tas dienos šviesą saugantis laikas šiek tiek prasilenkia su mūsų vidiniu individualiu biologiniu laikrodžiu.

Negana to, pasak R.Masaitienės, yra atrasti laikrodiniai genai, kurie įrodo, kad kiekviena žmogaus kūno ląstelė, o taip pat ir kiekvienas organas, turi cirkadinį vidinį laikrodį. 2017 m. trys JAV mokslininkai gavo Nobelio premiją už šių vadinamųjų laikrodinių genų, kurių šiuo metu žinoma aštuoni, atradimą.

Kiekvienas turime optimalų sau individualų vidinio laikrodžio ritmą, pagal kurį funkcionuodami jaučiamės geriausiai. Koks yra vidinis individualus ritmas, R.Masaitienės teigimu, galime nusistatyti atostogų metu, kai esame laisvi nuo socialinių ar darbinių įsipareigojimų – kada mes keliamės, gulamės, kuriuo metu geriausiai funkcionuojame.

"Kodėl apie tai šneku? Todėl, kad mokslininkų nustatyta, jog daugumos Europos gyventojų vidinis biologinis laikrodis yra vėlyvesnis", – sako gydytoja.

2018 m. spalį Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinių ritmų draugija pateikė Europos Komisijai rekomendacijas dėl laiko kaitaliojimo. Jos buvo vienareikšmės – sukioti laikrodžio rodykles yra blogai. O į klausimą, kokį geriau rinktis laiką – standartinį ar saugantį dienos šviesą, – atsakyta, kad Europos gyventojų sveikatai neabejotinai būtų naudingesnis standartinis laikas.

Kaip sau padėti?

Kas padėtų prisitaikyti prie vasaros laiko? Pasak R.Masaitienės, kol vis dar reikia kaitalioti laiką, labai svarbi motyvacija.

"Žinoma, laiko kaitaliojimo motyvaciją sunku įsisąmoninti, bet pamėginkime, – ragina neurologė. – Juk jeigu mes savo noru nueiname miegoti valanda vėliau, nes žiūrime gražų filmą ar smagiai vakarojame, kitą rytą ne taip blogai ir jaučiamės. Arba, pavyzdžiui, jeigu nusprendžiame ryte valandą anksčiau atsikelti, nes norime pasportuoti, – atsikelti ne taip ir sunku. Yra žmonių, kuriems per savaitę kelis kartus tenka keisti laiko juostą, bet jie gerai jaučiasi, nes turi motyvacijos – dirba ir už tai gauna atlygį."

Kitas dalykas – nereikėtų patiems sau pridėti kančios. "Dažniausiai žmonės, įvedus vasaros laiką, ir taip prasčiau jaučiasi, o jei dar prisideda pyktis, nepasitenkinimas, tai dar pablogina savijautą", – atkreipia dėmesį R.Masaitienė.

Dažnas skundžiasi, kad laikrodžio persukimas jį išbalansuoja, žmogus jaučiasi sudirgęs, nerimastingas, sunkiau susikoncentruoja, suprastėja miegas, sutrinka budrumo pojūtis.

Vienos valandos pokytis blogina sveikatą

2018 m. spalio mėnesį Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugija Europos Komisijai pateikė rekomendacijas dėl laiko kaitaliojimo. Mokslininkai ir gydytojai  vienareikšmiškai teigė, jog laikrodžio sukiojimas du kartus per metus yra žalingas ir rekomendavo rinktis standartinį (žiemos) laiką, kuris Europos gyventojų sveikatai neabejotinai naudingesnis. Tai ypač svarbu tam tikroms socialinėms grupėms (vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tam tikrų ligų).

