Taranavo lenkdamas automobilių koloną

Žiniasklaidoje ne kartą dėl keistų teisėsaugos sprendimų aprašyta avarija įvyko 2014 metų lapkričio 1 d. Varėnos r., Valkininkų sen., kelio Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus 1 kilometre. Jo metu J. V., gimęs 1980 m., vairuodamas visureigį „Audi Q7“, lenkė mažiausiai septynių automobilių koloną ir taranavo kolonoje pirmą važiavusį ir bebaigiantį posūkį į kairę atlikti automobilį „Toyota Avensis“. Avarijos metu itin smarkiai nukentėjo ir vėliau ligoninėje mirė „Toyota“ važiavusi 10 metų mergaitė – vairuotojos J. Jankauskienės dukra.

Avarijos situacija į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nekėlė abejonių: tarnybiniame pranešime apie įvykį užfiksuota, kad avariją galimai sukėlė mažiausiai septynių automobilių koloną lenkęs ir į J. Jankauskienės automobilio galinę dalį įsirėžęs „Audi Q7“ vairuotojas. Tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio, įvardijant galimą kaltininką – „Audi Q7“ vairuotoją.

Paviešinus informaciją apie išskirtinį įvykį ne vienas komentatorius internete teigė, jog tą dieną vyko keliu Vilnius-Alytus ir įsiminė išskirtiniu chuliganišku vairavimu pasižymėjusį „Audi Q7“. Pačiame Alytuje kalbėta, jog automobiliu vyko vieno žinomo Alytaus verslininko sūnus, taip pat pasiturintis ir įtakingas verslininkas.

Pagal avarijos liudininkų parodymus, suprasti, kad kolonoje pirmas važiuojantis automobilis ketina daryti posūkį į kairę buvo nesunku – kolona lėtino greitį, vienas automobilis net buvo išvažiavęs iš kolonos į priešingą eismo juostą, bet pamatė posūkį rodantį pirmąjį automobilį, J. Jankauskienės „Toyota“ ir grįžo atgal į koloną.

Antras smūgis vienintelį vaiką palaidojusios į avariją patekusios Jankauskų šeimos laukė prokuratūroje, kai tyrimui vadovavusi prokurorė Regina Juškevičienė pranešimą apie įtarimą pateikė J. Jankauskienei, o vieninteliu nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas kartu vykęs jos vyras Vaidas Jankauskas, o „Audi“ vairuotojas, tapo tik liudininku.

Ekspertė neturėjo kvalifikacijos

Pasak avarijos sukėlimu kaltinamos J. Jankauskienės gynėjo advokato Gedimino Milevičiaus, vienas pagrindinių įrodymų, jog kalta jo ginamoji, yra Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) ekspertų išvados, bet jos daugiau nei keistos. „Analizuojant net kelių ekspertizių išvadas, susidaro įspūdis, jog net paaiškėjus naujoms aplinkybėms, duomenys kompiuterinės simuliacijos programoje tendencingai keičiami taip, kad nepadidėtų „Audi“ greitis ir jis liktų tokiu, kokiu toje vietoje leidžia kelio ženklai“, – sako G. Milevičius.

Pirmoji ekspertizė atlikta net reikiamos kvalifikacijos – transporto trasologijos –neturėjusios ekspertės, joje užfiksuota ne viena esminė klaida. Pavyzdžiui, vietoj nuosavo „Audi“ svorio (2370 kg) ekspertė į kompiuterinę ekspertizės programą suvedė 2990 kg (maksimalų pilnai pakrauto automobilio svorį). LTEC ekspertė taip pat klaidingai nurodė, kad automobilis „Toyota“ nublokštas ir sustojo 8 metrus nuo stovėjimo aikštelės krašto, kai apsilankius įvykio vietoje ir išmatavus atstumus nustatyta, kad šis atstumas buvo mažiausiai18 metrų.

