Buvusios žydų gimnazijos „Tarbut“ pastate, Pylimo g. 4A, įsikūrusiame Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) padalinyje šiuolaikiškai pristatoma Lietuvos žydų istorija, kultūra, tikėjimas, papročiai, skirtingi istorinės kasdienybės siužetai.

Anot VGŽIM direktoriaus Simono Strelcovo, naujojo muziejaus, neoficialiai dar vidinamo Litvakų muziejumi, lankytojai skirtingais rakursais galės susipažinti su Lietuvos žydų kultūra ir jų papročiais. „Muziejus yra išskirtinis tuo, kad jis dedikuotas litvakų kultūrai, jų istorijai ir tradicijoms. Lankytojams bus suteikta ypatinga galimybė išjausti neišsemiamus litvakiškos praeities turtus“, – akcentavo S. Strelcovas.

„Pasaulyje auga antisemitizmo jėgos ir tai tampa grėsme. Būtent švietimas ir edukacijos gali padėti suvienyti ir plėtoti supratimą. Tikiuosi, muziejus skatins dialogą tarp skirtingų kultūrų, padės lankytojams iš viso pasaulio atrasti laikui nepavaldžių bendrų simbolių“, – pridūrė jis.

Tęstinumas: naujasis muziejus įsikūrė pačiame Vilniaus centre esančiame 1915 m. įkurtos žydų gimnazijos pastate. / Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Keturių aukštų pastate įrengta septyniolika šiuolaikiško dizaino ekspozicijų, lankytojams ne tik rodomi autentiški eksponatai, bet ir sudaryta galimybė interaktyviai įsitraukti į Lietuvos žydų istorijos pažinimą. Didelis dėmesys skiriamas Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar su ja susijusiems pasaulinio garso litvakams. Tarp jų – Nobelio premijos laureatai Aaronas Klugas ir Bernardas Lownas, menininkai Markas Antokolskis, Jacques’as Lipchitzas, Neemija Arbitblatas, Holivudo žvaigždės Ruth Roman, Alas Jolsonas, Laurence’as Harvey’us ir kt.

Pasaulyje auga antisemitizmo jėgos ir tai tampa grėsme. Būtent švietimas ir edukacijos gali padėti suvienyti ir plėtoti supratimą.

Litvakų muziejus, pasak VGŽIM, pritaikytas ir mažiesiems lankytojams. Beveik kiekvienoje ekspozicijų salėje juos pasitiks žaidimai, dėlionės ir kitos įtraukios pažinimo priemonės.

Po tuo pačiu stogu atveriamas ir vieno didžiausių XX a. litvakų, Lietuvos žydų dvasinio ir visuomeninio gyvenimo griūtį įamžinusio dailininko Rafaelio Chvoleso muziejus. Modernizmo klasiko kūrybos kraitį sudaro apie 3 tūkst. tapybos darbų ir 6 tūkst. piešinių – iš prieškario liko vos keli. Reikšmingą R. Chvoleso (1913–2002) palikimo dalį – ne tik kūrinius, bet ir asmeninius daiktus, knygas – muziejui padovanojo Paryžiuje gyvenantys dailininko sūnūs Milijus ir Alexandre’as Chwolesai.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys veiks buvusiame žydų gimnazijos „Tarbut“ pastate dabartinėje Pylimo gatvėje ir kvies lankytojus plačiau susipažinti su Lietuvos žydu kultūra, ne tik Holokausto istorija.

„Jeigu paimsime bet kurios istorijos programos vadovėlį, žydai pristatomi dažniausiai per tragediją, Holokaustą, tuo tarpu šis muziejus pasakoja visiškai kitą istoriją. Muziejus pateikia tai, ko nėra vadovėliuose – tai kultūra, tradicijos, religija, raštas, virtuvė, žaidimai, papročiai, žymūs žmonės“, – pristatydamas naują įstaigą sakė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Simonas Strelcovas.

Ekspozicijose žadama pristatyti, kaip vyko ir vyksta litvakų gyvenimas, jose bus koncentruojamasi į žydų kasdienybės aspektus ir kultūrinius judėjimus, ne tik istorines, bet ir šiuo metu visuomenėje aktyviai veikiančias asmenybes.

Muziejuje veiks vieno žymiausių XX amžiaus Lietuvos žydų dailininkų, sunaikintą Šiaurės Jeruzalę įamžinusio vilniečio Rafaelio Chvoleso muziejus, dėmesys bus skiriamas ir kitiems Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar su ja susijusiems pasaulinio garso litvakams.

Tarp jų – Nobelio premijos laureatai Aaronas Klugas ir Bernardas Lownas, menininkai Markas Antokolskis, Jacques`as Lipchitzas (Žakas Lipšicas), Neemija Arbitblatas, Holivudo žvaigždės Ruth Roman (Rut Roman), Alasas Jolsonas, Laurence`as Harvey`us (Lorensas Harvėjus),  poetas ir dainininkas Leonardas Cohenas (Leonardas Koenas), rašytojai Abraomas Suckeveris, Icchokas Meras, Grigirijus Kanovičius, smuikininkas Jacha Heifetzas (Jaša Heifecas) ir kiti.

Muziejaus įrengimas iš viso atsiėjo per 7 mln. eurų.

Jis veiks kaip didžiausias Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus, pavaldaus Kultūros ministerijai, padalinys, įsikūręs istoriniame keturių aukštų buvusios hebrajų gimnazijos „Tarbut“ pastate (Pylimo g. 4A).

