„Litcargus“ paskelbė, kad prieš NATO viršūnių susitikimą ieško pastiprinimo – maždaug dvidešimties darbuotojų. Norint nepriekaištingai aptarnauti begalę pasaulio valstybių vadovų orlaivių, kurie atskris tiek į Vilniaus, tiek į Kauno oro uostus, reikalingas pastiprinimas.

„Esmė ta, kad vienu metu suvažiuos visos delegacijos. Laukiame apie 40–50 delegacijų. Iš viso bus apie trys tūkstančius narių, apie du tūkstančius – žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų. Viskas dėliojama, skaičiuojama, nes neturime tiek įrangos ir pajėgumų, kad galėtume aptarnauti vienu metu. Todėl dabar norime pritraukti naujų darbuotojų, juos apmokyti, kad viskas praeitų sklandžiai. Šiuo metu trūksta apie dvidešimt kolegų įvairiose pozicijose. Visi nauji darbuotojai, kurie prisijungs prie mūsų, turės unikalią galimybę iš arti pamatyti ir atvyksiančius pasaulio lyderius“, – sakė vadybininkė Reda Urbaitienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Svarbiausia, kad darbuotojai būtų pilnamečiai ir kad mokėtų lietuvių kalbą. Keleivių aptarnavimo sferoje apmokymai trunka apie dvi savaites. O darbo prie lėktuvų – nuo dviejų savaičių iki mėnesio, įskaitant ir teoriją, ir praktiką“, – sakė mokymų vadybininkė.

Laukiame apie 40–50 delegacijų. Iš viso bus apie trys tūkstančius narių, apie du tūkstančius – žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų.

 

„Dabar vyksta mokymai apie bagažo pristatymą keleiviams. Tie, kas nedirbę panašaus darbo, atrodo, kad čia juoko darbas, viskas paprasta, tačiau taip nėra. Yra įvairių niuansų, darbo specifikos. Pavyzdžiui, tokia situacija – keleivis nepasiėmė vieno vežimėlio  bagažo. Įgula atsinešė atgal ir krovikai juos pasiėmė. Jeigu įgula ar mes nesudalyvautume šiame procese, tas bagažas būtų likęs viršuje ir keleivis jį būtų praradęs“, – kalbėjo instruktorius Artūras Cycarevas.

„Naujai priimamiems darbuotojams kažkokių specialių reikalavimų nekeliama. Tik pageidautina, kad turėtų B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, o toliau jau mes apmokome. Mums reikalingi ilgalaikiai darbuotojai, nes apimtys plečiasi, skrydžių daugėja, kuo labai džiaugiamės. Oro uostai tikrai priima vis daugiau orlaivių ir keleivių“, – sakė R. Urbaitienė.

Kaip sutalpinti visus per NATO viršūnių susitikimą atskridusius orlaivius, o kur dar šimtai automobilių, kurie turės vežti delegacijas?

„Turbūt net milimetrais bus paskaičiuota, kur sutalpinti visus orlaivius. Sulauksime tokio dydžio ir tokios masės orlaivių, kokių dar nesame matę. Reikia pasirūpinti ir atitinkamais nusileidimo bei pakilimo takais. Tad laukia didelis iššūkis, tačiau mums didelė garbė prisidėti prie viso šio įvykio. Tai kartu – ir galimybė įgyti neįkainojamos patirties. Mes žinome, kad didžiausia vertybė įmonėse – juose dirbantys žmonės, nes be jų viena technika nedirbs ir vien dirbtinis intelektas žmonių tikrai nepakeis. Taigi pridėtinę vertę visgi įmonėje kuria žmonės“, – apie pasiruošimo užkulisius ir darbuotojų svarbą dėstė R. Urbaitienė.

Remiantis atlyginimų tyrimo tinklalapio www.manoalga.lt duomenimis, per pastaruosius penkerius metus daugiau nei 50 proc. atlyginimai augo įmonėse, kurios teikia bankų, finansines, kurjerių ir konsultacijų paslaugas, taip pat ir tose, kurios užsiima elektrotechnikos, tyrimų ir reklamos veikla.

Tuo tarpu daugiau nei 15 proc. per pastaruosius metus atlyginimai augo kurjerių paslaugas teikiančiose, chemijos ir farmacijos pramonės, taip pat transporto įrangą gaminančiose įmonėse bei aviacijoje, kuri vilioja savita romantika.

Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, didžiausias atlyginimų Lietuvoje vidurkis fiksuotas bankų ir finansų, informacinių technologijų, kompiuterių programavimo ir tinklapių, telekomunikacijų ir pašto bei kurjerių paslaugų sektoriuose.

