Architektų grupė kasacinį skundą dėl pernai spalį priimtos jiems nepalankios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pateikė trečiadienį, BNS patvirtino Vilniaus apygardos teismo atstovai.

Prieš daugiau trejus metus vykusių Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro kūrybinių dirbtuvių rezultatus ginčija antrojoje vietoje likusio Vyčio memorialo autoriai – architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius bei pačios skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.

Tuomet kūrybines dirbtuves laimėjo skulptoriaus Andriaus Labašausko idėja „Laisvės kalva“, o Vyčio memorialas liko antras. Tačiau idėjos realizavimas įstrigo dėl institucijų nesutarimo, kai kurių politikų ir visuomenės atstovų pasipriešinimo.

Vyčio autoriai prašo patenkinti jų reikalavimą, kad sprendimas paskelbti laimėtoją būtų pripažintas neteisėtu, o pačios kūrybinės dirbtuvės tęsiamos. Kol bus nagrinėjama byla, prašoma stabdyti ir apeliacinio teismo nutarties vykdymą.

Pasak autorių grupės vadovo K. Akelaičio, kasaciniame skunde nurodytos  „procedūrinės komisijos klaidos vertinant konkurso darbus, dėl ko buvo supriešinta visuomenė“, o Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas memorialas „visiems kovojusiems už Lietuvos laisvę su valstybės simboliu Vyčiu Lukiškių aikštėje, Vilniuje“, taip ir liko neįgyvendintas.

„Pastarieji keleri metai parodė, kad konkursą laimėjusi idėja nėra reali ir neturi įgyvendinimo perspektyvos, o Lukiškių aikštė naudojama ne pagal paskirtį“, – teigia K. Akelaitis.

2019-ųjų lapkritį Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad konkursą laimėjęs skulptoriaus A. Labašausko kūrinys „atitiko kūrybinių dirbtuvių keliamus reikalavimus“ ir atmetė ieškovų teiginius, jog konkursas organizuotas neskaidriai. Šį sprendimą ieškovai tuomet apskundė Apeliaciniam teismui.

Apeliacinis teismas pernai lapkritį taip pat nurodė, jog „nėra pagrindo konstatuoti, kad konkursą laimėjusi idėja yra netinkama“, pabrėždamas, kad kūrybinėse dirbtuvėse vertinta tik idėjos meninė vertė, o ne tai, ar darbas atitinka Lukiškių aikštės paveldosauginius reikalavimus ar statybos techninius reglamentus – būtent dėl to pastaruosius metus daugiausiai ir keliama klausimų.

Kultūros ministerija buvo įsipareigojusi skirti kūriniui 0,5 mln. eurų – pinigus pervesti žadėta pasibaigus teismams, taip pat suderinus projektą paveldosauginiais aspektais.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo, ypač jos paaštrėjo pernai vasarą Vilniaus savivaldybei aikštėje įrengus laikiną dirbtinį paplūdimį.

Tuomet Seimas priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Pagal šį įstatymą erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad tolesnis pagrindinės šalies aikštės ir jos memorialo klausimas dar bus nagrinėjamas su koalicijos partneriais. Pasak ministro,  abu minimi projektai kelia per didelį visuomenės susipriešinimą.

Apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad konkursą laimėjusi idėja yra netinkama.

„(...) Šiame etape, kai buvo vertinama tik pačios idėjos meninė vertė ir nesant byloje jokių duomenų, kurie jau dabar leistų neabejotinai tvirtinti, kad A. Labašausko pasiūlyta memorialo idėja akivaizdžiai neatitinka statybos techninių reglamentų ir (ar) paveldosaugos reikalavimų arba pažeidžia Lukiškių aikštės vertingąsias savybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog konkursą laimėjusi idėja yra netinkama“, – rašoma teismo nutartyje.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad jei ateityje paaiškėtų, kad „Laisvės kalvos“ idėjos negalima įgyvendinti, nes ji prieštarauja įstatymo normoms, paminklas neturėtų būti statomas.

Prieš trejus metus vykusių Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro kūrybinių dirbtuvių rezultatus ginčijo antrojoje vietoje likusio „Vyčio“ memorialo autoriai – architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius bei pačios skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.

