Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, Stokholme yra suplanuoti L. Kasčiūno susitikimai su Švedijos gynybos ir civilinės apsaugos ministrais, Užsienio reikalų komitetu ir jo pirmininku, Švedijos gynybos pramonės atstovais.

Susitikimuose planuojama aptarti aktualius saugumo ir gynybos klausimus, gynybos pramonės aktualijas ir bendradarbiavimo galimybes.

L. Kasčiūnas Stokholme taip pat dalyvaus renginyje „Road to NATO‘s Washington Summit: The Future of Nordic-Baltic Allies“.

Lietuva jau įsigijo nemažai „Rheinmetall“ įrangos ir planuoja pirkti dar. Glaudesni santykiai gali padėti pigiau ir greičiau nusipirkti ginkluotės.  

„Be jokios abejonės, tokia investicija atidaro daug įvairiausių galimybių tiek investavimui, tiek pramoniniam bendradarbiavimui, tiek dvišaliams santykiams“, – teigė L. Kasčiūnas. 

Pėstininkų kovos mašinos „Boxer“ – vieni galingiausių ir brangiausių Lietuvos kariuomenės ginklų. Lietuva jų įsigijo apie 100, derinamasi dar dėl 120.  

„Boxer“ įsigijimas bus tęsiamas toliau. Negalėčiau pasakyti, kokia bus apimtis, nes naujų pirkimo planų pakeitimų dar nebuvo pristatyta“, – aiškino A. Anušauskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet kariuomenės vadovybėje jau kurį laiką neoficialiai svarstoma, ar „Boxer“ – geriausias pasirinkimas. Ar nereikėtų kovos mašinų ant vikšrų ypač tada, kai situacija iš esmės pasikeitė, kai nuspręsta kurti diviziją su tankais.

„Divizijai, kurioje bus tankai, be abejo, turi būti situacija, kad visi divizijos elementai turi tuo pačiu greičiu judėti bet kokiu keliu, todėl ten turėtų būti vikšrinės kovos mašinos“, – kalbėjo Karo akademijos dėstytojas Artur'as Plokšto.

Naujasis ministras L. Kasčiūnas sako, kad reikės perdėlioti prioritetus dėl naujų pėstininkų kovos mašinų.

„Karų patirtis rodo, kad geriau turėti vikšrines kovos mašinas. Pėstininkų kovos mašinų antram etapui pinigų turime jau dabartiniame biudžete. Tiesiog viduje reiks perdėlioti prioritetus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pėstininkų kovos mašinos su vikšrais gali būti labiau šarvuotos, bet jų kaina didesnė. „Boxer“ Lietuvos dirvožemyje kyla iššūkių. Tai pastebima pastaraisiais metais, kai Lietuvoje dažnėja įvairios technikos atsivežančių sąjungininkų pratybos.

Pirkti kovos mašinas su vikšrais būtų brangiau ir dėl to, kad Lietuva jau pasistatė remonto dirbtuvių, kurios yra pritaikytos „Boxer“.  

Anot A. Anušausko, jei ne jo patraukimas, antrasis „Boxer“ pirkimas jau galėjo būti baigiamas derinti. Dabartinis ministras L. Kasčiūnas lauks įvertinimo, ar tikrai „Boxer“ geriausiai dera su tankais.  

Amunicijos gamyklą Lietuvoje statyti norintis „Rheinmetall“ turėtų ką pasiūlyti, nes jie gamina arba prisideda gaminant ne tik „Boxer“, bet ir kovos mašinas su vikšrais.  

Vokiečių karinė pramonė taip pat ieško naujų rinkų, nes prarado Lenkiją. Lenkai perka milžiniškus kiekius technikos iš Pietų Korėjos, JAV.  

Sužinosime, ką apie tokius sprendimus mano kariuomenė, kaip tai dera su mūsų jau patvirtintais planais, juo labiau, su NATO strateginiais operaciniais planais, kurie yra naujai paruošti.

Keliems mėnesiams ministru paskirtas L. Kasčiūnas iš esmės perdėlioja pirmtako A. Anušausko planus. Lieka neaišku, kiek šie pokyčiai dera su įsipareigojimais NATO. 

