Naująją lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą jau kitą savaitę turėtų pasirašyti švietimo ir mokslo ministrė. Jeigu taip nutiks, nuo kitų metų lytiškumo ugdymas jau būtų integruotas į pamokas.

Interviu su Švietimo ir mokslo viceministre Natalja Istomina

– Kitąmet, tikėtina, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa pasieks mokyklas. Kas bus atsakingi už jų vykdymą?

– Programa bus privalomai integruojama į pamokas, o ją vykdys mokytojai. Iš struktūrinių lėšų jau numatyti jų apmokymai, kuriuos organizuos Ugdymo plėtotės centras. Visose mokyklose bus bent po vieną asmenį, atsakingą už programos įgyvendinimą. Mokyklos direktorius turės pats pasirinkti tokį žmogų. Šiuo metu visuomenės sveikatos specialisto pareigybei priklauso koordinuoti sveikatos, lytiškumo ugdymą ir pasirengimo šeimai programą.

Jis yra konsultantas mokykloje, kuris taip pat galės prisidėti prie šitos programos turinio realizavimo. Visuomenės sveikatos biuro specialistai kartais kuruoja keletą mokyklų, todėl jie taip pat bus programos koordinuotojai. Į pagalbą taip pat ateitų akušeriai ginekologai – tai vėlgi priklausys nuo savivaldybės. Pavyzdžiui, Alytaus savivaldybėje temas, kurios labiau susijusios su fiziniais pokyčiais, vaikams papasakos ginekologė. Pagal mūsų atliktas jaunimo apklausas, ne visose mokyklose tikrai pakankamai suteikiama žinių lytiškumo ugdymo tematika. Labai dažnai ši tema tiesiog praleidžiama, todėl vaikai nežino, kur kreiptis.

Norėtume, kad moksleiviai gautų mokslu grįstų žinių ir kad būtų tinkamai formuojamos jų vertybės. Ši programa yra rezonansinė – vieni pasisako už visišką nekalbėjimą šia tematika, kad lytiškumo ugdymas būtų paliktas tik šeimai. Tačiau mes vadovaujamės skandinavišku modeliu, kuris tėvų pageidavimus nedėstyti jų vaikams lytiškumo ugdymo tema apibrėžia kaip vaiko interesų nepaisymą.

– Kelintoje klasėje kokią informaciją apie lytiškumą sužinos moksleiviai?

– Visa programa skirta nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Pirmoje klasėje vaikai jau sugeba įvardinti, kad vaikas atsiranda iš tėčio ir mamos meilės ir dviejų ląstelių susijungimo. Penktoje šeštoje klasėje jie sužinos apie vaiko gimimą iš fiziologinės pusės, emocijų kaitą paauglystėje, mergaičių ir berniukų pokyčius, menstruacijų ciklą, lytinio priekabiavimo ir smurto požymius, pagalbos šaltinius susidūrus su smurtu.

Septintokams aštuntokams bus pasakojama, kur rasti informacijos ir su kuo kalbėtis apie lytiškumą, bus paaiškinta, kaip valdyti lytinį potraukį, įvardijami kūno pokyčiai, kad homoseksualumas yra žmogaus lytiškumo įvairovės dalis, nurodyta, kad neatsakingi lytiniai santykiai gali sukelti nenorimą nėštumą ir lytiškai plintančias ligas, bus pasakojama apie kontracepciją.

Devintoje dešimtoje klasėje mokiniai bus mokomi priimti savo kūną, jiems bus nurodyta, kad lytinis potraukis susijęs su lytinių hormonų kiekio svyravimais, įvardintos menstruacinio ciklo fazės ir lytinio potraukio kaita jų metu, jie žinos, kaip išvengti nereikalingo lytinio potraukio skatinimo, kodėl kiekvienas asmuo turėtų būti laikomas vertingu ir gerbiamas, nepriklausomai nuo jo lytinės orientacijos, įvairius šeimos planavimo pranašumus ir trūkumus, giliau apie kontracepcijos būdus.

Jiems bus papasakota, kad lytiniai pokyčiai suteikia galimybę tapti motina arba tėvu, jie diskutuos, kaip galima suvaldyti lytinį geismą, svarstys susilaikymo nuo lytinių santykių privalumus. Vienuoliktoje dvyliktoje – paaiškinamos nevaisingumo priežastys ir sprendimo būdai, šeimos planavimo svarba, pateikiami įvairūs šeimos planavimo metodai, papasakojama apie nėštumą planuojančios moters gyvenimo būdą, psichinius nėščios moters pokyčius, būsimų kūdikio tėvo išgyvenimus, jie žinos apie gimdymo eigą, bazinius fiziologinius kūdikio poreikius, pagrindines vaikų teisines nuostatas ir tėvų atsakomybę. Moksleiviams bus sakoma, kad nusprendus turėti lytinių santykių būtina pasinaudoti apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo ir LPI priemonėmis, bus nurodomi apsisaugojimo būdai ir informuojama, kaip įsigyti apsaugos priemonių.

