Pasak federacijos vadovų, rankinis ne tik sportinis veiksmas aikštelėje, bet ir Lietuvos vardo garsinimas bei pasididžiavimo savo šalimi  ir jos istorija reiškinys.

Todėl atnaujinant Lietuvos rankinio įvaizdį, nutarta jį praturtinti tautine istorine simbolika, kuri yra reikšminga Lietuvos istorijos dalis, siekianti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – Dvigubu Vyčio kryžiumi. Jis yra sudedamoji Lietuvos valstybės herbo dalis.

„Dirbdami su įvaizdžio kūrimo profesionalais, sporto medijų grupe „Trendo Sports“ ir ieškodami sprendimų atnaujinti federacijos logotipą, turėjome kelias pagrindines idėjas, kurias norėjome realizuoti: modernus, minimalistinis logotipas su Lietuvos istoriniu ir, žinoma, rankinio elementu. Taip pat svarbus aspektas – logotipo panaudojimo galimybės. Skydas, Vyčio kryžius ir vėliavos fragmentas yra mūsų šalies simboliai, kurie rodo mūsų ryšį su didinga Lietuvos istorija ir yra unikali indikacija tarptautiniu mastu. Skydo viduje taip pat matome stilizuotą rankinio kamuolį bei Lietuvos rankinio federacijos sutrumpinimą (LRF). Šie aspektai naujame logotipe puikiai realizuoja norėtas įgyvendinti idėjas, kurių iš mūsų tikisi dabartinė moderni visuomenė“, – sako LRF prezidentas Donatas Pasvenskas.

Logotipą kūrusios medijų grupės „Trendo Sports“ vadovo teigimu, federacijos noras turėti istorines sąsajas yra sveikintinas ir sektinas pavyzdys.

„Siekiant efektyviai populiarinti ir vystyti rankinį Lietuvoje – modernus ir šiuolaikiškas organizacijos įvaizdis tampa puikiu ir stipriu pagrindu. Šis logotipas byloja ne tik apie pažangą ir naujoves, bet tuo pačiu yra stipri sąsaja su Lietuvos šaknimis. Šiai dienai yra labai aiški logotipų tendencija – pasaulinės sporto organizacijos, kurios atsinaujina savo įvaizdžius, prieina prie daug paprastesnių ir žmogaus akiai lengviau „skaitomų“ logotipų: atsisakoma daugiaspalviškumo, pagrindiniai logotipo objektai tampa abstraktūs, minimalistiniai. Be to įvaizdžiui labai svarbu ir tai, ką žmogus, juos matydamas ar naudodamas atributikoje jaučia širdimi. Šiuo atveju, mums labai svarbu, kad istoriniai momentai simbolikoje sportininkus nuteikia kovai už savo šalį“, – sako „Trendo Sports“ vadovas Edgaras Alšauskas.

Atnaujintu logotipu pasipuoš ne tik Lietuvos rankinio rinktinės, bet ir oficialūs LFR informaciniai šaltiniai. Logotipu taip pat bus puošiama kita Lietuvos rankinio atributika.

Artimiausiu metu bus atnaujinta ir oficiali LRF svetainė „Rankinis.lt“ bei pristatyti nauji Lietuvos rankinio lygos ir Lietuvos moterų rankinio čempionato logotipai.

2022-ieji – išskirtiniai

Lietuvos rankinio federacijos (LRF) organizuotuose „Hummel“ geriausiųjų rinkimuose galutinius rezultatus lėmė LRF narių, ekspertų komisijos ir rankinio gerbėjų susumuoti balsai.

„2022-ieji mūsų šalies rankiniui – išskirtiniai ir įsimintini. Vyrų rinktinė po 24 metų pertraukos dalyvavo Europos čempionato finalo turnyre, Lietuvos jaunimo merginų rinktinė po 17 metų pertraukos pateko į pasaulio čempionatą. Stipriausiame Europos klubų turnyre – Čempionų lygoje – rungtyniavo ir mūsų legionieriai, ir legionierės. Atkaklūs, sirgaliams įdomūs buvo Lietuvos vyrų ir moterų čempionatų finalai“, – reziumavo LRF prezidentas Donatas Pasvenskas.

Europos čempionato finalo turnyre savo kailiu patyrėme, koks yra rankinio elito lygis.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, LRF pakvietė ukrainiečių rinktinę treniruotis ir rungtyniauti Alytuje. Įvyko dvejos draugiškos rungtynės, Lietuvos ir Ukrainos rankininkai pasidalijo po pergalę (27:28 ir 30:28).

Išsipildė svajonė

Geriausiu 2022-ųjų Lietuvos rankininku antrus metus iš eilės (ir penktąjį – per karjerą) išrinktas A. Malašinskas.

„Praėję metai buvo tikrai labai geri. Išsipildė mano svajonė – žaisti Europos čempionato finalo turnyre. Tikiuosi, kad ateityje dar bent kartelį pavyks dalyvauti tokio rango varžybose. Tai nuostabus įvykis Lietuvos rinktinei ir visam mūsų rankiniui, – kalbėjo A. Malašinskas. – Deja, Europos čempionate neatskleidėme visų galimybių, bet sukaupėme daug patirties, savo kailiu pajautėme, koks rankinio elito lygis.“

Maršrutai: 2022-aisiais A. Malašinskas iš Ukrainos persikėlė žaisti į Ispaniją, paskui – į Vokietiją. / mt.melsungen.de nuotr.

