Užsieniečiai atrado Lietuvą

V. Jokužytė tapo 22-ąja „Metų klaipėdietės“ konkurso laimėtoja.

Jos pavardė pretendenčių į šį titulą sąraše buvo ne pirmą kartą. Būdama leidyklos-spaustuvės vykdomoji direktorė ji jau seniai demonstruoja fotografavimo gebėjimus, pasižymėjo ir kaip puiki spaustuvės vadovė bei dizainerė.

Prieš kelerius metus Vaiva buvo viena tų, kurios pagal surinktų balsų skaičių galėjo tikėtis dalyvauti finaliniame konkurso etape.

Mūsų prekės ženklas įėjo į istoriją. Ir tai net ne mano pačios ar mūsų įmonės vardo, bet Klaipėdos ir Lietuvos garsinimas.

Tada verslo, kultūros ir mokslo sričių atstovų komisija taip pat svarstė V. Jokužytės kandidatūrą. Ilgametis šios komisijos narys, šios pretendentės tėvas Saulius Jokužys paragino kitus nebalsuoti už jo dukrą, sakydamas, kad Vaiva dar jauna ir šią garbę pelnys ženklesniais darbais.

Šiemet jis nedalyvavo komisijos veikloje, kad nebūtų įtartas daręs poveikį kitiems jos nariams.

Būdama spaustuvės vadove, V. Jokužytė su komanda kuria „Cloud Line“ prekės ženklo užrašų knygas. Pernai su tokiu gaminiu ji dalyvavo prestižinėje parodoje Dubajuje, kur teko konkuruoti su pasaulinio garso dizaineriais ir garsių spaustuvių komandomis. Lietuvių kūrinys buvo įvertintas kaip geriausias.

Vaiva Jokužytė/Mato Baranausko nuotr.

„Mūsų prekės ženklas įėjo į istoriją. Ir tai net ne mano pačios ar mūsų įmonės vardo, bet Klaipėdos ir Lietuvos garsinimas“, – vėliau pasakojo V. Jokužytė.

Parodoje prie stendo, kuriame kabėjo Lietuvos žemėlapis ir trispalvė, lankytojai itin aktyviai domėjosi, kur yra toji Lietuva, kokia ji, ir stebėjosi jos mažumu, o kartu aukšta kuriamų produktų kokybe bei kultūra.

Apie laimėjimą prestižinėje parodoje tapo žinoma ir Klaipėdoje. Pasididžiavimas ne vieną dešimtmetį mūsų mieste veikiančia leidykla-spaustuve paskatino miestiečius balsuoti „Metų klaipėdietės“ konkurse už V. Jokužytę.

Atstovauja skirtingoms sritims

Ne kartą iškilmingo vakaro metu sveikinantieji yra sakę – visos „Metų klaipėdietės“ konkurso baigiamojo etapo dalyvės yra vertos vadintis šiuo garbingu vardu, kiekvienai jų miesto žmonės atiduoda pagarbą ir padėkas. Iškilmingame vakare šioms moterims dovanojamos pavasarinių gėlių puokštės bei rėmėjų dovanos.

Miesto kultūros bei mokslo žmonėms gerai žinomas Klaipėdos universiteto profesorės, filologės, Mažosios Lietuvos baltų tarmių tyrinėtojos dr. Dalios Kiseliūnaitės vardas. Jau daugelį metų ji dokumentuoja nykstančią kuršininkų kalbą ir taip praturtina bendras baltų kalbos žinias. Praėjusiais metais mokslininkė gavo Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimą už Kuršių nerijos istorijos ir kultūros tyrinėjimą, sklaidą bei garsinimą.

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė didžiulio klaipėdiečių dėkingumo nusipelnė rūpindamasi šeimomis, auginančiomis neįgalius vaikus, jų poreikiais. Ši moteris subūrė profesionalų komandą ir parengė institucinės globos pertvarkos planą, kuriame numatė daugybę paslaugų neįgaliems vaikams ir jų šeimoms. Ji viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo rūpintis atokvėpio paslaugos teikimu tokioms šeimoms.

Profesionali sportininkė, ėjikė Monika Vaiciukevičiūtė pernai pelnė ne vieną Lietuvos ir pasaulio apdovanojimą bei pasiekė kelis Lietuvos rekordus. Klaipėdos universitete įgijusi kūno kultūros ir sporto pedagogikos magistro diplomą mergina kelias vasaras dirbo paplūdimio gelbėtoja, iš mirties nagų išplėšė 11 žmonių. Būdama aktyvi Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos bendruomenės narė mergina suprato, kad didysis jos gyvenimo pašaukimas – padėti žmonėms, todėl ėmėsi studijuoti slaugą.

Mato Baranausko nuotr.