– Ar šioje programoje nurodyta, nuo kelių metų galima pradėti lytiškai santykiauti?

– Ateina laikas ir visi įsimylime, bet turime suvokti, kad yra pasekmės ir atsakomybė prieš save ir kitą žmogų. Lytinius santykius galima pradėti, kai žmogus jiems yra subrendęs. Bet žmonių branda šiek tiek skiriasi. Dabar Lietuvoje mergaitėms mėnesinės prasideda anksčiau nei prieš dešimtmetį. Šiuo metu menstruacijos prasideda 12,8 metų, o anksčiau – keturiolikos. Tai reiškia, kad fizinė branda ateina anksčiau. Bet yra paradoksas, kad psichoemocinė branda vėluoja. Menstruacijos prasideda, tačiau vaikas tikrai dar lieka vaikas, kuris visiškai nepasiruošęs lytiškai santykiauti. Merginoms branda ateina 17–18 metų, o vaikinams 18–19. Iki to amžiaus nerekomenduojame turėti lytinių santykių.

Komentarai

VGTU inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė:

- Man labai sunku programą vienareikšmiškai vertinti. Yra tikrai labai gerų dalykų, bet yra ir keistinų, kitaip interpretuojamų. Man kliūva parinkti amžiaus tarpsniai – vieniems bus pasakojama per daug, kitiems - per mažai. Kai kuriose vietose informaciją reikėtų sukeisti, tačiau tai galime padaryti patys. Juk dėstant galima apžaisti, todėl tai neturėtų būti problema. Be to, per mokymus bus detaliau paaiškintas programos pateikimas. Niekas niekada mokytojo neįspraudžia į rėmus – jis kūrybiška asmenybė. Iki šiol mes taip pat vykdėme lytiškumo programą, bet, aišku, ji buvo kur kas siauresnė. 

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė ir ginekologė Esmeralda Kuliešytė:

– Dalyvavau grupėje, rengusioje programą, tačiau ją vertinu skeptiškai, kadangi buvo neatsižvelgta į mūsų pasiūlymus. Išlieka tendencingai suformuluoti teiginiai apie tokius jautrius klausimus kaip kontracepcija ir abortai. Pavyzdžiui, teiginys „nurodo galimą kontraceptinių priemonių poveikį moters ir vyro organizmui“. O turėtų būti – „nurodo kontraceptinių priemonių veikimo būdą“. Kodėl iš karto reikia sakyti, kad kontracepcija yra žalinga sveikatai? Apie abortą tas pats: „nusako galimas aborto pasekmes“. Tų pasekmių gali visiškai nebūti – pas mus nė viena moteris per dešimtmetį nenumirė nuo aborto.

Programoje bus kalbama apie žalingą poveikį ir agituojama nenutraukti nėštumo bei nevartoti kontracepcijos.

Nuo pat pirmų klasių programoje nėra kalbos apie sveikatą, tik apie motinystę ir tėvystę. Mergaitė matoma kaip būsima motina, nekalbama, kad ji bus pilietė, turinti žinoti apie savo lytiškumą ir mokanti išspręsti problemas. Tai – labai siauras požiūris. Lytiškumo ugdymas nėra seksas ir informacija apie lytinius santykius.

Kai kurie tėvai bijo, kad programa paskatins vaikus pradėti lytinį gyvenimą, todėl skleidžia nepagrįstus mitus. Visa programa suformuota, kad jaunimas neturėtų lytinių santykių iki pilnametystės ir kuo vėliau. Jeigu nenorime, kad jie turėtų lytinių santykių, tai nėra reikalo kalbėti apie kontracepciją ar abortą.

Jaunimas lytinį gyvenimą pradeda anksčiau, be to, jaunuoliai patys nusprendžia, kada to nori. Kaip galima jiems nustatyti amžių? Senamadiškas požiūris sakyti vaikui – nepradėk lytinių santykių iki aštuoniolikos arba aš tave išmesiu iš namų. Tėvai turi aiškinti, kad kiekvienas pradeda lytinį gyvenimą, bet reikia žinoti, kodėl pradeda ir kodėl tai svarbu.

