Pagal komisijos parengtą įstatymo pataisą, nepriklausomybės gynėjų statusą įgytų visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo per SSRS struktūrų vykdomą agresiją sužeisti bei sužaloti.

Šiuo metu nepriklausomybės gynėjų teisinis statusas pripažinimas asmenims, pripažintais nedarbingais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos.

Laisvės kovų komisijos nario Lauryno Kasčiūno teigimu, šiuo statusu būtų pagerbti nepriklausomybę gynę žmonės.

„Pirmiausia, tai pagarbos ir įvertinimo klausimas. To ir reikia žmonėms“, – BNS sakė Seimo narys.

Pagal projektą, nepriklausomybės gynėjais taptų kariai, kurie 1990 metų kovo 11  – 1991 metų rugpjūčio 21 dienomis priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė. Šį statusą įgytų ir asmenys, dalyvavę organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos.

Nepriklausomybės gynėjais taip pat būtų pripažįstami organizuotoms struktūroms nepriklausę asmenys, bet nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios gynę svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu. Tačiau jie savo dalyvavimą privalės įrodyti dokumentais.

Minėtą statusą galės gauti ir žmonės,  turintys valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą“.

Anot L. Kasčiūno, pataisoje minimas pusantrų metų laikotarpis buvo nestabiliausias ir pavojingiausias valstybei.

„Reikia turėti, kad tas pusantrų metų etapas iki pučo buvo toks labai labai nestabilus, rizikingas, dar buvo įvairių galimų transformacijų (...) Be abejonės, kad tuo laikotarpiu žmonės, kurie gynė valstybę, svarbiausias institucijas – turėkime galvoje, kad kai atkūrėme institucijas, išorines sienas kontroliavo sovietai, Lietuvoje dar buvo beveik 200 tūkst. sovietinių karių – tie žmonės, kurie buvo šalia gležnų valstybės institucijų, nusipelno būtų pagerbti ir atitinkamai įvertinti“, – tvirtino Seimo narys.

Jis teigė, kad tiksliai nežinoma, kiek žmonių galėtų pretenduoti į šį statusą. L. Kasčiūnas svarstė, kad jų galėtų būti keli tūkstančiai.

Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko „valstiečio“ Arūno Gumuliausko siūlymui, sujungti jo vadovaujamą ir Laisvės kovų komisijas. Seimas dar turės balsuoti dėl tokios Seimo statuto pataisos priėmimo.

Siūlymui jungti komisijas prieštarauja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Ji kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį su prašymu palikti veikti Laisvės kovų komisiją. Tremtiniai argumentuoja, kad ši komisija rūpinasi jų socialiniais klausimais.

Valdantieji komisijas jungti siūlo sakydami, kad jos dabar dubliuoja viena kitos veikla, be to, Statute naujoji komisija būtų įrašyta kaip nuolatinė, taigi, anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės „valstietės“ Agnės Širinskienės, „pakelta į aukštesnį lygį“.

„Ne­reik­tų bi­jo­ti ar­ba ma­ni­pu­liuo­ti, kad vie­na ko­mi­si­ja yra nai­ki­na­ma, ki­ta pa­lie­ka­ma. Tie­siog ši­tos ko­mi­si­jos, ma­no ma­ny­mu, yra su­jun­gia­mos, jos ne­dub­liuos vie­na ki­tos funk­ci­jos, kaip kar­tais at­si­tik­da­vo anks­čiau, ir tik­rai tiek veik­los dar­nu­mas ir efek­ty­vu­mas bus už­tik­rin­tas, tiek kar­tu tu­rė­si­me ko­mi­si­ją, pa­kel­tą į aukš­tes­nį lyg­me­nį, Sta­tu­tą“, – už sujungimą pasisakė A. Širinskienė.

Konservatorė  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė piktinosi, kad jungimas nuo pat pradžių nederintas su tremtinių organizacijomis, „su tais žmo­nė­mis, ku­rių tie­sio­gi­nė veik­los sri­tis yra Lais­vės ko­vų ko­mi­si­ja“.

„Su jais ne­bu­vo su­si­tik­ta iki pat už­va­kar, kai pa­ti (tremtinių – BNS) vi­suo­me­ni­nė ta­ry­ba inicija­vo po­sė­dį šiam klau­si­mui ap­tar­ti. Mes ga­li­me kal­bė­ti apie tu­ri­nį, ką ta ga­li­mai nau­jo­ji ko­mi­si­ja spręs, bet neat­si­žvelg­ti į žmo­nių nuo­mo­nę, ku­rie yra su­si­ję su Lais­vės ko­vų ko­mi­sijos veik­los lau­ku, yra ma­žų mažiau­siai be­gė­diš­ka“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga prašo palikti Laisvės kovų komisiją argumentuodama, kad ji skirta labai specifinei žmonių grupei.