„Sužinosime, ką apie tokius sprendimus mano kariuomenė, kaip tai dera su mūsų jau patvirtintais planais, juo labiau su NATO strateginiais operaciniais planais, kurie yra naujai paruošti“, – teigė Seimo narys Dainius Gaižauskas.

L. Kasčiūnas neslepia, kad tai jo politinės iniciatyvos.

Skambiai pristatomi nauji kariniai pirkimai, nors partijos dar toli nuo sutarimo dėl papildomų pinigų šiems pirkiniams.

Todėl jis džiaugiasi, kad dabar, į KAM vadovo postą atėjus Laurynui Kasčiūnui, sistema galės atsikvėpti.

„Iki mano atsistatydinimo krašto apsaugos sistema (...) buvo perkrauta atsakymų ruošimu, kad, vis dėlto, krašto apsaugos sistema dirba, kad vykdome užsakymus, kad vykdome savo pareigas, kad dirbame, dirbame, dirbame... Ir žmonės jau skundėsi – žinote, tiek viešų laiškų, tiek masės įvairių užklausimų jie nebuvo matę. Atrodė, kad kiekvieną savaitę reikia parengti bent po kelias didžiules pažymas, siekiant paneigti kartais melagingus, kartais iš nežinojimo pasakytus teiginius, kurie cirkuliuodavo viešojoje erdvėje“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė A. Anušauskas.

„Aš sakyčiau, kad tai buvo susiję tik su mano asmeniu“, – aiškino parlamentaras.

Jis nedetalizavo, kas konkrečiai KAM darė minėtą spaudimą – Vyriausybės vadovybė ar dažnai su A. Anušausku konfliktavusi Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Nesiaiškinsiu, kas, iš kur buvo, kokios psichologinės operacijos buvo taikomos“, – nurodė buvęs ministras.

„Aš šioje situacijoje įžvelgiu tokį pozityvą – dabar naujas ministras turi tam tikrą savo matymą. Gal per trumpą laiką didelių darbų nepavyks padaryti, bet tai leis krašto apsaugos sistemai atsikvėpti nuo to, sakyčiau, kartais nepagrįsto spaudimo apie tariamai nepadarytus darbus“, – teigė jis.

Užsimena apie negatyvią atmosferą Seimo komitete, tačiau buvusiam pirmininkui linki sėkmės

Ir nors viliasi, jog pokyčiai KAM vadovybėje visai sistemai bus tik į naudą, A. Anušauskas nepaneigia, jog jo ir dabartinio ministro L. Kasčiūno santykiai yra įtempti. Klausiamas apie vis į viešąją erdvę iškylančius ginčus, parlamentaras sako, jog politikų bendravimas turi būti darbinis. Toks esą yra ir jo bei buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko santykis.

„Aš noriu, kad dabartiniam ministrui pasisektų geriau, nei man sekėsi per šiuos 40 mėnesių“, – tvirtino A. Anušauskas.

Tačiau politikas leidžia suprasti, kad tam tikrų nuoskaudų dėl L. Kasčiūno elgesio esama. A. Anušauskas priminė bendravimą su NSGK, kai šiam vadovavo dabartinis ministras. Tuo metu KAM vadovas dažnai sulaukdavo kritikos dėl to, jog yra retas svečias komiteto posėdžiuose. Vienas dažniausiai tai prikaišiojusių politikų – „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Aš manau, kad ir partijos pirmininkas galėjo kalbėtis anksčiau – ne tik po dviejų savaičių po įvykio.

„Iš tikrųjų, manau komitete buvo sukurta tokia labai negatyvi atmosfera ta prasme, kad aš negalėjau išvykti į jokią komandiruotę“, – aiškino jis.

„Ir vis tiek buvo traktuojama, kad aš, vykdamas į komandiruotes, nesilankau komiteto posėdžiuose. Turiu pasakyti, iš savo kolegų, komiteto narių, vis dėlto, nesulaukiau tos reakcijos, kad jie pataisytų opozicijos narį, patikslintų. Šiuo atveju niekas manęs ten negynė. Gal naivu to tikėtis, bet, vis dėlto, mes kolegos. Turime žiūrėti į faktus objektyviai“, – apgailestavo A. Anušauskas.