„Visiems gerai žinomas ir greitai pajuntamas poveikis miegui. Įvedus vasaros laiką, miegas sutrumpėja, pablogėja jo kokybė. Prireikia laiko, kol žmogus prisitaiko. Miokardo infarktų rizika per pirmąsias dienas po  vasaros laiko įvedimo išauga iki 5 procentų, didėja galvos smegenų insulto rizika. Manoma, jog taip nutinka dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso (medžiagų apykaitos sutrikimo, turinčio įtakos cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis), kurį sukelia staigus miego trukmės sumažėjimas. Išauga ir psichiatrinio spektro sutrikimų rizika: dėl ilgesnio tamsos periodo paūmėja depresijos, didėja savižudybių rizika“, – pasakoja gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.

Persukus laikrodžio rodyklę, pažeidžiamas organizmo paros ritmas

Pasak Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės R. Masaitienės, dienos šviesą saugantis laikas dažnai prasilenkia su mūsų individualiu biologinio laikrodžio ritmu. Ekspertų teigimu, tai aktualu visiems Europos laiko juostų gyventojams, o ypač vaikams, moksleiviams ir  taip vadinamosioms pelėdoms.

„Biologinis laikrodis atsakingas už darnią cirkadinių (fiziologinių, biocheminių, hormoninių, miego-budrumo) ritmų veiklą. Cirkadiniai ritmai – tai kitimai, vykstantys per 24 valandas – miego-budrumo procesų, temperatūros, pulso, hormonų išsiskyrimo.  Vidinis biologinis laikrodis yra smegenyse, pagumburyje. Jis per akis gauna šviesos impulsą ir taip derina mūsų  cirkadinius ritmus su išoriniais veiksniais. Jį galima būtų pavadinti centriniu cirkadinių ritmų vedliu“, – kalba R.Masaitienė.

Cirkadinių procesų darnią veiklą  reguliuoja ir genai. Gydytoja pasakoja, kad yra atrasti laikrodiniai genai, kurie yra kiekvienoje ląstelėje bei  reguliuoja kiekvienos mūsų kūne esančios ląstelės 24 valandų paros ritmą.  Šią cirkadinių procesų reguliavimo sistemą galima būtų pavadinti periferine.

Taigi už atskiro žmogaus paros ritmo reguliavimą atsakingi ir genetiniai faktoriai, todėl kiekvienas žmogus turi individualų, sau optimalų vidinį laikrodžio ritmą, pagal kurį gali funkcionuoti efektyviausiai. Jeigu individualus biologinio laikrodžio ritmas nesutampa su socialiniu ritmu, patiriamas socialinis laiko juostų pakeitimo sindromas (angl. social jetlag). Pavyzdžiui, nemažai į konsultacijas ateinančių žmonių įvardija, kad nors miega pakankamai ir gerai, bet atėjus į darbą 7 ar 8 val. yra labai mieguisti , o „atsibunda“ ir aktyviausi jaučiasi nuo 9-10 val.  Šis pavyzdys rodo, kad  individualiam  žmogaus biologiniam laikrodžiui sunku prisitaikyti prie socialinio režimo.

„Koks tikrasis mūsų biologinio laikrodžio tipas galime nusistatyti atostogų metu: kokiu režimu mes gyvename ir jaučiamės geriausiai, kai nesame įsprausti į darbo režimo ar kitus socialinius rėmus (darželis, mokykla ir pan.), toks ritmas ir yra geriausias organizmui“, – sako medikė.

Yra apskaičiuota, jog daugumos Europos gyventojų vidinis biologinio laikrodžio ritmas yra vėlyvesnis – todėl Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugijos ekspertais  Europos gyventojams siūlo  rinktis  standartinį laiką, t. y. žiemos laiką.  Beje, standartinis arba žiemos laikas labiau koreliuoja ir su šviesos-tamsos režimu. Ekspertai savo išvadose  nurodo  ne vieną žiemos laiko privalumą: sveikesnis ir geresnis miegas, naudingiau širdžiai, mažesnė metabolinio disbalanso (viršsvorio) rizika, visuomenė būtų psichologiškai sveikesnė,  sumažėtų priklausomybė nuo tabako, alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų,  pagerėtų mokslų bei darbo pasiekimai (ypač jaunimo).

