Jo teigimu, Seimas, nuspręsdamas dėl Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose, privalo paisyti konstitucinio valstybinės kalbos statuso keliamų reikalavimų, tarp jų – saugoti valstybinę lietuvių kalbą, įvertinti jai galintį kilti pavojų, derėjimą su lietuvių kalbos tradicija, tačiau jis taip pat turi tinkamai įvertinti žmogaus teisių ir teisės į asmens privataus gyvenimo apsaugą. Pasak teismo, žmogaus vardas ir pavardė yra neatsiejamai susijusi su asmens tapatybe.

KT pabrėžė, kad Seimas iš dalies atsižvelgė į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) poziciją dėl pasiūlyto asmenvardžių rašymo ir tik atskirais atvejais leido vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne lietuviškais rašmenimis, o tie atvejai, kuriems komisija nepritarė, jos nebuvo įvertinti kaip keliantys pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, neteigta, kad jie nedera su lietuvių kalbos tradicija.

Teismas taip pat pareiškė, jog VLKK išvada negali būti be išlygų privaloma įstatymų leidėjams. Jo teigimu, Seimas turi atsižvelgti į tuos jam pateiktus pasiūlymus, kurie būtų įvertinti kaip keliantys pavojų lietuvių kalbai.

Be to, VLKK savo išvadoje nurodė, kurioms asmenų grupėms būtų pagrindas suteikti teisę asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis.

„Vadinasi, VLKK įstatymų leidėjui, be kita ko, pateikė pasiūlymus, susijusius ne tik su jos kompetencijai priskiriama valstybinės kalbos taikymo sritimi“, – konstatavo KT.

Pasak jo, į tokius siūlymus įstatymų leidėjas neprivalo atsižvelgti.

Dėl asmenvardžių rašymo į KT kreipėsi grupė Seimo narių, byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Parlamentarai prašė įvertinti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatą, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba, naudojant lotyniškas raides w, q ir x.

Remdamiesi ankstesniais KT išaiškinimais Seimo nariai teigė, kad nors teismas apskritai neužkirto kelio asmenvardžius dokumentuose rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau nurodė, jog keičiant pavardžių rašybą reikia kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, o jos priimta oficiali išvada „yra privaloma visoms valdžios institucijoms“. Tuo metu Seimas išplėtė grupę asmenų, kuriems leidžiama rašyti asmenvardžius nelietuviškai.

2021 metais VLKK Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė išvadą, kad lotyniškais rašmenimis vardai ir pavardės gali būti rašomos tik užsienio piliečių sutuoktiniams ir vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą.

Komisija nepritarė galimybei Lietuvos piliečių pavardes perrašyti lotyniškais rašmenimis, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Pernai gegužę įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q ir x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Remdamiesi šiomis įstatymo pataisomis, dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą.

Kita dalis vietos lenkų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma, nesant galimybės naudoti diakritinio ženklo.

Dėl to KT taip pat yra sulaukęs skundo.

Šį klausimą komisija svarstė spalio pabaigoje.

„Komisija lieka prie savo dviejų, tradiciškai skelbiamų išimčių, kad leidžiama pavardes rašyti ir tikslinti sutuoktiniams ir jų vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

„Komisija nepritarė galimybei perrašyti pavardes ne lietuvių tautybės asmenims ir taip pat komisija lieka prie tos nuomones, kad Lietuvoje registruojami vardai, vaikų vardai taip pat, turi būti registruojami pagal lietuvių kalbos taisykles“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, liekama prie šių išimčių, kadangi jos yra pagrįstos bei reikalingos.

„Prie išimčių likome dėl to, kad jos yra reikalingos ir yra pagrįstos ir poreikiu, ir dokumento šaltiniais, kadangi pasaulis yra judus – daug mišrių santuokų, daug lietuvaičių tuokiasi su užsieniečiais ar užsienietėmis ir visai suprantama, kad šeima turi turėti vieną pavardę. Jeigu priimama užsieniečio pavardė, tai tada lotyniško pagrindo abėcėle jau turėtų būti suteikiama teisė sutuoktiniui ir vaikams turėti tą pačią pavardę. Tai yra visai natūralu“, – teigė VLKK pirmininkas.

„Ir antroji išimtis yra, jeigu užsienietis, įgyjantis pilietybę, turi kitos valstybės dokumentą, kur jo pavardė įrašyta lotyniško pagrindo abėcėle, tai taip pat savaime suprantama, kad mes nereikalausime keisti jo pavardės ir perrašyti jau pagal lietuvių kalbos gramatiką ir remdamiesi dokumentu mes manome, kad šita išimtis negriaus lietuvių kalbos sistemos“, – kalbėjo jis.

Išvados į VLKK spalio viduryje kreipėsi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas po to, kai Vyriausybė birželį pritarė siūlymui leisti originalią pavardžių rašytą lotyniškais rašmenimis asmens dokumentuose.

Ministrų kabinetas patvirtino išvadą tuo metu Seime svarstytiems projektams ir pasiūlė asmens dokumentuose leisti naudoti „q“, „x“ ir „w“ raides asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams.

Vyriausybė tuo metu svarstė išvadą dėl praėjusią kadenciją registruotų įstatymų projektų: vienu buvo siūloma vardus ir pavardes nelietuviškais rašmenimis leisti pagrindiniame paso puslapyje, kitu – papildomame.

Teisingumo ministerijos siūlymu, Vyriausybė projektą dėl įrašo papildomame puslapyje Seimui rekomendavo atmesti, o pritarti variantui dėl originalių asmenvardžių įteisinimo pagrindiniame dokumento puslapyje.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau nepakakdavo balsų jiems priimti.

Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, teismai iki šiol priėmė jiems palankius sprendimus.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019-2021 metais priimti 149 teismų sprendimai, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo.

Pasak ministerijos, dažniausiai tai yra atvejai, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, pavardėje turintis nelietuviškų raidžių. Būtent santuoka su užsieniečiu ar tėvystė yra priežastys, dėl kurių siekiama įgyti pavardes su nelietuviškais rašmenimis, t. y. tokias pačias pavardes, kokias turi sutuoktinis ar vienas iš tėvų.