Nepaisant užuominų apie tam tikrą nusivylimą kolegų konservatorių ir paties L. Kasčiūno elgesiu, A. Anušauskas kartoja esantis „suinteresuotas krašto apsaugos sistemos sėkme – kad ir kas jai bevadovautų“.

I. Šimonytės kvietimo susitikti sulaukė iš anksto: nenujautė, jog pokalbis bus apie atsistatydinimą

Jau mėnesį KAM vadovo postą apleidęs politikas interviu metu įvertino ir savo pozicijas bei pasisakymus po lemtingojo penktadienio – kai premjerė Ingrida Šimonytė paprašė jo atsistatydinti iš ministro pareigų. A. Anušauskas akcentavo – kvietimą susitikti su ministre pirmininke jis gavo keletą dienų anksčiau. Tačiau to, kokia linkme penktadienio popietę vykęs pokalbis pasisuks, jis nurodo nenujautęs.

„Aš buvau pasiėmęs popierius ir dokumentus apie finansavimą, apie dronus, apie pokyčius. Na, džiazavome, nes nežinojome turinio, apie ką norima kalbėti. Buvau pasiruošęs visai kitiems dalykams, negu buvo“, – dėstė A. Anušauskas, neslėpdamas, jog premjerės prašymas pasitraukti iš pareigų jį šokiravo.

Apskritai, tęsė konservatorius, situacija būtų klosčiusis visiškai priešingai, jeigu Vyriausybės vadovė būtų aiškiau komunikavusi ir paaiškinusi tuomečiam ministrui, kas jo darbe netenkina ir kur reikėtų pasitempti.

„Buvau pakviestas kelios dienos prieš tai, vadinasi žinotas turinys, bet man nepasakyta. Galėjom komunikuoti. Aš gi ne koks priešas. Jeigu sutariame, kad premjerės netenkina kažkoks darbas, darbų tempas ir kad tenkintų kitas žmogus – aš tikrai be jokių problemų tiesiog pasitraukčiau ir tiek. Tiesiog reikia apie tai kalbėtis. Šiuo atveju nėra kalbėjimas ar nekalbėjimas tik mano vieno problema. Tai yra visų tam lauke dalyvaujančių politikų reikalas“, – vertino Seimo narys.

Tuo metu apie santykius su partijos vadovu, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu A. Anušauskas atsiliepia glaustai – nors iš buvusio kolegos Ministrų kabinete sulaukė itin griežtos kritikos dėl pasisakymų apie skaidrumą krašto apsaugos sistemoje. Kaip ir su premjere, taip ir su G. Landsbergiu, A. Anušausko manymu, reikėjo geresnio dialogo.

„Aš manau, kad ir partijos pirmininkas galėjo kalbėtis anksčiau – ne tik po dviejų savaičių po įvykių“, – į aštrią partijos pirmininko repliką atsakė buvęs KAM vadovas.

„Tarpusavio komunikavimas nebuvo toks, koks galėtų būti. Sutinku. Jis palaipsniui keitėsi, keitėsi, keitėsi, keitėsi...“ – tęsė jis, taip ir neatskleisdamas, ar šiuo metu su G. Landsbergiu sutaria.

„Aš esu frakcijoje“, – tepasakė A. Anušauskas.

Mano, kad jo pareiškimais apie galimą korupciją pasinaudojo ir prezidentas, ir Seimo nariai

Palikdamas pareigas KAM vadovybėje A. Anušauskas įžiebė diskusijas dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Jis teigė susidūręs su kompanijomis, mėginusiomis papirkti KAM darbuotojus. Ir nors tam ministerijoje buvo užkirstas kelias, A. Anušauskas informavo, jog minėti verslai „rado atviras duris pas kitus politikus“.

Visgi, vėliau STT, įvertinusi situaciją, nematė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų gynybos srityje.

Klausiamas, ar nesigaili pasisakymų, sukėlusių tiek abejonių antikorupcine politika KAM, A. Anušauskas pripažįsta, jog galėjo pasisakyti kitaip.