Ieškovai prašė, kad sprendimas paskelbti laimėtoją būtų pripažintas neteisėtu, o pačios kūrybinės dirbtuvės tęsiamos.

Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį taip pat konstatavo, kad šis konkursą laimėjęs skulptoriaus A.Labašausko kūrinys „atitiko kūrybinių dirbtuvių keliamus reikalavimus“ ir atmetė ieškovų teiginius, jog konkursas organizuotas neskaidriai. Šį sprendimą ieškovai apskundė Apeliaciniam teismui.

Kultūros ministerija yra įsipareigojusi skirti kūriniui 0,5 mln. eurų – pinigus pervesti žadėta pasibaigus teismams, taip pat suderinus projektą paveldosauginiais aspektais.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo, ypač jos paaštrėjo šįmet vasarą Vilniaus savivaldybei nusprendus aikštėje įrengti laikiną dirbtinį paplūdimį.

Reaguodamas į sostinės savivaldybės sprendimą Seimas priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu.

Pagal šį įstatymą erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo panaikintas policijos nutarimas skirti tai padariusiai moteriai 80 eurų baudą ir administracinio nusižengimo byla grąžinta administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo protokolo patikslinimui.

Moteris kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, prašydama bylą nutraukti, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

„Apylinkės teismas priėmė nutartį, kad panaikina man 80 eurų skirtą baudą ir grąžina policijos komisariatui iš naujo ištirti įvykį ir naujai suformuluoti teiginius, ko jie iš viso reikalauja“, – BNS sakė policijos nubausta buvusi Astra Genovaitė Astrauskė.

„Skundėme dėl to, kad išvis nenutraukė, nes prašėme nutraukti visą šitą bylą“, – teigė ji.

Bylos duomenimis, moteris pernai rugsėjo 29 dienos popietę Lukiškių aikštėje tyčia raudonais dažais apipylė memorialinį skulptūrinį maketą ir pasišalino.

Policija konstatavo, kad tokiais veiksmais buvo padarytas nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas.

Moteris tikino, kad ji tik meninės išraiškos būdu norėjo atkreipti visuomenės dėmesį į Lukiškių aikštės istorinį palikimą kaip kančių vietą, neturėjo tiksli slėpti savo veiksmų.

Ji taip pat tvirtino, kad žala nebuvo padaryta, nes maketą apipylė vandeniniais dažais, kuriuos būtų nuplovęs lietus bei argumentavo, kad meniniam performansui leidimas nebuvo reikalingas, o „moralinių ribų neperžengianti nuomonės išraiška nelaikytina chuliganišku išpuoliu“.

Ta pati moteris policijos buvo sulaikyta ir šių metų sausį prie Trispalvės alėjos. Policijos teigimu, pastebėjus susibūrimą siekta išaiškinti asmenis, kurie anksčiau čia užklijavo lipduką, žymintį buvusį Kazio Škirpos alėjos pavadinimą.

„Laisvės kalva“ kaip laisvės kovoms atminti skirtas memorialas, kuris turi būti pastatytas Lukiškių aikštėje, atrinkta Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro prieš dvejus metus organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse, balsavimas taip pat vyko internete.

Kūrinys simbolizuoja abstraktų mišką – erdvę, kurioje vyko pasipriešinimo kovos, kartu ir pogrindį. Anot autoriaus skulptoriaus Andriaus Labašausko, kūrinys oponuoja kitapus Gedimino prospekto stovintiems buvusiems KGB rūmams, kur buvo kankinami laisvės kovotojai.

Šio monumento statybai priešinasi dalis žmonių, manančių, kad Lukiškių aikštėje turi iškilti Vyčio skulptūra. Sprendimas statyti „Laisvės kalvą“ buvo apskųstas teismui, tačiau šis pernai lapkritį skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad šis konkursą laimėjęs skulptoriaus Andriaus Labašausko kūrinys „atitiko kūrybinių dirbtuvių keliamus reikalavimus“ ir atmetė ieškovų teiginius, jog konkursas organizuotas neskaidriai.

Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro kūrybinių dirbtuvių rezultatus ginčijo „Vyčio“ memorialo autoriai – architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius bei pačios skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.