„Akivaizdu, kad dėl šio „perteklinio“ 620 kg svorio bei sumažinto automobilio skrydžio nuo susidūrimo vietos ekspertė gavo ženkliai mažesnį automobilio „Audi“ greitį (93 km/h), nei buvo iš tikrųjų“, – komentuoja nukentėjusiuoju šioje skausmingoje byloje pripažinto sutuoktinio Vaido Jankausko atstovas S. Survila.

Pažadėjo „padaryti“ greitį, kokio reikės

Atlikus nepriklausomą ekspertinį tyrimą gautas gerokai didesnis „Audi“ greitis – prieš eismo įvykį jis siekė mažiausiai 125 km/h. Į tai atsižvelgęs teismas paskyrė papildomą ekspertizę „Audi“ greičiui nustatyti, tačiau LTEC ekspertai vėl pateikė išvadą, esą visureigio greitis neviršijo 95 km/h.

„Akivaizdu, kad fizikos dėsniai keistis negali, tačiau net ištaisius pirmosios ekspertės klaidas, programa LTEC ekspertams kažkodėl parodė beveik tą patį greitį, kaip ir pirmosios ekspertizės metu. Nemažiau keista tapo išgirdus vieno ekspertų pareiškimą per apklausą teisme, kuris tiesiai šviesiai pasakė, kad neva ko jūs kimbate prie to greičio, jie padarys tokį greitį, kokio reikės“, – sako G. Milevičius.

Atidžiau panagrinėjus vėlesnių ekspertizių duomenis kilo abejonės, ar nebuvo koreguojami tam tikri kiti įvykio techniniai parametrai, kad galutinis rezultatas iš esmės nesikeistų.

„Pavyzdžiui, nuotraukose iš įvykio vietos aiškiai matoma, kad į šalikelę nublokštas „Toyota“ yra išrausęs žemę. Tačiau LTEC ekspertizė naudoja slydimo koeficientą, lyg automobilis būtų čiuožęs žole nerausdamas grunto, o tai reiškia, kad automobilis buvo paveiktas mažesnės jėgos, kad atsidurtų ten, kur atsidūrė. T. y. į jį atsitrenkta mažesniu greičiu“, – pasakoja G. Milevičius.

Taip pat ignoruotos fotografijose aiškiai matomos „Audi“ stabdymo žymės, lyg avarija būtų įvykusi nestabdant, kas vėlgi sumažina „Audi“ greitį prieš susiduriant.

Visi šie faktai, įvertinti nepriklausomo eksperto, LTEC ekspertizėse pradingsta, nors jie yra reikšmingi vertinant avarijos aplinkybes. Dar viena keista aplinkybė – vėlesnių LTEC ekspertizių metu apskaičiuotas tik vienas automobilių susidūrimas, nors realiai šios avarijos metu automobilis „Audi“ stūmė „Toyota“, todėl turi būti modeliuojami keli jų susidūrimai. Pirmojoje LTEC ekspertizėje – paskaičiuoti trys susidūrimai, bet vėliau liko tik vienas, kas akivaizdžiai naudinga „Audi“ vairuotojui, nes taip mažinamas jo greitis.

Maža to, apie tai, kad patyrė spaudimą keisti įvykio protokolą šį mėnesį vykusiame teismo posėdyje prabilo ir pirminį eismo įvykio tyrimą atlikęs policininkas Arūnas Puodys. Pasak žiniasklaidoje cituoto buvusio pareigūno, jam buvo daromas spaudimas perrašyti pirminį protokolą net tris kartus, kad jis būtų palankus „Audi“ vairuotojui, o po kurio laiko vyriškis buvo priverstas palikti tarnybą.

Tarnybine mašina – į piceriją

Neretai lemiamą žodį įvairiuose ikiteisminiuose tyrimuose tariantys Teismo ekspertizės centro ekspertai, panašu, savo pačių poelgiams nėra tokie kritiški.

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai šios valstybinės įstaigos darbuotojus užfiksavo darbo valandomis vaikštinėjančius po prekybos centrą.