„Žinutė, kurią aš norėjau perduoti – kad krašto apsaugos sistema yra atspari ir antikorupcinė sistema veikia. Bet, žinote, aš neįvertinau mūsų politinio lauko veikimo principų – ypatingai rinkiminiame laikotarpiu. Galiu tą drąsiai pasakyti, nes tuo iškart visi pasinaudojo – nuo prezidento, neslėpkime, jis irgi rinkimuose dalyvauja, iki Seimo politikų. Ir visi sako – tai jis kalba apie korupciją krašto apsaugos sistemoje“, – savo matymą aiškino A. Anušauskas.

„Aš kalbėjau apie atsparumą korupcijai, bet visi (mano žodžius – ELTA) pervertė ir dabar lapas teiginys apie korupciją krašto apsaugos sistemoje sėkmingai tyvuliuoja kaip ant ežero kažkoks nukritęs, nenuskandinamas lapas“, – stebėjosi jis.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje premjerė I. Šimonytė paprašė A. Anušauską palikti pareigas KAM vadovybėje. Vyriausybės vadovė teigė, jog atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

A. Anušauską ministro poste pakeitė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas.

Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija (URM), Liuksemburge vyksiančiame susitikime ES užsienio reikalų bei gynybos ministrai bendroje sesijoje aptars situaciją Ukrainos fronte ir ES saugumo įsipareigojimus Ukrainai, įskaitant karinę paramą.

Tarybos metu taip pat vyks diskusijos dėl įšaldyto ir įmobilizuoto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms ir naujų sankcijų. Diskusijos metu nuotoliniu būdu kreipsis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bei Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Ministrai taip pat aptars ir įvykius Artimuosiuose Rytuose, situacijos regione deeskalavimą, regioninį saugumą ir sankcijų Iranui stiprinimo klausimą. Diskusijoje taip pat planuojama aptarti humanitarinę situaciją regione ir Artimųjų Rytų taikos proceso atnaujinimo galimybes.

Taryboje taip pat bus aptarta situacija Sudane, kuriame nuo 2023-ųjų balandžio tęsiasi karinis konfliktas.

Užsienio reikalų taryba yra atsakinga už ES išorės veiksmus, kurie apima užsienio politiką, gynybą ir saugumą, prekybą, vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą.

Ją sudaro visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai, atsižvelgiant į darbotvarkę, posėdžiuose taip pat dalyvauja gynybos ministrai, už vystymąsi ir prekybą atsakingi vyriausybių nariai.

Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija (URM), Liuksemburge vyksiančiame susitikime ES užsienio reikalų bei gynybos ministrai bendroje sesijoje aptars situaciją Ukrainos fronte ir ES saugumo įsipareigojimus Ukrainai, įskaitant karinę paramą.

Tarybos metu taip pat vyks diskusijos dėl įšaldyto ir įmobilizuoto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms ir naujų sankcijų. Diskusijos metu nuotoliniu būdu kreipsis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bei Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Ministrai taip pat aptars ir įvykius Artimuosiuose Rytuose, situacijos regione deeskalavimą, regioninį saugumą ir sankcijų Iranui stiprinimo klausimą. Diskusijoje taip pat planuojama aptarti humanitarinę situaciją regione ir Artimųjų Rytų taikos proceso atnaujinimo galimybes.

Taryboje taip pat bus aptarta situacija Sudane, kuriame nuo 2023-ųjų balandžio tęsiasi karinis konfliktas.

L. Kasčiūnas po tarybos vyks į Stokholmą, kur antradienį suplanuoti jo susitikimai su Švedijos gynybos ir civilinės apsaugos ministrais, Užsienio reikalų komitetu ir jo pirmininku, Švedijos gynybos pramonės atstovais. Susitikimuose planuojama aptarti aktualius saugumo ir gynybos klausimus, gynybos pramonės aktualijas ir bendradarbiavimo galimybes.

L. Kasčiūnas Stokholme taip pat dalyvaus renginyje „Road to NATO‘s Washington Summit: The Future of Nordic-Baltic Allies“.

Užsienio reikalų taryba yra atsakinga už ES išorės veiksmus, kurie apima užsienio politiką, gynybą ir saugumą, prekybą, vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą.