Anoniminė apklausa

VGTU inžinerijos licėjaus septintokai užrašė, kokius dalykus jie norėtų sužinoti per lytiškumo ugdymo pamokas:

Aš labai norėčiau pamatyti, kaip dauginasi žmonės.

Nuo kelių metų galima (rekomenduojama) pradėti lytiškai santykiauti?

Kaip atliekamas abortas? Ar homoseksualai gali turėti vaikų?

Manau, kad jau viską žinau iš šeštos klasės ir šiaip man nėra labai įdomu.

Noriu sužinoti apie lytiškumą, kaip tai vyksta.

Man tiks bet kokia tema, nes man jos visos patinka.

Kokiu būdu pasigaunamos ligos?

Kaip gimsta vaikas? Kiek gali gimti daugiausiai vaikų?

Kodėl berniukus taip traukia mergaitės?

Kam mums to reikia?

Norėčiau, kad daugiau kalbėtų apie protinį subrendimą ir apie berniukus. Ir mažiau apie mėnesines, nes apie jas labai daug kalba.

Norėčiau sužinoti, kaip formuojasi organizmas bręstant. Kaip pasikeičia paauglių gyvenimas psichologiškai?

Viską, ką turėčiau žinoti, jau žinau.

Ši tema manęs nedomina.

Peticijoje reikalaujama sudaryti naują darbo grupę, kuri būtų pajėgi parengti kokybišką, moksline informacija ir žmogaus teisių principais grįstą Lytiškumo ugdymo programą, ir rengiant šią programą remtis aiškiomis ir pasauliniu mastu pripažintomis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis bei standartais.

Peticijoje pabrėžiama, kad šiuo metu ministerijoje rengiama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa nesiremia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtomis rekomendacijomis, ignoruoja socialinę realybę bei mokslinę informaciją apie žmogaus lytiškumą.

„Šioje programoje nėra užtikrinamos jaunimo reprodukcinės teisės, o svarbūs ir aktualūs jaunimui lytiškumo klausimai yra pristatomi paviršutiniškai (...). Tik pilnavertė, nuosekli ir amžiui pritaikyta informacija apie lytinę tapatybę ir orientaciją, lytiškumo raišką bei kritinio mąstymo ir pagarbos įvairovei ugdymas gali sumažinti lyčių nelygybę, seksualinės prievartos ir smurto šeimoje mastą. Programa turi siekti ugdyti savarankiškai mąstantį, pagarbų sau ir kitam, visapusiškai informuotą žmogų“, – sakoma peticijoje.

Joje taip pat pabrėžiama, kad programos, kurios tik deklaratyviai propaguoja susilaikymą nuo lytinių santykių moksliniais tyrimais, yra pripažintos neefektyviomis ir neatliekančiomis prevencinės funkcijos nuo lytiškai plintančių ligų bei neplanuoto nėštumo.

Tarp palaikančių peticiją yra žinomas psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras, Lietuvos moksleivių sąjunga.

„Ir pasaulyje vyksta idėjinė kova, bet daug geriau paauglių ir jaunimo sveikatą užtikrina tos valstybės, kurios vykdo moksliškai pagrįstas rekomendacijas, ir čia nėra kokia nors ištvirkimo propaganda, čia yra PSO labai rimtos rekomendacijos, kad būtent mokykla yra tikrai labai gera vieta vykdyti tikrą, atsakingą, rimtą lytinį švietimą. Jeigu mes to nedarome, tai mes žinome, kaip vaikai ir paaugliai gaus kitą informaciją, jie ją gauna per internetą ir visa kita. Žodžiu, moralistų, užvaldžiusių šitą sritį, geri ketinimai duoda atvirkščius rezultatus“, – BNS sakė D. Pūras.

„Ta programa turi remtis ne tik krikščioniškomis pažiūromis, labiau bažnytinėmis, kas yra dabar, tačiau turi būti pagrįsta mokslu, skirtingais požiūriais. Turi būti nurodomos tiek aiškios vertybės, tiek aiškūs rodikliai, koks vaikas turėtų būti po lytiškumo ugdymo programos. Dabar tai yra labiau siauro požiūrio diskusija ir būtent dėl to mes palaikome tą peticiją“, – savo ruožtu sakė Lietuvos moksleivių sąjungos Jaunimo politikos koordinatorė Gintarė Vikmonaitė.

Šiuo metu veikianti darbo grupė, kurią, pasak ministerijos, sudaro 25 nariai iš skirtingų organizacijų, savo parengtą programos projektą A. Pitrėnienei turi pateikti iki birželio pabaigos. Ministrė jau vieną kartą mėnesiui pratęsė šios grupės veiklą.

