Pilnutėliai autobusai, kas kelias minutes sukantys ratus prie vienų didžiausių sostinės kapinių, – ne ką mažesni ir automobilių srautai. Sunku privažiuoti ir prie mažesnių atokesnių kapinių. Kapams lankyti šiemet supuolė kaip niekad daug – net keturios laisvos dienos.

Ne vienas kalbintas atviravo, kad visas keturias dienas po kapus ir keliauja. „Važiavom vieną dieną sutvarkyti, o dabar jau atvažiavome tiesiog ramiai pasėdėti, pasimelsti, pabūti“, – sakė moteris.

„Kapai jau sutvarkyti – belieka atvažiavus uždegti žvakutę“, – tarstelėjo kita. „Praeitais metais žymiai daugiau žmonių buvo. Su autobusu ar su mašina čia būdavo sunku atvažiuoti, o šiandien, žiūriu, labai laisvai“, – pastebėjimais dalijosi dar viena pašnekovė.

„Konkrečios dienos nesirinkome. Vakar buvau kaime, aplankiau prosenelių kapus, senelių, proprosenelių kapus net radome“, – atviravo žurnalistų kalbintas vyras.

Prie kapinių – sustiprintos policijos pajėgos, automobilių eismas nukreipiamas į aplinkinius kelius ir gatves. Nors, kaip sako pareigūnai, ankstesniais metais būta ir daug didesnių srautų.

„Keturios dienos, tai srautai ir pasiskirstė. Be to, geras oras, saulėta – gal žmonės išvažiavo kažur pailsėti. Manome, kad šiandien ir rytoj turėtų tikrai žymiai gausiau atvažiuoti“, – teigė Vilniaus policijos viešosios tvarkos valdybos pareigūnas Arvydas Abaravičius.

Prieš Vėlines Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rekomendavo, o premjerė visų prašė laikytis saugumo, vengti susibūrimų, nelankyti senelių, jei galima – į kapines važiuoti kitomis dienomis. Ir važiuoti į jas patarta ne visuomeniniu transportu. 

Bet, kaip sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, daugelis rekomendacijas supranta kaip leidimą nesilaikyti rekomendacijų. Prie kapinių retas dėvėjo kaukes, buvo ir būriavimosi, ir apsikabinimų.

Policija stebėjo žmonių srautus ir fiksavo pažeidimus. „Išaiškinti trys neblaivūs vairuotojai. Dviem atvejais buvo stipriai apgirtę, tai yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Vienas – lengviau apgirtęs – jam pradėta administracinė teisena“, – detalizavo Vilniaus policijos viešosios tvarkos valdybos pareigūnas.

Didieji žmonių srautai į kapines suka pavakarę, kai sutemos atskleidžia visą mirusiųjų dienos grožį – tūkstančius žvakių liepsnelių. Tuomet daugelis eina tiesiog pasigėrėti vaizdu. Ypač daug žmonių sutraukia kapinės, kuriose palaidoti žymūs žmonės, istorinės asmenybės.

Tobulumui ribų nėra

Anot šį renginį organizuojančios Vilniaus universiteto (VU) Studentų atstovybės Kauno fakultete pirmininkės Lijanos Savickienės, šiemet ilgai buvo neaišku, kur pavyks jį surengti. O taip norėjosi grįžti į įprastinę vietą, nes šiemet „Sielų upė“ – jubiliejinė. Tačiau Vilniaus gatvė ir Laisvės alėja, kur ji įprastai tekėdavo, šiemet buvo remonuojamos. Todėl jau buvo surasta ir alternatyva joms – Rotušės aikštė.

Tačiau galiausiai spėta iki lapkričio 1-osios suremontuoti Laisvės alėją. Bet tada prisimintas kitas iššūkis, kurio autorė – jau minėta naujoji VU Studentų atstovybės Kauno fakultete pirmininkė L.Savickienė.

„Kandidatuodama į šias pareigas ir atsispirdama nuo to, kad mūsų universitetas siekia žaliojo universiteto vizijos, aš siūliau, kad „Sielų upėje“ vietoj parafinininų būtų naudojamos tik šviesos diodų (LED) žvakutės, taip išsaugant pradinę šio renginio idėją ir sielą, bet tuo pačiu siekiant ir tvarumo bei ilgaamžiškumo, t. y., kad nereikėtų, kaip būdavo iki šiol, po kiekvieno renginio rūšiuoti atliekų“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo L.Savickienė.