Ją sudaro visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai, atsižvelgiant į darbotvarkę, posėdžiuose taip pat dalyvauja gynybos ministrai, už vystymąsi ir prekybą atsakingi vyriausybių nariai.

Vietoje ratuotų kovos mašinų L. Kasčiūnas svarsto vikšrinių kovos mašinų įsigijimą.

„Patirtis karų rodo, kad tankai, kurie yra vikšriniai, geriau turėti ir vikšrines kovos mašinas. Antrajam pėstininkų kovų mašinų (įsigijimo – BNS) etapui esame užprogramavę pinigų dabartiniame biudžete, tiesiog reikia viduje perdėlioti prioritetus, bet čia aš laukiu karinio patarimo“, – LNK žinioms sakė L. Kasčiūnas.

„Yra tam tikri sprendiniai, kurie turi atsirasti vertinant, kas turi rištis ir judėti kartu su tankais – ar ratinės, ar vikšrinės pėstininkų kovos mašinos“, – teigė jis.

Vikšrines kovos mašinas gamina ar prie jų gaminimo prisideda ir Lietuvoje artilerijos šovinių gamyklą ketinanti statyti „Rheinmetall“, kuri yra ir „Boxer“ gaminančio konsorciumo ARTEC akcininkė.

Dėl „Leopard 2“ įsigijimo Lietuvoje kuriamai divizijai sausio pabaigoje sutarė Valstybės gynimo taryba (VGT), tuomet KAM pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Lietuva 2016 metais pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų „Boxer“ įsigijimų.

Pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus modifikuotos kovos mašinos Lietuvoje vadinamos „Vilkais“.

Prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė apie planus papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.

Šią savaitę L. Kasčiūnas pasiūlė sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.

Dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“. L. Kasčiūno teigimu, peržiūrėti anksčiau pateiktus gynybos prioritetus reikėjo įvertinant karo pamokas Ukrainoje ir Lietuvos poreikius.

„Šiuo metu peržiūrime savo prioritetus, kad kuo greičiau galėtume prisidėti oro erdvės radarų sistemomis. Praėjusią savaitę lankiausi Ukrainoje ir įsitikinau, kad oro gynybos sistemų ir amunicijos poreikis yra itin didelis“, – NATO-Ukrainos tarybos posėdyje sakė L. Kasčiūnas.

Nuo Rusijos agresijos pradžios 2022 metais, Lietuva prisidėjo prie Ukrainos oro gynybos. Kariaujančiai šaliai atidavė sovietinio tipo P-18 išankstinio perspėjimo oro erdvės stebėjimo radiolokacinės sistemas, „Stinger“ sistemas, NASAMS paleidimo įrenginius, karinio jūrų laivyno radarus, priešlėktuvinius ginklus L-70 su amunicija, Mi-8 sraigtasparnius ir kitą įrangą.

Lietuva šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, antidronų sistemas, tūkstančius prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1.

Nuo karo pradžios Lietuva Ukrainai suteikė karinės paramos, kuri siekia apie 610 mln. eurų. Šiemet jau suteikta paramos už maždaug 84 mln. eurų.

„Vienos ar kitos ginkluotės įsigijimo ankstinimas (divizijoje yra numatytas visas oro gynybos pulkas) ar vėlinimas neturi pakeisti užsibrėžto tikslo ir termino. Prezidentas pabrėžia, kad krašto apsaugos sistemos įsigijimų prioritetų peržiūrėjimas negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos“, – teigiam Eltai perduotame Prezidentūros komentare.

Prezidento komunikacijos grupė atkreipia dėmesį, kad divizija pilną operacinį pajėgumą turi pasiekti 2030 metais.

„Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) yra pritarusi divizijos kūrimui Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgose. Taip pat VGT sutarė dėl kelių reikšmingų sąlygų – divizija turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą, turėti būtiną ginkluotę, atsargas, personalą 2030 m., o lėšos jos kūrimui ir plėtrai turėtų būti numatytos iš papildomų asignavimų Krašto apsaugos ministerijai“, – rašoma Prezidentūros komentare.

„Kaip konkrečiai turėtų būti pasiektas šis sutartas rezultatas, kuria apimtimi Lietuva remsis sąjungininkų pajėgumais, – tai jau įgyvendinimo planavimo objektas“, – tikinama pateiktame atsakyme.