Biudžetininkų reikaliukai nebūtų patraukę žurnalistų dėmesio, jei ne tarnybinis automobilis, pastatytas netoli prekybos centro "Banginis" durų.

Baltas "Opel", pažymėtas Lietuvos teismo ekspertizės centro užrašu, į prekybos centro aikštelę įsuko antradienį apie 11 val.

Šia mašina į prekybos centrą atvyko centro Klaipėdos padalinio vadovas Kęstutis Graželis, lydimas dviejų damų.

Įsukęs į automobilių stovėjimo aikštelę, vairuotojas mėgino mašiną palikti kiek tolėliau nuo pašalinių akių, tačiau veikiausiai persigalvojo ir perstatė mašiną ties prekybos centro durimis.

11 val. 11 min. mašina atvykusi trijulė patraukė į prekybos centre įsikūrusią piceriją.

Biudžetininkų atstovas dar nuskubėjo į prekybos centrus – "Senukai" ir "Maxima".

11 val. 52 min. tarnybinis Teismo ekspertizės centro automobilis jau buvo pajudėjęs iš aikštelės.

Suderino reikalus

Kokias ekspertizes prekybos centre galėjo atlikti ekspertai?

Paaiškėjo, jog jokių ekspertizių nebuvo. Tarnybiniu transportu už valstybės pinigus įgytais degalais atvykę biudžetininkai po prekybos centrus laigė be ypatingų užduočių.

Visoje šalyje veikiantis Lietuvos teismo ekspertizės centras iš viso turi tik keturis automobilius.

Detaliai išsiaiškinsiu šį atvejį ir paaiškės, kas ir kur pietavo ir po kokias "maximas" lakstė.

Šioje svarbioje įstaigoje dirba apie 130 darbuotojų, jam priklauso du teritoriniai padaliniai – Šiaulių ir Klaipėdos.

Žurnalistų užklausą dėl tarnybinio transporto naudojimo gavęs Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorius Giedrius Mozūraitis pasijuto nejaukiai.

"Kur jiems važiuoti? Į teismą arba į įvykio vietą. Detaliai išsiaiškinsiu šį atvejį ir paaiškės, kas ir kur pietavo ir po kokias "maximas" lakstė", – tarstelėjo įstaigos vadovas.

Jau po pusvalandžio buvo aišku, kas ir kur važinėjo už valstybės pinigus.

"Klaipėdos teritorinis padalinys turi baltą "Opel" automobilį su centro užrašu. Niekur nepasislėpsi. Kadangi turiu šiokių tokių ekspertinių žinių, iš nuotraukų sprendžiu, jog vyko padalinio vadovas K.Graželis kartu su dviem darbuotojomis. Jos nėra šeimos narės", – aiškino G.Mozūraitis.

Paklaustas, kodėl darbuotojai turi galimybę picas kirsti ne per pietus, kaip visi kiti biudžetininkai, G.Mozūraitis paaiškino, jog griežtų pietų pertraukai skirtų valandų centre nėra.

"Vieni darbą pradeda 7 val., kiti 7.30 val., todėl pietauja tada, kada gali. Vyriausybės nutarime pažymėta, jog tokią teisę darbuotojas turi", – teigė centro direktorius.

Atsakymas apstulbino

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos padalinys yra įsikūręs miesto centre, Vilties gatvėje.

Kodėl tarnautojams prireikė tarnybiniu transportu dumti per pusę uostamiesčio, į prekybos centrą "Banginis"?

Priežastis, švelniai tariant, nustebino.

"Padalinio vadovas man paaiškino, jog reikėjo ledą tirpdančios druskos, todėl jis ir nusprendė važiuoti į "Senukus". Įsėdo kitos dvi darbuotojos, matyt, pakeliui sugalvojo papietauti", – pavaldinių paaiškinimus perpasakojo vadovas.

Tačiau tokios druskos tikrai galima buvo įsigyti ir kur kas arčiau esančiame kitame prekybos centre Liepų gatvėje.