Gydytoja odontologė Girstenė Mineikienė yra daugiavaikė mama. Daugybė darbų namuose jai nesutrukdė kurti savo verslą, įsigijusi patalpas ši moteris pradėjo dirbti viena. Šiandien ji džiaugiasi savo įkurta funkcinės ir restauracinės odontologijos klinika „Aš šypsausi“, suburta profesionalų komanda ir kasmet dvigubėjančiu pacientų skaičiumi.

Šešerius metus Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje referente dirbanti Goda Povilaitytė yra gerai pažįstama šios parapijos tikintiesiems, ji koordinuoja ir inicijuoja projektus, rūpinasi bažnyčios naujienų sklaida spaudoje, radijuje, televizijoje, katalikiškų renginių organizavimu ir jų transliavimu socialiniuose tinkluose. Ji yra ir piligriminių kelionių, stovyklų organizatorė. Šiuo metu savanoriauja ir moko ukrainiečius lietuvių kalbos.

Sveikindamas konkurso dalyves ir laimėtoją Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pratęsė tradiciją padėkoti joms už pasigėrėjimo vertus darbus ir linkėjo kuo geriausios kloties.

Mato Baranausko nuotr.

Pasveikino šalies Prezidentas

Metų klaipėdietės tradicija – Lietuvos Respublikos Prezidento sveikinimas. Šįkart šiltus Gitano Nausėdos žodžius visiems susirinkusiesiems perskaitė renginio vedėjai:

Mielos klaipėdietės, gerbiami konkurso rengėjai ir svečiai, nuoširdžiai džiaugiuosi žinodamas, kad Klaipėdoje gyvena tiek daug aktyvių, veiklių, iniciatyvių moterų, kurios visų pirma galvoja ne apie save, o apie kitą. Kurios siekia gerovės ir augimo visiems: nuo paprasto žmogaus iki visuomenės, nuo savo miesto iki valstybės.

Jau daugiau nei dvidešimtmetį rengiamas „Metų klaipėdietės“ konkursas kasmet įrodo, kad drąsių, talentingų, kūrybingų kandidačių yra kur kas daugiau nei galbūt įsivaizduojame. Ir tai yra puiki žinia mums visiems.

Mes Jumis didžiuojamės!

Žinojimas, jog kažkur šalia yra tos, kurios stengiasi vardan kitų, suteikia ne tik pasididžiavimo ir užtikrintumo. Tai kartu gali tapti – ir dažnai tampa – postūmiu asmeniniams pokyčiams bei iniciatyvai, savanorystei, nuolatiniam paramos teikimui, galiausiai paprastai, šiltai, žmogiškai pagalbai.

Nuo paguodos žodžio tuomet, kai jo labiausiai reikia, iki visaapimančios paramos žmogui, šeimai, bendruomenei. Nuo pagalbos tiems, kurie gyvena šalia, iki paramos tiems, kurie didvyriškai kovoja mūšio lauke Ukrainoje.

Nuoširdžiai dėkoju visoms konkurso dalyvėms už empatiją, atsidavimą, kitiems teikiamą džiaugsmą ir šilumą. Už puoselėjamas vertybes, kurios pačios svarbiausios, tačiau šiandien dėl įvairiausių priežasčių per retai prisimenamos ir skleidžiamos.

Kiekvienai iš Jūsų dėkoju už tai, ką darote. Kiekvienos noriu paprašyti tęsti veiklą su dar didesniu entuziazmu ir užsidegimu. Žinokite, kad esate ypatingos. Žinokite, jog esate mylimos, gerbiamos ir labai reikalingos.

Mes Jumis didžiuojamės!

Balsavo iki paskutinės minutės

Kasmet balsavimas už pasirinktą moterį būna itin aktyvus. Pastaraisiais metais balsai skelbiami kasdien, todėl pretendentes palaikantys klaipėdiečiai gali stebėti šį procesą.

Pagal konkurso taisykles, balsuoti galima trimis būdais. Specialus kuponas, iškirptas iš dienraščio „Klaipėda“ ir užpildytas, prilyginamas 10 balsų. Trumpoji žinutė prilyginama 10 balsų. Paspaudimas internetiniame portale – vienam balsui.

Kadangi kuponai metami į specialias balsadėžes, o jos ištuštinamos tik paskutinę balsavimo dieną, tikrieji balsų skaičiai iki laimėtojos paskelbimo sunkiai nuspėjami.

Šiemet klaipėdiečiai buvo itin aktyvūs, kai kurie teigė nespėję atnešti iškirptų balsavimo lapelių. Prašymai priimti juos po balsavimo pabaigos liko nepatenkinti, čia išimčių nenumatoma.

Pastebėta, kad aktyviausiai balsuota būtent kerpant iš laikraščio kuponus.

V. Jokužytei skirti 49 423 balsai,

M. Vaiciukevičiūtei – 32 952 balsai,

A. Nikolajevienei – 13 552 balsai,

G.Mineikienei – 6 530 balsų,

G. Povilaitytei – 4 764 balsai,

D. Kiseliūnaitei – 2 597 balsai.

Konkursui – ilgiausių metų

Šiemet „Metų klaipėdietės“ renginio garbės mecenatas, remiantis konkursą nuo pat jo pradžios, nekilnojamojo turto valdymo įmonės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas prisiminė pirmuosius konkursus.