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigia siūlantis vietoje suplanuoto tankų bataliono steigti kuopą ir didesnį dėmesį skirti oro gynybos stiprinimui. Anot jo, ilgainiui tankų kuopa būtų didinama iki bataliono dydžio. Šią idėją ministras trečiadienį pristatė premjerės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo.

L. Kasčiūnas teigia partijų atstovams trečiadienį pateikęs siūlymą artimiausiu metu įsigyti dar dvi vidutinio nuotolio gynybos sistemas.

G. Nausėda: brigados dislokavimas atvers naujas galimybes plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Vokietija

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje ne tik užtikrins didesnį šalies saugumą, bet ir sustiprins šalių abipusį ekonominį bendradarbiavimą. Anot jo, jau yra matomas išaugęs Vokietijos įmonių ir finansų bendrovių susidomėjimas Lietuva.

„2022 m. birželį susitariau su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Nuolatinis vokiečių karių dislokavimas Lietuvoje svarbus ne tik mūsų saugumui. Jis taip pat atveria galimybių plėtoti aukštesnio lygio ekonominį bendradarbiavimą su didžiausia Europos Sąjungos valstybe“, – penktadienį metų ekonomikos forume teigė G. Nausėda.

„Pozityviai nuteikia aktyvūs pokalbiai su Vokietijos gynybos pramonės įmonėmis, tarp jų „Rheinmetall“, taip pat dialogas su Vokietijos bankais dėl galimų naujų investicijų Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Geri santykiai su Lenkija ir Ukraina leis pastūmėti Lietuvos ekonomiką pirmyn

Forume kalbėdamas apie gerėjančius santykius su kaimyninėmis šalimis G. Nausėda užsiminė, kad artimas ryšys su Lenkija netolimoje ateityje nulems lenkiškų bankų atėjimą į Lietuvos rinką.

„Labai geri mūsų santykiai ir su Lenkija. Daugybę kartų esu susitikęs ir nuolat šiltai bendrauju su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda. Mūsų dvišaliai ryšiai nepaprastai svarbūs tiek saugumo, tiek ir ekonomine prasme. Tikiu, kad ne už kalnų ta diena, kai į Lietuvą ateis lenkiški bankai“, – tikino šalies vadovas.

Taip pat prezidentas teigė, kad bendradarbiavimas su Ukraina yra svarbus stiprinant Lietuvos gynybos pramonę. 

„Vilčių teikia ir šiais metais per vieną iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitų Lietuvoje pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo plėtojant gynybos pramonės projektus. Tai leis mums ne tik prisidėti prie Ukrainos pergalės, bet ir pastūmėti pirmyn Lietuvos gynybos pramonę“, – aiškino jis.

Praėjusią savaitę į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

„Aptarėme kontrmobilumo, fortifikacijos klausimus. Su krašto apsaugos ministru kalbėjome apie karinį sienos apsaugojimą ir stiprinimą, dėliojame savo darbus ir planus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad ministerijos tariasi, kuriose vietose būtų galima fortifikuoti pasienį, priimti inžinerinius sprendimus.

„Tai tam tikros priemonės, kurios būtų skirtos fiziniam atgrasymui. Jų įsigijimas yra mano didelis prioritetas, reikia greičiau sujudėti su pinigais ir procedūromis. Apsitarėme kaip prisidėsime prie dar didesnės sienos apsaugos, nes ji yra abiejų mūsų institucijų darbas“, – teigė kalbėjo L. Kasčiūnas.

Ministrai aptarė ir karinio aprūpinimo standarto įgyvendinimą vidaus reikalų sistemos statutinėse tarnybose, kurios karo metu taptų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi, poreikį joms skirtas užduotis išbandyti bendrų pratybų metu.

Pasak L. Kasčiūno, su A. Bilotaite aptarė „kai kuriuos sąveikos algoritmus“, taip pat kalbėjo apie su hibridinėmis grėsmėmis galinčių kovoti VRM struktūrų karinį standartą.