Išrenkant šią antrakursę, kuri anksčiau ne vienerius metus dalyvavo „Sielų upėje“ tik kaip eilinė kaunietė, VU Studentų atstovybės Kauno fakultete pirmininke, tuo pačiu nubalsuota ir už šio renginio sumanytojos – VU Kauno humanitarinio fakulteto, kaip jis vadinosi dar tada, Kultūros vadybos programos studentės Agnės Januškevičiūtės idėjos, labiausiai pastaraisiais metais garsinančios šį fakultetą Kaune, patobulinimą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nuo kiekybės – prie kokybės

Kaip jau užsiminta, teko dėl pandemijos priverstinai tobulinti šią idėją ir pernai. Pernykštę lapkričio 1-ąją imitacinis žvakelių, skirtų išėjusiųjų anapilin atminimui, takas driekėsi tik VU Kauno humanitarinio fakulteto kieme, kur buvo nufilmuotas ir šis vaizdp įrašas įkeltas į internetą.

Dar viena 20-osios „Sielų upės“ naujovė – kad šiemet ji gana trumpa, palyginus su ankstesniais metais, kai tekėdavo nuo Senamiesčio per visą Laisvės alėją. Šiųmetė „Sielų upė“ – tik nuo Laisvės alėjos fontano iki Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro). Ir tai, pasak L.Savickienės, taip pat susiję su tuo, kad būtų panaudota, kuo mažiau žvakučių. O ir tos pačios pasirinktos arbatinės, t. y. mažiausio dydžio, nes yra ilgaamžiškiausios.

Šiemet, anot pašnekovės, jų nepanaudota net 2 tūkstančiai, kai anksčiau būdavo išdėliojama, tiesa, jau minėtoje kur kas ilgesnėje trasoje, nuo 6 iki 7 tūkstančių. Tada ir šio renginio dalyvių skaičius, kaip kažkas buvo suskaičiavęs, siekė 10 tūkstančių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kviesdami kauniečius bei miesto svečius į šiųmetę „Sielų upę“, jos organizatoriai prašė tik ateiti pasigrožėti šiuo gražia miesto tradicija tapusiu renginiu, nebesinešant savo žvakių.

Sužavėjo ir užsieniečius

Ir šiemet žmonės rinkosi gausiai. Kai kurie iš jų čia atėjo dar prieš oficialią renginio pradžią. Dalis – su mažyliais, kurie džiaugsmingai spaudė mygtuką, uždegantį LED žvakutę.

Tačiau kai kurie vyresnio amžiaus šiųmetės "Sielų upės" dalyviai dar nesėkmingai bandė uždegti LED žvakutę, kaip parafininę - įžiebtu degtuku ar net įnirtingai purtydami.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Akyse gausėjančioje minioje buvo ir prieš metus gyventi į Lietuvą iš Niujorko grįžusi Vilma. „Aš čia pirmą kartą. Perskaičiau apie šį renginį ir labai norėjau vaikams parodyti šią gražią idėją. Buvome pas mamą kapuose ir labai skubėjome čia, kad nepavėluotume“, – pasakojo su aštuonmečiu sūnumi ir trylikamete dukra pasigrožėti šiųmete „Sielų upe“ atėjusi buvusi niujorkietė.

Ji teigė pritarianti organizatorių idėjai vietoj parafininių naudoti LED žvakutes. „Gyvenant Niujorke, su tokiomis žvakutėmis teko susidurti vietinėse bažnyčiose. Iš pradžių atrodė keistokai, bet greitai pripratau, kad tai – ir ekologiškiau, ir saugiau“, - teigė pašnekovė, nepaliovusi kartoti, kaip šį vakarą Laisvės alėjoje gražu.

Žmonių meilė neblėsta

Jau nuo pat ryto šių kapinių prieigose nebuvo kur pasistatyti automobilio. O žmonės vis ėjo ir ėjo.

Ir naujai ateinančiųjų buvo vis daugiau nei jau išeinančių. O čia amžinojo poilsio atgulusiųjų kapai vis labiau švietė nuo uždegamų žvakių. Kai kurie iš jų, sprendžiant pagal pastarųjų gausą bei kapą nuklojusias gėles, ko gero, po mirties mylimi labiau nei būdami gyvi.

Tradiciškai daugiausia žvakučių degė ant kunigo ir poeto Ričardo Mikutavičiaus kapo. Vieną kauniečių šeimą, uždegusią čia žvakutę, pakalbinome.