2022-uosius A. Malašinskas pradėjo Čempionų lygoje rungtyniavusioje Zaporižios „Motor“ ekipoje, tačiau dėl karo turėjo palikti Ukrainą ir persikėlė į Ispanijos „Ademar“, o vėliau papildė Vokietijos bundeslygos „Melsungen“ klubą.

„Karas sujaukė visus planus, pasikeitė ir mano vaidmuo komandoje. „Motor“ žaidimas nemažai priklausė nuo manęs, teko griežti pirmuoju smuiku. „Melsungen“ ekipoje nesu pagrindinis įžaidėjas, atlieku kitas užduotis, tenka prisitaikyti“, – pasidalijo mintimis Aidenas.

LRF rinkimuose jis nukonkuravo Gerdą Babarską („Aix“ klubas, Prancūzija) ir Luką Gurskį („Bordeaux-Bruges“, Prancūzija).

Iš Vilniaus – į Čekiją

„2022-ieji man buvo sėkmingo sugrįžimo metai, nes po kelio traumos be rankinio turėjau praleisti net devynis mėnesius, – teigė su Vilniaus „Egle“ praeitą sezoną Lietuvos čempionato sidabrą iškovojusi A. Šponė. – Norėjau karjerą tęsti užsienyje. Tai, kad mane pakvietė Čempionių lygoje rungtyniaujantis komanda, buvo svajonės išsipildymas.“

A. Šponė geriausia rankininke Lietuvoje pirmą kartą buvo išrinkta 2019-aisiais, būdama vos 18 metų.

Praeitą rugsėjį Aušra pasirašė dvejų metų sutartį su Čekijos čempionu Mosto „Banik“ klubu. Per devynias Čempionių lygos rungtynes lietuvė jau pelnė 9 įvarčius.

Karjera: A. Šponė su Čekijos čempionu Mosto „Banik“ klubu yra pasirašiusi dvejų metų sutartį. / dhk-banikmost.cz nuotr.

„Mūsų komanda nėra tarp stipriausių (aštunta vieta A grupėje – red. past.), bet galimybė žaisti Čempionių lygoje – neįkainojama. Nedaug mūsų šalies rankininkių turėjo tokį šansą, – teigė A. Šponė. – Lietuvoje auga perspektyvi rankininkių karta, tikiu, kad artimiausioje ateityje ir moterų rinktinė pakovos dėl kelialapio į Europos čempionato finalo turnyrą, kaip kad pasisekė vyrams.“

A. Šponės pagrindinės varžovės LRF rinkimuose buvo Simona Kolosovė (Ciuricho „Amiticia“, Šveicarija) ir Dovilė Ilčiukaitė (Kauno „Žalgiris“).

Titulai – jaunimui

Geriausiu jaunuoju 2022 m. šalies rankininku išrinktas Tomas Drakšas. Europos jaunių antros pakopos čempionate jis pelnė 48 įvarčius ir buvo rezultatyviausias turnyro žaidėjas.

Su Klaipėdos „Dragūno“ komanda T. Drakšas laimėjo Lietuvos čempionato bronzą ir žaidė Baltijos lygos finalo ketverto turnyre.

Geriausia jaunąja Lietuvos rankininke pripažinta Mantė Voskresenskaja. Pasaulio jaunimo čempionate M. Voskresenskaja buvo viena Lietuvos rinktinės lyderių, o su Kauno rajono „Cascados-Garliavos SM“ ekipa iškovojo Lietuvos čempionato bronzą.

Žalgiriečių triumfas

Kaunui šalies čempionato auksą ir Lietuvos rankinio federacijos (LRF) taurę ir Supertaurę iškovojo „ACME-Žalgirio“ moterys, Lietuvos vicečempionais tapo „Granito-Kario“ vyrai.

Bronzą pelnė Kauno rajonui atstovaujančios „Cascados-Garliavos“ moterys.

Lietuvos čempionių titulą žalgirietės susigrąžino po pertraukos (pastarąjį kartą triumfavo 2018-aisiais). Šiemet kaunietės didžiajame finale (iki trijų pergalių) 3:2 (27:23, 32:33, 41:29, 31:32 ir 37:32) palaužė Vilniaus „Eglę“.

„Vienos ar kitos komandos sėkmę lemia jos parengtumas ir žaidėjų individualus meistriškumas. Šįkart abu komponentai – mūsų pusėje“, – pabrėžė „ACME-Žalgirio“ vyriausiasis treneris Antanas Skarbalius.

Garliavietės mačą dėl Supertaurės ir LRF taurės turnyro pusfinalio dvikovą pralaimėjo „ACME-Žalgiriui“ (atitinkamai 22:28 ir 26:33), o šalies čempionato mažajame finale 2:0 (31:18 ir 35:33) įveikė Vilniaus „Tauro“ rankininkes.

Viršijo lūkesčius

Po dešimties metų pertraukos į Lietuvos vyrų rankinio lygos didįjį finalą sugrįžęs „Granitas-Karys“ neatsilaikė prieš šalies čempionės titulą apgynusią Vilniaus „Šviesą“.