„Tada ne vienas abejojo, ar klaipėdiečiai turės ką rinkti kitais ar dar kitais metais. Gyvenimas parodė, kad abejojantys buvo neteisūs. Man nuostabu, kiek negirdėtų pavardžių kasmet perskaitau pretendenčių sąraše, kokių nuostabių darbų daro šios moterys. Mes tikrai turime kuo didžiuotis ir kam padėkoti už visa tai. Todėl tikiu, kad konkursas gyvuos dar labai ilgus metus“, – komisijos susitikimo metu kalbėjo R. Cibauskas.

Mato Baranausko nuotr.

Konkursas kasmet sulaukia didžiulio ne tik dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų, bet ir verslo atstovų dėmesio. Apie tai byloja ilgas rėmėjų bei partnerių sąrašas.

Šiemet konkurso mecenatas yra privačių medicinos paslaugų įstaiga „FI Clinica“.

Pagrindiniai rėmėjai: bendrovė „Švyturys GO nealkoholinis“, Jūrų krovinių kompanija BEGA, įmonių grupė „Litana“.

Konkurso ir renginio rėmėjai: aplinkosaugos uoste sprendimus ir paslaugas teikianti įmonė „Parsekas“, tarptautinė laivybos ir logistikos įmonė DFDS, kardiologijos klinika „Testas“.

Partneriai: įmonių grupė „Stemma group“, lietuviško kapitalo integruotas medienos perdirbimo įmonių holdingas „Vakarų medienos grupė“, odontologijos klinika „Vaidenta“, medicinos centras „Lorna“, vienas didžiausių optikos salonų tinklas Lietuvoje „Vizija optika“, ambulatorinė klinika „Nefrida“, „Amberton Hotel group“, Klaipėdos dramos teatras, renginių įmonė „Sekvencija“, bendrovė „Graži gėlė“, įmonės „Antaninis obuolys“, „Mocarela“, „Romdera“.

Daugiau apie Metų klaipėdietės paskelbimo vakarą skaitykite dienraščio „Klaipėda“ šeštadienio numeryje.

Iškilmių vaizdo įrašas:

Šių metų sausio mėnesį „Kauno autobusai“ paskelbė konkursą, kurio tikslas buvo rasti 100 mln. e. bilietą pažymėjusį keleivį ir įteikti jam prizą – 365 dienų terminuotąjį viešojo transporto bilietą.

Ilgai ieškoti neteko – su bendrove „Kauno autobusai“ susisiekė kaunietė Marijona, kuri sausio 16 d., įlipusi į 13-ojo maršruto troleibusą Pakraščio gatvės viešojo transporto stotelėje, pažymėjo rekordinį e. bilietą.

50 metų gyvenimo Kaune sukaktį vainikavo laimėjimas

Kad ieškomas rekordininkas, keleivė teigė vis pastebėdavusi ekranuose, esančiuose miesto autobusuose ir troleibusuose, kuriuose buvo skelbiamas kortelės savininko numeris, tačiau kad tai jos kortelė – nė nenumanė. Visgi, smalsumas nugalėjo ir Marijona patikrino kortelės numerį. Kaip teigė, buvo labai nustebusi, kortelės numerį tikrino net tris kartus, nes pati nelabai tiki sėkme loterijose ar žaidimuose.

„Kauno autobusų“ nuotr.

Susisiekusi su bendrove „Kauno autobusai“, Marijona buvo pakviesta atvykti į Keleivių aptarnavimo centrą, kuriame jai buvo įteiktas prizas. Laimėtoją pasitiko „Kauno autobusų“ rinkodaros direktorius Mindaugas Tarasevičius, kuris ne tik pasveikino kaunietę, bet ir kartu aptarė viešojo transporto Kaune privalumus ir trūkumus.

„Labai smagu susipažinti su keleiviais, kuriems Kauno viešasis transportas – pagrindinė susisiekimo priemonė. Šie keleiviai geriausiai žino, kaip galime pagerinti viešąjį transportą ir kur pasitempti. Iš tiesų Marijonos nuomonė apie Kauno viešąjį transportą buvo tik teigiama, o jos nusiteikimas ir pozityvumas paliko mums labai didelį įspūdį“, – kalbėjo M. Tarasevičius.

Labai smagu susipažinti su keleiviais, kuriems Kauno viešasis transportas – pagrindinė susisiekimo priemonė.

Marijona kilusi iš Elektrėnų, tačiau, įgijusi inžinierės specialybę Vilniuje ir gavusi paskyrimą, atvyko į Kauną. Čia ji sukūrė šeimą ir pasiliko. Šie metai jai ypatingi – sueina lygiai 50 metų, kaip kuria savo gyvenimą Kaune. Kaip teigė moteris, šis laimėjimas – tarsi dovana 50-mečio esant Kauno miesto gyventoja proga.

Šiuo metu Marijona jau nebedirba, tačiau viešuoju transportu keliauja dažnai – pas vaikus, anūkus, į renginius mieste ar apsipirkti. Ji teigė, kad susisiekimas viešuoju transportu Kaune labai geras, o jai, gyvenančiai Eigulių mikrorajone, patogu pasiekti bet kurį kitą miesto rajoną.

Kaunietė dėkojo „Kauno autobusams“ už surengtą konkursą, skatinantį miestiečius keliauti darniau, ir džiaugėsi, kad keliaudami nauju, moderniu viešuoju transportu galime prisidėti prie taršos mažinimo. Marijona negailėjo gražių žodžių ir miesto vadovams – už intensyviai remontuojamus kelius, valomas gatves, tvarkomą aplinką ir parkus, susisiekimo gerinimą ne tik viešuoju transportu, bet ir pėsčiomis.

„Žiogas“ – pagrindinis keliaujančių viešuoju transportu pasirinkimas

Besinaudojančių bilietų įsigijimo ir žymėjimo sistema „Žiogas“ kasmet vis daugėja, 2019 m. apdovanotas 1 111 111-ąjį, 2022 m. – 50 mln. e. bilietą pažymėjęs keleivis, o šiais metais pažymėtas jau 100 mln. e. bilietas. Per penkerius metus su „Žiogu“ įveiktas rekordinis skaičius kelionių, o sistemos „Žiogas“ privalumais naudojasi 92 proc. viešojo transporto keleivių Kaune.

„Keliaujant su „Žiogu“ galima sutaupyti. Keleiviui nereikia įsigyti terminuotojo e. bilieto, o už keliones jis sumoka tiek, kiek keliauja. Pasiekus maksimalią kaupiamojo e. bilieto sumą (28, 14 ar 5,6 euro), likusias kalendorines dienas jis gali keliauti nemokamai. Dar vienas svarbus privalumas – su e. bilietu galima vieną kartą per 30 minučių nuo kelionės pradžios persėsti į kitą maršrutą – tokios galimybės vienkartinis bilietas, įsigytas iš vairuotojo, nesuteikia“, – aiškino M. Tarasevičius.

Pasipildyti viešojo transporto kortelę keleivis gali internetu, „Maximos“, „Rimi“, „Narvesen“ kasose, „Kauno spaudos“ kioskuose ar Keleivių aptarnavimo centre. Papildyti programėlės „Žiogas“ piniginę – dar paprasčiau, vos keliais paspaudimais per elektroninį banką. 

Į sistemą „Žiogas“ krypsta ir kitų Lietuvos miestų žvilgsniai. Anot rinkodaros direktoriaus M. Tarasevičiaus, svarstymai įvesti bendrą e. bilieto sistemą visame Kauno regione jau yra pradėti, tačiau tam reikia pasiruošti.

Vasario 8–9 d. visų keleivių laukia dovanos

Vasario 8-ąją „Kauno autobusai“ švenčia 90 metų jubiliejų. Šia proga visus keleivius vasario 8–9 d. kviečia užsukti į Keleivių aptarnavimo centrą (Laisvės al. 114), pasipildyti viešojo transporto kortelę 5 eurais ar daugiau ir atsiimti simbolines dovanas.

„Kauno autobusų“ nuotr.

D. Banevič-Bgirl Nicka po atrankos turų įsitvirtino pirmojoje vietoje. Atkrintamosiose varžybose, į kurias teisėjai pakvietė 32 sportininkes, Lietuvos šokėjai teko varžovės iš Italijos, Belgijos ir Kinijos, kurias ji, visų vertintojų nuomone, nesunkiai nugalėjo.

Finalo kovoje D. Banevič susitiko su Prancūzijos sportininke Sya Dembele-Bgirl Syssy. Nicka prieš Syssy laimėjo visas tris finalo kovas, tad galutinis jos finalo rezultatas 3:0. Teisėjai penkiolika kartų šiame finale sprendė, kuri šokėja geriau atitinka visus breiko šokio kriterijus (techniką, originalumą, judesių arsenalą, atlikimą ir muzikalumą), ir vienuolika kartų geresne pripažino mūsų sportininkę.

Varžybose vyravusi puiki atmosfera nepaliko abejingų nei sportininkų, nei žiūrovų, o Bgirl Nicka sulaukė didžiulio palaikymo: turnyro vedėjai ir komentatoriai negailėjo jai komplimentų, iš kurių dažniausiai buvo minimas – „jaunoji varžovių žudikė iš Lietuvos“.

Beje, tiek pats turnyras, tiek jo vieta Dominikai yra neblogai pažįstama – čia nugalėtoja ji tapo ir 2021 m., o tuometinė pergalė laikytina esminiu mūsų šokėjos karjeros triumfu suaugusiųjų merginų varžybose, po kurio visiems breiko šokėjams pasaulyje tapo aišku, jog Lietuvos sportininkė, kuriai tuomet buvo tik keturiolika, bus gąsdinanti varžovė ne vienerius artimiausius metus.

Vyrų varžybose Slovakijoje taip pat netrūko nei aistrų, nei dėmesio.

Į finalą iš 530 startavusių sportininkų pateko šokėjai iš Kinijos ir Brazilijos – Bboy Lithe_ing ir Bboy Samuka. Nors pergalė atiteko Kinijos breiko šokėjui, brazilas Bboy Samuka visus įkvėpė, sužavėjo ir jo finalo vaizdo įrašai jau pradėjo rinkti milžiniškus peržiūrų skaičius internete, nes to tokio rango turnyre dar nėra buvę – finale šoko sportininkas, po nelaimingo atsitikimo praradęs vieną koją, tačiau nepraradęs nei atkaklumo, nei optimizmo, nei fizinės jėgos ar ištvermės, o sukūręs itin galingą ir stilingą šokio būdą.

Pranašesnė už kitus

"Gerą sekmadienio rytą. Šiandien jūsų laukia nepaprasta laida, kuri būna tik kartą per metus. Vienas dalyvis laimės dvejų metų studijas ir patirs tai, ko galbūt norėtų daug kas", – "Lietuvos tūkstantmečio vaikų" laidos vedėjui Robertui Petrauskui sveikinant žiūrovus kitapus ekrano, komisijos narius ir keturis dalyvius, penkiolikametė Luka Grondskytė nenutuokė, kuo baigsis filmavimas.

Noras laimėti buvo begalinis, tačiau prieš tai reikėjo įrodyti pranašumą prieš likusius tris konkurentus ir įtikinti komisiją, kad ji labiau nei jie verti kelialapio į tarptautinių mokyklų tinklo United World Colleges (UWC) mokyklą, esančią Singapūre.

Atėjusi į laidą Kauno jėzuitų gimnazijos devintokė neįsivaizdavo, kad studiją paliks kaip laimėtoja. (LRT nuotr.)

"Aš visada svajojau studijuoti užsienyje. Be to, žavėjausi mainų programomis. Kai metų pradžioje iš draugės sužinojau apie UWC supratau, kad būtent to aš ir norėjau", – prisiminė Kauno jėzuitų gimnazijos auklėtinė.

UWC yra tarptautinių mokyklų tinklas, kurio tikslas auginti lyderių kartą, orientuotą į tarptautinį supratimą, kitų kultūrų pažinimą. UWC yra laikomos vienomis geriausių pasaulio mokyklų 16–17 metų jaunuoliams, kuriems ten yra keliami itin aukšti akademiniai ir asmeniniai reikalavimai. Mokykla pasirūpina savo auklėtinių maitinimu, organizuoja ir popamokinę veiklą, sveikatos apsaugą, psichologinę pagalbą, karjeros planavimą. Nors Lietuva šiemet skyrė penkias stipendijas mokslams, kurie prasidės rugsėjį, Luka pretendavo tik į vieną jų. Tam esą buvo bent kelios priežastys. Pirma – amžius, antroji – stipendijos pobūdis. Mokslai Kinijoje, Hong Konge ir Italijoje kompensuojami iš dalies, o mokslams Tanzanijoje ir Singapūre skiriama visa stipendija, siekianti nuo 50 iki 90 tūkst. eurų.

"Pagalvojau, kam imti dalį, jei gali gauti visą", – šypsojosi jaunoji maksimalistė.

Svajoja apie žurnalistiką

Pretendentai į stipendiją, anot Lukos, privalėjo atitikti kelis pagrindinius reikalavimus – būti Lietuvos piliečiais, gerai mokėti anglų kalbą, užpildyti paraiškos formą ir iki nurodytos datos įkelti visus reikiamus dokumentus, taip pat turėti ne mažesnį  kaip 8,5 balo pažymių vidurkį dešimtbalėje sistemoje arba atitikmenį kitoje sistemoje. Su visais punktais Jėzuitų gimnazijos auklėtinė susidorojo nesunkiai.

"Nebuvau ir nesu moksliukė. Man nereikia įdėti pernelyg daug darbo, norint išlaikyti gerą rezultatą. Kiek sudėtingiau dėl tiksliųjų mokslų", – tačiau kalbos – anglų ir vokiečių, anot Lukos, esą einasi kaip iš pypkės.

Tiesa, ne pastarąsias moksleivė norėtų krimsti baigusi vidurinę. Save kaunietė mato medijų, viešosios komunikacijos studijose.

"Norėčiau būti žurnaliste, dirbti televizijoje. Man labai patinka bendrauti su žmonėmis", – tuo įsitikinau dar prieš mudviem susitinkant.

Kai lietuviškas pavasaris sutartą dieną užtvindė lietumi, moksleivei pasiūliau kalbėti per nuotolį ir labai nustebau, kai savo telefono ragelyje išgirdau kiek netikėtą prašymą.

"Gal tuomet galime susitikti kitą dieną, kai nelis? Arba šiandien, po skėčiais. Labai pasiilgau bendravimo su žmonėmis, todėl norėčiau susitikti", – po šių gimnazistės žodžių supratau, kad pusvalandis Vienybės aikštėje, po vienos iš uždarytų kavinių stogu pliaupiant lietui – ne taip jau ir blogai.

Norėčiau būti žurnaliste, dirbti televizijoje. Man labai patinka bendrauti su žmonėmis.

Pabodo kompiuterio ekranas

Moksleivė neslėpė, kad pradžioje turėjęs šiek tiek žavesio, dabar nuotolis ėmė varginti, o virtualusis gyvenimas, kad ir koks jis būtų patogus ir patrauklus, neatstoja gyvo kontakto. Besimokant namuose kyla kur kas daugiau pagundų užsiimti kitomis veiklomis. Be to, ji beprotiškai pasiilgo savo bendraamžių.

"Žinote, iš pradžių tas nuotolis daugumai mūsų atrodė kaip mažos atostogos. Juolab kad pirmasis karantinas buvo pavasarį, todėl per ilgąsias pertraukas buvo galima išbėgti į lauką. Per antrąjį karantiną viskas kitaip. Dabar matau kur kas daugiau priežasčių, kodėl su mokytojais, klasiokais ar kitais draugais noriu bendrauti gyvai, o ne virtualiai", – moksleivė vylėsi, kad baigti devintos klasės jai neteks prie kompiuterio ekrano.

Vienintelis karantino pranašumas, anot merginos, – laikas su šeima. Anksčiau moksleivė savo tėvus dažniausiai susitikdavo vakarienės metu, o dabar, kai epidemiologinė situacija namo sugrąžino užsienyje studijuojančią vyresnę Lukos seserį, trys šeimos moterys neretai ir pusryčiauja, ir pietauja drauge. Prie kompanijos ne visada prisijungia tik tėtis, nes jo darbas nepersikėlė į virtualiąją erdvę.

Nori save išbandyti

"Lietuvos tūkstantmečio vaikų" laidoje, prieš išplėšiant pergalę, Lukai buvo duotos 45 sek. prisistatyti. Į beveik minutę mergina sutalpino ir savo svajones, ir realius pasiekimus, ir stipriąsias puses. Susitikusios mudvi turėjome kur kas daugiau laiko, todėl sužinojau ne tik apie dailės, šokių ir robotikos būrelius, narystę "Interact" komandoje, bičiulystę su pianinu ar debatų klubą, kurį lankė gimnazijoje.

"Jau ne vienus metus užsiimu sportine gimnastika, bet čia tik savo malonumui, – varžytis dėl vietų ant nugalėtojų pakylų, koją moksleivei esą pakišo amžius. – Kartais pagalvoju, kad būtų smagu siekti rezultatų, tačiau į sportinę gimnastiką atėjau pernelyg vėlai – man tada buvo vienuolika metų."

Mergina įsitikinusi, kad tik ieškodamas žmogus gali rasti tai, kas jam geriausia. Tai ji pabrėžė ir savo 45 sek. prisistatyme televizijos laidoje. Tai darsyk akcentavo ir atsakydama į klausimą, kurio sulaukė iš komisijos.

"Kas, jūsų manymu, svarbiau – įgimti ar per gyvenimą įgyti gebėjimai? Aš pasirinkau pastarąjį variantą, nes esu įsitikinusi, kad keliaudamas, bendraudamas su skirtingais žmonėmis tu gauni itin vertingų pamokų ir krauni savo patirties bagažą", – kalbėjo moksleivė.

Peršoks vieną klasę

Lukai pavartojus žodį "bagažas", negalėjau nepaklausti, kaip prieš atsiplėšiant nuo Lietuvos žemės atrodys jos kelioninis lagaminas. Luka neabejojo, kad jis bus įspūdingo dydžio, su keliais daiktais, primenančiais mamą, tėtį, sesę ir artimiausius draugus.

Luka savęs nevadina moksliuke, o tik smalsuole, kuriai knieti viską išbandyti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Kiek domėjausi, visi sako, kad reikia pasiimti kažką, kas primintų namus. Todėl įsidėsiu kažkokių dekoracijų, kurias integruosiu į naująjį gyvenimą ten, kad nepamirščiau to, ką palieku čia. Nors, jei atvirai, pamiršti viso to neįmanoma, nes mano gyvenimas Kaune yra labai geras", – paklausta, ar vis dar reikia įžnybti sau, kad patikėtų tuo, kas vyksta ir kas laukia, Luka tikino perėjusi šį etapą – dabar ji ir visa šeima lengvo jaudulio stadijoje. – Aš gal mažiau, o štai tėvai… Jie visada žinojo, kad išvyksiu mokytis į užsienį, bet nemanė, kad tai įvyks taip greit."