„Mes nesame su gerbiamu kunigu giminės, bet jis prieš 20 metų krikštijo mūsų sūnų Justą.Tuo metu R.Mikutavičius jau buvo išmestas iš Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčios ir atvažiavo pakrikštyti ką tik gimusio mūsų mažylio į namus. Iš šio susitikimo liko labai malonūs prisiminimai. Ir tai buvo, likus šiek tiek daugiau nei metams iki jo tragiškos žūties. Todėl mes kiekvienais metais ateiname čia uždegti žvakutės“, – pasakojo Justo mama Diana, jos sūnui tuo metu uždegant dar vieną žvakutę ant šio tragiškai žuvusio kunigo kapo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gausiai lankomas, sprendžiant pagal uždegtas žvakutes, ir greta esantis Salomėjos Nėries kapas. „Ateinu čia per Vėlines kasmet. Nesutinku su tais, kurie linkę smerkti šią, mano nuomone, talentingiausią mūsų poetę dėl jos klystkelių. Kiekviena karta yra kažkuo išbandoma. Mes – koronavirusu, o S.Nėris ir jos amžininkai buvo atsidūrę politinio maro gniaužtuose. Be to, skirtingai nuo kai kurių savo kolegų, ji neturėjo jokio pasirinkimo galimybės. Šį mano įsitikinimą dar labiau pagilino ne per seniausiai apie poetę išleistas romanas. Sužinojusi, koks baisus jos gyvenimas, ypač paskutinieji jo metai, negaliu neuždegti žvakutės už jos sielos ramybę ant jos kapo“, – teigė prisistatyti nenorėjusi pusamžė moteris, tepasakiusi, kad turi filologės išsilavinimą, bet dirba kur kas labiau su realybe susijusį darbą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Neeilinės istorijos

Visi Petrašiūnų panteono lankytojai, sutikti čia lapkričio 1-osios rytą, geranoriškai aiškino, kaip rasti vieno ar kito čia palaidoto šviesuolio kapą. O viena iš jų – pedagogė Vilija Arlauskienė, sužinojusi, kokį reportažą rengia „Kauno diena“, net pasišovė tapti mūsų gide.

Prie R.Mikutavičiaus kapo ji papasakojo ir neeilinę istoriją apie turimą nuotrauką, kurioje kunigas Vokietijoje įamžintas kartu su šalia jo palaidotais Vasario 16-osios gimnazijos darbuotojais. Ir jų kapai – tokia pačia eilės tvarka, kaip jie sustoję toje nuotraukoje. „Iš kairės – Vincas Natkevičius, per vidurį – kartu su sutuoktiniu Jonu Griniumi, kuris tuo metu jau buvo miręs,  palaidota jo žmona, ir dešinėje – R.Mikutavičius“, – teigė mūsų gidė, kurios pačios niekaip nepavyko prikalbinti nusifotografuoti.

Ji vis išsisukdavo nuo šio pasiūlymo, pasakodama vis naujas istorijas. Viena iš jų buvo apie anūką Mykolą, kuris, būdamas šešerių, nuvestas prie taip pat Petrašiūnų panteone esančio poeto Bernardo Brazdžionio kapo ir išgirdęs, kad čia palaidotas „Meškiuko Rudnosiuko“ autorius, iš karto puolė deklamuoti šią eiliuotą pasaką. O, kai jis užsikirsdavo, pamiršęs vieną ar kitą eilutę, jam į pagalbą kaip mat atskubėdavo kartu su šia nuostabia poezija vaikams užaugęs jo tėtis. Anot V.Arlauskienės, prie B.Brazdžionio kapo su anūkais ateina ir daugiau močiučių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasiteiravus mūsų gidės, kuri teigė visada užsukanti ir pas Leonidą Donskį, ir pas Algimantą Kančą, ar mes deramai prisimename mirusius, ji atsakė: „Gal kartais ir perlenkiam. Nors dabar jau nebėra tokių laužaviečių, kaip anksčiau, kai ant vieno kapo buvo uždegama po keliasdešimt žvakių. Be to, daug kas jau naudoja ir vienkartinius įdėklus, kad kuo mažiau terštų aplinką“.

Iškalbinga išpažintis

Panašios nuomonės buvo ir Julija Ulevičienė, atėjusi aplankyti Petrašiūnų panteone palaidotų savo vyro – pedagogo ir choro dirigento Leono Ulevičiaus bei brolio Vlado Kiverio, kuris buvo partizanų ryšininkas. J.Ulevičienė taip pat atrodo, kad tas kapų apkrovimas žvakėmis ir gėlėmis šiek tiek perdėtas. Tačiau ji sutiko, kad galbūt kai kam tai – vienintelis būdas pasakyti mirusiajam tai, ko nespėta pasakyti, kol jis buvo gyvas.