Mačą iki trijų pergalių kauniečiai pralaimėjo 1:3 (35:38, 33:34, 30:29 ir 26:36).

„Suklupti finale visada skaudu ir liūdna, bet, praėjus laikui, suvoksime, kad sidabro medaliai – puikus pasiekimas. Sezonas buvo tikrai geras, o kad žaisime Lietuvos čempionato finale – to iš mūsų niekas nesitikėjo. Sakyčiau, kad komanda viršijo ne vien tik savo lūkesčius“, – teigė „Granito-Kario“ vyriausiasis treneris Vaidotas Grosas.

„Sunkios lemiamų rungtynių serijos ir tikėjomės. „Granitas-Karys“ – stiprus ir labai kovingas varžovas, gerai ginasi, nes kauniečių treneris Vaidotas dar pats žaisdamas buvo gynybos specialistas, Kauno klubas turi puikų vartininką Luką Gurskį. Tačiau kauniečiai galbūt šiek tiek pavargo – juk visą sezoną žaidė daugmaž šešiese, stebėtina, kaip jie atlaikė tokį krūvį. „Granitui-Kariui“ – didžiausia pagarba“, – sakė „Šviesos“ strategas Žygimantas Sinkevičius.

Vilniečiai šiemet iškovojo ir Baltijos lygos čempionato bronzos medalius.

Sėkmė: jauniausios čempionės – E.Žilienės treniruojamos Kauno rajono SM mergaičių (iki 12 metų) komandos rankininkės. / krsm.lt nuotr.

„Dragūnas“ kaupia patirtį

Vyrų rankinio lygos bronzą pelnė Klaipėdos „Dragūnas“, mažajame finale 2:0 (31:25 ir 26:22) palaužęs Alytaus „Varsą-Stronglasą“.

Be to, klaipėdiečiai laimėjo šalies Supertaurę (36:33 privertė kapituliuoti „Šviesą“) ir LRF taurę (finale 32:25 nugalėjo „Granitą-Karį“).

„Šį sezoną mūsų komandoje įvyko kartų kaita, tad patirties stoka atsiliepė rezultatams Lietuvos čempionate“, – pripažino „Dragūno“ treneris Gintaras Cibulskis.

Pirmos lygos čempionais tapo Vilniaus „Amber-Tauro“ vyrai, pusfinalyje 28:22 įveikę Varėnos „Ūlą“, o finale 40:38 – „Molėtus“.

Visų spalvų medaliai

Itin sėkmingas sezonas buvo Kauno rajono sporto mokyklos (SM) jauniesiems rankininkams.

Lietuvos čempionato aukso medalius iškovojo Ernestos Žilienės treniruojamos jaunučių (iki 12 ir iki 13 metų) bei jaunių (iki 15 metų) mergaičių komandos, antrą vietą užėmė šios specialistės vadovaujama jaunių (iki 17 metų) merginų ekipa, trečią – jaunimo (iki 19 metų) merginų kolektyvas (tr. Rita Urnikienė).

Vaikinų varžybose visiems varžovams savo sąlygas diktavo Laimos Bernatavičiūtės-Baranauskienės treniruojami septyniolikmečiai.

Savo amžiaus varžybų ir žaidimo pozicijų specialiais individualiais prizais įvertintos Kauno rajono SM auklėtinės Kamilė Juozaitytė, Altėja Ustilaitė, Meida Tokarevičiūtė, Viltė Klimavičiūtė, Kamilė Butkutė, Miglė Lukaševičiūtė, Ema Daujotė, Gabrielė Vėgėlytė, Marija Čelpačenko, Aušra Baležentytė, Agnė Gudlinkytė, Ugnė Mikutaitytė, Martyna Ustilaitė bei auklėtiniai Tomas Boguševičius, Karolis Rameikis, Gustas Dumbliauskas, Dominykas Šveikauskas.

Finansavimo absurdai

Lietuvos nacionalinė vyrų rankinio rinktinė pirmą kartą nuo 1998-ųjų vėl prasimušė į elitą – iškovojo teisę rungtyniauti 2022 m. Europos čempionato finalo turnyre.

Tačiau sėkmę temdo finansinės problemos, atsiradusios politikams pakeitus sporto finansavimo tvarką.

Europos čempionato finalo turnyras Vengrijoje ir Slovakijoje vyks kitąmet sausio mėnesį, o pinigai, skirti aukšto meistriškumo programoms, pagal dabartinę tvarką sporto federacijas pasieks 2022-ųjų balandį.

Sportininkai tai vadina absurdu ir sporto žlugdymu, nes tokia finansavimo tvarka ne tik kad neatitinka įvairių varžybų kalendoriaus, bet ir padaro atletus įkaitais, kai net ir patekę į pagrindinius turnyrus negali į juos vykti dėl lėšų trūkumo.

LRF mokesčius už dalyvavimą Europos čempionato finalo etape turi mokėti jau dabar. Šiuo metu reikalingos lėšos ir vyrų rankinio rinktinei aprūpinti, treniruočių stovykloms bei draugiškoms rungtynėms, žaidėjų kelionėms iš klubų į nacionalinę komandą ir atgal. Pasirengimui reikalinga suma sudaro apie 70 tūkst. eurų.