Anot tremtinių, komisijų darbo sferos skiriasi: nuo 1997 metų dirbanti Laisvės kovų komisija sprendė ne tik 1939–1993 metų istorinės atminties aktualijas, bet ir socialinius klausimus, susijusius su politiniais kaliniais, tremtiniais, nuo okupacijos nukentėjusiais asmenimis. Tuo tarpu Valstybės istorinės atminties komisija sprendžia daug platesnio istorinio laikotarpio klausimus.

Laisvės kovų komisijos pirmininkas yra socialdemokratas Juozas Olekas. Socialdemokratų partija po rinkimų sudarė koaliciją su „valstiečiais“, bet iš jos pasitraukė ir šiuo metu yra opozicijoje.

„Laisvės kovų komisija skirta labai specifinei žmonių grupei, kurie nukentėjo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Ir dėl jų ši komisija reikalinga. Primename, jog 2017 metais atkūrus Valstybės istorinės atminties komisiją patikinta, jog ji funkcijų su kitomis komisijomis nedubliuos. Tačiau dabar matome akivaizdžius žingsnius šias komisijas sutapatinti ir galiausiai – sujungti“, – rašoma kreipimesi.

„Valstiečių“ atstovas Arūnas Gumuliauskas Seime registravo siūlymą sujungti Laisvės kovų bei Valstybės istorinės atminties komisijas, vietoje jų įsteigiant Valstybės istorinės atminties ir laisvės kovų komisiją, turinčią nuolatinės komisijos statusą.

A. Gumuliauskas siūlymą aiškina siekiu išvengti funkcijų dubliavimo, kartu teigia, kad  Valstybinės istorinės atminties pagrindu sujungtą komisiją Seimo statute įrašius kaip nuolatinę „problemos sprendimas bus pakeltas į gerokai aukštesnį lygį“.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga argumentuoja, kad komisijų darbo sferos skiriasi: nuo 1997 metų dirbanti Laisvės kovų komisija sprendė ne tik 1939–1993 metų istorinės atminties aktualijas, bet ir socialinius klausimus, susijusius su politiniais kaliniais, tremtiniais, nuo okupacijos nukentėjusiais asmenimis. Tuo tarpu Valstybės istorinės atminties komisija sprendžia daug platesnio istorinio laikotarpio klausimus.

„Laisvės kovų komisija skirta labai specifinei žmonių grupei, kurie nukentėjo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Ir dėl jų ši komisija reikalinga. (...) Mūsų organizaciją, vienijančią asmenis, nukentėjusius nuo sovietinės okupacijos, tokie sprendimai (dėl Laisvės kovų komisijos naikinimo – BNS) liūdina. Dar nemaža dalis tremtis ir represijas išgyvenusių žmonių yra gyvi ir jiems vis dar reikia valstybės dėmesio bei rūpesčio“, – pažymima kreipimesi.

Komisijas sujungti pasiūlęs A. Gumuliauskas vadovauja Valstybinės istorinės atminties komisijai.

Laisvės kovų komisijos pirmininkas yra socialdemokratas Juozas Olekas. Socialdemokratų partija po rinkimų sudarė koaliciją su „valstiečiais“, bet iš jos pasitraukė ir šiuo metu yra opozicijoje.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė pažymi, kad Laisvės kovų komisija rūpinasi tremtinių, buvusių politinių kalinių klausimais, ją panaikinus šie žmonės esą liks be adekvataus valstybės rūpesčio.

„Mus kaip organizaciją, vienijančią nuo sovietų okupacijos nukentėjusius asmenis, liūdina, nes dar nemaža dalis žmonių, kurie tai išgyveno, gyvi, ir jiems šiuo metu reikia tikro valstybės rūpesčio, dėmesio. Būtent tokios funkcijos ir nustatytos Laisvės kovų komisijos nuostatose“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė R. Duobaitė-Bumbulienė.

Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų komisijos pirmininkas Gvidas Rutkauskas teigė, kad „jungiamos dvi komisijos, kurios dirba visiškai skirtingus darbus“.

„Prie Laisvės kovų komisijos esanti taryba, kurios nariai yra 16 patriotinių organizacijų atstovai, tikrai yra ir pasipiktinę, ir nesuprantame, ir nepritariame šitai procedūrai, tų dviejų komisijų jungimui“, – sakė G. Rutkauskas.