Kol kas visų detalių Luka nežino, tačiau spėja, kad atsisveikinimas su namiškiais įvyks rugpjūtį. Kas toliau? Nors dabar mergina mokosi devintoje klasėje, išvykusi į Singapūrą keliaus tiesiai į vienuoliktą klasę. Už tūkstančių kilometrų ji gaus vidurinį išsilavinimą ir į Kauno jėzuitų gimnaziją nebegrįš. Puikiai besimokantys moksleiviai greičiausiai 2023 m. pavasarį žinos, į kokį universitetą įstojo. Norintiems studijas tęsti Lietuvoje – kelias taip pat atviras. Tarptautinio bakalaureato diplomas čia pripažįstamas, o taškai konvertuojami stojant į Lietuvos universitetus. "Kol kas apie tai negalvoju. Žinau, kad labai norėčiau studijuoti JAV", – laikas, ano pašnekovės, parodys, ar jos svajonėms lemta išsipildyti.

Šiais metais komandinėse ir individualiose rungtyse varžėsi 2000 virtuozų iš daugiau nei 60 pasaulio šalių.

„Pastry ART“ rungtyje kovojo apie 200 konditerijos meistrų, kurie turėjo paruošti keturis skirtingus desertus ir keturių rūšių mini pyragaičius (petit-fours 6-14 g) šešiems asmenims.

Virtuozė pasitelkusi išradingumą, kūrybiškumą, spalvas, atskleidė desertuose Lietuvos gamtą ir jos grožį: pakrantę, mišką, sodą, žydėjimą. Konditerinio meno rungtis pareikalavo kelių mėnesių įdirbio, kūrybiškumo, kantrybės, juvelyrinio kruopštumo, paskutinių dviejų parų praleistų be miego.

Vasario 16-ąją virtuvės meistras Jaroslav Orševski iškovojo sidabro medalį „Culinary ART“ individualioje kategorijoje, kurioje rungėsi virš 200 kulinarijos meistrų pristatydami penkių patiekalų valgiaraštį ir keturių rūšių mini užkandžius šešiems asmenims.

Jaroslavo pasiūlytas kulinarinio meno rungties valgiaraštis: vegetariškas užkandis su žirniais ožkos sūriu ir medumi; grill svogūnų, grybų ir beržų sulos sultinys su putpelės kiaušiniu; menkė, menkės putėsiai su šukutėmis ir midijų padažu bei daržovėmis; ėriena su patarška, kepenėlių balandėlis, baltų smidrų kremas ir porto padažu; baltojo šokolado pate choux su avietiniu pyragaičiu ir baziliko ledais. Keturių rūšių užkandukai šešiems asmenims: putpelė su elniena ir trumais; lašiša su spraginta bolivine balanda; japoniškas omletas su degintais kopūstais ir grill paprika; vyšnia su balzamo acte troškintais svogūnais ir juoduoju šokoladu.

Individualiose rungtyse vertinama buvo tiksli gamybos technika, profesionalus paruošimas, ingredientų suderinamumas, inovatyvus pristatymas ir pateikimas.

Pasaulio kulinarijos olimpinės žaidynės yra seniausios, didžiausios ir įvairiapusiškiausios tarptautinės kulinarinio meno varžybos, kuriose kuriamos naujausios gastronomijos tendencijos jau 120 metų. Kas ketveri metai iš viso pasaulio šalių susirungia talentingiausi, kūrybiškiausi, neskaičiuojantys darbo valandų meistrai.

Organizatorių duomenims, ji yra vyriausia „Mis Vokietija“ per 93 metų konkurso istoriją. Be to, ji pirmoji motina, iškovojusi šį titulą.

15 konkurenčių įveikusi Leonie augina trejų metukų sūnų. Gražuolė gimė ir augo Namibijoje. Prieš penkerius metus ji atsikraustė gyventi į Vokietijos Kylio miestą, kur yra jos šeimos šaknys.

Antrą vietą konkurse užėmė 22 metų Lara Runarsson iš Bavarijos, trečią – „Mis Hamburgas“ konkurso nugalėtoja studentė Michelle-Anastasia Masalis.

Šiųmetis „Mis Vokietija“ konkursas vyko pagal naujas taisykles. Finale buvo vertinama ne vien tik moterų išvaizda, bet ir jų charakterio savybės. Be to, šiais metais pirmą kartą žiuri sudarė vien tik dailiosios lyties atstovės.

„Ar tai – tikra?“ – neslėpdama emocijų sakė dvidešimt keturis konkurentus iš septynių valstybių aplenkusi masažo terapeutė.