Neskatina remti sportą

"Ieškotume galimybės pasiskolinti, bet nepalikta jokia galimybė – grąžinti ar padengti šių metų sąskaitas kitų metų aukšto meistriškumo programos pinigais negalima. Ieškoti rėmėjų taip pat sudėtinga, nes įstatymai neskatina remti sportą. Šiuo metu rėmėjų, mecenatų neliko, yra tik reklamos pirkėjai. Parduoti reklaminius plotus irgi nelengva, kai kol kas neaišku, kas transliuos Europos čempionato rungtynes, ar galima bus rėmėjams reklamuotis. Valstybinėms įmonėms buvo uždrausta remti. Pakeitus Loterijų įstatymą, šio verslo bendrovės irgi nenorės remti, nes pinigus teks pervesti į valstybės biudžetą, o ne skirti tiesiogiai sportui. Vargu ar po mokestinių pakeitimų galės padėti ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris anksčiau skirdavo dalį sporto šakos plėtrai skirtų lėšų kitiems metams. Akivaizdu, kad valstybinė sporto finansavimo tvarka negera", – teigė M.Astrauskas.

M. Astrauskas: iki šiol esame priversti mokėti skolas už rinktinės dalyvavimą pasaulio ir Europos čempionatuose, vykusiuose prieš du dešimtmečius. / Evaldo Šemioto nuotr.

Pasak jo, finansavimo sąlygos nuolatos kinta ne sportininkų naudai, neužtenka net ir per įvairias programas skiriamų lėšų.

LRF šiemet aukšto meistriškumo programai iš valstybės gavo 118 tūkst. eurų, vėliau dar papildomai buvo skirta 25 tūkst. eurų, nors vien LRF aukšto meistriškumo programoje buvo numatytas 581 tūkst. eurų poreikis.

Nepaisant menko valstybės finansavimo, LRF yra numačiusi, kad šalies rankinio rinktinės (maždaug 160 skirtingo amžiaus žaidėjų – moterų ir vyrų, merginų ir vaikinų) dalyvautų aštuoniuose pasaulio ir Europos čempionatuose.

Senų skolų šleifas

"Europos merginų jaunių (iki 17 metų) čempionatą Klaipėdoje organizavusi mūsų federacija iš viso šiemet sugeneravo ir patyrė jau per 600 tūkst. eurų išlaidų, o iš valstybės biudžeto aukšto sportinio meistriškumo programai gauta tik 143 tūkst. eurų, – tvirtino M.Astrauskas. – Be visų išlaidų rinktinėms pasirengti ir dalyvauti varžybose, LRF turi pati pirkti ir televizijos transliacijų teises, kad visuomeninis transliuotojas galėtų transliuoti užsienyje vykstančias rungtynes. Pati LRF sumoka filmavimo, transliacijų, anonsų, reklamos gamybos ir kitas išlaidas. Kitose Europos šalyse televizijos šias išlaidas federacijoms padengia už įgytas teises transliuoti. LRF lėšomis buvo mokamos ir Čempionų lygos rungtynių transliacijos, kuriose sėkmingai žaidžia Lietuvos rankininkai ir garsina mūsų šalį."

Po paskutinės sporto reformos LRF valstybinis finansavimas sumažėjo 25–30 proc. ir toliau mažėja, nors Lietuvos rankinio rezultatai yra geriausi per pastaruosius 20 metų.

"Toks finansavimo modelis verčia sporto federacijas klimpti į skolas, kai, rinktinei patekus į Europos ar pasaulio čempionato finalo turnyrus, žymiai padidėja išlaidos. Baiminamės, kad istorija pasikartos. Iki šiol esame priversti mokėti skolas už dalyvavimą pasaulio ir Europos čempionatuose, vykusiuose prieš du dešimtmečius. Į skolas teko įklimpti, kai 1997 m. pasaulio vyrų rankinio čempionate Japonijoje buvo užimta dešimta vieta, o prieš tai reikėjo žaisti atrankos rungtynes Australijoje. Skolas dar padidino dalyvavimas 1998 m. Europos čempionate Italijoje, kur užimta devinta vieta, ir tais pačiais metais Lietuvos merginų jaunimo rinktinės iškovoti pasaulio čempionato sidabro medaliai Kinijoje. Užimtos aukštos vietos neatpirko tolimų kelionių", – pasakojo anksčiau Lietuvos rinktinės treneriu dirbęs M.Astrauskas.

Siūlo išeitį

LRF kreipiasi į sporto politiką formuojančius strategus ir ragina numatyti, kad dalyvavimą Europos ir pasaulio čempionatuose finansuotų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tiesiogiai ar per Lietuvos sporto centrą (LSC).

Federacijos rūpintųsi sportininkų ir rinktinių pasirengimu čempionatams, talentų identifikavimu ir jų ugdymu, trenerių kvalifikacijos kėlimu, sporto šakos plėtra, treniravimo sistemos tobulinimu. Būtent tokia sistema veikia daugelyje Europos valstybių.

