„Nuteistajai skirta laisvės atėmimo bausmė individualizuota netinkamai ir jos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui, bausmė parinkta neįsigilinus į visumą reikšmingų aplinkybių bei reikiamai neatsižvelgus į baudžiamajame įstatyme reglamentuotą bausmės paskirtį“, – konstatavo bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Kaip skelbia Lietuvos apeliacinis teismas, teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamas nužudymas nebuvo tipinis, jo nelėmė noras pasipelnyti, kerštas ar kitos žemos, savanaudiškos paskatos. Nusikalstamiems veiksmams nuteistoji ryžosi susiklosčius sunkiai, psichotraumuojančiai situacijai dėl sunkios vyro sveikatos būklės ir jo slaugos poreikio. Nusikalstamais veiksmais nuteistoji siekė palengvinti ilgai ir sunkiai sirgusio vyro, savo dukters, taip pat ir savo pačios padėtį.

Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl nuteistajai skirtinos bausmės, taip pat įvertino tai, kad nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukusi garbaus amžiaus – 78 metų, anksčiau nebuvo teista, byloje nenustatyta nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai – ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi.

Apeliacinio teismo vertinimu, nuteistąją charakterizuojantys duomenys, nustatytos nusikaltimo priežastys bei motyvai leidžia daryti išvadą, kad pakartotinių nuteistosios nusikalstamų veiksmų rizika yra itin maža, o nuteistosios asmenybė nėra tiek pavojinga visuomenei, kad siekiant bausmės tikslų jai turėtų būti skiriama griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Iškalbingos aplinkybės

Ši tragedija įvyko 2020-ųjų rugsėjo 1-osios popietę.

Baudžiamosios bylos, į kurią sugulė ši sukrečianti istorija, duomenimis, jau septynerius metus sunkiai sergantis L.T.Daunienės sutuoktinis, kuriam buvo 82-eji, tada ne per seniausiai buvo po operacijos parvežtas į namus.

Nevaikštančiam ligoniui buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Tam buvo pasamdyta slaugytoja. Šios darbo diena truko aštuonias valandas. Tačiau tądien L.T.Daunienė slaugytoją išleido anksčiau. Šiai išeinant, migdomųjų vaistų gavęs ligonis snaudė.

Laimutė Teresė Daunienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Remiantis kaltinamuoju aktu, jis buvo nužudytas, tyčia suspaudus kaklą šaliko kilpa ir smaugiant, dar slaugytojos, kuri tądien darbą baigė anksčiau, budėjimo valandomis. Minėtas mocherinis šalikas buvo nuolat ant ligonio krūtinės, kad vėdinant patalpą, jis neperšaltų.

Nors slaugytojos išleidimas anksčiau laiko ir perša prielaidą, kad šiam sunkiam nusikaltimui galėjo būti rengtasi iš anksto, tokių duomenų byloje nėra. Stojus prieš teismą dėl sutuoktinio nužudymo, L.T.Daunienė savo kaltės neneigė, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Ji teigė, kad tiesiog trumpam aptemo protas.

Net nebuvo sulaikyta

Supratusi, ką padarė, L.T.Daunienė paskambino dukrai. Ši, atskubėjusi į įvykio vietą, rado tėtį lovoje be gyvybės ženklų. Ir pranešė apie tai policijai.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl šeimos nario nužudymo, už ką numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos, L.T.Daunienė net nebuvo sulaikyta įstatymų leidžiamoms 48 valandoms be teismo leidimo, kas gana reta tokiose bylose. Jau tada atsižvelgta į solidų šios aukštąjį išsilavinimą turinčios senjorės amžių bei asmenybę. Jai buvo skirta tik švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Buvo skirta L.T.Daunienei ir stacionarinė psichiatrinė ekspertizė, kurią atlikę Utenos teismo ekspertinio skyriaus specialistai konstatavo, kad ji suvokė savo veiksmus, t.y. gali ir turi už juos atsakyti.

L.T.Daunienės byla išnagrinėta teisme per porą posėdžių. Nukentėjusiąja pripažinta dukra ne tik nepareiškė jai jokio ieškinio, bet ir labai mamos nesmerkė, prašydama teismo, kuo švelnesnės bausmės.

Atsižvelgdamas į tai, kad už šeimos nario nužudymą numatytas tik laisvės atėmimas, prokuroras pasiūlė L.T.Daunienei minimalią už tai gresiančią bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Jokios amžiaus ribos, po kurios nereikėtų atsakyti už padarytą nusikaltimą, Baudžiamasis kodeksas nenumato. Solidus amžius nėra priskiriamas ir atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kokiomis yra prisipažinimas bei gailėjimasis.

Tai, ką man dabar daryti? Ar aš jau suimta?

Pakvipo grotomis

Turint galvoje aplinkybes, dėl kurių L.T.Daunienė padarė šį labai sunkų nusikaltimą, teisėsaugininkai linkę akcentuoti, kad nereikia jų painioti su eutanazija, kuri kai kuriose šalyse galima tik to pageidaujant pačiam ligoniui. Niekam nesuteikta teisė atimti gyvybės kitam žmogui. Ir tai – jau ne pirma dėl nužudymo tokiomis aplinkybėmis bent Kauno apygardos teisme nagrinėta byla, nes šio džino paleidimas iš butelio taptų labai pavojingu reiškiniu.

L.T.Daunienei valstybės skirtas advokatas, savo ruožtu, taip pat prašė švelnesnės bausmės jo ginamajai. Ji pati, suteikus teisę į paskutinį žodį, tik apsiverkė ir nesugebėjo nieko pasakyti.

L.T.Daunienės bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Aušros Vingilės, Algirdo Giedraičio ir Jurgos Vasiliauskienės kolegija šiandien paskelbė, kad nemato pagrindo skirti kaltinamajai sutuoktinio nužudymu švelnesnę bausmę nei už šį nusikaltimą numato įstatymai. Ir pasiuntė ją už grotų aštuoneriems metams, t.y. tokiam terminui, kokio prašė prokuroras. Tačiau iki nuosprendžio įsiteisėjimo L.T.Daunienė palikta laisvėje, nes turi teisę jį apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Laimutė Teresė Daunienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nuteistoji, kurios į nuosprendžio paskelbimą niekas iš artimųjų neatlydėjo, klausėsi jai nepalankaus teismo verdikto bejausmiu veidu. O išgirdusi, kad yra siunčiama už grotų, paklausė: „Tai, ką man dabar daryti? Ar aš jau suimta?“ Į, ką jai buvo atsakyta, kad dar turi 20 dienų nuosprendį apskųsti.