Palangoje esančiame „Vanagupės SPA centre“ dirbanti J. Brazauskaitė pasakojo, jog masažuotoja tapo prieš penkerius metus. Tuo metu mergina ieškojo administratorės darbo.

„Paskambinau į vieną Klaipėdos grožio centrą. Tačiau vietoje planuoto sulaukiau netikėto pasiūlymo – įstaiga tuo metu norėjo papildyti masažuotojų komandą. Iš pradžių sutrikau. Bet... pagalvojusi, jog įdomus užsiėmimas gali tapti gyvenimo galimybe, sutikau“, – prisiminė pašnekovė.

Ji iki šiol prisimena savo pirmąjį klientą. J. Brazauskaitė per savaitgalį tiksliai išmoko klasikinio masažo judesius, o pirmadienį tai realiai pakartojo. Anot jos, iš pradžių atrodė, jog techniką gali perprasti lyg eilėraštį.

„Bet vėliau supranti, kad tai – daugiau nei atmintinai persakytas ketureilis“, – pastebėjo masažuotoja.

Du metus ji šį darbą dirbo JAV. Vėliau grįžo ir tapo „Vanagupės SPA centras“ komandos nare.

Du vaikučius – 16 m. Aidaną ir 9 m. Mariją – auginanti Europos čempionato nugalėtoja sako, kad jos darbe maloniausia yra bendrauti su žmonėmis.

Antrąją vietą užėmė ir nuo nugalėtojos tik 0,1 balo atsiliko Birštono „Royal SPA Residence“ masažuotoja Živilė Kvastaitė. Dvejus metus mylimą užsiėmimą propaguojanti specialistė sakė, jog pergalės, kuri buvo pasiekiama ranka, jai pelnyti nepavyko, nes padarė daugiau klaidų nei pirmos vietos nugalėtoja.

Trečiąją vietą užėmė „SPA Vilnius“ atstovė iš Druskininkų Erika Roldugina.

Aštuoniems dalyviams Europos masažo čempionato organizatorės Nacionalinės SPA asociacijos atstovai skyrė nominacijas – techniškiausio, ergonomiškiausio, inovatyviausio, ekologiškiausio ir t.t. dalyvio.

Atviros Europos masažuotojų varžytuvės Lietuvoje vyko pirmą kartą. Jos rengtos Palangoje, „Vanagupės“ viešbutyje. Pirmąją dieną dalyviai turėjo pademonstruoti teorines žinias ir klasikinį masažą. Antroji skirta jų laisvai programai.

Į Sostinės dienų šurmulį įsiliejusi "Vilniaus dienos" komanda surengė prenumeratos akciją,o savaitraščio prenumeratorei Aušrai Grigelionienei atiteko nepakartojamas skrydis virš sostinės oro balionu.

Praėjusį savaitgalį A.Grigelionienė oro balionu pakilo su savo vyru. Pasirodo, tai buvo judviejų svajonė, kurią planavo įgyvendinti ateinantį pavasarį.

"Mes jau seniai planavome tai daryti. Čia toks atsitiktinumas. Kai reikėjo traukti iš vazos lapelį, vyro paklausiau: "Ar nori?" ir jis atsakė: "Taip." Ištraukėme lapelį... Ir yra! Tikrai būtume ir patys susiruošę skristi, tik nežinau, ar rudenį", – pasakojo vilnietė.

Ji sakė besidžiaugianti, kad skristi teko būtent rudenį, kai oras nekarštas ir toks gražus kraštovaizdis. "Kaip Vilnių įsivaizduoji iš apačios, taip panašiai ir viršuje atrodo. Tik, sakyčiau, geru laiku skridome, nes ruduo, o ne pavasaris. Labai spalvingi lapai ir visi kiti dalykai – tikrai gražiau. Nors dėl oro skrydis buvo keletą kartų atidėtas, galiausiai pataikėme pakilti tikrai labai geru oru", – džiaugėsi "Vilniaus dienos" prenumeratorė.

Moteris su savo vyru balionu Lietuvoje skrido pirmą kartą, bet užsienyje jiems yra tekę į orą kilti ne kartą. Pasak jos, virš Vilniaus mielai pakiltų ir dar kartą – svarbu, kad tik su gera kompanija.

"Dėl žiūrėjimo į miestą iš viršaus gal ne. Bet jei su miela kompanija, kodėl ne? Tai tiesiog graži pramoga, o ne tikslas kokių nors žinių pasisemti. Aš taip įvardyčiau skrydį. Nors gal kam nors pramoga ir kavinėje pasėdėti..." – mintimis dalijosi vilnietė.

Savo skaitytojams norime priminti, kad nuo šiandien prasideda nauja savaitraščio "Vilniaus diena" prenumeratos akcija. Iki lapkričio 10 d. prenumeratą metams bus galima įsigyti už specialią 96 litų kainą. Taip pat visiems naujiems prenumeratoriams padovanosime po vieną žurnalo GEO numerį.