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus – pirmasis valstybės istorijoje, nuosekliai ir skirtingais rakursais pristatantis unikalią žydų kultūrą, papročius, tikėjimą.

Pasak kultūros ministro Simono Kairio, apie Lietuvos žydus neretai kalbame apibendrintai. „Minime skaičius, bendrus faktus, ir visi jie išties labai svarbūs. Bet svarbiausia yra nepamiršti, kad už tos statistikos ir skaičių buvo žmonės. Gyvi žmonės, kūrę geresnę visuomenę ir geresnę Lietuvą“, – sako S. Kairys.

Muziejuje didelis dėmesys skiriamas Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar su ja susijusiems pasaulinio garso litvakams. Tarp jų – Nobelio premijos laureatai Aaronas Klugas ir Bernardas Lownas, menininkai Markas Antokolskis, Jacques`as Lipchitzas, Neemija Arbitblatas, Holivudo žvaigždės Ruth Roman, Alas Jolsonas, Laurence`as Harvey`us.

Taip pat muziejuje lankytojai galės išsamiai susipažinti su vienu žymiausių XX amžiaus Lietuvos žydų dailininkų vilniečiu Rafaeliu Chvolesu ir jo darbais. Šiam dailininkui skirta ekspozicija perteikia tris pagrindinius jo kūrybos tarpsnius – Vilniaus, Varšuvos ir Paryžiaus. Iš viso eksponuojama apie 3 tūkst. R. Chvoleso tapybos darbų ir 6 tūkst. piešinių.

Keturių aukštų pastate įrengta 17 šiuolaikiško dizaino ekspozicijų (projekto autorius – architektų biuras „Processoffice“, vyriausiasis architektas Vytautas Biekša). Lankytojams pristatomi autentiški eksponatai, galima interaktyviai pažinti Lietuvos žydų istoriją.

Tam, kad istoriniame pastate galėtų veikti naujasis muziejus, buvo įgyvendintas 7,1 mln. eurų vertės Europos Sąjungos paramos ir valstybės biudžeto bendro finansavimo investicinis projektas. Atlikus pastato tvarkybos ir kapitalinio remonto darbus bei įsigijus kokybiškoms kultūros paslaugoms teikti būtiną įrangą ir baldus, atskleistas iki tol nenaudoto pastato potencialas, jo vertingosios savybės. Šio investicinio projekto įgyvendinimas sudarė galimybes išsaugoti žydų palikimą, užtikrinti jo sklaidą platesniam mūsų visuomenės ratui.

Skelbiama, kad naujasis muziejus yra didžiausias Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) padalinys.

„Tai bus pirmasis Lietuvos muziejus, įvairiapusiškai ir išsamiai pristatantis Lietuvos žydų istoriją, kultūrą, papročius, skirtingus istorinės kasdienybės siužetus. Ne ką mažesnis dėmesys bus skiriamas iš Lietuvos kilusiems ar su mūsų šalimi susijusiems pasaulinio garso litvakams (...) Ketvirtame aukšte veiks vieno žymiausių XX amžiaus Lietuvos žydų dailininkų Rafaelio Chvoleso muziejus“, – sako l. e. p. LŽKTM vedėjas istorikas Aivaras Poška.

Litvakų muziejus bus pritaikytas ir mažiesiems lankytojams. Beveik kiekvienoje ekspozicinėje salėje juos pasitiks žaidimai, dėlionės ir kitos įtraukios pažinimo priemonės, skatinančios kūrybiškumą ir padedančios pažinti Lietuvos žydų bendruomenės istoriją.

Muziejaus ekspozicija lankytojams padės atsakyti į klausimus, kas yra Lietuvos žydas, kas formavo ir formuoja Lietuvos žydų tapatybę, ir kaip ji paveikė lietuvių kultūrą. Muziejus sieks skleisti toleranciją tarp kultūrų, ugdyti empatiją ir tautų bendrabūvį.

Atsiųstame jos komentare teigiama, kad dėl bendros situacijos statybų sektoriuje muziejaus buvusioje hebrajų gimnazijoje Tarbut Pylimo gatvėje įrengimo darbai vyksta lėčiau.

„Tiesiog užtruko derinimo procesai tarp rangovo, užsakovo ir CPVA (Centrinės projektų valdymo agentūros – BNS), bet, kaip ir minėjome, projektas vyksta toliau ir tikimės, kad kitų metų rudenį naujas muziejus jau pakvies lankytojus“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Pasak ministerijos, rangos darbai jau atlikti administraciniame pastate, dabar ruošiamasi juos tęsti ekspozicinėse erdvėse.

ES lėšomis finansuojamą Tarbut pastato aktualizavimą įgyvendina Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus.

Anot Kultūros ministerijos, planuojamo įkurti Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus tikslas – patraukliai ir šiuolaikiškai atskleisti savitus Lietuvos žydų kultūros ir meno fenomenus, žydų kilmės išeivių iš Lietuvos miestų ir miestelių indėlį į pasaulio kultūros ir mokslo pažangą, charakteringus Lietuvos žydų istorijos bruožus.

Ministerija birželį skelbė, kad per ketverius metus Vilniuje planuoja atidaryti du muziejus, susijusius su žydų paveldu Lietuvoje ir Holokaustu.

Iki 2025 metų siekiama įkurti ir Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų.