Komisija trečiadienį pritarė laikinosios grupės tyrimo išvadai. Joje konstatuota, kad Lietuvos žirgynas galimai buvo valdomas netinkamai, nebuvo siekiama maksimaliai aukštų pelningumo rezultatų, vadovų veikla ne visada buvo grindžiama bendrovės interesais.

Be to, bendrovės vadovai ir valdybos nariai 2012–2021 metais galėjo būti skiriami ir atleidžiami dėl politinių motyvų, todėl nebuvo užtikrinama skaidri, vieša ir aiški bendrovės veikla.

Išvadoje teigiama, kad ŽŪM vadovybė grubiai pažeidė gerosios vadybos praktiką, neleistinai kišosi skiriant vadovus, o tai galėjo sudaryti korupcijos ir piktnaudžiavimo sąlygas, kūrė konfliktines situacijas įmonėje.

Tyrimo grupės duomenimis, dėl netinkamo Lietuvos žirgyno valdymo bendrovei ir valstybei galimai buvo padaryta žala, todėl ŽŪM privalo ją įvertinti ir išieškoti.

Komisija trūkumus įvertinti prašys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.

LRT pranešė, prokuratūra antradienį nutraukė  balandį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos įmonėje.

LRT kovą skelbė, jog iki praėjusių metų liepos žirgynui vadovavęs Edgaras Jeninas žirgus pardavinėjo per tarpininkę, kurios paslaugas įsigijo be konkurso, o pardavimo kainos buvo pernelyg žemos. Pasak LRT, per kelerius metus tarpininkė pardavė žirgų už beveik pusę milijono eurų, už paslaugas jai sumokėta daugiau kaip 30 tūkst. eurų.

Žemės ūkio ministerija inicijavo tyrimą, tačiau tuo pat metu atleido apie pirmtakų veiklą prabilusį vos pradėjusį dirbti naująjį žirgyno direktorių Rimantą Šerkšną – esą jis paskirtas keistomis aplinkybėmis, kadenciją baigiant ankstesnei ministerijos vadovybei, dėl jo veiklos sulaukta skundų.

Pasak VTEK, F. Kelmickaitė šiemet birželį galbūt pateko į interesų konfliktą, kai nutraukė bendrovės teisinių paslaugų sutartį su advokatu, su kuriuo ją sieja privatūs interesai.

Gavusi pranešimą ir papildomai surinkusi informacijos, VTEK pradėjo tyrimą. Bus aiškinamasi, ar F. Kelmickaitė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

F. Kelmickaitė žirgynui vadovauja nuo birželio pabaigos, kai laimėjo konkursą.

Lietuvos žirgynas užsiima nacionalinių genetinių išteklių saugojimu, bendrovė taip pat prižiūri arklius, parduoda veislinius žirgus, ruošia juos sportui bei organizuoja varžybas, teikia laisvalaikio paslaugas.

Žemės ūkio ministerija turi 89,61 proc. bendrovės akcijų, o 177 kiti asmenys – 10,39 proc. akcijų.

STT atstovė spaudai Renata Keblienė antradienį informavo BNS, kad tyrimas pradėtas išnagrinėjus gautą pranešimą ir siekiant patvirtinti arba paneigti kilusias abejones.

„Tyrimo metu bus vertinamos aplinkybės, ar bendrovėje „Lietuvos žirgynas“ organizuojant žirgų pardavimą, buvo užtikrintas skaidrus parduodamų žirgų kainų nustatymo mechanizmas, ar perkant tarpininkavimo ir veterinarijos paslaugas, nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos tokias paslaugas teikti ir ar dėl tokių veiksmų nebuvo padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“, – teigė STT atstovė.

Jos teigimu, įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

LRT tyrimų skyriaus duomenimis, „Lietuvos žirgynas“, kurį valdo Žemės ūkio ministerija, ne vienus metus prekiavo žirgais pasitelkdamas tarpininkę, kurios paslaugos įsigytos neskelbiant viešojo pirkimo.