Julija Ulevičienė. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

J.Ulevičienė teigė, kad grįždama nuo sutuoktinio bei brolio kapų, visada užsuka ir į tą panteono dalį, kurioje ilsisi jos mylimi aktoriai. Vienos iš jų – Kauno dramos teatro primadonos Gražinos Balandytės kapo ieškojome ilgiausiai. Kol paaiškėjo, kad ji palaidota į priešingą pusę nuo didžiojo tako atšakos, vedančos į panteono kvartalą, kur ilsisi buvę jos kolegos, – šalia savo mamos.

Šią vietą parodę kapinių lankytojai perspėjo, kad kadangi ši kapavietė tvarkoma iš naujo, jokio užrašo ant jos, kad čia palaidota žiūrovų numylėtinė G.Balandytė gali, ir nebūti. Taip ir buvo, tačiau ant nebaigtos įrengti naujos kapavietės buvo padėtas laikinasis kryžius su primadonos pavarde, ties kuriuo ir uždegėme žvakutę.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Visus mūsų klaidžiojimus ir meditacijas prie Petrašiūnų panteone besiilsinčių mūsų šviesuolių kapų vainikavo vieno žilgalvio šių kapinių lankytojo išpažintis.

„Ateinu čia ne tik per Vėlines, bet ir be progos - pasisemti išminties iš čia besiilsinčių, nevyniokim žodžių į vatą bent jau po jų mirties, mūsų tautos milžinų – pagal turėtus talentus ir dvasios didybę. Daugelio jų sudėtingi likimai suteikia jėgų atsilaikyti prieš nesibaigiančius šiandieninių aktualijų išbandymus, kurie kitoms kartoms gali atrodyti tokios niekingi“, – teigė šis, tyliai, kol nebuvo užkalbintas, Petrašiūnų panteone meditavęs senjoras, prisistatęs Jeronimu ir kuklinęsis fotografuotis čia palaidotų, pasak jo, didžiavyrių kapaviečių fone. Jis neslėpė asmeniškai nepažinojęs nė vieno čia palaidoto savo bendraamžio, tačiau jo gyvenimo saulėlydyje tai - viena iš mėgiamiausių jo pasivaikščiojimo vietų.

Šis reikalavimas galios iki kovo 31 dienos – vasaros sezonu leidžiamas 130 kilometrų per valandą greitis.

110 kilometrų per valandą greičio ribojimas nuo pirmadienio įsigalioja ir greitkeliuose. Nuo balandžio iki lapkričio čia leidžiamas 120 kilometrų per valandą greitis.

Kituose keliuose maksimalus leistinas greitis nekinta, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija, esant sudėtingesnėms eismo sąlygoms, vairuotojus ragina važiuoti lėčiau, laikytis didesnio atstumo, neskubėti kelyje.

„Kelionės sėkmė apie 90 proc. priklauso nuo žmogaus veiksmų, todėl labai svarbu dalyvaujant eisme daryti teisingus sprendimus. Nepasirinktas saugus greitis, leistino greičio viršijimas yra dažniausia eismo įvykių priežastis, todėl vairuotojams nuolat primename visada atsakingai rinktis greitį“, – sako Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Nuo lapkričio 1 dienos taip pat leidžiama naudoti dygliuotas padangas. Naudojant tokias padangas būtina prisiklijuoti skiriamąjį ženklą.

Nuo lapkričio 10-osios bus draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis.

Dangaus kūnai: saulė teka 7.22 val., leidžiasi 16.42 val. Dienos ilgumas 9.20 val.

Mėnulis (delčia) teka 1.59 val., leidžiasi 15.59 val.

Vardadieniai:

Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas

Datos:

Visų šventųjų diena

Tarptautinė kovos su narkomanija diena

Pasaulinė veganų diena

1902 — gimė poetas Juozas Tysliava. Mirė 1961 m.

1906 — gimė prozininkas Bronius Daunoras. Mirė 1985 m. Londone.

1906 — kompozitorius, vargonininkas, dirigentas Juozas Stankūnas. Mirė 1996 m.

1906 — gimė rašytojas, laikraščių redaktorius ir leidėjas Bronius Daunoras.

1918 — Vytauto gimnazijoje Vilniuje buvo įsteigtas pirmasis skautų vienetas — Petras Jurgelevičius. Ši diena minima kaip lietuviškos skautijos gimtadienis.

1979 — gimė lenkų kilmės Lietuvos krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

2019 — eidamas 89-uosius metus mirė žinomas advokatas, buvęs Seimo narys Vytautas Zabiela.

Lapkričio 1-oji pasaulio istorijoje:

1500 — gimė italų skulptorius ir auksakalys Benvenuto Cellini (Benvenutas Čelinis).

1512 — pirmą kartą Vatikane viešai eksponuoti Michelangelo (Mikelandželo) kūriniai.