Jis pažymėjo, kad kol Valstybinės istorinės atminties komisijos klausimų spektras yra itin platus, tuo metu Laivės kovų komisija rūpinasi žmonėmis, kurie yra gyvieji istorijos liudininkai.

„Mes, tremtiniai, politkaliniai ir kiti laisvės kovotojai, esame pergyvenę visa šita, mes galime patarti, ir iš esmės mūsų nuomonės šioje vietoje nebeklaus. Prie Laisvės kovų komisijos buvo visuomeninė taryba, joje sprendėme įvairius klausimus, eliminavimas tarybos iš šių dviejų komisijų sujungimo mums yra nepriimtinas“, – sakė G. Rutkauskas.

„Žiūrėdamas, ką kuri komisija veikia, pagrindiniai darbai Laisvės kovų komisijos – rūpinimasis politkalinių teisių įgyvendinimu, rūpinimasis grįžusiais tremtiniais, jų gerbūviu, o kitos komisijos, Istorinės atminties komisijos, tokie daugiau politinio pobūdžio klausimai kaip istorinės atminties įamžinimas, įprasminimas, iš esmės matome, kad tie klausimai skirtingi ir komisijų nereikėtų jungti“, – kalbėjo G. Rutkauskas.

Valstybinės istorinės atminties komisijos vadovas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas tvirtina, kad pasipiktinimas galėjęs kilti iš nežinojimo, nes patariamoji taryba prie Laisvės kovų komisijos nebus naikinama, tik veiks prie kitos komisijos, o „tas dubliavimas nėra racionalus ir daug racionaliai būtų sujungti jėgas ir dirbti kartu“.

A. Gumuliauskas BNS taip pat teigė, kad Valstybinės istorinės atminties pagrindu sujungta komisija Seimo statute bus įrašyta kaip nuolatinė komisija, tad permainos iš esmės „problemos sprendimą pakels į gerokai aukštesnį lygį“.

„Ji išlieka, niekas nesikeičia, tik įvyksta susijungimas ir pakeliama į aukštesnį lygį, praktiškai komisija įgyja komiteto teises. Praktiškai šiandien Laisvės kovų komisijos egzistencija priklauso nuo Seimo noro įsteigti tokią komisiją ar neįsteigti. Jei mes įrašytume į Seimo statutą pakeitimą dėl nuolatinės komisijos, iš tikrųjų nuo Seimo kitos kadencijos narių margumyno nepriklausytų toks komisijos likimas, ji bet kokiu atveju dirbtų“, – sakė komisijos vadovas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs konservatorius parlamentaras Arvydas Anušauskas teigė, kad „Istorinės atminties komisija turėtų užsiimti reikalais, kurie siekia gilius amžius, nuo Žalgirio mūšio iki 1863 metų sukilimo, 1918 metų, šimtmečio minėjimo“.

„Daugumos tų įvykių liudininkų nėra, šiuo atveju mes kalbame apie gyvus žmones, kurie gyvena tarp mūsų, ir jie nori ir dėmesio, dėl to reikalinga speciali komisija“, – sakė A. Anušauskas.

Jis teigė, kad dar yra aktualių neišspręstų klausimų, susijusių su tremčių, laivės kovų laikotarpiu.

„Pavyzdžiui, ne visiems tremtyje gimusiems vaikams yra suteiktas nukentėjusio asmens statusas dėl įstatymo spragų“, – sakė parlamentaras.

Valdantieji rugsėjo pabaigoje paskelbė planuojantys sujungti Seimo Valstybinės istorinės atminties ir Laisvės kovų komisijas.

„Tai – pirmas žingsnis, kuris leis sutelkti dviejų dabar atskirai dirbančių parlamentinių institucijų pajėgas“, – paskelbtame pranešime informavo A. Gumuliauskas.

„Šiuo metu Seime veikia net kelios komisijos, kurios sprendžia su valstybės istorine atmintimi susijusias problemas. Tai reikalinga ir prasminga. Taip valstybė kuria ir puoselėja tradicijas, formuoja pagarbos valstybei kultūrą. Tačiau šiandien ši veikla dar gana atsitiktinė, išskaidyta į kelias institucijas. Tą reikia keisti“, – tvirtino A. Gumuliauskas.

Laisvės kovų komisijai vadovauja socialdemokratas Juozas Olekas. Socialdemokratų partija po rinkimų sudarė koaliciją su „valstiečiais“, bet iš jos pasitraukė ir šiuo metu yra opozicijoje.