Per keletą metų tokiu būdu parduota žirgų už beveik 500 tūkst. eurų, o už paslaugas tarpininkei išmokėta daugiau nei 30 tūkst. eurų.

LRT teigimu, žirgų pardavimo sandoriai „Lietuvos žirgynui“ nebuvo naudingi, kadangi žirgai pardavinėti itin žemomis kainomis.

Be kita ko, LRT teigia, kad bendrovė iš veterinarijos gydytojos pirko konsultavimo paslaugas ir išmokėjo specialistei daugiau nei 14 tūkst. eurų, nors „Lietuvos žirgynas“ turėjo savo veterinarijos gydytoją.

„Kituose žirgynuose neturėjome galimybės šokti aukščiau ir joti įvairesniais žirgais, o kreipęsi į „Lietuvos žirgyną“, gavome puikias sąlygas pasiruošimui Olimpinėms žaidynėms. Čia treniravomės dukart per savaitę, jojimui ir šuoliams skirdami mažiausiai po valandą – treniruotės buvo pakankamai intensyvios“, – pasakojo L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir J. Kinderis.

Jojimo rungtyje su žirgu reikia įveikti 350–400 m ilgio trasą, kurioje yra 12 kliūčių iki 1,2 metro aukščio. Sportininkai su žirgais susipažįsta iki rungties likus vos 20 minučių. Todėl, pasak sportininkų, ruošiantis jiems itin svarbu žirgų įvairovė, ko nestinga „Lietuvos žirgyne“.

„Didelis privalumas yra galimybė treniruotis kitoje aplinkoje nei įprasta, skirtingi žirgai, geras treneris, pakankamai erdvės manieže. Treniruočių laiku dirbome individualiai su treneriu ir galėjome joti ne su vienu žirgu. Nors joti skirtingais žirgais kaskart kelia tam tikrą stresą, bet jo šiek tiek reikia ruošiantis tokios reikšmės varžyboms. Tai bene svarbiausios sąlygos sportininkams, siekiantiems tobulėti žirginiame sporte“, – treniruočių užkulisius atskleidė penkiakovininkai.

„Kadangi per varžybas raiteliai joja burtų tvarka parinktu žirgu, jie itin vertina galimybę per treniruotes išbandyti vis kitą žirgą. Džiaugiamės, kad turėdami puikias treniravimosi sąlygas, prisidėjome prie mūsų sportininkų pasiruošimo olimpinėms žaidynėms. O tuo pačiu penkiakovininkai džiugino ir mūsų žirgyne stovyklaujančius vaikus. Besitreniruojantys olimpiečiai jiems žadino smalsumą ir suteikė įkvėpimo treniruotis patiems“, – pasakojo „Lietuvos žirgyno“ l. e. p. direktorė Palmyra Vinkšnaitė.

Rugpjūčio 18-ąją Rio de Žaneire vyko šiuolaikinės penkiakovės ir vyrų, ir moterų fechtavimosi rungties pagrindinis etapas. Likusiose rungtyse – plaukimo, papildomo fechtavimosi, jojimo ir bėgimo bei šaudymo – moterys varžosi rugpjūčio 19-ąją, o vyrai – rugpjūčio 20-ąją.

Direktoriaus prašymą atleisti iš darbo savo noru pasirašė žemės ūkio viceministras, Lietuvos žirgyno valdybos pirmininkas Saulius Jakimavičius.

Savo prašymą atleisti iš pareigų Lietuvos žirgyno direktorius motyvavo įtampa ir viešojoje erdvėje eskaluojamais kaltinimais  jam, kaip vadovui, dėl esą prastai prižiūrimo žirgyno. „Jau gerą pusmetį kelių piktybiškai nusiteikusių fizinių asmenų grupė pasitelkdama socialinius tinklus ir įvairias žiniasklaidos priemones mėgina apjuodinti didžiausią ir seniausią žirgyną Lietuvoje. Todėl, jausdamas atsakomybę dėl žirgyno ateities ir tikėdamasis, kad man pasitraukus šmeižto kampanija pasibaigs, nusprendžiau atsistatydinti iš pareigų",- sako Ž. T. Badikonis.