"Taip būtų sąžiningiau, nes Europos ir pasaulio čempionatų vykdymo sistema yra nevienoda. Vienoms sporto šakoms prireikia labai didelių resursų, kitoms – ne. Kai kurių sporto šakų čempionatai vyksta divizionuose, o kitais atvejais reikia įveikti 2–3 atrankos etapus, kad patektum į finalo varžybas. Kartais čempionatas ar atrankos etapas vyksta tik vieną savaitgalį, bet yra ir kita sistema, kai reikia sukviesti sportininkus į rinktinę kelis kartus per metus. Vieni čempionatai vyksta šalia Lietuvos – Lenkijoje, Latvijoje ar kitoje kaimynų valstybėje, kiti – tolimuosiuose kraštuose ir kelionės kainuoja kelis ar keliolika kartų brangiau", – vardijo M.Astrauskas.

Rinktinės taps našta?

Sporto federacijų siūlymu, ŠMSM ar LSC galėtų centralizuotai pigiau pirkti paslaugas ir inventorių, juos užsakant dideliais kiekiais ir taip sutaupant sportui skirtų lėšų.

Tai apima daugumą sportininkams reikalingų paslaugų – kelionių bilietus, transportą, sportinę aprangą, draudimą ir kita. ŠMSM šiuo atveju galėtų ir geriau kontroliuoti, kaip naudojamos sportui skirtos lėšos.

"Siūlome, kad po Loterijų įstatymo pakeitimų būtent ta dalis lėšų, kuri tekdavo LTOK, o dabar bus nukreipta į valstybės biudžetą, galėtų būti naudojama Lietuvos rinktinių dalyvavimui Europos ir pasaulio čempionatuose, o ne išdalyta neaiškiems projektams ar programoms. Tai paskatintų federacijas burti kuo daugiau rinktinių, nes be lėšų negalime formuoti jaunių, jaunimo komandų, auginti pamainą. Kai kurios komandinių sporto šakų federacijos dėl lėšų stokos išvis negali suformuoti nacionalinių rinktinių", – teigė M.Astrauskas.

Vilniuje surengtose varžybose žalgirietės 28:22 įveikė praėjusio sezono šalies čempiones Kauno rajono "Cascados-Garliavos SM" rankininkes. Nugalėtojų ekipai net 20 įvarčių pelnė po pertraukos į "Acme-Žalgirį" iš užsienio klubų sugrįžusios Audinga Kniubaitė ir Dovilė Ilčiukaitė bei naujokė Lena Schleupen.

Naudingiausia (MVP) mačo žaidėja pripažinta A.Kniubaitė. Trenerio Antano Skarbaliaus vadovaujamos kaunietės Supertaurę laimėjo penktą kartą.

Nepasisekė ir Lietuvos vyrų rankinio čempionams: Vilniaus "Šviesos" komanda 33:36 nusileido naujo stratego Gintaro Cibulskio treniruojamam uostamiesčio "Dragūnui".

Klaipėdiečių gretose išsiskyrė 14 įvarčių pelnęs ir MPV prizu apdovanotas Lukas Juškėnas.

Lietuvos moterų rankinio lygos čempionatas, kuriame dalyvaus aštuonios komandos, turėtų prasidėti paskutinį rugsėjo savaitgalį.

Vyrų klubai jau išmėgino jėgas Baltijos lygos čempionate. Jame dalyvauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekipos. Dvejas rungtynes laimėjo Kauno "Granitas-Karys" ir Alytaus "Varsa", po vieną pergalę šventė "Dragūnas", "Šviesa" bei "Vilnius".

MVP: LRF prezidentas D.Pasvenskas (kairėje) naudingiausio žaidėjo prizą įteikė klaipėdiečiui L.Juškėnui. / LRF nuotr.

Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą šios penkios komandos pradės nuo atkrintamųjų varžybų etapo, o visą reguliarųjį sezoną žais Panevėžio "Grifas", Šiaulių "Dubysa", "Utena", Vilniaus "Amber", Šalčininkų "Sokol", Klaipėdos "Dragūnas-2", "Molėtai" ir Kauno "Ąžuolas".

Rezultatai

"Acme-Žalgiris"–"Cascada-Garliava SM" 28:22 (14:11). Įvarčiai: A.Kniubaitė 11, L.Schleupen 5, D.Ilčiukaitė ir D.Baranauskaitė po 4, V.Lubytė 2, N.Gudaitytė ir G.Burkaitė po 1 / K.Sparnauskaitė 8, K.Bušaitė 7, M.Voskresenskaja 4, E.Aglinskaitė, M.Ustilaitė ir K.Ustilaitė po 1.

"Dragūnas"–"Šviesa" 36:33 (18:14). Įvarčiai: L.Juškėnas 14, M.Lapiniauskas ir B.Butkus po 5, R.Palskys 4, L.Simonavičius 3, A.Bučius ir I.Savičius po 2, T.Drakšas 1 / T.Bernatavičius 8, Š.Ugianskis ir R.Ramunis po 5, V.Drabavičius 4, L.Palevičius ir E.Sinkevičius po 2, T.Markiavičius ir K.Antonovičius po 1.

Nors lietuviai po permainingos kovos išvykoje 25:30 (12:11) nusileido Portugalijos rinktinei, tačiau ši nesėkmė mūsų rinktinei kelio į pirmenybes neužkirto.

Pasibaigus visoms kovoms kitose Europos čempionato atrankos grupėse paaiškėjo, kad pergalė prieš islandus tapo lemtinga – Lietuva į pirmenybes kvalifikavosi kaip viena iš keturių geriausių trečių rinktinių.