Motyvacijos susikūrimas, o dar svarbiau – kančios nepridėjimas yra labai svarbu norint jaustis geriau.

Pirmąją savaitę po laiko pokyčio didėja avaringumas

Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir avaringumą, kuris pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo išauga iki 8 procentų. Vairuotojai būna labiau mieguisti, prasčiau miegoję. Tuo laiku padaugėja ir nelaimingų atsitikimų.

Kita svarbi sritis – pasiekimai, darbingumas. Įvedus vasaros laiką, suaugusių žmonių darbingumas būna ženkliai sumažėjęs. O vaikų, moksleivių pažangumas savaitę iki vasaros laiko įvedimo būna pastebimai geresnis, o įvedus – blogesnis. Gydytoja R. Masaitienė pasakoja, kad Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kai vienose apygardose buvo įvestas vasaros laikas, kitose – ne. Tose apygardose, kuriose buvo įvestas vasaros laikas, egzaminų rezultatai buvo blogesni.

Vidinė motyvacija padeda lengviau prisitaikyti prie pokyčio

Gebėjimas prisiderinti prie laiko pokyčių ne visų vienodas. Santaros klinikų gydytoja neurologė R. Masaitienė išskiria kelis dalykus. Anot medikės, vidinio laikrodžio gebėjimas prisiderinti prie išorinių sąlygų pasikeitimo yra genetiškai sąlygotas, taigi įtakos turi atskiro žmogaus genetika ir jos nulemtas gebėjimas prisitaikyti. Svarbu ir amžius – sunkiau prisitaikyti vaikams, moksleiviams, pagyvenusiems žmonėms.

Be to, gretutinės ligos: širdies ir kraujagyslių ligos, jau buvę  miego sutrikimai ar miego trūkumas – pasunkina prisitaikymą prie laiko pokyčių. Ypatingą dėmesį R. Masaitienė skiria asmeninei motyvacijai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus pats nueina miegoti valandą vėliau dėl to, kad pasirenka malonią sau veiklą, tada ryte jaučiasi ne taip blogai.

Yra žmonių, kurie skrisdami lėktuvu per savaitę ne vieną kartą keičia laiko juostą, bet jaučiasi gerai, nes turi stiprią motyvaciją – atlieka jiems svarbius darbus, gauna už tai atlygį.

„Motyvacijos susikūrimas, o dar svarbiau – kančios nepridėjimas yra labai svarbu norint jaustis geriau. Dažnu atveju, keičiant laiką žmonės labai pyksta. Jie ir taip prasčiau jaučiasi, o prisideda pyktis, nusivylimas, kas tik dar labiau pabloginantys jų savijautą“, – dėsto Raminta Masaitienė.

Sukti laikrodžio rodykles pradėta prieš kelis šimtus metų. Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Raminta Masaitienė sako, jog dienos šviesą saugantį laiką, vadinamą vasaros, pirmasis įvesti pasiūlė Bendžaminas Franklinas XVIII a. pabaigoje. Vėliau prie šios minties XX amžiaus pradžioje grįžo britų Parlamentas siekdamas pasirūpinti žmonėmis. Norėjo, kad vakarai būtų ilgesni, šviesesni, kad žmonėms nereikėtų susirinkus uždarose erdvėse vartoti per daug alkoholinių gėrimų, kitų medžiagų, kartu būtų taupomas apšvietimas.

Paradoksas tas, kad tie patys britai (kartu su kitų  šalių mokslininkais) jau XXI amžiaus pradžioje įrodė, jog laiko kaitaliojimas, ypač vasaros laiko įvedimas, turi  neigiamos įtakos sveikatos rodikliams, moksleivių pasiekimams, padidėjusiam avaringumui.