Jie reikalavo panaikinti prieš dvejus metus vykusių kūrybinių dirbtuvių sprendimus, kuriais geriausia pripažinta A. Labašausko idėja. Vyčio iniciatorių pasiūlymas konkurse liko antras.

Ieškovai prašė, kad sprendimas paskelbti laimėtoją būtų pripažintas neteisėtu, o pačios kūrybinės dirbtuvės tęsiamos.

Dalis Vyčio memorialo kūrėjų buvo tiesiogiai atsakingi ir už patį Lukiškių aikštės sutvarkymo projektą: K.Akelaitis buvo projekto vadovas, G.Čaikauskas – rangovų, t. y. įmonės „Infes“ konsorciumo samdytas aikštės architektūrinių sprendimų autorius.

Teismas taip pat  nusprendė priteisti iš ieškovų A. Labašausko naudai 8 tūkst. eurų išlaidų.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Sprendimą žadama skųsti

G. Čaikauskas sako, kad sprendimas bus skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Iki šiol ėjome teisiniu keliu ir toliau planuojame eiti teisiniu keliu, teisinis kelias yra apeliacija. Aš manau, kad sprendimas nėra tikslus ir neįvertina visų aplinkybių“, – žurnalistams sakė G. Čaikauskas.

Iki šiol ėjome teisiniu keliu ir toliau planuojame eiti teisiniu keliu, teisinis kelias yra apeliacija.

Anot jo, pareiškėjai byloje rėmėsi dokumentais, kad būtų įgyvendinta užduotis sutvarkyti Lukiškių aikštę su valstybiniu simboliu ir memorialu visų laikų kovotojams atminti.

„Tas memorialas, pateiktas konkurse, yra priderintas prie Lukiškių aikštės techninio projekto, patvirtintas jo principas ir tai atitiko techninio projekto užduotį“, – tikino architektas.

Tuo metu byloje trečiuoju asmeniu įtraukto Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis tikina, kad A. Labašausko memorialas negalės būti pastatytas aikštėje, nes prieštarauja aikštės vertingosioms savybėms ir negaus paveldosaugininkų palaiminimo.

„Jei toks projektas bus atneštas derinti, jis turės būti nederintas. (...) Šiandien jis negali atsirasti, jei nebus pakeisti reikalingi teisės aktai. Vertinimo tarybos du aktai ir panaikintos vertingosios savybės, kurios šiandien yra, arba pakeistos“, – tvirtino A. Degutis.

Anot jo, projektu pažeidžiamos vertingosios aikštės savybės – lygus reljefas ir perspektyva nuo Apkasų gatvės. Jis sako, kad paveldosaugininkai šių klausimų nenagrinės, nes tyrimai turėtų parodyti, kad tai nėra vertinga.

„Aš nežinau, kokių dar gali reikėti tyrimų, nes jie visi jau padaryti ir kas gali atrasti istorinę medžiagą, kad Lukiškių aikštė buvo kalvota vieta? Tai neįmanoma, ji visada buvo lygi“, – tvirtino departamento atstovas.

Kultūros ministerija yra įsipareigojusi skirti kūriniui 0,5 mln. eurų – pinigus pervesti žadėta pasibaigus teismams, taip pat suderinus projektą paveldosauginiais aspektais.

Diskusijos dėl reprezentacinės valstybės Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Jei siūlymui kitą savaitę pritars Vyriausybė, šiųmetiniame biudžete numatyti pinigai būtų taip pat perskirstomi kitoms įstaigų paslaugoms apmokėti, lėšų trūkumui nemokamam muziejų lankymui padengti.

Prieš dvejus metus ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro skelbtose dirbtuvėse laimėtoju pripažinta skulptoriaus Andriaus Labašausko idėja „Laisvės kalva“, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nepasirašo sutarties su laimėtoju, kol nesibaigė teisminiai ginčai su antrosios vietos laimėtojais – Vyčio skulptūros autoriais. Jie teismo prašo panaikinti sprendimus ir grįžti prie laimėtojų atrankos.