Lietuviai gana ilgą laiką buvo priekyje ir mače Portugalijoje, tačiau antrojo kėlinio pabaigoje mūsų rinktinei kiek pristigo jėgų ir varžovai ėmė tolti. Įpusėjus antrojo kėlinio laikui rezultatas dar buvo lygus (19:19), tačiau tuomet varžovai laimėjo atkarpą 5:0 ir nulėmė rungtynių likimą. Per paskutines minutes lietuviai dar bandė gelbėtis, tačiau portugalai sužaidė drausmingai ir išsaugojo pergalę bei tuo pačiu užsitikrino pirmąją vietą grupėje.

Lietuvai pirmiausiai reikėjo žvelgti į kitų mūsų grupės rungtynių rezultatą ir ten Islandijos pergalė 39:29 leido mūsų rinktinei finišuoti trečioje grupės vietoje.

Du įskaitinius taškus turėjusiai Lietuvos komandai teko šiek tiek palaukti rezultatų iš kitų arenų, tačiau ten viskas susiklostė palankiai. Labai svarbus rezultatas užfiksuotas Čekijoje, kur šeimininkai 27:22 pranoko Ukrainos rankininkus.  Net jei ir šios rungtynės būtų baigęsi nepalankiai, lietuviams kelią į čempionatą būtų atvėrusi ir Šiaurės Makedonijos pergalė prieš Šveicariją – 29:28.

Vienintelis nepalankus rezultatas Lietuvai buvo užfiksuotas Austrijoje, kur šeimininkai 27:23 pranoko Bosnijos ir Hercegovinos rinktinę. Vis tik ši austrų sėkmė ir taip pat pačiuptas kelialapis į Europos pirmenybes lietuviams kelio neužkirto.

Paskutiniosiose atrankos rungtynėse rezultatyviausiai Lietuvos komandoje rezultatyviausias buvo Tadas Stankevičius, pelnęs 6 įvarčius,  Žanas Gabrielius Virbauskas ir Arminas Stankūnas pridėjo po 5, Valdas Drabavičius – 3, Aidenas Malašinskas ir Jonas Truchanovičius – po 2, Gerdas Babarskas ir Mykolas Lapiniauskas – po 1.

Portugalų gretose rezultatyviausias buvo Antonio Rodriguesas, pelnęs 7 įvarčius, Alexandra Cavalcante pridėjo 4 tikslius metimus.

Mūsų šalies rinktinė į Lietuvą parskrenda naktį iš pirmadienio į antradienį. Tiesa, dalis žaidėjų iš Portugalijos keliaus tiesiai į savuosius klubus užsienyje.

Pirmajame rungtynių kėlinyje nė vienai iš komandų nebuvo pavykę susikurti apčiuopiamos persvaros, tad po nerezultatyvių 30 min. rezultatas buvo lygus – 11:11.

Po pertraukos garliavietes stipriai į priekį traukė tiesiog nuostabiai žaidusi ekipos vartininkė Skirmantė Gečaitė. Dėl gero jos žaidimo titulą gynusi Kauno rajono komanda susikūrė 4 įvarčių pranašumą – 16:12. Vis dėlto žalgirietės po sunkios kėlinio pradžios nepalūžo ir gana greitai priartėjo, o vėliau ir išlygino rezultatą – 19:19. Po tikslių Audingos Kniubaitės metimų "ACME-Žalgiris" netgi išsiveržė į priekį (21:20, 22:21). Tačiau tuomet rezultatą lygino Kamilė Bušaitė. Paskutinioji žalgiriečių ataka baigėsi netiksliu metimu ir Garliavos rankininkės savo atsakymui turėjo dar beveik pusę minutės. Paskutinėmis mačo sekundėmis kamuolys atsidūrė K.Bušaitės rankose ir ji tiksliu šūviu išplėšė pergalę savo komandai – 23:22.

Būtent pergalingo įvarčio autorė buvo išrinkta geriausia viso finalo ketverto žaidėja. Pusfinalyje K.Bušaitė buvo pelniusi 13 įvarčių, o finale pridėjo 5 tikslius metimus.

"Puikios emocijos, nors rungtynės buvo labai sunkios, tačiau svarbiausia, kad laimėjome. Nuo praėjusiais metais iškovotos taurės pas mus niekas per daug nepasikeitė. Sudėtis likusi ta pati, tad norime siekti ir kitų trofėjų, laimėti šalies čempionato auksą", – sakė finalo herojė.

Garliavos rankininkės LRF taurės laimėtojomis tapo antrus metus iš eilės. Praėjusį sezoną, prieš sustabdant LMRL pirmenybes, šalies pirmenybėse jos žengė antroje vietoje. Šiuo metu moterų čempionate "Cascada-HC Garliava SM" nėra suklupusi nė karto ir užtikrintai pirmauja.

Rezultatyviausia nugalėtojų gretose finalo mače buvo Emilė Aglinskaitė, pelniusi 6 įvarčius. K.Bušaitė pridėjo 5 tikslius metimus, Karolina Sparnauskaitė ir Evelina Dževerakaitė pasižymėjo po 4 kartus, Inesa Verbovik – 2, Gabija Kleizda ir Mantė Voskresenskaja – po 1.