„Tokiais atlyginimais pasigirti gali įmonės, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų“, – sako ji.

Atlyginimų augimu nuo pirmaujančių neatsilieka ir aviacijos sektorius, palengva atsigaunantis po COVID-19 pandemijos. Visgi, antžeminio orlaivių aptarnavimo kompanijos „Litcargus“ personalo direktorės Astos Jurėnaitės teigimu, aviacijoje lemiami veiksniai yra ne tik atlyginimo dydis, bet ir kasdienybės romantika, nenuobodaus darbo perspektyvos ir įdomios patirtys.

„Juk būtent čia kiekvienas gali tapti tuo, kuris ne tik pasitiks viso pasaulio lyderius ar palydės juos į skrydį, bet ir turės galimybę pabuvoti naktiniame perone, kuris yra visiškai kitoks, nei dieną“, – sako orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ personalo direktorė Asta Jurėnaitė.

Personalo specialistų vertinimu, atlyginimai ir jų augimo rodikliai aviacijos sektoriuje pastaraisiais metais buvo kiek didesni nei rinkos vidurkis.

„Žinoma, atlyginimo dydis, jo augimo sparta ir galimybės priklauso nuo užimamų pareigų ir turimos kvalifikacijos. Kuo labiau specifiniai reikalavimai keliami kandidatui, kuo jų mažiau rinkoje, kuo jų didesnė ar auganti paklausa, tuo spartesnis atlygio augimas“, – pažymėjo „CV-Online“ marketingo vadovės R. Karavaitienė.

„Litcargus“ personalo direktorės teigimu, darbo rinkos situacija aviacijos sektoriuje šiuo metu palengva grįžta į buvusią prieš kelerius metus, tačiau sulaukiama daugiau iniciatyvių ir idėjų turinčių žmonių.

„Anksčiau, kai kuriuos kandidatus atbaidydavo specifinių žinių ir įgūdžių stoka, kitiems iššūkių keldavo itin dinamiškas darbo pobūdis ar darbas pamainomis. Dabar – priešingai: žmonės ieško naujų žinių, kai kurie net nori save išbandyti visiškai naujose gyvenimo rolėse. Suprasdami, kad aviacija išties specifinė sritis, kurioje reikia ypatingų žinių ir įgūdžių bei norėdami pritraukti darbuotojų, kuriame vidines mokymo sistemas, įvairias partnerystes“, – sako ji.

Tiems, kuriuos žavi aviacija, bet galbūt neįsivaizduoja savo kasdienybės ore ar mano, kad darbas šioje srityje ne jiems, „Litcargus“ personalo direktorė patikslina, kad: „Aviacija nėra vien tik orlaiviai, čia labai svarbų vaidmenį atlieka orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės, užtikrinančios sklandžius procesus ir efektyvią visų susijusių elementų sąveiką.“

Anot jos, aviacijos sektorius šiuo metu gana sparčiai vystosi ir auga, nors tam neigiamos įtakos turėjo COVID-19 pandemija, tačiau industrija jau atsigauna ir sklandžiam augimui užtikrinti reikia naujų darbuotojų. Sektorius ypatingas tuo, kad dėl itin plačios paslaugų gamos čia reikia pačių įvairiausių kompetencijų žmonių.

„Be to, turime ir sezoniškumą. Vasaros sezonui labiausiai reikia išvykstančių ir atvykstančių keleivių aptarnavimo agentų, rampos agentų, aviabilietų pardavimo agentų, dispečerių, krovinių ir bagažo tvarkytojų“, – sako A. Jurėnaitė.

Orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovės personalo direktorės teigimu, šalies aviacijoje itin trūksta orlaivių antžeminio aptarnavimo ir keleivių aptarnavimo specialistų, kurių neruošia jokia aukštesniojo ar aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje. Tokius darbuotojus „Litcargus“ apmoko įmonės viduje, mokymai trunka nuo savaitės iki mėnesio ir ilgiau.

A. Jurėnaitė pabrėžia, kad šioms pareigoms specialus aviacinis išsilavinimas nėra būtinas, nes visas darbui reikalingas žinias įmonės instruktoriai suteikia pirminių ir tęstinių mokymų metu, daug svarbiau motyvacija ir didelis noras mokytis ir tobulėti. Ji papildo, kad potencialus darbuotojas taip pat turi turėti geras anglų kalbos žinias, nes pagrindinė aviacijos kalba būtent ši. Dar vienas reikšmingas aspektas – saugumas. Oro uostas yra speciali saugumo zona, tad visi darbuotojai, norintys gauti specialius leidimus darbui oro uoste, privalo būti nepriekaištingos reputacijos

„Aviacija, būdama unikalia sritimi, būtent tuo ir žavi. Juk ne kiekvienas turi progą prisiliesti prie aviacijos užkulisių, pamatyti tai, kas keleiviui nematoma, o, svarbiausia, galimybę iškeisti darbą biure į romantiką ir kasdien matyti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus“, – sako ji.