Žurnalistams neteko pastebėti ir to, kaip po "Senukus" ir po "Maximą" klaidžiojęs darbuotojas iš prekybos salės prie kasų būtų nešęs druskos maišus ir išsirašęs sąskaitą faktūrą.

Tačiau tai, ar tikrai buvo perkama druska, be abejo, užfiksavo prekybos centrų vaizdo fiksavimo sistema.

Be to, ir pats sąskaitos faktūros išrašymo faktas sausio 22-osios data turėtų būti užfiksuotas buhalterijoje.

Mašina – ekspertizių tikslams

Teismo ekspertizės centro direktorius patikino, jog įstaiga visoje šalyje teturi keturis automobilius, nes didesnio poreikio nėra.

"Tarnybinės mašinos gali prireikti tik ekspertizei būtino objekto apžiūrai. Klaipėdos padalinyje dirba aštuoni ekspertai. Lietuvos teismo ekspertizės centras atlieka teismo ekspertizes, tyrimus bei dirba mokslo tiriamąjį darbą kriminalistikos ir teismo ekspertizės srityse. Šiuo metu įstaigoje yra atliekamos 38 rūšių ekspertizės. Pagrindiniai ekspertizių užsakovai yra teismai, prokuratūros, policija, muitinės tarnybos, saugumo ir specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės kontrolė, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys, užsienio teisėsaugos tarnybos", – tarnybos veiklą pristatė G.Mozūraitis.

Įstaigos vadovas apgailestavo, jog pavaldinių viražai prekybos centre patraukė dėmesį.

"Situacija bus nuodugniai ištirta ir bet kokiu atveju imsiuosi papildomų priemonių, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl teismo ekspertų veiklos", – pažadėjo įstaigos vadovas.

Algos nekyla

Paklaustas, kokius atlyginimus gauna centro ekspertai, jei net pietų negali nuvykti asmeniniais automobiliais, G.Mozūraitis patikino, jog dauguma centro darbuotojų gauna priedus už ištarnautus metus.

"Tačiau verta pažymėti, jog algos mūsų srityje nekilo jau daugybę metų. Akcentuojami tik policijos ir ugniagesių atlyginimai, o ekspertai pamirštami", – pažymėjo G.Mozūraitis.

Centro tinklalapyje skelbiama, jog įstaigos vadovo alga iki mokesčių siekė 1 858 eurus.

Skyrių vedėjams mokamas 1 554 eurų atlyginimas iki mokesčių, į rankas, preliminariais skaičiavimais, žmogus turėtų gauti 950–970 eurų.

Ekspertai gauna nuo 773 iki 1 066 eurų algą, neatskaičius mokesčių.

"Vidutiniškai pas mus ekspertai dirba daugiau nei 20 metų. Jiems mokami priedai", – patikslino centro direktorius.

Rado tai, ką ištrynė V.Titovas

Nors pavaldiniai ir privertė G.Mozūraitį raudonuoti dėl tarnybinio transporto naudojimo, centro direktorius pažymėjo, kad ekspertai sulaukia ir daug pagyrimo žodžių.

"Neseniai prokuratūra akcentavo, jog, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Klaipėdos miesto tarybos nario pasisakymų viešojoje erdvėje, Teismo ekspertizės centro ekspertai sugebėjo operatyviai pateikti analizę, dėl kurios taip sparčiai ir sklandžiai vyko tyrimas", – prisiminė G.Mozūraitis.

Dalis tyrimui svarbios informacijos iš Viačeslavo Titovo paimtų skaitmeninių laikmenų buvo ištrinta, tačiau ją atkūrė Teismo ekspertizės centro ekspertai.

V.Titovas diskusijoje dėl A.Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo viešai pareiškė, kad partizanų vado iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. piliečių ir vaikų, o pats A.Ramanauskas-Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.

V.Titovas šią informaciją taip pat publikavo savo socialinio tinklo paskyroje.