"ACME-Žalgiriui" 8 įvarčius įmetė A.Kniubaitė, Grėta Burkaitė ir Neringa Gudaitytė pridėjo po 4, Viltė Lubytė ir Austėja Narauskaitė – po 2, Deimantė Baranauskaitė, Karolina Čekuolytė – po 1.

Jau kitą savaitgalį Garliavoje rinksis ir vyrų komandos. Jos turėjo dėl taurės kautis tuo pat metu su moterimis, tačiau dėl užfiksuotų koronaviruso atvėjų jų finalinis ketvertas buvo nukeltas.

Pirmajame rungtynių kėlinyje nė vienai iš komandų nebuvo pavykę susikurti apčiuopiamos persvaros, o pirmaujanti ekipa keitėsi kelis kartus. Abi komandos geriau darbavosi prie savo vartų nei prie oponenčių, tad po nerezultatyvių 30 minučių rezultatas buvo lygus – 11:11.

Po pertraukos garliavietes į priekį traukė tiesiog nuostabiai žaidusi vartininkė Skirmantė Gečaitė. Gero jos žaidimo dėka titulą gynusi Kauno rajono komanda susikūrė 4 įvarčių pranašumą – 16:12. Vis tik žalgirietės po sunkios kėlinio pradžios nepalūžo ir gana greitai priartėjo, o vėliau ir išlygino rezultatą – 19:19. Po tikslaus Audingos Kniubaitės metimo „ACME-Žalgiris“, likus žaisti mažiau nei 3 minutes, netgi išsiveržė į priekį (21:20), tačiau jau kitos atakos metu rezultatą išlygino Evelina Dževerakaitė – 21:21.

Puikiai rungtynių pabaigoje žaidusi A.Kniubaitė vėl išvedė komandą į priekį tiksliu metimu (22:21), tačiau tuomet rezultatą lygino jau Kamilė Bušaitė. Paskutinioji žalgiriečių ataka baigėsi netiksliu metimu ir Garliavos rankininkės savo atsakymui turėjo dar beveik pusę minutės.

Paskutinėmis mačo sekundėmis kamuolys atsidūrė K.Bušaitės rankose ir ji tiksliu metimu pergalę išplėšė savo komandai – 23:22.

Būtent pergalingo įvarčio autorė buvo išrinkta geriausia viso finalo ketverto žaidėja. Pusfinalyje K.Bušaitė buvo pelniusi 13 įvarčių, o finale pridėjo 5 tikslius metimus.

„Puikios emocijos, nors rungtynės ir sunkios, tačiau svarbiausia, jog pergalė buvo pasiekta. Nuo praėjusiais metais iškovotos taurės niekas per daug nepasikeitė. Sudėtis likusi ta pati, treniruojamės taip pat ir toliau norime siekti pergalių.

Šiandien didelis noras nugalėti ir nulėmė pergalę, labai norėjosi išlaikyti titulą. Mačo gale susitvarkėme ir atidavėme visas jėgas. Po vakar pusfinalio buvo sunku, tačiau mes tai padarėme.

Aišku labai trūko savų sirgalių palaikymo, tačiau tikėkimės kitais metais viskas šiuo klausimu bus kitaip. Iš dalies jau prisitaikėme prie to, tačiau jų vis tiek trūksta. Galime tik pažadėti jiems, kad stengsimės apsieiti su mažiau dramos ir iškovoti čempionių titulą“, – kalbėjo K.Bušaitė.

Garliavos rankininkės antrus metus iš eilės tapo LRF taurės laimėtoja, o praėjusį sezoną prieš sustabdant LMRL pirmenybes žengė antroje vietoje. Šiuo metu moterų čempionate „Cascada-hc Garliava SM“ nėra suklupusi nė karto ir žengia pirmoje vietoje.

Rezultatyviausia nugalėtojų gretose šiame mače buvo Emilė Aglinskaitė, kuri pelnė 6 įvarčius, K.Bušaitė pridėjo 5 tikslius metimus, Karolina Sparnauskaitė ir Evelina Dževerakaitė pasižymėjo po 4 kartus, Inesa Verbovik – 2, Gabija Kleizda ir Mantė Voskresenskaja – po 1.

„ACME-Žalgiriui“ 8 įvarčius įmetė Audinga Kniubaitė, Grėta Burkaitė ir Neringa Gudaitytė pridėjo po 4, Viltė Lubytė ir Austėja Narauskaitė – po 2, Deimantė Baranauskaitė, Karolina Čekuolytė – po 1.

Jau kitą savaitgalį Garliavoje rinksis ir vyrų komandos. Jos turėjo dėl taurės kautis tuo pat metu su moterimis, tačiau dėl užfiksuotų koronaviruso atvėjų jų finalinis ketvertas buvo nukeltas.

Susumavus visus balsus paaiškėjo, kad geriausiais metų rankininkais pirmą kartą išrinkti Jonas Truchanovičius ir Karolina Sparnauskaitė. Nugalėtojams atiteks specialūs prizai, kurie bus įteikti per artimiausius rinktinių mačus.