Nors keleivių srautai šalies oro uostuose auga, jau kelerius metus iš eilės tiek Lietuvoje, tiek Europoje krovinių ir pašto gabenimo augimas sulėtėjęs. Remiantis išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį šalies oro uostuose pakrauta ir iškrauta 1 proc. mažiau krovinių, nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais. Europos mastu – metinis augimas šių metų rugsėjo mėnesio duomenimis siekia 1,1 proc. Atsižvelgiant į krovinių ir pašto gabenimo oro transportu lėtėjimą, konkurencija tarp tokias paslaugas teikiančių įmonių tampa vis pastebimesnė, tad bendrovės ieško naujų sprendimų – ne tik kaip išsiskirti, bet ir būti naudingoms šalies oro uostams globaliame kontekste.

Vienas iš būdų krovinių transportavimo oru rinkoje didinti veiklos efektyvumą ir apimtis – skaitmenizavimas, kurio diegimu aviacijos industrijoje itin rūpinasi Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). Prie globaliu mastu asociacijos diegiamos daugiašalės elektroninio oro važtaraščio sistemos (e-AWB) prisijungė ir orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovė „Litcargus“, veiklą Lietuvoje vykdanti Vilniaus ir Kauno oro uostuose, vokiečių bendrovės „Lufthansa Cargo“ sertifikuota kaip pasiekusi aukščiausią – 100 proc. skaitmenizavimo lygį regione. „Litcargus“ ir įmonės klientai jau dabar skaičiuoja naudą: jeigu, pavyzdžiui, anksčiau kiekvienam tarptautiniam kroviniui gabenti prireikdavo beveik 30 skirtingų dokumentų, vadinasi, ir daugiau laiko bei lėšų sąnaudų, tai perėjus prie elektroninio oro važtaraščio sistemos (e-AWB) įmonė kasdien sutaupo 40 proc. darbuotojų laiko ir keletą tūkstančių eurų per mėnesį.

„Investicijos į visišką popierizmo atsisakymą ir prisijungimą prie IATA skaitmeninės sistemos siekė daugiau nei 10 tūkst. eurų, tačiau nauda – akivaizdi. Ne tik mums, bet ir pačiam Vilniaus oro uostui, mat dabar vokiečiai Vilnių mini kaip stotį, kuri pirmoji Europoje visu 100 proc. tapo kompiuterizuota“, – šypteli „Litcargus“ krovinių terminalo direktorius Robertas Jonyla.

Pasak R. Jonylos, e-AWB sistemos naudojimas didina „Litcargus“ patikimumą tarptautiniame kontekste, tikslumą dokumentuose, išvengiant žmogiškųjų klaidų, efektyvumą, tvarkant krovinių duomenis. Tai taip pat leidžia įmonei sumažinti veiklos sąnaudas: racionaliau išnaudoti žmogiškuosius resursus, didinti produktyvumą bei pagreitinti krovinių, gabenamų oro transportu, pristatymą, mažinti aplinkos taršą, atsisakant popieriaus ir dokumentų archyvavimo.

„Nors skaitmenizacija – tik vienas iš žingsnelių, Vilniui siekiant tapti tarptautinių krovinių gabenimo oro transportu centru, – jis labai svarbus. Tai suteikia stiprias pozicijas krovinių gabenimo rinkoje Baltijos šalyse. Sekantis itin svarbus žingsnis – kitų metų vasario mėnesį atidaromas naujas ir modernus aviacinių krovinių aptarnavimo terminalas su įdiegta moderniausia krovinių ir siuntų tikrinimo įranga. Tai leis padidinti aptarnaujamų krovinių srautus bei padės juos aptarnauti žymiai efektyviau“, – sako „Litcargus“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.

IATA keleivių ir krovinių pervežimo sektoriuje sistemą e-AWB pradėjo diegti 2011 metais. Šiandieninė šios e-sistemos skverbtis 50 didžiųjų pasaulio oro uostų yra 34 proc. IATA tikisi, kad iki šių metų pabaigos e-AWB naudosis jau 45 proc. aviacijos industrijos dalyvių.