Nuo šiol Lietuvos žirgyno direktoriaus pareigas laikinai eis žirgyno direktoriaus pavaduotoja Palmyra Vinkšnaitė.

„Varžyboms ruošėmės kryptingai, nuosekliai ir atsakingai. Iš mūsų 8 žirgų, su kuriais rungėmės Vokietijoje, penki jau buvo pelnę medalius 2016 m. Lietuvos žiemos konkūrų čempionate. Tai Monopolis, Hetė, Espritas, H. Poteris, O. Valnis. Dalyvauti tarptautiniame čempionate – brangus ir daug ištvermės reikalaujantis malonumas, tuo pačiu ir garbė pristatyti „Lietuvos žirgyną“, reprezentuoti Lietuvą. Nebuvo lengva, tačiau mūsų raiteliai ir žirgai pademonstravo profesionalumą ir parodė aukščiausią lygį trakėnų Bundes čempionato konkūrų rungtyje. Didžiuojamės Raimonda ir Hete, pelniusiomis čempiono titulą“, – pasakojo „Lietuvos žirgyno“ delegacijos vadovas, direktorius Žilvinas Tomas Badikonis.

R. Samušytės ir trakėnų veislės kumelaitės Hetės pora laimėjo auksą, susumavus dviejų dienų konkūrų varžybų rezultatus. Jai įteiktas atskiras čempionato laureatės apdovanojimas. „Abi dienas M klasės konkūrų varžybose finišavau antra, tačiau galutinėje įskaitoje susumavus taškus – mano stabilus rezultatas lenkė visus kitus ir lėmė čempionės titulą tarptautiniame Bundes čempionate“, – laimėjimo džiaugsmu dalijosi R. Samušytė. Iš viso čempionės poros sąskaitoje – 2 antros vietos M klasėje ir 2 trečios vietos L klasėje. Ji taip pat pelnė ir elegantiškiausios raitelės titulą.

Redas Rimkus su Ostu Valniu pelnė 2 pirmas vietas L klasėje ir 1 pirmą vietą M klasėje, Kostas Gaigalas su Kalendra finišavo M klasėje pirmas ir trečias, L klasėje – antras, o su kitu žirgu Heksteriu – A klasėje pirmas. Justina Pociūnaitė A klasėje su Espritu gavo pirmą vietą, o su Monopoliu – ir pirmą, ir antrą.

Į čempionatą Hanoveryje kasmet susirenka daugiau nei 500 trakėnų veislės žirgų, daugiausiai iš visos Vokietijos ir kaimynystės – tų Europos šalių, kuriose stiprios trakėnų auginimo tradicijos ir kur jų telkiasi daugiausiai. Šiais metais Hanoveryje varžėsi 14 šalių atstovai. Iš viso per 4 dienas skaičiuojama daugiau nei 400 startų trijose žirginio sporto disciplinose: konkūrų varžybose, dailiajame jojime ir supaprastintoje trikovėje (lauko jojime). Lietuvos delegacija sužibėjo konkūruose, dailiojo jojimo čempiono titulas atiteko raitelei iš Danijos, o trikovės auksą laimėjo vokiečiai, joję Lenkijoje gimusiu ir išaugintu žirgu.

„Lietuvos žirgyno“ delegacija turėjo tikslą ne tik startuoti varžybose, bet ir pademonstruoti savo išaugintus seno genotipo trakėnų žirgus. „Su savo žirgais startavome 27 kartus – tai gana daug per vienas varžybas. Žirgas – ne motociklas, jam reikia duoti laiko poilsiui, todėl visi, kaip komanda, varžėmės pamainomis, įvertindami vieni kitų galimybes. Mūsų trakėnai parodė puikią prigimtinę ištvermę ir nuosekliose treniruotėse įgytą profesionalumą“, – papildė žirgyno vyresnysis treneris ir vienas iš čempionato prizininkų Kostas Gaigalas.