„Manau, kad darbo grupę, kuri yra šiandien, sudaro tikrai kompetentingi žmonės, jie atstovauja visoms suinteresuotoms sritims, tai buvo ne mūsų išrinkti žmonės, o deleguoti žmonės. Darbo grupės pirmininkės viceministrės Nataljos Istominos paklausiau – artėja mėnesio pabaiga, ar jūs suspėsite, gal reikia dar pratęsti terminą. Bet mane informavo, kad darbo grupė renkasi labai intensyviai ir kad jie man darbą iki mėnesio pabaigos padarys“, – BNS šią savaitę sakė ministrė.

Ji teigė nesutinkanti su priekaištais, kad rengiant šią programą per daug dėmesio kreipiama į bažnyčios mokymą.

„Aš dar galutinio rezultato nemačiau, bet tikrai manau, kad tai yra netiesa, nes bažnyčios atstovai yra tiktai maža dalelė darbo grupės. Ir galiausiai, jeigu bus įrašyta moralinių vertybių vienu sakiniu daugiau, aš manau, kad tikrai bus geriau“, – aiškino ministrė.

Ministerija aiškina, kad naujos programos paskirtis – išugdyti įgūdžius, kurie formuotų vertybines nuostatas apie pagarbius tarpusavio santykius, meilę, šeimą, pagarbą žmogaus gyvybei, toleranciją kitoniškumui ir tinkamu metu, pagal mokinių amžių suteikti žinių apie lytiškumo aspektus, kontraceptikus, požiūrį į save, į savo kūną.

Anot ministerijos, programos projektas rengiamas jungiant Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo ir Sveikatos ugdymo programas, pagal kurias dabar dirbama mokyklose. Joje pristatomos tiek lytinės sveikatos temos – tokios kaip šeimos planavimo metodai, kontraceptinės priemonės, abortas ir jų poveikis sveikatai, tiek vertybinės nuostatos: sveikatai palankios lytinės elgsenos formavimas, taip pat ankstyvų lytinių santykių ir su jais susijusių problemų, lytinio išnaudojimo ir priekabiavimo, diskriminacijos dėl lyties prevencija.

Parengtas projektas bus teikiamas viešiems svarstymams, jiems bus skirta pakankamai laiko.

„Norime, kad programos projektas būtų parengtas kuo greičiau, tačiau dėl aštrių diskusijų ir radikaliai skirtingų nuomonių pačioje darbo grupėje judame lėčiau nei norėtųsi. Didžioji darbo dalis jau padaryta. Projektą teiksime svarstyti visoms suinteresuotoms grupėms. Svarstymams bus skirta pakankamai laiko, kad konsultacijų kokybė nenukentėtų dėl vasaros atostogų ir visi turėtų galimybę pateikti siūlymus", - sako darbo grupei vadovaujanti švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina.

Nuo šiol darbo grupė rinksis ne vieną, o du kartus per savaitę. Darbo grupę sudaro 25 nariai iš skirtingų organizacijų. Dirba mokslininkai, edukologai, psichologai, medikai, jaunimo, tėvų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovai.

Grupės nariai yra sutarę, kad ugdymo programa turi būti grįsta mokslo žiniomis ir turi užtikrinti pagrindiniuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose  teisės aktuose įtvirtintas žmogaus teises.

„Programa rengiama įsigilinus tiek į mokslinius tyrimus, tiek į jaunimo, visuomenės, tėvų lūkesčius. Ji apims ir vertybinių nuostatų ugdymą, ir žinias apie lytiškumą, įskaitant kontracepciją“, - sako N. Istomina.

Naujos programos paskirtis yra išugdyti įgūdžius, kurie formuotų vertybines nuostatas apie pagarbius tarpusavio santykius, meilę, šeimą, pagarbą žmogaus gyvybei, toleranciją kitoniškumui, ir  tinkamu metu, pagal mokinių amžių, suteikti žinių apie lytiškumo aspektus,  kontraceptikus, požiūrį į save, į savo kūną.

Programos projektas rengiamas jungiant Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo ir Sveikatos ugdymo programas, pagal kurias dabar dirbama mokyklose. Joje pristatomos tiek lytinės sveikatos temos - tokios kaip šeimos planavimo metodai,  kontraceptinės priemonės, abortas  ir jų poveikis sveikatai, tiek vertybinės nuostatos: sveikatai palankios lytinės elgsenos formavimas, taip pat ankstyvų lytinių santykių ir su jais susijusių problemų, lytinio išnaudojimo ir priekabiavimo, diskriminacijos dėl lyties prevencija.