„Mūsų VRM struktūros galėtų turėti šiek tiek sunkesnę ginkluotę, pradedant nuo kulkosvaidžių, kurie duotų tam tikrą atgrasymą ir efektą vienoje ar kitoje hibridinėje situacijoje“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Anot A. Bilotaitės, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Lietuva statutiniams pareigūnams parengė iki tol nebuvusio karinio aprūpinimo standartą.

„Aptarėme, kaip mes tą karinį aprūpinimą vystysime, bendradarbiaudami su KAM“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

Taip pat aptartas kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimas, galimybės tam pasitelkti Lietuvos kariuomenę su jos turima įranga, strateginės reikšmės objektus įtraukti į gynybos planus.

Susitikimo metu diskutuota ir dėl KAM rengiamos naujos karo komendantūrų koncepcijos. Anot A. Bilotaitės, būtina atsisakyti dubliavimo, užtikrinti komendantūrų sąveiką su vidaus reikalų sistemos statutinėmis įstaigomis, komendantūras įtraukti į civilinės saugos procesą.

„Civilinė gynyba yra bendros gynybos dalis“, – sakė A. Bilotaitė.

L. Kasčiūno teigimu, jis su ministre kalėjosi ir apie visuomenei prieinamų šaudyklų plėtrą, kurios galėtų būti naudojamos ir komendantūroms priklausančių žmonių pratyboms.

„Laiko liko nedaug, bet bandysime persižiūrėti šiek tiek teisinę bazę, jeigu reikės resursų, manau, kad rastume“, – kalbėjo ministras.

„Tai yra ta pati divizija. Galima judėti sunkinimo kryptimi ir galima lygiagrečiai judėti ir įgalintojų – oro gynybos – stiprinimo kryptimi. Aš sakau, kad jei dabar buvo suplanuotas sunkinimas, o po to įgalinimas, tai aš siūlau sinchronizuoti šiuos procesus“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

„Eiti etapiškai sunkinant, pavyzdžiui, pradedant nuo tankų kuopos ir lygiagrečiai stiprinant įgalintojus, stiprinant oro gynybą, įsigyjant papildomas vidutines ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemas“, – dėstė ministras.

L. Kasčiūno teigimu, tokiu būdu ginkluotės įsigijimai vyktų „tuose pačiuose biudžeto rėmuose“, kurie numatyti prašant politikų susitarti dėl didesnio gynybos finansavimo.

Anot ministro, jei būtų pritarta jo pasiūlymams, oro gynybos sistemų įsigijimas, kuris šiuo metu suplanuotas 2034 metais, būtų paankstintas ir prasidėtų šiemet.

„O tankai irgi judėtų savo kryptimi, bet etapiškai. Viena kuopa, vėliau antra kuopa, tada trečia kuopa“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Politiko teigimu, tai yra bendras krašto apsaugos sistemos pasiūlymas, tačiau pirmiausia reikia sutarti dėl papildomo finansavimo gynybai.

Gal sutarsime dėl tokio finansavimo, kad viską būtų galima daryti iš karto.

„Gal sutarsime dėl tokio finansavimo, kad viską būtų galima daryti iš karto“, – sakė ministras.

Vystydama vidutinio nuotolio oro gynybą, Lietuva perka norvegiškas sistemas NASAMS. Trumpojo nuotolio raketų šalis turi įsigijusi iš kelių gamintojų.

Detalius pasiūlymus ir finansavimo poreikį L. Kasčiūnas pateiks per trečiadienį Vyriausybėje vyksiantį trečią parlamentinių partijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimą dėl tvarių papildomų asignavimų krašto apsaugai šaltinių.

Papildomo finansavimo reikia siekiant Lietuvoje sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų

Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tam papildomai reikėtų papildomai kurį laiką skirti 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų, tad politikai siekia sutarti dėl tvarių šaltinių maždaug 3 proc. BVP finansavimo, lyginant su apie 2,52 proc. BVP siekiančiu įprastu finansavimu.

Dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, nors tokį sprendimą sausio pabaigoje priėmė Valstybės gynimo taryba.

L. Kasčiūno teigimu, peržiūrėti anksčiau pateiktus gynybos prioritetus reikėjo įvertinant karo pamokas Ukrainoje ir Lietuvos poreikius.