Liepos 31 d. 40 žmonių delegacija, trakėnų žirgų mylėtojai ir veisėjai iš Vokietijos, Olandijos, Danijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, aplankys UAB „Lietuvos žirgyną“, norėdami plačiau susipažinti su Lietuvoje veisiamais, auginamais ir treniruojamais trakėnų veislės žirgais.

„Lietuvos žirgyno“ sudarytos komandos užėmė pirmąsias vietas CAI2* kategorijoje ir vienkinkės, ir dvikinkės karietos klasėse. Dvikinkės karietos važiavime „Lietuvos žirgyno“ važnyčiotojas Sergėjus Feoktistovas su šiame žirgyne auginamais stambiųjų žemaitukų veislės žirgais Geizeriu ir Mangu surinko mažiausiai baudos taškų ir bendrojoje įskaitoje užėmė pirmąją vietą. S. Feoktistovas aplenkė Lenkijos nacionalinei rinktinei atstovaujantį nuolatinį lyderį Sebastianą Bogaczą.

„Žemaitukų ir stambiųjų žemaitukų veislės žirgai yra svarbūs mūsų istorijai ir laikomi nacionaliniu pasididžiavimu, priskiriami Lietuvos tautiniam paveldui. Jau nuo VI a. žinomi žemaitukai šiose varžybose dar kartą įrodė, kad yra kovingi ir stiprūs: 12 km kroso trasoje nuo starto iki finišo su tarpiniais punktais net 75 min. jie demonstravo ištvermę ir būdami žemesnio ūgio už varžovus, juos vis vien įveikė. Tad privalome saugoti šią nykstančią veislę, gerinti jos savybes, taip pat sugalvoti, kaip apie juos daugiau papasakoti visuomenei, ir rasti naujų panaudojimo būdų, kadangi žemės ūkyje žemaitukus pakeitė galinga ratuota technika“, – teigė Žilvinas Tomas Badikonis, „Lietuvos žirgyno“ direktorius.

CAI2* kategorijos vienkinkės karietos važiavimo rungtyje Lietuvai atstovavo tik „Lietuvos žirgyno“ ekipažas. S. Feoktistovas su vienkinke karieta, traukiama žemaitukų veislės žirgu Tafūnu, iškovojo aukso medalį, surinkęs 76,07 baudos taškus. Komanda iš Lietuvos aplenkė Estijos ir Rusijos sportininkus. Estijos važnyčiotoja Riina Rõa, gavusi 86,20 baudos taškus, liko antroji, Rusijos važnyčiotoja Lyudmila Beshnova – trečioji (104,96 baudos taškai).

„Kasmet mūsų sportininkai ir auginami lietuviškų veislių žirgai puikiai pasirodo Lietuvoje ar užsienyje vykstančiose kinkinių ar konkūrų varžybose. Neretai „Lietuvos žirgyne“ išauginti žirgai dalyvauja kitų šalių važiavimo kinkinių komandose ir ten iškovoja prizines vietas – pavyzdžiui, mūsų žemaitukų veislės žirgai sėkmingai dalyvauja Suomijos jaunių rinktinės ekipažo sudėtyje“, – džiaugėsi Ž. T. Badikonis.

Važiavimo kinkiniais varžybos vyko tris dienas, jas sudarė trys skirtingos rungtys. Pirmoji diena buvo skirta maniežiniam važiavimui, kai ekipažai atliko įvairaus sudėtingumo figūras. Antrąją dieną vyko ištvermės ir kroso rungtys. Trečioji diena buvo skirta važiavimui su kliūtimis, kuomet ekipažai turėjo kuo greičiau ir tiksliau apvažiuoti uždaroje aikštėje įrengtus žymeklius.

Iš viso varžybose rungėsi 53 ekipažai iš įvairių Europos šalių, 14 jų – atstovavo Lietuvai. Kitas Pasaulio taurės kvalifikacinis etapas vyks birželio 10–12 d. Lenkijoje.