Kultūros ministerija buvo įsipareigojusi skirti kūriniui 0,5 mln. eurų. Pinigus pervesti žadėta pasibaigus teismams, taip pat suderinus projektą paveldosauginiais aspektais.

Diskusijos dėl reprezentacinės valstybės Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.

„Tai, ką daro mūsų visuomenininkai, ką daro žmonės, kuriems tai (Lukiškių aikštės memorialas – BNS) rūpi, yra turbūt vienintelė reali jėga, kuri gali situaciją pakeisti“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, prieš dvejus metus Seimui pateiktas įstatymo projektas dėl Vyčio memorialo įrengimo Lukiškių įstrigo Seimo Kultūros komitete.

„Pirmame – pateikimo – etape Seime mes sutelkėme palaikymą tam įstatymo projektui, jis pateikimo stadiją praėjo. Tačiau po to procedūriškai yra tokia situacija, kad turi apsvarstyti atsakingi komitetai. Vienintelis atsakingas komitetas – Kultūros komitetas, jis, deja, jau beveik dvejus metus laiko tą projektą stalčiuje. Ir mes neturime jokių procedūrinių, politinių svertų, kaip nors paskatinti Kultūros komiteto pirmininką, poną Ramūną Karbauskį padaryti valingus sprendimus“, – sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.

Įstatymo projektu būtų įtvirtinta Lukiškių aikštės valstybinė reprezentacinė funkcija ir numatyta joje įrengti memorialą su Vyčio paminklu.

Pasak L. Kasčiūno, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje yra žmonių, kuriems rūpi istorinės atminties politika, tačiau politikas abejoja, ar jie pajėgūs paskatinti partijos pirmininką apsvarstyti šitą projektą.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad priėmus siūlomą įstatymo projektą, reikėtų skelbti naują konkursą dėl memorialo. Pasak R. Karbauskio, įstatymo priėmimas negarantuotų, jog aikštėje būtų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko pasiūlytas memorialas.

Šiuo metu Lukiškių aikštėje demonstruojamas memorialo „Laisvės kalva“ fragmentas.

„Laisvės kalva“ kaip laisvės kovoms atminti skirtas memorialas, kuris turi būti pastatytas Lukiškių aikštėje, yra laimėjusi Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro prieš dvejus metus organizuotas kūrybines dirbtuves.

Kūrinys simbolizuoja abstraktų mišką – erdvę, kurioje vyko pasipriešinimo kovos, kartu ir pogrindį. Anot autoriaus skulptoriaus Andriaus Labašausko, kūrinys oponuoja kitapus Gedimino prospekto stovintiems buvusiems KGB rūmams, kur buvo kankinami laisvės kovotojai.

Šio monumento statybai priešinasi dalis žmonių, manančių, kad Lukiškių aikštėje turi iškilti Vyčio skulptūra. Sprendimas statyti „Laisvės kalvą“ apskųstas teismui.

Vilniaus apskrities policijos duomenimis apie 17 val. pranešta, kad tą pačią dieną apie 14 val. nenustatyta moteris apipylė „Laisvės kalvos“ maketą raudonos spalvos dažais.

Padarytas nuostolis tikslinamas – laukiama, kol informaciją apie tai pateiks Vilniaus savivaldybė.

Policija skelbia identifikavusi pažeidėją ir iškvietusi ją į komisariatą. Pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

Memorialo fragmentas Lukiškių aikštėje pastatytas praėjusią savaitę.

„Laisvės kalva“ kaip laisvės kovoms atminti skirtas memorialas, kuris turi būti pastatytas Lukiškių aikštėje, atrinkta Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro prieš dvejus metus organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse, balsavimas taip pat vyko internete.

Kūrinys simbolizuoja abstraktų mišką – erdvę, kurioje vyko pasipriešinimo kovos, kartu ir pogrindį. Anot autoriaus skulptoriaus Andriaus Labašausko, kūrinys oponuoja kitapus Gedimino prospekto stovintiems buvusiems KGB rūmams, kur buvo kankinami laisvės kovotojai.

Šio monumento statybai priešinasi dalis žmonių, manančių, kad Lukiškių aikštėje turi iškilti Vyčio skulptūra. Sprendimas statyti „Laisvės kalvą“ apskųstas teismui.