1695 — veiklą pradėjo pirmasis bankas Škotijoje — „The Bank of Scotland“.

1755 — žemės drebėjimo aukomis Lisabonoje tapo mažiausiai 60 000 gyventojų; stichijos metu buvo sugriauti du trečdaliai miesto.

1757 — gimė Italijos neoklasikos skulptorius Antonio Canova (Antonijas Kanova).

1894 — mirė Rusijos caras Aleksandras III, šalies monarchu tapo Nikolajus II.

1935 — gimė palestiniečių kilmės amerikietis, literatūros teoretikas bei įtakingas kritikas Edward Said (Edvardas Saidas). Mirė 2003 m.

1936 — Benito Mussolini (Benitas Musolinis) paskelbė Romos-Berlyno sąjungą.

1945 — britai pranešė, kad nacių lyderis Adolf Hitler (Adolfas Hitleris) nusižudė savo bunkeryje Berlyne.

1950 — du Puerto Riko radikalai nesėkmingai kėsinosi į JAV prezidentą Garry Truman (Garį Trumeną).

1952 — Edward Teller (Edvardas Teleris) ir kiti amerikiečių mokslininkai netoli Maršalo salų pirmą kartą išbandė vandenilinę bombą.

1984 — prisiekė naujasis Indijos premjeras Rajiv Gandhi (Radživas Gandis).

1989 — panaikinus apribojimus kelionėms, šimtai Rytų Vokietijos gyventojų veržėsi į Vakarų Vokietijos ambasadą Prahoje, stengdamiesi patekti į Vakarus.

1993 — įsigaliojo Mastrichto sutartis, sukūrusi Europos Sąjungą.

1997 — dėl finansinės krizės Azijoje Indonezijoje uždaryta 16 bankų.

2009 — sulaukęs 87 metų amžiaus mirė amerikiečių teisininkas, kompozitorius, išradėjas ir fizikas Robert H.Rines (Robertas H.Rainsas), kurio atradimai padėjo padidinti radiolokatorių, sonarų ir echoskopų skiriamąją gebą.

Lapkričio 1-oji šou pasaulyje:

1957 — gimė Amerikos „kantr“ dainininkas ir buvęs aktorės Julia Roberts (Džulijos Roberts) vyras Lyle Lovett (Lailas Lovetas).

1962 — gimė amerikiečių roko grupės „Red Hot Chilli Peppers“ narys Anthony Kiedis (Antonis Kidisas).

1963 — gimė britų roko grupės „Def Leppard“ narys Rick Allen (Rikas Alenas).

1968 — gimė britų grupės „Blur“ narys Alex James (Aleksas Džeimsas).

1968 — George Harrison (Džordžas Harisonas) išleido albumą „Wanderland“ ir tapo pirmuoju „bitlu“, išleidusiu savo solinį albumą.

1969 — Elvis Presley (Preslis) įrašė dainą „Suspicious Minds“, kuri tapo jo paskutiniu hitu.

2006 — Masačusetse mirė William Styron (Viljamas Staironas), pagal kurio romaną „Sofi pasirinkimas“ (Sophie's Choice) buvo pastatytas garsus filmas ir kuris už „Neto Ternerio išpažintį“ (The Confessions of Nat Turner) gavo Pulitzerio (Pulicerio) premiją.

2007 — kanadiečių rokerė Avril Lavigne (Avril Lavin) per MTV Europos muzikos apdovanojimų įteikimo ceremoniją Miunchene nustelbė savo konkurentą Justin Timberlake (Džastiną Timberleiką) ir gavo du pagrindinius apdovanojimus: už „Girlfriend“ atiteko užkrečiamiausios dainos kategorijos apdovanojimas, be to, ji buvo pripažinta geriausia 2007-ųjų soliste.

2010 — Tome Cruise (Tomas Kruzas) kybojo ant lyno ant 828 metrų aukščio dangoraižio „Burj Khalifa“ Dubajuje, kuriant naują filmo „Neįmanoma misija“ (Misssion: Impossible) dalį.

2011 — kino legendai, „Muzikos garsų“ žvaigždei Julie Andrews (Džiuli Endrius) už sėkmingą karjerą Holivude ir humanitarinę veiklą buvo skirtas 2011 metų Monako kunigaikštienės Grace (Greisės) apdovanojimas.

2012 — Didžiosios Britanijos kino žvaigždė Roger Moore (Rodžeris Muras) pelnė Jungtinių Tautų (JT) Vaikų fondo (UNICEF) pirmąjį Jungtinės Karalystės apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus — taip pagerbta jo veikla per du dešimtmečius šios organizacijos geros valios ambasadoriaus poste.