Iš Šiaulių kilęs kairysis pusiau kraštas J. Truchanovičius daugiausiai balsų sulaukė tiek iš ekspertų, tiek iš Lietuvos klubų atstovų. Nors internetiniame balsavime jį aplenkė Aidenas Malašinskas, tačiau tai nesutrukdė šiuo metu „Montpellier“ klube žaidžiančiam J. Truchanovičiui pirmą kartą laimėti šį apdovanojimą. Trečias, sulaukęs palaikymo iš klubų bei internetinio balsavimo, liko Vilniaus „Šviesos“ talentas Karolis Antanavičius.

Kairiojo pusiau krašto pozicijoje žaidžiantis šiaulietis šį rudenį pademonstravo tikrą atsidavimą rinktinei ir kovotojo charakterį. Dėl koronaviruso praleidęs pirmąsias Europos čempionato atrankos rungtynes Islandijoje lietuvis vos tik sulaukė neigiamo testo rezultato iškart susipakavo lagaminus ir po kelių dienų jau žaidė mače su Portugalija. J. Truchanovičius tose rungtynėse demonstravo ne tik geležinę gynybą, bet ir pelnė 3 įvarčius. Naudingas jis buvo ir Liuksemburge vykusiose Pasaulio čempionato atrankos varžybose – ten per tris rungtynes jis pasižymėjo net 18 kartų. Sezono starte su „Montpellier“ lietuvis kol kas taip pat atrodo solidžiai. Jo atstovaujamas klubas be pralaimėjimų žengia EHF Europos lygoje bei rikiuojasi antroje vietoje Prancūzijoje, o pats lietuvis buvo išrinktas ir geriausio lygos turo gynėju.

Moterų rinkimuose triumfavusi K. Sparnauskaitė sulaukė gausiausio palaikymo internetiniame balsavime bei tarp ekspertų. Nors klubų atstovai išreiškė palaikymą Rita Repečkaitei, tačiau ji surinko mažiau balsų iš ekspertų ir rankinio gerbėjų, tad pirma vieta teko Kauno raj. „Cascada-HC Garliava SM“ atstovei, o Vilniaus „Eglės“ klubui atstovaujanti R. Repečkaitė liko antra. Nedaug nuo lyderių atsiliko ir Kauno „ACME-Žalgirio“ lyderė Audinga Kniubaitė, kuri tokio pripažinimo jau buvo sulaukusi prieš du metus.

Garliavos klubui šiuo metu priklauso LRF taurė bei supertaurė, o K. Sparnauskaitė ženkliai prisideda prie komandos sėkmės. Ji yra viena iš komandos lyderių ir praėjusį sezoną buvo renkama ir geriausia mėnesio žaidėja. Atsitraukusi žaidėja vidutiniškai Lietuvos pirmenybėse šį sezoną renka net po 8 įvarčius ir tai yra ženklus indėlis prie to, kad šiuo metu Kauno rajono komanda būtų vienvaldė pirmenybių lyderė.

Pirmieji su savosiomis užduotimis susitvarkė „Šviesos“ rankininkai, kurie gina titulą, iškovotą praėjusiais metais. Vilniečiai pirmajame mače išvykoje Šiaulių SC „Dubysos“ ekipą įveikė 39:21, tad antrasis susitikimas tebuvo formalumas. Atsakomajame mače „Šviesa“ puolime vėl pademonstravo solidų žaidimą ir šventė įtikinamą pergalę – 39:25.

Užtikrintai į finalinį ketvertą žengė ir Kauno „Granitas-Karys“, kurio varžovais ketvirtfinalyje buvo HC „Molėtų“ rankininkai. Jau šeštadienį mače varžovų aikštėje kauniečiai atsakė į didžiąją dalį klausimų ir susikūrė itin solidų pranašumą – 35:21. Veiksmui persikėlus į Kauną situacija molėtiškiams pasidarė dar sudėtingesnė. Fantastišką puolimą demonstravęs „Granitas-Karys“ pasiekė pergalę rekordine persvara – 51:25. Praėjusiais metais kauniečiai iškrito LRF taurės ketvirtfinalyje, tad tarp keturių stipriausių šio turnyro komandų ši komanda pateko po vienerių metų pertraukos.

HC „Vilniaus“ klubas šį sezoną demonstruoja, kad ir pasiryžęs sujaukti nusistovėjusią hierarchiją. Ketvirtfinalyje jiems teko gana kietas riešutas — be pralaimėjimų LRF I-osios lygos varžybose žengianti Vilniaus „Amber“ komanda, tačiau su šiuo varžovu HC „Vilnius“ susitvarkė be didesnių problemų. Pirmajame mače Mindaugas Urbonas pelnė net 16 įvarčių, o jo vedama komanda šventė pergalę 43:26. Antrosiose rungtynėse intriga taip pat nepakvipo. HC „Vilnius“ varžovus vėl įveikė dviženkle persvara – 40:26.

LRF vyrų taurės finaliniame ketverte vis dar išliko vienas nežinomasis, kadangi ketvirtfinalio susitikimai tarp Klaipėdos „Dragūno“ ir Alytaus „Varsos-Stronglaso“ yra nukelti. Artimiausiu metu paaiškės, kur vyks finalinio ketverto varžybose. Jame įprastai komandos žais po vienerias rungtynes pusfinalyje, o nugalėtojai susitiks didžiajame finale. Praėjusiais metais Alytuje „Šviesa“ finale palaužė „Dragūno“ rankininkus.