Dvi savaites aikštėje stovėsianti maža dalis visos būsimos „Laisvės kalvos“ ekspertams ir vilniečiams leis įvertinti bendrą projekto vaizdą.

Maketo apžiūrėti atvykęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė manąs, kad toks memorialas tikrai gali stovėti šioje aikštėje, bet galutinį žodį esą turės tarti ekspertai, laukiama ir teismo sprendimo.

„Ekspertų ir tautos balsavimas jau priėmė sprendimą, kad būtent šita idėja yra ta, kurią reikia bandyti realizuoti. Dabar ar tą idėją autoriui tikrai pavyksta realizuoti su visų mūsų pagalba ar ne, tai bent jau aš klausiu miesto vyriausiojo architekto ir tų žmonių, kurie dalyvavo komisijoje ir rinko šitą idėją. Tai jų nuomonė bus labai labai svarbi, ir be abejo, visų kitų nuomonė irgi labai svarbi“, – sakė R. Šimašius.

Jau metai teismas aiškinasi Lukiškių aikštės memorialo  konkurso aplinkybes. Ieškinį teismui iškėlę Vyčio memorialo autoriai remiasi Seimo priimta rezoliucija, kad kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas turėtų būti su Vyčio skulptūra, taip pat paveldosaugininkų išaiškinimu, kad Andriaus Labašausko kūrinys „Laisvės kalva“ keistų aikštės reljefą, pripažintą vertingąja aikštės savybe.

„Aš tikiu, kad teismas pagal sveiką protą vadovausis, nes, tiesą sakant, kaip teisininkas galiu pasakyti – na vyksta tokia labai keista diskusija, ar čia yra reljefo keitimas, ar statinys? Tai konkursas kaip ir buvo statiniui, na ir buvo padarytas statinys. Tai kai dabar dedami argumentai ant stalo, kurie reiškia, kad kiekviena tūrinė forma, atsiradusi mieste, jinai pakeičia reljefą, tai reiškia, kad bet koks išdygęs medelis ir bet koks atsiradęs statinys pakeičia reljefą. Tai, mes suprantame, kad yra absurdas...“, – sakė R. Šimašius.

Ekspertų ir tautos balsavimas jau priėmė sprendimą, kad būtent šita idėja yra ta, kurią reikia bandyti realizuoti.

Vilniaus meras sako, kad geri kūriniai retai būna visų priimami iš karto, tam esą reikia laiko. Meras turi ir savo interpretaciją apie memorialo nešamą žinią.

„Man atrodo, kad tikrai yra darbas, kurį galima toliau realizuoti ir bus geras rezultatas. Juo labiau kad tie medžiai man asocijuojasi kažkiek skirtingai negu menininkui, man jie asocijuojasi su mūsų tvirtybe. Nes kažkada okupantas buvo čia stabą pastatęs, o mūsų žmonių jėga ir vienybė, ką man simbolizuoja ir šitie medžiai, įveikė ir tą stabą, ir jo neštas negandas ir mes tvirtai stovime čia laisvoje Lietuvoje“, – sakė R. Šimašius.

Lukiškių aikštėje pastatytas realaus dydžio maketas sudaro mažą dalį visos būsimos „Laisvės kalvos“ – pastatytos dvi plokštės, kurių bendras dydis 3x4 m, vaizduojančios simbolinę pasipriešinimo erdvę – mišką ir medžių kamienų elementus, ant kurių bus reversu išlieti kovotojų slapyvardžiai.

Maketas stovi toje vietoje, kuri ir numatyta „Laisvės kalvai“, jį pratęsia memorialo ribas žyminčios virvės, leisiančios vilniečiams įsivaizduoti „Laisvės kalvos“ dydį. Specialiai Laisvės kalvai sukurta interneto svetainė, kurios lankytojai gali pamatyti, kaip atrodytų užbaigtas projektas.

Planuojama, kad Laisvės kalvos maketas Lukiškių aikštėje stovės apie dvi savaites.

Skulptoriaus Andriaus Labašausko „Laisvės kalvos” idėja laimėjo Vyriausybės inicijuotą ir Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą.

Šis projektas sukėlė didelį visuomenės susipriešinimą.